Byla 2S-1691-153/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Intermaks salonas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-14133-528/2016 pagal pareiškėjos UAB „Intermaks salonas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad prie pareiškimo pateiktos sąskaitos faktūros neturi juridinės galios. Nurodė, kad nurodytos sąskaitos faktūros išrašytos pažeidžiant sutartyse ir įstatymuose nustatytus reikalavimus. Šis prašomas nustatyti juridinis faktas reikalingas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kitoms institucijoms.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Intermaks salonas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nurodė, kad pareiškėja pateikė sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „Autoverslas“ už sandėliavimo paslaugas, o pagal pareiškėjos pateiktas sutartis, pareiškėją UAB „Intermaks salonas“ ir UAB „Autoverslas“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl prekių saugojimo muitinės sandėlyje. Kadangi ginčai dėl paslaugų apmokėjimo bei reikalavimo pagrįstumo spręstini teisme ginčo teisenos tvarka, todėl pareiškėjos prašomas nustatyti faktas gali būti įrodinėjimo dalyku civilinėje byloje ir nenustatinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 56. Apeliantės nuomone, šiuo atveju yra visos sąlygos kreiptis į teismą ypatingąja teisena pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kai atitinkamo dokumento dėl jo formos trūkumų nepripažįsta institucija, priimanti sprendimą dėl asmens teisių ir pareigų, tokio dokumento buvimas neatima asmeniui teisės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tą įrodinėti visomis CPK leistinomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1171/2003). Pareiškime yra konkrečiai nurodyta institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri priima sprendimus dėl pareiškėjos teisių ir pareigų atsiradimo. Taip pat nurodyta, kad dėl dokumento formos neatitikimo įstatymų reikalavimams iškreipiamas dokumento turinys. Pareiškime prašomas nustatyti juridinis faktas reikalingas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kitoms institucijoms, nes nuo šio juridinio fakto priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga (kilnojamojo turto ir prekių savikaina, amortizaciniai atskaitymai ir t. t.). Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliantė atskirajame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Žodinio proceso būtinumą grindė būtinumu visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pareikštas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, apeliantė nesutinka su procesinių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ji savo poziciją išdėstė atskirajame skunde. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas, juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, kad nustatytini ne bet kokie faktai, o tik tokie, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, ir kt.). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Autoverslo logistika“ išrašytos pareiškėjai UAB „Intermaks salonas“ nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sąskaitos faktūros teikiant prekių saugojimo sandėlyje paslaugas neturi juridinės galios, nes neatitinka imperatyvių teisės normų nustatytų joms reikalavimų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms finansinėms įstaigoms, siekiant pakeisti mokesčių dydį ir jų mokėjimo tvarką bei tinkamoms finansinės atskaitomybės ataskaitoms pateikti. Įvertinus pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja siekia nustatyti aplinkybes, kurios gali būti įrodinėjamos bei vertinamos kitoje civilinėje byloje. PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 30 d. įtvirtinta, jog PVM sąskaita faktūra – nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie gali būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje. Minėtas dokumentas (PVM sąskaita faktūra) gali būti vienas iš rašytinių įrodymų (faktinė aplinkybė) iškilus ginčui tarp sutarties šalių dėl išlaidų dydžio ir kt., ar skundžiant kompetentingos institucijos nepalankų sprendimą, jeigu įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, todėl pareiškėjos pateikto reikalavimo tenkinimas savaime nesukels materialiųjų teisinių padarinių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos pareiškėjai kreiptis į teismą ypatingąja teisena pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013, kt.). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas cituodama iš 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pati nurodo šiame nutarime nurodytas civilines bylas, nors jų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl pateiktas teisės išaiškinimas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai. Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Atskirąjį skundą atmesti.

15Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai