Byla e2A-945-943/2019
Dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išvadas teikiančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė metrologijos inspekcija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š. ir R. Š. bei atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal minėtų ieškovų ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išvadas teikiančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė metrologijos inspekcija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Kauno energija“, prašydami pripažinti buto ir jam tenkančios bendro naudojimo patalpų dalies centralizuoto šildymo sutartį nutraukta nuo ieškovų buto šildymo būdo teisėto pakeitimo ir centralizuotos šilumos tiekimo nutraukimo į bendro naudojimo patalpas; pripažinti atsakovės atliktą šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymą neteisėtu ir nepagrįstu, įpareigoti atsakovę atlikti ieškovų buto atžvilgiu patiektos centralizuotos šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimą bei ištaisyti ieškovams išrašytas klaidingas sąskaitas už šilumos energiją, įskaitant karštą vandenį ir jo temperatūros palaikymą, nuo 2011 m. birželio iki 2015 m. gruodžio mėn. pagal namo šildymo įrenginius atitinkantį metodą.

82.

9Ieškovai, laikydamiesi visų teisės aktų reikalavimų, 2011 m. gegužę atliko ir įteisino savo buto šildymo būdo pakeitimą, t. y. atsijungė nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir naudojasi vietiniu šildymu. Kadangi butas yra atjungtas nuo šilumos tinklų, atsakovė namo bendro naudojimo patalpose suvartotą šilumą skirstė neteisingai, taikė netinkamas šilumos paskirstymo metodikas bei šilumos apskaitai naudojo metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus. Atsakovė netinkamai paskaičiavo ir paskirstė mokesčius už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą, karštą vandenį bei karšto vandens temperatūros palaikymą.

103.

11Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko bei nurodė, jog ieškovai, atjungdami savo buto šildymo ir karšto vandens įrenginius nuo centrinio šildymo tinklo, nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintos atsijungimo procedūros, todėl išlieka šilumos vartotojais iki tol, kol visiškai neįvykdys teisės aktų reikalavimų. Dėl šios priežasties, ieškovams iki šiol yra priskiriami apmokėjimui visi su butui priskiriama šiluma susiję mokesčiai: už šilumą patalpų šildymui, už karštą vandenį ir šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui.

124.

13Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno skyrius nurodė, kad nagrinėjamu atveju statybos darbų užbaigimas buvo įformintas užpildžius deklaraciją apie statybos užbaigimą ir minėta deklaracija pateikta Nekilnojamojo turto tvarkytojui dėl šildymo sistemos būdo pakeitimo įregistravimo.

145.

15Išvadą teikianti institucija Lietuvos metrologijos inspekcija nurodė, kad ieškovų butas yra atjungtas nuo tinklų, vandens skaitikliai demontuoti, todėl ji išvados dėl kilusio ginčo negali pateikti.

166.

17Išvadas teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad ji nėra įgaliota pateikti išvadą dėl šioje byloje kilusio vartojimo ginčo.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovų A. Š. ir R. Š. buto, esančio ( - ), ir jam tenkančios bendro naudojimo patalpų dalies centralizuoto šildymo sutartį nutraukta nuo buto šildymo būdo pakeitimo ir centralizuotos šilumos tiekimo nutraukimo į bendro naudojimo patalpas fakto įregistravimo VĮ „Registrų centras“ dienos (2012 m. spalio 31 d.); pripažino atsakovės AB „Kauno energija“ atliktą šilumos energijos, skirtos buto, esančio ( - ), šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymą neteisėtu; įpareigojo atsakovę AB „Kauno energija“ atlikti buto, esančio ( - ), atžvilgiu patiektos centralizuotos šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimą bei pakoreguoti ieškovams išrašytas sąskaitas už šilumos energiją, įskaitant karštą vandenį ir jo temperatūros palaikymą, nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. pagal namo, esančio ( - ), šildymo įrenginius atitinkantį metodą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl pakeisto ieškovų buto šildymo būdo ir sutarties nutraukimo teisėtumo

228.

23Teismas nustatė, jog ieškovai 2011 m. rugpjūčio 22 d. pateikė atsakovei prašymą nutraukti karšto vandens tiekimo paslaugą bei 2011 m. spalį raštu pranešė atsakovei apie vienašališką šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą.

249.

25Iš byloje esančio 2013 m. balandžio 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad ieškovų buto šildymo būdas yra vietinis centrinis (t. y. autonominis), o ne centrinis iš centralizuotų sistemų (t. y. centralizuotas). Šis 2012 m. spalio 31 d. padarytas įrašas yra atliktas 2011 m. gegužės 30 d. deklaracijos, kurioje deklaruoti 2011 m. gegužę atlikti darbai, pagrindu

2610.

27Teismas nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), tiek kituose šilumos ūkį bei energijos vartojimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta ne tik vartotojo – daugiabučio namo buto savininko teisė vienašališkai nutraukti energijos pirkimo – pardavimo sutartį ir atsijungti nuo centrinio energijos tiekimo, bet ir pareiga užtikrinti, kad minimo pobūdžio sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Tai, kad tuo laikotarpiu, kai ieškovai vykdė atsijungimo nuo šildymo sistemos darbus (kitus remonto darbus), pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nereikėjo jokio statybą leidžiančio dokumento savo išvadoje patvirtino ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

2811.

29Teismas sprendė, kad vien šildymo būdo pakeitimas ir šių darbų deklaravimas užpildant deklaraciją galimai nėra pakankamas pagrindas pripažinti sutartį nutraukta, tačiau apie sutarties nutraukimo pagrindą 2011 m. spalio 11 d. buvo pranešta ir atsakovei. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šie duomenys buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre 2012 m. spalio 31 d., todėl būtent nuo šios datos skaičiuojamas oficialus sutarties nutraukimas.

3012.

31Teismas konstatavo, kad ieškovai turėjo teisę atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos, o tai padarydami imperatyvių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl pagrįstas ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovų buto ir jam tenkančios bendrojo naudojimo patalpų dalies centralizuoto šildymo sutartį nutraukta nuo ieškovų buto šildymo būdo teisėto pakeitimo ir centralizuotos šilumos tiekimo nutraukimo į bendrojo naudojimo patalpas. Dėl šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti

3213.

33Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje karšto vandens stovas yra įrengtas ne ieškovų bute, o bendrojo naudojimo patalpose (šachtoje), o už šildomas bendrojo naudojimo patalpas ieškovai sutinka mokėti, sprendė, kad atsakovė turi būti įpareigota atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, iš mokėtinų sumų pašalinant ieškovams priskirtus mokėjimus už karšto vandens temperatūros palaikymą. Dėl bendraturčio mokesčio už nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį

3414.

35Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendė, kad atsakovė visada buvo ir karšto vandens tiekėja, nes galimybė gauti karštą vandenį pagal 2-ąjį karšto vandens ruošimo būdą realiai atsirado tik 2010 metais, tačiau gyventojai ginčo laikotarpiu nesudarė ir nepakeitė sutarčių su šilumos ir vandens tiekėjais.

3615.

37Teismas nustatė, kad pagal UAB „Būsto valda“ 2011 m. sausio 6 d. daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų apklausos raštu protokolą Nr. 463, butų savininkai pasirinko atsakovę karšto vandens tiekėja. 2014 m. lapkričio 3 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybinę metrologijos inspekciją prašant patikrinti, ar atsakovė, tiekdama šilumą ir karštą vandenį, šilumos energijos apskaitai naudoja šilumos ir karšto vandens skaitiklius galimai neturinčius galiojančios metrologinės patikros, kurių rodmenis naudoti sąskaitoms išrašyti draudžia Lietuvos Respublikos teisės aktai. Atlikusi patikrinimą ginčo name šiuos šilumos energijos ir karšto vandens apskaitos pažeidimus nustatė ir patvirtino Valstybinė metrologijos inspekcija 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 13SR-459, uždrausdama šilumos tiekėjui išrašyti sąskaitas pagal šilumos ir karšto vandens skaitiklius neturinčius galiojančių metrologinių patikrų. Tačiau iki šiol sąskaitos už šildymą ir karštą vandenį yra formuojamos pagal skaitiklius neturinčius galiojančių metrologinių patikrų.

3816.

39Nuo 2008 metų gegužės 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pataisos, kurios uždraudė priskirti apmokėti šilumos energiją, sunaudotą nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti, kai šilumos tiekėjas tinkamai nesutvarkęs karšto vandens apskaitos. Ieškovų namo karšto vandens apskaita nėra sutvarkyta. Dėl šios priežasties ieškovai ieškiniu prašė atsakovę įpareigoti perskaičiuoti visus mokėjimus už šildymą ir karštą vandenį už visą laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gruodžio, nes ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkiusi ieškovų namo karšto vandens apskaitos pagal teisės aktų reikalavimus.

4017.

41Teismas darė išvadą, kad šis ieškovų reikalavimas laikytinas pagrįstu, tačiau jis taip pat tenkinamas iš dalies, kadangi faktas apie šilumos energijos sutarties su atsakove nutraukimą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2012 m. spalio 31 d. Dėl to teismas sprendė, kad nuo šios datos (2012 m. spalio 31 d.) iki 2015 m. gruodžio 1 d. šilumos tiekėjas (atsakovė) įpareigojama perskaičiuoti visus ieškovų mokėjimus už šildymą ir karštą vandenį.

42III.

43Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4418.

45Ieškovai A. Š. ir R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovų A. Š. ir R. Š. buto, esančio ( - ), ir jam tenkančios bendro naudojimo patalpų dalies centralizuoto šildymo sutartį nutraukta nuo buto šildymo būdo pakeitimo 2011 m. gegužės 30 d., užpildžius deklaraciją apie statybos darbų pakeitimą, arba nuo 2011 m. spalio 11 d. pranešimo atsakovei apie šildymo būdo pakeitimą ir centralizuotos šilumos tiekimo sutarties nutraukimą; pripažinti atsakovės AB „Kauno energija“ atliktą šilumos energijos, skirtos buto, esančio ( - ), šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymą neteisėtu; įpareigoti atsakovę AB „Kauno energija“ atlikti buto, esančio ( - ), atžvilgiu patiektos centralizuotos šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimą bei pakoreguoti ieškovams išrašytas sąskaitas už šilumos energiją, įskaitant karštą vandenį ir jo temperatūros palaikymą, nuo 2011 m. gegužės 30 d. arba nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. pagal namo, esančio ( - ), šildymo įrenginius atitinkantį metodą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4618.1.

47Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, jog centralizuotos šilumos tiekimo sutartis nutraukta nuo šio fakto įregistravimo VĮ Registrų centre yra prieštaringa, nes tuo pačiu metu pripažįstama, kad centralizuoto šildymo sutartis yra nutraukta nuo buto šildymo būdo pakeitimo (nuo 2011 m. gegužės 30 d.) ir nuo centralizuotos šilumos tiekimo nutraukimo į bendro naudojimo patalpas fakto įregistravimo VĮ Registrų centre dienos (nuo 2012 m. spalio 31 d.), tačiau sutartis gali būti nutraukta tik vieną kartą.

4818.2.

49Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovų 2011 m. spalio 11 d. rašto atsakovei apie atsisakymą nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugų teisinę reikšmę, nes iš šio rašto matyti, kad ieškovai pranešė apie sutarties nutraukimą 2011 m. spalio 11 d.

5018.3.

51Tai, kad šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis yra nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo darbų užbaigimo 2011 m. gegužės 30 d., patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006, kad nesant detalesnių nuostatų civiliniame kodekse, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartims nutraukti taikomos Šilumos ūkio įstatymo nuostatos.

5219.

53Atsakovė AB „Kauno energija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5419.1.

55Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, jog nepaisant to, kad ieškovų buto atjungimo nuo centrinio šildymo teikimo tinklų metu nebuvo privalomas savivaldybės administracijos pritarimas paprastojo remonto aprašui, vis dar galiojo Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių normos, reglamentavusios atsijungimo nuo centrinio šildymo tinklų tvarką, taigi, galiojo reikalavimas gauti savivaldybės administracijos pritarimą paprastojo remonto aprašui. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę bei gavo specialiuosius architektūros reikalavimus.

5619.2.

57Tiek galiojus Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių nuostatoms dėl buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinio šildymo tinklų, tiek joms nustojus galioti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir jį detalizuojančiais statybos reglamentais, vartotojas, siekiantis atjungti savo butą nuo centrinio šildymo tinklų privalėjo/privalo gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, kurio ieškovai negavo.

5819.3.

59Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio ir teisinio pagrindo, kuriuo atsakovė įrodinėjo ieškovų pareigą mokėti karšto vandens palaikymo mokestį.

6019.4.

61Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mokestis karšto vandens temperatūrai palaikyti yra priskiriamas ne vartojimo mokesčių kategorijai, o tokiems, kuriuos moka daugiabučio namo bendraturčiai, valdantys namo inžinerines sistemas. Taigi, atsakovė, net ir tuo atveju, jei ieškovai įteisintų savo buto šildymo ir karšto vandens įrenginių atsijungimą nuo centrinio šildymo tinklo, skaičiuotų pastariesiems cirkuliacijos mokestį ir mokestį už šilumą, sunaudotą pastato bendrosioms reikmėms.

6219.5.

632015 m. kovo mėnesį atsakovė tapo karšto vandens tiekėja ir pradėjo organizuoti karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą butuose. Šiuo metu ginčo name nėra pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisai dviejuose butuose (ieškovų ir kitame, į kurį nėra galimybių patekti). Iki tapimo karšto vandens tiekėja, atsakovė turėjo teisę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, išdalinti ir išdalindavo vartotojams visą namui patiektą ir išmatuotą šilumos apskaitos prietaisais šilumą.

6420.

65Ieškovai A. Š. ir R. Š. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6620.1.

67Nors atsakovė nurodo, kad gyventojai perka iš atsakovo atskirai šilumos energiją ir vandenį, tačiau šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra karšto vandens tiekėja, kol gyventojai nepasirinko 2-ojo karšto vandens ruošimo būdo, kurį pasirinkti galimybė atsirado tik 2010 m. Teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog gyventojų sprendimui pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą reikia sudaryti (pakeisti) sutartis su šilumos ir vandens tiekėjais.

6820.2.

69Nagrinėjamu atveju jau buvo susiklostę atsakovės ir buitinių vartotojų šilumos bei karšto vandens tiekimo teisiniai santykiai, o buitiniai vartotojai, įgyvendindami įstatyme nustatytą teisę, siekė pakeisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba jo tiekėją, t. y. vandenį pirkti tiesiogiai iš geriamojo vandens tiekėjo, o šilumą karštam vandeniui ruošti – iš šilumos tiekėjo.

7020.3.

71Atsakovė ne tik netinkamai vykdė šilumos apskaitą ir paskirstymą ieškovų name, nes ginčo name šilumos ir karšto vandens tiekėja ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamai sutvarkiusi šilumos ir karšto vandens apskaitos, bet ir metrologiškai tinkamai nepatikrino apskaitos prietaisų.

7220.4.

73Ieškovai įrodinėja atsakovės vykdyto šildymui, karštam vandeniui paruošti ir jo temperatūrai palaikyti skirtos šilumos energijos paskirstymo neteisėtumą, kuris pasireiškė šilumos apskaitai naudojamais apskaitos prietaisais, kurie ginčo laikotarpiu neturėjo galiojančių metrologinių patikrų, nes metrologiškai nepatikrintų prietaisų rodmenis naudoti sąskaitoms išrašyti draudžia teisės aktai.

7420.5.

75Kol daugiabučiame name nėra įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, leidžiantys apskaičiuoti faktiškai sunaudotą ir karšto vandens vartotojams nepaskirstytą šilumos kiekį, šilumos tiekėjas neturi teisinio pagrindo paskirstyti šilumos kiekio už nepaskirstytą karštą vandenį visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams kaip karšto vandens tiekimo sistemos bendraturčiams.

7621.

77Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas AB „Kauno energija“ apeliacinio skundo argumentais.

78IV.

79Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8022.

81Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovų reikalavimai, panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovų A. Š. ir R. Š. ieškinio netenkino; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą; apeliacinį procesą pagal A. Š. ir R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalies nutraukė.

8223.

83Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

8424.

85Kasacinis teismas bylą pakartotinai nagrinėjančiam teismui nurodė, jog atsakovės reikalavimai grindžiami abstrakčiais teiginiais, tačiau atsakovė konkrečiai nenurodė, kokie būtent nustatytosios tvarkos pažeidimai trukdo pripažinti ieškovus nutraukusiais energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir kaip jie taisytini, atsakovė nenurodė, lygiai kaip nenurodė ir to, kokie jos ar kitų suinteresuotų asmenų interesai buvo ir yra pažeisti ir (ar) liko neapsaugoti. Be to, teismas konstatavo, jog negali būti toleruojama kaip prieštaraujanti bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, situacija, kurioje ieškovai, faktiškai nevartodami šilumos energijos, negalėtų pasinaudoti įstatymų suteikta teise vienašališkai nutraukti sutartį.

8625.

87Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo Lietuvos apeliacinį teismą nustatyti, kokius konkrečius faktinių veiksmų atlikimo metu galiojusios atsijungimo nuo centralizuotos energijos tiekimo sistemos tvarkos reikalavimus ieškovai pažeidė, kokiam įstatyme įtvirtintam tikslui, tie reikalavimai buvo nustatyti, ar faktinė situacija gali būti vertinama kaip atitinkanti energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo sąlygų visetą ir kada tokia situacija susiklostė laiko atžvilgiu, atitinkamai – ar energijos pirkimo–pardavimo sutartis gali būti pripažinta nutraukta ir nuo kada.

8826.

89Be to, kasacinis teismas išaiškino, kad vertinimas, kokio dydžio mokestį ir už kokias šilumos energijos sąnaudas atsakovei turi (turėjo) mokėti ieškovai, priklauso nuo dvejopo pobūdžio aplinkybių: pirma, ar jie yra teisėtai atsijungę nuo centralizuotos karšto vandens teikimo sistemos ir nutraukę karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį, antra, kokie namo karšto vandens inžinerinės sistemos objektai yra ieškovų asmeninėse ar bendraturčių bendrose patalpose. Kasacinis teismas grąžino pakartotinai nagrinėti ir bylos dalį dėl mokėjimo už šilumos kiekį, sunaudotą nepaskirstytam karštam vandeniui. Dėl atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemos teisėtumo

9027.

91Energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuoja CK 6.383–6.401 straipsnių nuostatos. CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo–vartotojas turi teisę nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.

9228.

93Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje ginčo laikotarpiu, detalizuota, jog šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). To paties straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį sumoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį.

9429.

95Kasacinis teismas, bylą grąžindamas nagrinėti pakartotinai apeliacine tvarka, nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas privalo nustatyti, kokius konkrečius faktinių veiksmų atlikimo metu galiojusios atsijungimo nuo centralizuotos energijos tiekimo sistemos tvarkos reikalavimus ieškovai pažeidė, kokiam įstatyme įtvirtintam tikslui, tie reikalavimai buvo nustatyti, ar faktinė situacija gali būti vertinama kaip atitinkanti energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo sąlygų visetą ir kada tokia situacija susiklostė laiko atžvilgiu, t. y. nustatyti, ar energijos pirkimo–pardavimo sutartis gali būti pripažinta nutraukta ir nuo kada. Teisėjų kolegija pažymi, jog faktinio ginčo buto atjungimo nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų metu (2011 m. gegužės 30 d.) galiojo Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 104-112, 114, 115, 115, 117-124 punktai, reglamentavę šilumos įrenginių atjungimą nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų.

9630.

97Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I858–13/2014 pripažinta, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. I-187 redakcija) 104–112, 114, 115, 117–124 punktai prieštarauja teisinės valstybės principui. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. spalio 31 d. sprendimu pripažinus, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. I-187 redakcija) 104–112, 114, 115, 117–124 punktai prieštarauja teisinės valstybės principui, nuo šio teismo sprendimo oficialaus paskelbimo šios teisės normos negalėjo būti taikomos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalis). Nauja šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva tvarka Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse buvo nustatyta tik Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1-60, įsigaliojusiu nuo 2017 m. kovo 3 d.

9831.

99Ginčo atveju atsijungimo nuo šilumos tinklų metu galiojusių Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių 108.1 punkte buvo numatyta, jog daugiabučio namo valdytojas, jeigu butų bei kitų patalpų savininkai teisės akte nustatyta tvarka priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti daugiabučio namo butų bei kitų patalpų šildymo būdą arba daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas, pageidaujantis pakeisti šildymo būdą, privalo pateikti savivaldybės institucijai prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus ir informaciją. Taisyklių 109 punkte reglamentuota, kad savivaldybės arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos įregistravimo savivaldybės institucijoje išduoda specialiuosius architektūros reikalavimus arba pateikia pagrįstai motyvuotą atsisakymą ją išduoti. Pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, pastato, buto ar kitų patalpų savininkas (ar) valdytojas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 122 punktas). Pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip.

10032.

101Bylą pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, kad ieškovai pagal galiojusį teisinį reglamentavimą įvykdė visas teisėto atsijungimo nuo namo šildymo sistemos sąlygas. Kitaip tariant, ieškovai nepateikė prašymo savivaldybės institucijai išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus ir nepasirašė atjungimo akto. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius tokiai teisinei ir faktinei situacijai, kai nurodytos Taisyklių nuostatos yra nebegaliojančios, jose nurodytų įpareigojimų realizavimas šiuo metu iš esmės būtų savitikslis ir perteklinis.

10233.

103Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog pagal kasacinio teismo formuojamą jurisprudenciją, vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutarties atveju vartotojas fizinis asmuo turi teisę vienašališkai, t. y. nepriklausomai nuo šilumos energijos tiekėjo valios, nutraukti sutartį, tačiau šią teisę įgyvendindamas turi laikytis tam tikrų reikalavimų, kurie skirti tinkamai visų suinteresuotų asmenų interesų (tiek privačių, tiek viešųjų) pusiausvyrai užtikrinti, be kita ko, turi būti užtikrinta, kad namo inžinerinių sistemų pertvarkymas nepažeis statybos santykius reglamentuojančios viešosios teisės nuostatų, kad kiti namo gyventojai nepatirs žalos dėl šilumos energijos tiekimo tvarumo pažeidimų ar jiems nepagrįstai perkeltos mokėjimo už šilumos energiją naštos ar pan., kad bus užtikrintas šilumos tiekėjo interesas gauti užmokestį už vartotojo gautą energiją ir šilumos tiekėjas bus tinkamai informuotas apie vartotojo ketinimą nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019). Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, būtent šiems tikslams užtikrinti Taisyklių nuostatose ir numatyta veiksmų seka, kuria turi būti atliekamas vartotojo atsijungimas nuo šilumos tinklų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindinis šių reikalavimų tikslas yra susijęs su poreikiu užtikrinti, kad atsijungimo nuo šilumos tinklų metu nebūtų pažeis statybos santykius reglamentuojančios viešosios teisės nuostatos bei suinteresuotų asmenų interesai dėl šilumos energijos tiekimo tvarumo pažeidimų ar jiems nepagrįstai perkeltos mokėjimo už šilumos energiją naštos.

10434.

105Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovas A. Š. 2011 m. spalio 11 d. informavo atsakovę AB „Kauno energija“, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), buto patalpų šildymo bei karšto vandens tiekimo paslaugos nenaudojamos. Buto šildymo, karšto vandens bei vonios džiovintuvo (gyvatuko) paslaugų atjungimas konstatuotas antstolės N. B. 2011 m. rugpjūčio 8 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 175/11/19. Be to, antstolės konstatuota, jog patalpų šildymo įrenginiai (radiatoriai) atjungti nuo centralizuoto šilumos tiekėjo vamzdynų, centralizuotai tiekiamos šilumos patalpoms šildyti stovai sujungti, kad nenutrūktų centralizuotai tiekiamos šilumos patalpoms šildyti tiekimas žemiau esantiems butams. Ant šių stovų sumontuoti rutuliniai ventiliai bei automatiniai nuorintuvai, vamzdžiai izoliuoti. Virtuvėje sumontuotas dujinis katilas, leidžiantis aprūpinti butą karštu vandeniu bei užtikrinti buto patalpų šildymo įrenginių (radiatorių) tinkamą darbą.

10635.

107Be to, byloje nustatyta, kad ieškovai pagal buvusį teisinį reglamentavimą atliko dalį veiksmų, būtinų siekiant atjungti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas nuo centralizuotos sistemos, kuriuos patvirtina Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos pateikti dokumentai: 2010 m. liepos 8 d. daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) būtų savininkų apklausos raštu rezultatų skaičiavimo protokolas, UAB „Būsto valda“ 2010 m. liepos 10 d. raštas Nr. 3-669 „Dėl ( - ) buto šildymo ir karšto vandens įrenginių atjungimo nuo namo šildymo ir karšto vandens sistemos“, 2010 m. Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) paprastojo remonto projektas, ieškovo A. Š. 2011 m. spalio 24 d. prašymas ir UAB „Būsto valda“ 2011 m. gruodžio 29 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. 87. Kitaip tariant, ieškovai gavo daugiabučio namo būtų savininkų sutikimą, informavo namo administratorių, pastarasis dalyvavo atjungimo procedūroje, parengė buto paprastojo remonto projektą. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015 m. rugsėjo 17 d. faktinių aplinkybių patikrinimo akte konstatuota, kad ginčo butas faktiškai atjungtas nuo namo centralizuoto šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų. Kad butui nuo 2011 m. gegužės 30 d. netiekiamas karštas vanduo konstatuota ir Lietuvos metrologijos inspekcijos 2014 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. 13SR-459.

