Byla 2A-1011-464/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus, sekretoriaujant O. S., dalyvaujant ieškovui I. T., jo atstovui adv. M. S., atsakovui M. B., jo atstovei adv. R. N., atsakovo NŽT prie ŽŪM atstovei L. K., vertėjai O. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. T. ieškinį atsakovams M. B. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios procesinių teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl administracinio akto dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei savavališkai pastatytų statinių nugriovimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas I. T. 2009-11-17 su ieškiniu (t. 1, b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2006-08-31 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr.2.3-8158-41 2 priedo 100-ojo p. dalį, kuria atsakovui M. B. patvirtintas 0,18 ha ploto namų valdos žemės sklypas ( - ); 2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją pakeisti 2006-08-31 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr.2.3-8158-41 2 priedo 15-ojo p. dalį, kuria ieškovui patvirtintas 0,25 ha ploto namų valdos žemės sklypas ( - ) nustatant suformuoto žemės sklypo ribas, tinkamai užtikrinančias ieškovui nuosavybės teise priklausančios namų valdos eksploatacijos reikalavimus; 3) įpareigoti M. B. nugriauti statinius, pastatytus ant sklypų ribos tarp namų valdos žemės sklypo ( - )., ir namų valdos žemės sklypo ( - ). Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-08-31 įsakymu Nr.2,3-8158-41 buvo patvirtintas ( - ) kadastro vietovėje( - ), M. L., ( - ) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir patikslinimas, pagal kurį buvo suformuotas 0,25 ha ploto žemės sklypas prie jam nuosavybės teise priklausančios namų valdos (sklypo numeris projekte 258-2). Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai prieštarauja viešajam interesui, nes žemės sklypas suformuotas taip, kad ieškovas negali tinkamai naudoti pagal paskirtį jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais bei, esant būtinybei, atlikti jų remonto, o taip pat įvažiuoti į sklypą. Sklypai suformuoti pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 9 str. reikalavimus bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos vykdymą, reikalavimus, Lietuvos Konstitucinio Teismo konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, kuris reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektą teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius.

4Atsakovas M. B. atsiliepimu (t. 1, b.l. 81-83) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal ABTĮ 33 str. l d. nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Ieškovas I. T. neginčijo Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-8158-41 2 priedo 15-ojo ir 100-ojo p. galiojančių įstatymų nustatyta tvarka, todėl įstatymo nustatytas senaties terminas šio akto apskundimui yra praleistas, o ieškovo reikalavimai atmestini. Nei pats atsakovas, nei buvęs savininkas P. B. ginčo namų valdoje nebuvo ir nėra pasistatę jokių savavališkų statinių, kuriuos būtų pagrindas nugriauti. Ieškovas, prašydamas įpareigoti nugriauti statinius, nenurodo, kokie konkrečiai statiniai turėtų būti nugriauti, todėl atsakovui yra apsunkinama galimybė gintis nuo pareikšto ieškinio pateikiant motyvuotą atsiliepimą. Be to, paties ieškovo pastatas, t.y. garažas, kurio unikalus Nr. ( - ), trukdo atsakovui tinkamai naudotis nuosavybe. Šio statinio statybos metų duomenys, įrašyti viešame registre, neatitinka tikrovės, kadangi garažas, kuriuo ieškovas tvirtina negalįs naudotis, yra pastatytas žymiai vėliau, galimai 1993 metais, buvusios šiukšlių duobės vietoje. Leidimo šio garažo statybai prie pat tuometinės atsakovo tėvų namų valdos ieškovas neprašė.

5Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu (t. 1, b.l. 76-78) prašė ieškinį atmesti. Iš pareikšto reikalavimo nėra aišku, kurie statiniai galimai savavališkai pastatyti ir nugriautini. Ginčydamas statinių, ( - ), teisėtumą, ieškovas nenurodė, kokios teisės normos, reglamentuojančios statinių statybą, įregistravimą, yra galimai pažeistos, nepateikė dokumentų, įrodančių teisės normos pažeidimą. Ginčo statiniai yra pastatyti seniai (1955 - 1988 metai) ir yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nenuginčijus statinių, esančių ( - ) teisinės registracijos, bei nepripažinus nei vieno iš šioje namų valdoje esančio pastato savavališku statiniu, laikytina, kad pastatai, esantys ( - ) yra teisėti. Vilniaus apskrities viršininko administracija pagrįstai suformavo ieškovui 0,25 ha ploto namų valdos žemės sklypą po jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais, į šį sklypą nepatenka P. B. ar M. B. vardu įregistruoti statiniai, todėl ieškovo reikalavimų tenkinimo atveju būtų pažeistos formuojamo kaimyninio namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ), savininkų teisė tinkamai eksploatuoti nuosavybės teise priklausančius statinius, nes šie statiniai patektų į ieškovui patvirtintą žemės sklypą.

6Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (t. 1, b.l. 102-104) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, tačiau nurodė su reikalavimu įpareigoti M. B. nugriauti statinius, pastatytus ant sklypo ribos tarp namų valdos žemės sklypo ( - ) ir namų valdos žemės sklypo ( - ) kaime, Vilniaus r. nesutinkanti. 1998-12-14 sprendimu Nr. 983 „Dėl nekilnojamojo turto teisinės registracijos“ Vilniaus rajono savivaldybės valdyba leido P. B. atlikti jam priklausančių pastatų teisinę registraciją. Būtent šio sprendimo pagrindu buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai bei nuosavybės teisė į juos nekilojamojo turto registre. Ieškovas šios teisinės registracijos neginčijo, kaip ir nenurodė jokių motyvų kodėl minėtieji statiniai turėtų būti pripažinti savavališkai pastatytais arba kokie teisės aktai buvo pažeisti, vykdant šių statinių statybą. Tuo tarpu vadovaujantis CK 4.103 str. normomis tik tokie statiniai galėtų būti griaunami. Vadinasi, ieškovas nepagrindė savo reikalavimo įpareigoti M. B. nugriauti statinius ir neįvardijo konkrečių statinių, kurie turėtų būti griaunami.

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-09-23 sprendimu (t. 1, b.l. 153-159) ieškovo I. T. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui M. B. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovo 18,16 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006-08-31 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-8158-41 patvirtintas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus parengtas Vilniaus rajono ( - ) kadastro vietovėje( - ), M. L., ( - ) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir patikslinimas, kuriuo ieškovui I. T. buvo suprojektuoti septyni žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui į žemę natūra - šeši žemės ūkio sklypai, t.y. ( - ), ir vienas namų valdos sklypas Nr. ( - ), 0,25 ha ploto. Atitinkamai atsakovui M. B. suprojektuoti penki žemės sklypai, iš kurių keturi žemės ūkio sklypai - ( - ), ir vienas namų valdos sklypas Nr. ( - ), 0,18 ha ploto. Pastarasis ribojasi su ieškovui suprojektuotu namų valdos žemės sklypu Nr. ( - ). Kadangi ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl administracinio akto dalies panaikinimo bei pakeitimo, taip pat pareiškė ir civilinį teisinio pobūdžio reikalavimą dėl įpareigojimo nugriauti statinius, siekdamas išspręsti ginčą dėl jam nuosavybės teise priklausančių statinių naudojimosi, teismas sprendė, kad šis ginčas yra dėl civilinių teisių ir pareigų, atsiradusių ginčijamo individualaus administracinio akto pagrindu. Tokiems reikalavimams turi būti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, o ne ABTĮ 33 str. 1 d. numatytas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas, todėl į atsakovo M. B. prašymą taikyti praleistos senaties teisines pasekmes neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovas, ginčydamas atsakovo statinių teisėtumą, nenurodė nei teisės normų, reglamentuojančių statinių statybą ar įregistravimą, galimo pažeidimo, nei kokie atsakovui priklausantys statiniai turėtų būti nugriauti. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-08-27 išrašo - pažymėjimo apie atsakovui nuosavybės teise priklausančius registruotus statinius adresu ( - ) rajono savivaldybėje, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo vardu yra įregistruoti šeši nekilnojamieji daiktai. Visi statiniai pastatyti skirtingais laikotarpiais nuo 1955 metų iki 1988 metų, kuomet statinių statybą reglamentavo skirtingi teisės aktai. Todėl ieškovui nekonkretizavus ginčijamų statinių bei nenurodžius teisės normų, kurios yra galimai pažeistos, neįmanoma patikrinti atsakovo ginčijamų statinių statybos teisėtumo. Vilniaus rajono savivaldybės valdyba 1998-12-14 sprendimu Nr. 983 „Dėl nekilnojamojo turto teisinės registracijos“ leido P. B. atlikti jam priklausančių pastatų teisinę registraciją. Šio sprendimo, kurio ieškovas neginčija, pagrindu ir buvo įregistruoti atsakovo nekilnojamieji daiktai bei nuosavybės teisė į juos nekilojamojo turto registre. Nors dalis ieškovui priklausančių statinių išsidėstę greta atsakovo M. B. naudojamų statinių, pakeisti žemės sklypų Nr. ( - ) bei Nr. ( - ) bendrą ribą, nustatant ją toliau nuo ieškovo statinių, nėra galimybės, nes tokiu atveju į ieškovo kiemą patektų dalis M. B. naudojamų statinių ir būtų pažeista atsakovo teisė naudotis savo nuosavybe. Teismas iš ( - ) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto plano nustatė ir tai, kad ieškovui suprojektuotas namų valdos žemės sklypas ( - ) ribojasi su dviem keliais šiaurės vakarinėje dalyje bei pietrytinėje dalyje, o tai paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes, jog šis negali įvažiuoti į jam priklausantį žemės sklypą. Todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija pagrįstai suformavo 0,25 ha ploto namų valdos žemės sklypą ieškovui po jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais, į šį sklypą statiniai, įregistruoti P. B. bei M. B. vardu, nepatenka.

8Ieškovas I. T. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 1-4) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad dėl skundžiamo administracinio akto, kuriuo yra suformuotas atsakovo namų valdos ( - ) kaime, žemės sklypas, negali tinkamai eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančių pastatų. Atsakovas M. B. pasistatė statinius prie pat kaimyninių sklypų ribos, dėl šių kaimyno statinių ieškovas negali suremontuoti savo garažo, nes nėra praėjimo. Tokias aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika c.b. Nr. 3K-7-230/2010 ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas, ginčydamas atsakovo statinių teisėtumą, turi nurodyti kokie atsakovui priklausantys statiniai turi būti nugriauti bei kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti juos statant. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje yra įrodymai, kurių neginčija ir atsakovas, kad šiam priklausančių statinių, esančių ( - ), išdėstymas neatitinka žemės sklypo plano M 1:500, kurio parengimo laikotarpis yra 1989-06-15. Atsakovas M. B. pripažino, kad statiniai, pastatyti prie sklypo ( - ), ribos ir ant ribos, yra tapatūs statiniams, kurių indeksai yra 51 l/m, 61 l/m, 71 l/m, 81 l/m. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, pateikė esamus ieškovo bei atsakovų sklypų planus. 2010-06-07 UAB „Orkanas“ raštas Nr. AR-61 patvirtina, kad statiniai, kurių indeksai 51 l/m, 61 l/m, 71 l/m, 81 l/m, neatitinka 1989-06-15 žemės sklypo plane (schemoje) M 1:100, esančioje inventorinėje byloje Nr. 41/10526, nurodytos pastatų išsidėstymo vietos, t.y. jie perkelti arčiau žemės sklypo ribos ir ant jos. Minėti ūkiniai pastatai turi būti išsidėstę vienoje tiesėje pagalbinio ūkinio pastato 21 l/m atžvilgiu. Vietovėje esantys pastatai ūkinio pastato 21 l/m atžvilgiu į ieškovo naudojamą žemės sklypą pasislinkę vidutiniškai per 2,5m. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė vienam ieškovui, todėl nebuvo atskleista kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė (vertė), t.y. kodėl dabartinė statinių, esančių adresu ( - ), dislokacija neatitinka oficialių dokumentų.

9Atsakovas M. B. atsiliepimu (t. 2, b.l. 10-11) prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ginčija atsakovo statinių teisėtumą, tačiau nenurodo teisės normų, reglamentuojančios statinių statybą ar įregistravimą, galimo pažeidimo, neįvardija statinių, kuriuos siekia nugriauti. Ieškovas, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustatė ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžė jo pareikšti ieškinio reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko, todėl sprendime teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. Ieškovas privalėjo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, t.y. dėl kokių priežasčių teisėtai pastatytus statinius siekiama pripažinti neteisėtais. Iš ieškovo pateiktų įrodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad statiniai, esantys kaimyniniame sklype, yra pastatyti neteisėtai, juo labiau, kad visi statiniai, tiek priklausantys ieškovui, tiek atsakovui, yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Ieškovas teisinės registracijos ar Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1998-12-14 sprendimo, kuriuo pagrindu ši registracija atlikta, neginčijo. Todėl laikytina, kad pastatai, esantys ( - ), yra teisėti ir nugriauti jų nėra pagrindo.

10Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (t. 2, b.l. 13-15) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimą palikti nepakeistą. Yra įsitikinęs, kad nenuginčijus statinių, esančių ( - ) Vilniaus r., teisinės registracijos bei nepripažinus nei vieno iš šioje namų valdoje esančio pastato savavališku statiniu, visi ( - ), esantys statiniai yra teisėti. Ieškovas duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, taip pat nepateikė ir apeliaciniame skunde. Remiantis VĮ Registrų centras 2009-08-27 Nekilnojamojo turto registro išraše - pažymėjime Nr. ( - ) „Apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre“ bei 2008-06-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateikta informacija, statiniai, esantys ( - ) nuosavybės teise priklauso P. B. bei M. B., todėl šie statiniai negali patekti į kitam asmeniui, t.y. ieškovui, nuosavybės teise formuojamą sklypą. UAB „Orkanas“ raštas Nr. AR-61, kurį ieškovas akcentuoja apeliaciniame skunde, negali būti laikomas įrodymu, nes nėra oficialus valstybės institucijos patvirtintas dokumentas. Vilniaus apskrities viršininko administracija pagrįstai suformavo 0,25 ha ploto namų valdos žemės sklypą ieškovui po jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais, į kurį nepatenka statiniai, įregistruoti P. B. bei M. B. vardu. Projektuojant namų valdos žemės sklypą turi būti atsižvelgta į galimybę tinkamai eksploatuoti statinius, esančius namų valdos žemės sklype. Todėl patenkinus ieškovo reikalavimus būtų pažeistos formuojamo namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ) savininkų teisė tinkamai eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius.

11Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (t. 2, b.l. 8-9) sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimų nugriauti statinius pagrįstumo, nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių statybų neteisėtumą.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai (CPK 320 str. 1 d.). Tai reiškia, kad nesant poreikio ginti viešą interesą, apeliacinės instancijos teismas net ir nesutikdamas su visomis peržiūrimo apeliacine tvarka teismo sprendime padarytomis išvadomis, pirmosios instancijos teismo argumentų bei motyvų, dėl kurių nėra paduotas apeliacinis skundas, neanalizuoja ir jų nevertina.

14Nagrinėjamoje byloje teisinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjektų aktų (veiksmų) teisėtumo, nuosavybės teisių atkūrimo procese formuojant abiems bylos šalims namų valdos žemės sklypus (t.1, b.l. 6-7, 8-14, 18, 23-24), apeliantui reikalaujant šiuo aktus atitinkamai pakeisti, o kliudančius tokias ribas pagal apelianto poreikius nustatyti atsakovo statinius (viešame registre įregistruotus objektus) (t.1, b.l. 32-38), pastatytus ties kaimyninių sklypų riba, nugriauti. Apelianto nuomone, tokiu atveju jam būtų sudarytos sąlygos nekliudomai naudotis savo paties nuosavybe (t.1, b.l. 15-17). Aptartos faktinės bylos aplinkybės rodo, kokio teisino rezultato šioje byloje faktiškai yra siekiama – savininko teisės nevaržomai naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktu (ar daiktais) realizavimo. Ginčą tarp abiejų nuosavybės teisės subjektų (apelianto ir atsakovo M. B., buvusio savininko P. B. paveldėtojo) akivaizdžiai iliustruoja į bylą pateiktos nuotraukos (t.1, b.l. 40-42), ypač esančios t.1, b.l. 41. Šioje nuotraukoje matyti, kad tarp abiems šalims priklausančių statinių yra tik menama riba, o apelianto statinys, esantis kairėje pusėje, pagal stogo konstrukciją (dengia atsakovo statinio stogą) realiai pastatytas vėliau. nei atsakovo. Ši aplinkybė iš dalies patvirtina atsakovo atsikirtimo argumentus dėl statinių faktinio atsiradimo.

15Apeliantas įrodinėja, jog atsakovo M. B. namų valdos techninės apskaitos byloje esantis 1989-06-15 planas (t.1, b.l. 67) patvirtina, kad pagalbiniai statiniai tuometinės jų vietos fiksavimo metu buvo išsidėstę vienoje tiesioje linijoje pagalbinio ūkinio pastato 2l 1/m atžvilgiu, o jo iniciatyva atlikti UAB „Orkanas“ matavimai (t.1, b.l. 119, 129) liudija jau kitą dalies šių statinių padėtį, nei buvo užfiksuota inventorinėje byloje. Tai, jo įsitikinimu, reikštų, kad jie buvo perkelti arčiau žemės sklypų ribos ir ant pačios ribos. Tačiau teisėjų kolegija atmeta šį apelianto skundo argumentą, kadangi byloje nesama jokių faktinių duomenų apie tokį kada nors įvykusį nekilnojamųjų daiktų perkėlimą (jų perstatymą) į kitą vietą po šių statinių inventorizavimo bei įteisinimo Vilniaus rajono savivaldybės 1998-12-14 sprendimo (t.1, b.l. 31) ir ūkinių knygų įrašų (t.1, b.l. 38) pagrindu ar po viešame registre nurodytų jų statybų pabaigos metų (t.1, b.l. 32-37). Priešingai teisėjų kolegijos išvadai susiformuoti vien pastatų išdėstymo schemos (t.1, b.l. 67), kuri galėtų būti vertinama tik kartu su kitais tokias aplinkybes apie buvusį statinių perkėlimą arčiau apelianto naudojamo sklypo patvirtinančiais įrodymais, akivaizdžiai nepakanka (CPK 185 str.). Be to, kaip minėta, byloje esanti faktinės padėties vizualiuzacija leidžia spręsti būtent apie paties apelianto, o ne atsakovo statinio vėlesnį sukūrimą (t.1, b.l. 41). Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės suponuoja pareigą asmeniui, teigiančiam apie vienokius ar kitokius buvusius ir įvykusius faktus, įrodyti bent labiau tikėtiną tokių faktų buvimą, nei nebuvimą (CPK 13 str., 178 str.). Tačiau jokių kitų statinių perkėlimą patvirtinančių įrodymų, išskyrus apelianto paaiškinimus teisme (t.1, b.l. 149-150), šioje byloje nesama. Vertinti negalimų sulyginti dokumentų turinio, t.y. gyvenamojo ir pagalbinių (ūkio paskirties) pastatų išdėstymo vietoje schemos (t.1, b.l. 67), kurios sudarymo tikslas, priešingai nei UAB „Orkanas“ atliekamų matavimų atveju (t.1, b.l. 129), buvo visiškai kitas (pačių pastatų inventorizavimas ir atitinkamų įrašų ūkinėse knygose atlikimas, t.1, b.l. 38) ir visiškai nesusijęs su žemės sklypo ribų ar gretimybių su kaimyninės namų valdos naudojamu žemės sklypu užfiksavimu, negalima. Dėl to kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo institutą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė rungimosi principo ar perkėlė įrodinėjimo pareigas išimtinai tik vienai iš bylos šalių (apeliantui).

16Namų valda yra laikomas juridiškai įformintas žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Įregistravus statinius bei asmenų daiktines teises į juos viešame registre, įsigalioja jų statybų teisėtumo prezumpcija, o oficialiai išviešintas nuosavybės teises gina įstatymas. Neabejotina, kad tokia prezumpcija gali būti paneigiama, tačiau tik teisėtu būdu, įrodinėjimo procese paneigus pagrindą nekilnojamajam daiktui įteisinti (įregistruoti). Būtent į tai ir orientuoja teisės norma, kuria remiasi savo ieškinyje apeliantas – CK 4.103 str. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ribų neišplėtė ir šią teisės normą jos taikymo aspektu aiškino tinkamai. Teisėtos statybos prezumpcijai paneigti vien tik teiginių, neparemtų kuriomis nors įrodinėjimo priemonėmis, nepakanka. Deklaruodamas normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimą, apeliantas turėjo įrodyti teisiškai reikšmingus faktus, kad gretimos namų valdos savininkas savo statinius pasistatė (rekonstravo, perstatė) būtent apelianto teisėtai valdomoje (nuosavoje, išsinuomotoje ar kitu pagrindu naudojamoje) žemės sklypo dalyje ar per arti teisės aktais nustatytos (patvirtintos) jo žemės sklypo ribos. Duomenų, paneigiančių buvusių atsakovo statinių statybų legalumą, byloje nesurinkta, o dispozityvumo principo įgyvendinimas lemtų pareigą būtent apeliantui juos pateikti. Pažymėtina ir tai, kad ne tik atsakovo, bet ir paties apelianto statiniai atsiduria ties projektuojama bendra sklypų riba, kas lygia dalimi taip pat varžo ir atsakovo naudojimosi savo nuosavybe teisę.

17Esant šiai situacijai kolegija neturi teisinių prielaidų konstatuoti apelianto teisių pažeidimo, kuris galėtų apspręsti teisėtai pastatyto ir nustatyta tvarka įteisinto kurio nors atsakovui M. B. priklausančio nuosavybės teise objekto griovimą ar leistų kurį nors jam priklausantį statinį traktuoti kaip savavališką statybą. Tokių pažeidimų nėra įžvelgusi ir bylos procese trečiuoju asmeniu dalyvaujanti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atsiliepime pasisakydama dėl CK 4.103 str. taikymo sąlygų bei pagrindų (t.1, b.l. 102-104).

18Pasisakant dėl Žemės reformos įstatymo 9 str. nuostatų taikymo, tai perleidžiant asmenims nuosavybėn žemę prie nuosavybės teise jiems priklausančių pastatų ir statinių ir projektuojant konkrečius žemės sklypus būtina atsižvelgti į atskiros sodybos (namų valdos) faktiškai naudojamą žemę, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai perleidžiamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Į faktinę žemėnaudą, kaip matyti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinių dokumentų bei susirašinėjimo su apeliantu (t.1, b.l. 26), buvo atsižvelgta ir nagrinėjamu atveju, nurodant, kad perkelti suprojektuotų žemės sklypų ribą link atsakovo sklypo nebūtų įmanoma. Priešingu atveju atsakovo statiniai patektų į apelianto kiemo teritoriją. Apeliantas šiame posėdyje pripažino, kad suformuotas jam prie namų valdos žemės sklypas natūra savo plotu atitinka 0,25 ha. Kitų duomenų, antai kad atsakovui būtų formuojamas žemės sklypas apelianto sąskaita, sumažinant apeliantui tenkančio sklypo plotą, taip pat nesama. Kolegija akcentuoja, kad namų valdoms formuojant žemės sklypus vertinti jau esančių juose statinių kaip kliuvinio, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, negalima. Įstatymų leidėjo valia šiame procese yra atsiželgiama būtent į natūroje jau egzistuojančius teisėtus statinius, o ne atvirkščiai. Taigi apelianto ginčijamais administraciniais aktais aptarta Žemės reformos įstatymo nuostata nebuvo pažeista.

19Dar viena apeliacinio skundo argumentų grupė yra susijusi su kasacinio teismo praktikos taikymu nagrinėjamam ginčui spręsti. Kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad nagrinėjamai bylai precedento reikšmę turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-230/2010. Šios bylos ir minėtos kasacine tvarka išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios, skiriasi ginčo, taigi ir įrodinėjimo dalykas. Kasacinis teismas pasisakė dėl statybų teisėtumo ir statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo klausimų jau esant nustatytai (aiškiai) žemės sklypų ribai. Šioje byloje nagrinėjimo dalykas yra administracinio akto dalies, kuriuo suformuoti kaimyninių namų valdų žemės sklypai bei nustatoma jų riba, atsižvelgiant į faktinę žemėnaudą ir legalių namų valdai priklausančių statinių buvimą (t.1, b.l. 49,50-54), teisėtumas. Taigi kasacinio teismo išaiškinimai nagrinėjamu atveju neaktualūs. Kitose paminėtose apeliaciniame skunde kasacinėse bylose pateikti teisės normų taikymo išaiškinimai taip pat patys savaime nesąlygoja kitokio skundžiamo teismo sprendimo vertinimo.

20Apibendrinant teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie ir kiti skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumo, nesudaro teisinių prielaidų skundžiamą teismo sprendimą panaikini ir ginčą spręsti kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas.

21Esant tokiam apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatui, atsakovui M. B. iš apelianto priteistinos 500 Lt su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme susijusios išlaidos (CPK 93 str., 98 str.).

22Taip pat iš apelianto priteistinos 14,10 Lt (t.2, b.l. 19) procesinių dokumentų siuntimo šios instancijos teisme išlaidos valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

23Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

24Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš I. T. 500 (penkis šimtus) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų M. B. naudai.

26Priteisti iš I. T. 14 (keturiolika) litų 10 centų procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas I. T. 2009-11-17 su ieškiniu (t. 1, b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus... 4. Atsakovas M. B. atsiliepimu (t. 1, b.l. 81-83) prašė ieškinį atmesti.... 5. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu (t. 1,... 6. Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-09-23 sprendimu (t. 1, b.l. 153-159)... 8. Ieškovas I. T. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 1-4) prašo panaikinti Vilniaus... 9. Atsakovas M. B. atsiliepimu (t. 2, b.l. 10-11) prašo apeliacinį skundą... 10. Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas... 11. Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 14. Nagrinėjamoje byloje teisinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo... 15. Apeliantas įrodinėja, jog atsakovo M. B. namų valdos techninės apskaitos... 16. Namų valda yra laikomas juridiškai įformintas žemės sklypas su jame... 17. Esant šiai situacijai kolegija neturi teisinių prielaidų konstatuoti... 18. Pasisakant dėl Žemės reformos įstatymo 9 str. nuostatų taikymo, tai... 19. Dar viena apeliacinio skundo argumentų grupė yra susijusi su kasacinio teismo... 20. Apibendrinant teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie ir kiti skundo... 21. Esant tokiam apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatui, atsakovui M. B. iš... 22. Taip pat iš apelianto priteistinos 14,10 Lt (t.2, b.l. 19) procesinių... 23. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 24. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti... 25. Priteisti iš I. T. 500 (penkis šimtus) litų atstovavimo apeliacinės... 26. Priteisti iš I. T. 14 (keturiolika) litų 10 centų procesinių dokumentų...