Byla 2S-139-345/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko

2Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų

3Virginijos Volskienės,

4Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., K. K. ir kt. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nustatė

6Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad ½ dalies V. K. gaunamo darbo užmokesčio priklauso nuosavybės teise jo sutuoktinei K. S.-K. Nurodė, kad antstolė V. Meškauskienė, vykdo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2005-06-14 vykdomąjį raštą, dėl 9783,28 Lt skolos, 8,7 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko K. K. išieškotojo AB Dnb NORD banko naudai. Išieškojimo metu nustatyta, kad skolininkė K. K. turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neuri. Skolininkės sutuoktinis dirba ( - ) ir gauna pajamas. Kadangi skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo

7Suinteresuotas asmuo antstolė V. Meškauskienė atsiliepime nurodė, kad skolininkė turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą neturi, 2007-05-02 buvo priimtas patvarkymas areštuoti skolininkės sutuoktinio V. K. gaunamas pajamas iš darbinės veiklos, viršijančios vieną MMA, kadangi darbo pajamos yra periodinės ir gali būti kintamos, turi būti nustatyta santykinė šio turto dalis, kuri gali būti skirta skolai mokėti, tai yra asmeninė skolininkės nuosavybės sutuoktinio V. K. darbo užmokestyje sudarytų 10 procentų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA ir 35 sumos, viršijančios MMA.

8Suinteresuoti asmenys K. K. ir V. K. atsiliepimuose nurodė, kad skolininkė šiuo metu nedirba, neturi savarankiškų pajamų, nes yra vaiko priežiūros atostogose. Sutuoktinio darbo užmokestis yra šeimos vienintelis pragyvenimo šaltinis. Prašė nagrinėjant pareiškimą atsižvelgti į mažamečio vaiko interesus.

9Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad skolininkė su šeima realiai gyvena ( - ), todėl dėl objektyvių priežasčių negali atstovauti nepilnametės interesų bei pateikti į bylą išvadų (b.l.39-40, 60).

10Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė, kad K. K., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nuosavybės teise priklauso 1/5 jos sutuoktinio V. K. darbo užmokesčio. Konstatavo, kad nepilnamečio vaiko interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą, todėl nukrypstant nuo lygių dalių principo nustatė, kad skolininkei priklauso 1/5 dalis jos sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio dalis (LR CPK 667 str. 2 d.).

11Atskirtuoju skundu pareiškėjas AB DnB NORD bankas panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nustatyti, kad ½ dalis V. K. gaunamo darbo užmokesčio dalis priklauso nuosavybės teise jo sutuoktinei K. K.. Nurodo, kad teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo vadovavosi LR CK 3.123 str. 1 d. įtvirtintais kriterijais, t. y. būtinybe atsižvelgti į vaiko interesus, tačiau LR CK 3.123 str. nurodyti kriterijai nėra absoliutūs. Konkrečiu atveju turėtų būti atsižvelgta į skolininkės elgesį ir kreditoriaus interesus. Pareigą išlaikyti savo vaikus turi abu tėvai. Skolininkė yra sveika darbinga, ir turi prisidėti prie vaiko nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė labai mažą, tik 1/5 sutuoktinio pajamų dalį, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas banko naudai. Tokiu būdu sudarytos prielaidos skolininkei piktnaudžiauti esama padėtimi ir vilkinti skolos išieškojimą. Skolininkė paėmė kreditą tik 2 mėnesiams likus iki santuokos įregistravimo, su V. K., todėl tikėtina jog kreditas buvo panaudotas šeimos poreikiams. Sutuoktiniai nuomojasi būstą. Pagal nuomos sutartį moka 1200 Lt per mėnesį, o tai reiškia jog turi neoficialių pajamų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas nustatė pernelyg mažą skolininkės nuosavybės dalį bendrame turte.

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

14Byloje nustatyta, kad antstolė Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 9 783,28 Lt, ir 8,7 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės K. K., pagal 2003-09-11 sudarytą vartojamosios paskolos sutartį. Skolininkė yra 2003-11-29 įregistravusi santuoką su V. K., augina ( - ) gimusią dukrą Ū. K.. Skolininkė dirba ( - ). Nuo 2005-05-20 iki 2007-05-19 ji buvo vaiko priežiūros atostogose. Nuo 2007-05-20 iki 2007-12-31 nemokamose atostogose. Antstolė nustačiusi, kad turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą skolininkė neturi, areštavo skolininkės sutuoktinio V. K. gaunamas pajamas iš ( - ) darbinės veiklos, viršijančias Vyriausybės nustatytas vienos minimalios algos dydį, bei pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Sutuoktinis dirba ( - ) vidutinis jo darbo užmokestis 1159,78 Lt. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog skolininkei nuosavybės teise priklauso 1/5 jos sutuoktinio darbo užmokesčio dalis.

15Vadovaujantis LR CK 3.110 str. iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.87 str.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti LR CK 3.123 str. numatytais atvejais (LR CK 3.117 str.), t. y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. LR CK 3.123 str. imperatyviai įpareigoja teismą atsižvelgti į šiame straipsnyje numatytas aplinkybes nepaisant to, yra ar ne šalies reikalavimas taikyti LR CK 3.123 str. Teismo pareigą prioritetiškai atsižvelgti į vaikų interesus sprendžiant bet kokį klausimą, susijusį su vaikų teisėmis, įtvirtina Jungtinių Tautų 1989 m. Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. (Žin., 1989, Nr. 60-1501), ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str., bei 12 str. 5 d. (Žin., 1996, Nr. 33-807). Kadangi vaiko teisių ir interesų užtikrinimas yra viešas interesas, teisės normų susijusių su vaiko teisių ir interesų užtikrinimu tinkamas aiškinimas ir taikymas taip pat yra viešosios tvarkos elementas.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniai augina ( - ) metų dukrą. Skolininkė yra ( - ) darbuotoja. Nuo 2005-05-20 iki 2007-05-19 ji buvo vaiko priežiūros atostogose, o nuo 2007-05-20 iki 2007-12-31 nemokamose atostogose. Šeima nuomojasi gyvenamąjį būstą, o skolininkės sutuoktinio darbo užmokestis yra vienintelės šeimos pajamos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis LR CK 3.123 str. Jungtinių Tautų 1989 m. Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., bei 12 str. 5 d., pareiškėjo reikalavimas nustatyti, jog ½ dalis V. K. gaunamo darbo užmokesčio priklauso nuosavybės teise jo sutuoktinei K. K., pažeistų vaiko interesus, bei viešąjį interesą. Teismo sprendimas dėl turto padalijimo visada reiškia esamo turto padalijimą, tačiau nebūtinai sukelia analogiškus padarinius turtui, kuris bus įgyjamas ateityje, o tai reiškia, kad pasikeitus skolininkės turtinei padėčiai, jos dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nustatyta iš naujo.

17Kadangi šalys turi įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o byloje nėra pateikta įrodymų, jog sutuoktiniai turi kitų pajamų, kilnojamų ar nekilnojamų daiktų, pareiškėjo reikalavimas nustatyti nuosavybės teise skolininkei ½ dalį sutuoktinio darbo užmokesčio yra nepagrįstas.

18Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

19Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str., kolegija :

Nutarė

21Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai