Byla 2-789/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. V. V. individualios įmonės, J. V. V. ir E. M. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties dalies, kuria šiems atsakovams nustatytas terminas pašalinti priešieškinio trūkumus – primokėti žyminį mokestį už pareikštą priešieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-789-460/2010. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovai J. Ž. ir T. Ž. pareiškė ieškinį dėl sandorių ir įrašų pripažinimo negaliojančiais, dėl nuosavybės teisių pripažinimo bei palūkanų priteisimo.

4Atsakovai J. V. V. IĮ, J. V. V., E. M. V. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia J. V. V. IĮ ir J. V. V. atžvilgiu 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartį; 2) pripažinti 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartį nesukeliančia teisinių pasekmių J. V. V. ir J. V. V. IĮ; 3) pripažinti negaliojančia J. V. V. IĮ ir J. V. V. atžvilgiu 2005 m. gegužės 2 d. sutartį; 4) pripažinti 2005 m. gegužės 2 d. sutartį nesukeliančia teisinių pasekmių J. V. V. ir J. V. V. IĮ; 5) pripažinti J. V. V. ir J. V. V. IĮ prievoles pagal 2005 m. gegužės 2 d. sutartį pasibaigusiomis; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovė V. A. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 2 d. sutartį, sudarytą tarp J. V. V., J. V. V. IĮ , T. Ž. bei J. Ž..

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovų J. Ž., T. Ž. ieškinį dėl sandorių ir įrašų pripažinimo negaliojančiais, dėl nuosavybės teisių pripažinimo bei palūkanų priteisimo, atsakovės V. A. priešieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovo UAB „Klaipėdos luxoras“ priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei atsakovų J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V. priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl 2005 m. gegužės 2 d. sutarties yra turtinio pobūdžio, o jo vertė viršija 100 000 Lt. Nutartis dėl bylos perdavimo buvo apskųsta apeliacine tvarka, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ją paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu laikytinas turtiniu reikalavimu. Teismui patenkinus priešieškinių reikalavimus ir pripažinus negaliojančiu 2005 m. gegužės 2 d. sandorį, šalys būtų grąžinamos į pradinę padėtį. Atsakovų įsipareigojimai pagal 2005 m. gegužės 2 d. susitarimą pasibaigtų. Teismas nusprendė, kad priešieškiniais pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su konkrečiu turtu ir yra turtinio pobūdžio, o jų suma viršija 100 000 Lt.

7Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi (skundžiama nutartis) nustatė atsakovei V. A. terminą per 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus priešieškinio trūkumus, t.y. primokėti 29 874 Lt žyminį mokestį už priešieškinį, taip pat nustatė atsakovams J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V. terminą per 14 dienų nuo teismo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus priešieškinio trūkumus, t.y. primokėti 38 234,80 Lt žyminį mokestį už priešieškinį. Nutartyje nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatė, kad priešieškinio kaina yra 2 597 418 Lt, nes ginčijamu 2005 m. gegužės 2 d. sandoriu šalys susitarė, jog J. V. V. perduoda UAB „Klaipėdos luxoras“ neatlygintinai pastatą, esantį Taikos pr. 12a, Klaipėdoje. Pastato vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 2 597 418 Lt, todėl už priešieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 29 974 Lt. V. A. už priešieškinį sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, todėl ji įpareigota primokėti 29 874 Lt žyminį mokestį. Ginčijamu 2004 m. sausio 5 d. sandoriu J. Ž. paskolino, o J. V. V. įsipareigojo iki 2004 m. balandžio 30 d. grąžinti jai 47 870 Lt. Po nurodytos sumos atidavimo, paskolos gavėjas įsipareigojo kiekvieną mėnesį grąžinti paskolos davėjui po 2 000 Lt. Paskolos suma yra 437 870 Lt, todėl už priešieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 8 379 Lt. Už atsakovų J. V. V. IĮ, J. V. V., E. M. V. priešieškinį mokėtina bendra žyminio mokesčio suma – 38 353 Lt (29 974 + 8 379). Atsakovai už priešieškinį sumokėjo 118,20 Lt žyminį mokestį, todėl jie įpareigoti primokėti 38 234,80 Lt žyminį mokestį.

8Atsakovų J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V. primokėti likusią žyminio mokesčio dalį bei perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde rašoma:

91. Priešieškiniu nėra pareikšti reikalavimai dėl pinigų išieškojimo pagal ginčijamus sandorius (2005 m. gegužės 2 d. sutartį ir 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartį), taip pat nėra pareikšti reikalavimai dėl pastato, esančio Taikos pr. 12a, Klaipėdoje, išreikalavimo ar nustatomos kokios tai daiktinės teisės į jį. Tai, kad ginčijamoje 2005 m. gegužės 2 d. sutartyje nurodyta, jog J. V. V. įsipareigojo UAB „Klaipėdos luxoras“ neatlygintinai perduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro pastatas, esantis Taikos pr. 12a, Klaipėdoje, ir kitas turtas, nereiškia, jog šio pastato vertė turi būti įskaičiuota į priešieškinio kainą. Pastatas, esantis Taikos pr. 12a, Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausė ne J. V. V., o J. V. V. IĮ. Be to, sutartyje nurodyta, jog pastatas turi būti perduotas neatlygintinai. Pastatą įsipareigojama perduoti ne J. Ž. ar T. Ž., bet trečiajam asmeniui UAB „Klaipėdos luxoras“, kuris byloje nereiškė nei ieškinio, nei priešieškinio. Pastatas, esantis Taikos pr. 12a, Klaipėdoje, 2005 m. spalio 29 d. buvo J. V. V. IĮ parduotas ir perduotas UAB „Klaipėdos luxoras“ nuosavybėn. Tam, kad įsipareigojimas perduoti pastatą neatlygintinai būtų teisiškai reikšmingas ir galėtų būti vykdomas, sutartis privalėjo būti patvirtinta notariškai. 2005 m. gegužės 2 d. sutartis notariškai nebuvo patvirtinta, todėl nei J. Ž., nei T. Ž. neturi teisės reikalauti perduoti pastatą neatlygintinai. Nėra pagrindo laikyti, jog priešieškiniu J. V. V., E. M. V. ar J. V. V. IĮ išvengtų pareigos perduoti pastatą neatlygintinai UAB „Klaipėdos luxoras“, o ne J. Ž. ar T. Ž., kadangi be kitų nurodytų argumentų, nesilaikyta įstatymo reikalaujamos sandorio formos, o tai daro sandorį niekiniu. Niekinio sandorio faktą ir pasekmes teismas konstatuoja ex officio.

102. Teismas negalėjo 437 870 Lt paskolos sumą įskaičiuoti į priešieškinio kainą, nes J. V. V., E. M. V., J. V. V. IĮ priešieškiniu neginčija 2004 m. sausio 5 d. paskolos sutarties. Priešieškiniu ginčijamos tik 2005 m. gegužės 2 d. sutartis ir 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartis. 2005 m. gegužės 2 d. sutartyje išvardintos sumos, kurias neva J. V. V. yra skolingas, yra tik nuorodos į kitas paskolos sutartis. Pati savaime 2005 m. gegužės 2 d. sutartis nesudaro pagrindo reikalauti pinigų sumų. Nežiūrint to, jog į priešieškinio kainą įtraukta suma pagal 2004 m. sausio 5 d. paskolos sutartį, kuri nėra ginčijama priešieškiniu, ši ar panaši suma, nurodyta 2005 m. gegužės 2 d. sutartyje, negali būti įskaičiuojama į priešieškinio kainą, nes ši sutartis nesudaro pagrindo nei J. Ž., nei T. Ž. reikalauti pinigų remiantis vien tik 2005 m. gegužės 2 d. sutartimi, o tokiu pagrindu galėtų būti ginčijamoje sutartyje nurodomos paskolos sutartys, kurių nei viena nėra ginčijama priešieškiniu.

11Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

12Skundžiama nutartimi V. A. įpareigota primokėti 29 874 Lt žyminį mokestį už priešieškinį, o J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V. - 38 234,80 Lt žyminį mokestį už priešieškinį. Atskirąjį skundą dėl 2010 m. sausio 28 d. nutarties padavė tik J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V.. Dispozityvumo principas lemia, kad apeliacinės instancijos teisme teisminio nagrinėjimo dalyką privalo nustatyti šalys, o teismo pareiga yra išnagrinėti ginčą neperžengiant tų ribų, kurias nustato ginčo šalys. Šiuo atveju apeliacijos ribas lemia tik J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V. pareikštas atskirasis skundas. Taigi šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovai J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V. už pareikštą priešieškinį įpareigoti sumokėti 38 234,80 Lt dydžio žyminį mokestį, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliantų skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

13Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio - įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. Tai, ar pareikštas reikalavimas laikytinas turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimu, apsprendžia paties reikalavimo turinys. Nuo to, kokia teisinio ginčo prigimtis (turtinis ar neturtinis ginčas), priklauso, kokio dydžio žyminiu mokesčiu bus apmokestintas ieškinys (CPK 80 str.). Tokios pačios taisyklės taikytinos ir pareiškiant priešieškinį (CPK 143 str.). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį (priešieškinį) turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio (priešieškinio) sumos.

14Atsakovai J. V. V. IĮ, J. V. V., E. M. V. pareikštu priešieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia J. V. V. IĮ ir J. V. V. atžvilgiu 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartį; 2) pripažinti 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartį nesukeliančia teisinių pasekmių J. V. V. ir J. V. V. IĮ; 3) pripažinti negaliojančia J. V. V. IĮ ir J. V. V. atžvilgiu 2005 m. gegužės 2 d. sutartį; 4) pripažinti 2005 m. gegužės 2 d. sutartį nesukeliančia teisinių pasekmių J. V. V. ir J. V. V. IĮ; 5) pripažinti J. V. V. ir J. V. V. IĮ prievoles pagal 2005 m. gegužės 2 d. sutartį pasibaigusiomis (t. 10, b. l. 87-99). Už priešieškinį sumokėtas 118,20 Lt dydžio žyminis mokestis (t. 9, b. l. 62). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminis mokestis, kurį už pareikštą priešieškinį įpareigoti sumokėti nurodyti atsakovai, yra apskaičiuotas neteisingai.

15Priešieškiniu atsakovai ginčija 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartį bei 2005 m. gegužės 2 d. sutartį. Iš 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutarties (t. 4, b. l. 8) matyti, kad T. Ž. (partneris) ir J. V. V. IĮ savininkas J. V. V. (savininkas) susitarė dėl pastato - parduotuvės, vaistinės, patalpų nuomos verslo (1.1 p.). Susitarimo pagrindu savininkas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti partneriui 2 000 Lt. Sutartą sumą sumokėti iki einamojo mėnesio 15 dienos. Praleidus mokėjimo terminą, reikalauti iš savininko atlyginti visus tokiu uždelsimu atsiradusius tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (sutarties 3-5 p.). Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (sutarties 4.2.3 p.). J. Ž. ir T. Ž. (kreditoriai) bei J. V. V. IĮ savininkas J. V. V. (skolininkas), siekdami sureguliuoti skolinius santykius tarp kreditorių ir skolininko, kylančius iš paskolos sutarčių, suteiktų 2001-2004 metų laikotarpiu, taip pat kylančius iš 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutarties, sudarė 2005 m. gegužės 2 d. sutartį (t. 4, b. l. 124). Šioje sutartyje J. V. V. patvirtino, kad yra skolingas tokias pinigų sumas: J. Ž. - pagal šias paskolos sutartis: 2001 m. spalio 26 d., lapkričio 4 d. – 390 000 Lt; 2002 m. gegužės 9 d., 14 d., - 205 000 Lt; 2004 m. sausio 5 d. – 47 870 Lt (1.1 p.); T. Ž. - pagal 2004 m. kovo 15 d. sutartį: už 2004 metus - 18 000 Lt (2 000 x 9), už 2005 metus - 8 000 Lt (2 000 x 4), viso 26 000 Lt (sutarties 1.2 p.). J. V. V., pripažindamas, kad grąžinti gautų paskolų piniginėmis lėšomis negali, be kita ko, įsipareigojo: įsteigti UAB „Klaipėdos luxoras“, kurios įstatinis kapitalas padalinamas į 100 paprastųjų vardinių akcijų (2.1 p.); atitinkamai paskirstyti įsteigtos bendrovės akcijas (3.1-3.4 p.); įsteigtai UAB „Klaipėdos luxoras“ neatlygintinai perduoti J. V. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro veikiantis objektas – pastatas, esantis Taikos pr. 12a, Klaipėdoje, vidaus įrengimai, baro, boulingo įrengimai, baldai, ryšiai, kompiuterinė įranga, įmonės autotransportas bei kitas įmonės inventorius (4 p.). Šalys sutarė, kad J. V. V. įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus, kreditoriais atsisakys reikalaujamų skolų grąžinimo, teisiškai įformindami savo finansinių reikalavimų atsisakymą.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų priešieškiniu pareikšti reikalavimai laikytini turtinio pobūdžio reikalavimais, o už juos mokėtinas proporcinis žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 143 straipsnio nuostatas. Atsakovų pareikštais reikalavimais iš esmės siekiama panaikinti ginčijamomis sutartimis įtvirtintas finansines prievoles. 2005 m. gegužės 2 d. sutartyje užfiksuotas J. V. V. patvirtinimas apie jo įsiskolinimo kreditoriams faktą ir dydį šios sutarties sudarymo momentu pagal anksčiau sudarytas kelias paskolos sutartis su J. Ž., taip pat pagal 2004 m. kovo 15 d. sutartį su T. Ž.. Šia sutartimi kreditoriai ir skolininkas suderino ir patvirtino skolininko skolinių prievolių atsiradimo faktą ir jų dydį 2005 m. gegužės 2 dienai. Kadangi priešieškiniu yra prašoma 2005 m. gegužės 2 d. sutartį pripažinti negaliojančia (nesukeliančia teisinių pasekmių), vadinasi, juo siekiama išvengti sutartyje nurodytų skolinių įsipareigojimų, nes tokio priešieškinio patenkinimas reikštų turtinių (finansinių) prievolių pagal sutartį nebuvimą. Tokiu būdu, pripažintina, kad priešieškinio pagal šiuos reikalavimus sumą, nuo kurios skaičiuotinas proporcinis žyminis mokestis, sudaro ginčo sutartyje nurodytas dydis tų skolininko prievolių, kurių atsiradimą siekiama paneigti priešieškinio reikalavimais. Ginčijamos 2005 m. gegužės 2 d. sutarties 2-4 punktuose išdėstytos sąlygos reiškia su kreditoriais suderintą skolininko įsipareigojimą dėl kitokio prievolių grąžinti skolas įvykdymo būdo, nes skolininkas pripažino, kad negali skolų sugrąžinti lėšomis (pinigais). Toks kreditorių ir skolininko susitarimas atitinka CK 6.39 straipsnio nuostatas. Dėl šios priežasties ginčijamos 2005 m. gegužės 2 d. sutarties 2-4 punktuose numatyti skolininko įsipareigojimai laikytini išvestiniais, nes jie reiškia ne ką kitą, kaip sutartą skolininko prievolės grąžinti (sumokėti) skolą įvykdymo kitokį būdą. Tokia išvada daroma remiantis tuo, kad nuginčijus 2005 m. gegužės 2 d. sutarties sąlygą dėl J. V. V. skolinių prievolių kreditoriams J. Ž. bei T. Ž. fakto ir dydžio (sutarties 1 p.), negalės galioti ir sutartyje išdėstyti įsipareigojimai dėl skolinių prievolių įvykdymo, t. y. skolų grąžinimo būdo. Tokiu atveju priešieškinio reikalavimai dėl 2005 m. gegužės 2 d. sutarties pripažinimo negaliojančia (nesukeliančia teisinių pasekmių) įkainotini ne pagal skolininko įsipareigojimų dėl skolinės prievolės įvykdymo būdo vertę (pvz., ne pagal turto, kurį skolininkas įsipareigojo perduoti vykdydamas skolų grąžinimo prievolę, vertę), bet pagal šia sutartimi patvirtintą grąžintinų kreditoriams skolų dydį (sumą).

17Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu ta apimtimi, jog priešieškiniu nėra pareikšti savarankiški reikalavimai dėl pastato, esančio Taikos pr. 12a, Klaipėdoje, išreikalavimo (nuosavybės teisės pakeitimo), todėl šio pastato vertė neįskaičiuotina į priešieškinio kainą. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovų priešieškiniu pareikštus reikalavimus, pažymi, kad ginčijamoje 2005 m. gegužės 2 d. sutartyje įtraukta skolinių prievolių suma pagal 2004 m. sausio 5 d. paskolos sutartį yra 47 870 Lt, o ne pirmosios instancijos teismo nurodyta suma (t. 4, b. l. 124). Kadangi 2005 m. gegužės 2 d. sutartyje yra nurodytos konkrečios įsiskolinimų sumos, o sutartis numato, kad ja pakeičiamas prievolių pagal paskolos sutartis įvykdymo būdas, todėl dar kartą pažymėtina, kad už ginčijamoje sutartyje nurodytas konkrečias įsiskolinimo sumas mokėtinas įstatymo numatytas žyminis mokestis, kaip už turtinius reikalavimus. Apeliantų skundo teiginiai nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų. Atkreiptinas dėmesys, kad į atsakovų ginčijamą 2005 m. gegužės 2 d. sutartį įtraukti ir įsiskolinimai pagal atsakovų taip pat ginčijamą 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartį, todėl už ginčijamą 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartį dėl 26 000 Lt skolos (skola pagal 2004 m. kovo 15 d. sutartį perkelta į ginčijamą 2005 m. gegužės 2 d. sutartį) mokėtinas tik vienas žyminis mokestis. Taigi, atsakovų ginčijamų sandorių (2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutarties bei 2005 m. gegužės 2 d. sutarties) bendra suma (vertė) yra 668 870 Lt (ji apskaičiuojama pagal šias 2005 m. gegužės 2 d. sutartyje įvardintas sutartis: 2001 m. spalio 26 d., lapkričio 4 d. – 390 000 Lt; 2002 m. gegužės 9 d., 14 d., - 205 000 Lt; 2004 m. sausio 5 d. – 47 870 Lt; 2004 m. kovo 15 d. sutartį: 18 000 Lt (2 000 x 9 ) - už 2004 metus, 8 000 Lt (2 000 x 4) - už 2005 metus (viso 26 000 Lt). Už tokio dydžio reikalavimus mokėtinas 10 688,70 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 143 str.). Kadangi atsakovai jau yra sumokėję 118,20 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 9, b. l. 62), jie įpareigotini primokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 10 570 Lt.

18Vien tik atsakovų skundo teiginiai, jog jų tiesiogiai ginčijami sandoriai esą niekiniai, jog niekinio sandorio faktą ir pasekmes teismas konstatuoja ex officio, neatleidžia jų nuo įstatyme nustatytos pareigos mokėti žyminį mokestį.

19Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovų J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V. priešieškiniu pareikštus reikalavimus bei įpareigojo juos už priešieškinį sumokėti neteisingą (per didelį) žyminio mokesčio dydį. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties dalis, kuria nustatytas terminas pašalinti priešieškinio trūkumus ir J. V. V. IĮ, J. V. V. bei E. M. V. už pareikštą priešieškinį įpareigoti primokėti 38 234,80 Lt žyminį mokestį, keičiama. Teisėjų kolegijos nustatytu terminu atsakovai įpareigotini primokėti 10 570 Lt dydžio žyminį mokestį už pareikštą priešieškinį. Neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, atsakovų priešieškinis bus laikomas nepaduotu ir turės būti grąžinamas atsakovams (CPK 115 str. 3 d., 135, 138, 143 str.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

21Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti priešieškinio trūkumus ir J. V. V. individuali įmonė, J. V. V. bei E. M. V. už priešieškinį įpareigoti primokėti 38 234,80 Lt dydžio žyminį mokestį. Įpareigoti J. V. V. individualią įmonę, J. V. V. ir E. M. V. už pareikštą priešieškinį primokėti 10 570 Lt (dešimties tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimties litų) dydžio žyminį mokestį. Nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminą iki 2010 m. birželio 23 d. (įskaitytinai), nurodant įpareigotiems asmenims pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Proceso dalyviai
Ryšiai