10836.

109Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinė situacija, kai abi ginčo šalys nebegali būti grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį, kadangi ieškovai faktiškai yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo sistemos, o tuometinė Taisyklių redakcija nebegalioja, Taisyklių pažeidimai, susiję su vartotojo veiksmų atlikimo seka, nebegali būti ištaisyti šiuo metu atliekant būtinus veiksmus, taip pat atsakovei neneigiant, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą jai buvo žinoma nuo 2011 m. spalio 11 d., bei neįrodinėjant kitiems namo, esančio ( - ), gyventojams padarytos žalos fakto ir dydžio, leidžia daryti išvadą, jog šios nutarties 33-34 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės atitinka energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo sąlygų visetą bei nepaneigia Taisyklėmis siekiamo tikslo, todėl sutartis, sudaryta tarp ieškovų ir atsakovės laikoma nutraukta nuo pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą įteikimo atsakovei dienos (2011 m. spalio 11 d.). Kitoks susidariusios faktinės situacijos vertinimas teisiniu požiūriu neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, o įpareigojimas mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudojama, neužtikrintų ieškovų, kaip vartotojų, teisėtų interesų apsaugos ir leistų nepagrįstai praturtėti šilumos tiekėjui, nors tokios paslaugos nebuvo suteiktos.

11037.

111Teisėjų kolegija pažymi, jog tam tikrų faktų registravimas viešajame registre atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. CK 4.262 straipsnis nustato, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškai viešo registro duomenų teisinis statusas apibrėžtas ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, jog duomenų įtraukimas ir paviešinimas Nekilnojamojo turto registre, laikytinas oficialia data, nuo kurios skaičiuojamas sutarties nutraukimas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant, kokia yra tokių duomenų įregistravimo viešame registre reikšmė atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumui įvertinti, būtina pažymėti, jog, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų pagal pateiktus dokumentus apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į registrą / kadastrą ir išviešinimas. Registrų tvarkytojui nesuteikta teisė vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-835-502/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į kasacinio teismo išaiškinimą, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kadastro duomenų apie patalpų šildymo būdą pakeitimo įregistravimas bei išviešinimas savaime nepatvirtina atsijungimo nuo bendrų pastato šilumos perdavimo tinklų teisėtumo ir kartu nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl teisinių santykių tarp šilumos energijos tiekėjo ir patalpų savininko – šilumos energijos vartotojo – pabaigos. Todėl pripažįsta, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovams priklausančio buto atjungimo nuo šilumos tinklų teisėtumo, nepagrįstai suabsoliutino Nekilnojamojo turto registro duomenų apie buto šildymo būdą ir nurodydamas, jog ieškovai sutartį nutraukė nuo šio juridinio fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, netinkamai aiškino tarp ginčo šalių susiklosčiusią faktinę situaciją.

11238.

113Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog tenkinus ieškovų reikalavimą dėl sutarties nutraukimo bei pripažinus, kad ieškovų buto, esančio ( - ), ir jam tenkančios bendrojo naudojimo patalpų dalies centralizuoto šildymo sutartis nutraukta nuo 2011 m. spalio 11 d., tenkinamas ir antrasis ieškinio reikalavimas bei atsakovė AB „Kauno energija“ įpareigojama atlikti buto, esančio ( - ), atžvilgiu patiektos centralizuotos šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimą bei pakoreguoti ieškovams išrašytas sąskaitas už šilumos energiją, įskaitant karštą vandenį ir jo temperatūros palaikymą, nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. pagal namo, esančio ( - ), šildymo įrenginius atitinkantį metodą.

11439.

115Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinimas, kokio dydžio mokestį ir už kokias šilumos energijos sąnaudas atsakovei turi (turėjo) mokėti ieškovai, priklauso nuo dvejopo pobūdžio aplinkybių: pirma, ar jie yra teisėtai atsijungę nuo centralizuotos karšto vandens teikimo sistemos ir nutraukę karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį, antra, kokie namo karšto vandens inžinerinės sistemos objektai yra ieškovų asmeninėse ar bendraturčių bendrose patalpose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019 52 punktas). Dėl bendraturčio mokesčio už nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį

11640.

117Grąžindamas bylą nagrinėti pakartotinai, kasacinis teismas įpareigojo apeliacinės instancijos teismą nustatyti, nuo kada atsakovė laikytina karšto vandens tiekėja, atsakinga už tinkamą jo apskaitą.

11841.

119Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog mokestis karšto vandens temperatūrai palaikyti nėra priskiriamas vartojimo mokesčių kategorijai, o tokiems, kuriuos moka daugiabučio namo bendraturčiai, valdantys namo inžinerines sistemas. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog šilumos tiekėjas turėtų teisinį pagrindą paskirstyti šilumos kiekį, sunaudotą nepaskirstytam karštam vandeniui, visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, kaip bendraturčiams, daugiabučiame name privalo būti įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, pagal kuriuos būtų galima faktiškai apskaičiuoti sunaudotą ir karšto vandens vartotojams nepaskirstytą šilumos kiekį.

12042.

121Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučiame name gyvenančių asmenų padėtis šilumos energijos vartojimo požiūriu yra dvejopa. Viena vertus, jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartoti buityje. Kaip vartotojas, gyventojas–abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, vonios šildytuvui (gyvatukui). Visa energija, tiekiama į namą, turi būti pagal šioje byloje esančias sutartis apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal bendraturčių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019 57 punktas).

12243.

123Atsikirsdama į reikalavimą dėl mokėjimo už šilumos kiekį, sunaudotą nepaskirstytam karštam vandeniui, ieškovams teigiant, jog šilumos tiekėja (atsakovė) nėra įvykdžiusi teisės aktų reikalavimų ir įrengusi apskaitos prietaisų, atsakovė AB „Kauno energija“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ji karšto vandens tiekėja tapo tik nuo 2015 m. kovo mėnesio ir nuo to laiko pradėjo organizuoti karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą butuose. Kadangi atsakovė nėra visiškai sutvarkiusi karšto vandens apskaitos, todėl nuo 2015 m. kovo mėnesio, visas šilumos kiekis, kuris atsiranda dėl nepaskirstyto karšto vandens kiekio, įtraukiamas į atsakovės nuostolius ir nepriskiriamas vartotojams. Visgi, atsakovė AB „Kauno energija“ įsitikinusi, jog iki tapimo karšto vandens tiekėja dienos, ji turėjo teisę išdalinti ir išdalindavo vartotojams visą namui patiektą ir išmatuotą šilumos apskaitos prietaisu šilumą pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. Šiuos apeliantės AB „Kauno energija“ argumentus teisėjų kolegija vertina kritiškai.

12444.

125Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Šilumos ūkio įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2008 m. sausio 1 d., 15 straipsnio 1 dalyje pirmą kartą įtvirtinta nuostata, nurodanti, kad, nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas.

12645.

127Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Vadovaujantis to paties Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Atsižvelgiant į tai, šilumos tiekėjo parduotas šilumos kiekis turėtų būti lygus į daugiabutį namą patiektam šilumos kiekiui, kuris apskaitomas pagal atsiskaitomąjį šilumos apskaitos prietaisą, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis.

12846.

129Nurodytas teisės normas aiškindamas sistemiškai, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tam, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti skirtumą tarp šilumos kiekio, kurį sunaudoja konkretūs daugiabučio namo vartotojai, besinaudojantys centralizuoto karšto vandens tiekimo sistema, ir šilumos kiekio, kuris sunaudojamas bendroms daugiabučio namo reikmėms, pastate turi būti įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai bei suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, jog kol daugiabučiame name nėra įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, leidžiantys apskaičiuoti faktiškai sunaudotą ir karšto vandens vartotojams nepaskirstytą šilumos kiekį, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šilumos tiekėjas neturi teisinio pagrindo paskirstyti šilumos kiekio už nepaskirstytą karštą vandenį visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams kaip karšto vandens tiekimo sistemos bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017).

13047.

131Nurodyta kasacinio teismo jurisprudencija paneigia atsakovės AB „Kauno energija“ teiginius, jog iki tapimo karšto vandens tiekėja (2015 m. kovo mėn.) ji turėjo teisę išdalinti vartotojams (tarp jų ir ieškovams) visą gyvenamajam namui patiektą ir išmatuotą šilumą, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi. Apeliaciniame skunde atsakovė pati pripažino, jog ginčo laikotarpiu karšto vandens apskaitos sistema nebuvo visiškai sutvarkyta. Kasaciniam teismui šią bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi byloje dalyvaujantiems asmenims buvo nustatytas terminas pateikti papildomus paaiškinimus, susijusius su kasacinio teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovė AB „Kauno energija“ papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nurodė tik aplinkybes susijusias, su sutarties nutraukimo neteisėtumu, o papildomų aplinkybių ir (ar) įrodymų, susijusių su pareigos, įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius apskaitos prietaisus, tinkamu vykdymu, nepateikė.

13248.

133Byloje nesant ginčo dėl to, jog atsakovė ginčo laikotarpiu buvo karšto vandens tiekėja namui, kuriame yra ieškovų butas, bei atsakovei AB „Kauno energija“ pripažinus (neginčijant) aplinkybės, kad karšto vandens apskaita name ginčo laikotarpiu nebuvo visiškai sutvarkyta, tačiau netinkamai aiškinant teisės aktais jai, kaip karšto vandens tiekėjai nustatytus reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovų namo karšto vandens apskaita ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamai sutvarkyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę perskaičiuoti visus ieškovų mokėjimus už šildymą ir karštą vandenį. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

13449.

135Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog ieškovų buto ir jam tenkančios bendrojo naudojimo patalpų dalies centralizuoto šildymo sutartis laikoma nutraukta, tačiau netinkamai nustatė sutarties nutraukimo momentą. Nustatęs, jog sutartis laikoma nutraukta bei konstatavęs, jog namo karšto vandens apskaita nėra tinkamai sutvarkyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę AB „Kauno energija“ įpareigojo perskaičiuoti ieškovams skaičiuotus mokesčius. Nurodytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, patikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sutarties nutraukimo momento, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

13650.

137Teisėjų kolegijai tenkinus ieškovų, atleistų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, apeliacinį skundą, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pagal pasiektą procesinį rezultatą tenkinus ieškovų kasacinį skundą, iš atsakovės AB „Kauno energija“ valstybei priteisiama 150 Eur žyminio mokesčio. Nustačius, kad ieškovai sumokėjo žyminį mokestį už kasacinį skundą (75 Eur), tačiau to, kaip vartotojai daryti neprivalėjo, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas ieškovams (CPK 87 straipsnio 1 punkto 1 dalis).

138Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

139Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieškovų A. Š. ir R. Š. buto, esančio ( - ), ir jam tenkančios bendrojo naudojimo patalpų dalies centralizuoto šildymo sutartis nutraukta nuo 2011 m. spalio 11 d., o atsakovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ skaičiuotus mokesčius privalo perskaičiuoti už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.

140Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, Lietuvos valstybei 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio.

141Grąžinti ieškovui A. Š., asmens kodas ( - ) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Kauno energija“,... 8. 2.... 9. Ieškovai, laikydamiesi visų teisės aktų reikalavimų, 2011 m. gegužę... 10. 3.... 11. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko bei nurodė, jog... 12. 4.... 13. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir... 14. 5.... 15. Išvadą teikianti institucija Lietuvos metrologijos inspekcija nurodė, kad... 16. 6.... 17. Išvadas teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino... 22. 8.... 23. Teismas nustatė, jog ieškovai 2011 m. rugpjūčio 22 d. pateikė atsakovei... 24. 9.... 25. Iš byloje esančio 2013 m. balandžio 29 d. Nekilnojamojo turto registro... 26. 10.... 27. Teismas nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau –... 28. 11.... 29. Teismas sprendė, kad vien šildymo būdo pakeitimas ir šių darbų... 30. 12.... 31. Teismas konstatavo, kad ieškovai turėjo teisę atsijungti nuo centralizuoto... 32. 13.... 33. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje karšto vandens... 34. 14.... 35. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį... 36. 15.... 37. Teismas nustatė, kad pagal UAB „Būsto valda“ 2011 m. sausio 6 d.... 38. 16.... 39. Nuo 2008 metų gegužės 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo 15... 40. 17.... 41. Teismas darė išvadą, kad šis ieškovų reikalavimas laikytinas pagrįstu,... 42. III.... 43. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 44. 18.... 45. Ieškovai A. Š. ir R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 46. 18.1.... 47. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, jog centralizuotos... 48. 18.2.... 49. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovų 2011 m. spalio 11... 50. 18.3.... 51. Tai, kad šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis yra nutraukta nuo šildymo... 52. 19.... 53. Atsakovė AB „Kauno energija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 54. 19.1.... 55. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės procesiniuose dokumentuose... 56. 19.2.... 57. Tiek galiojus Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių nuostatoms dėl buto... 58. 19.3.... 59. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės procesiniuose dokumentuose... 60. 19.4.... 61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mokestis karšto... 62. 19.5.... 63. 2015 m. kovo mėnesį atsakovė tapo karšto vandens tiekėja ir pradėjo... 64. 20.... 65. Ieškovai A. Š. ir R. Š. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo... 66. 20.1.... 67. Nors atsakovė nurodo, kad gyventojai perka iš atsakovo atskirai šilumos... 68. 20.2.... 69. Nagrinėjamu atveju jau buvo susiklostę atsakovės ir buitinių vartotojų... 70. 20.3.... 71. Atsakovė ne tik netinkamai vykdė šilumos apskaitą ir paskirstymą ieškovų... 72. 20.4.... 73. Ieškovai įrodinėja atsakovės vykdyto šildymui, karštam vandeniui... 74. 20.5.... 75. Kol daugiabučiame name nėra įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys... 76. 21.... 77. Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą... 78. IV.... 79. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 80. 22.... 81. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 30... 82. 23.... 83. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi Lietuvos... 84. 24.... 85. Kasacinis teismas bylą pakartotinai nagrinėjančiam teismui nurodė, jog... 86. 25.... 87. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo Lietuvos apeliacinį teismą... 88. 26.... 89. Be to, kasacinis teismas išaiškino, kad vertinimas, kokio dydžio mokestį ir... 90. 27.... 91. Energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuoja CK... 92. 28.... 93. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje ginčo... 94. 29.... 95. Kasacinis teismas, bylą grąžindamas nagrinėti pakartotinai apeliacine... 96. 30.... 97. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m.... 98. 31.... 99. Ginčo atveju atsijungimo nuo šilumos tinklų metu galiojusių Šilumos... 100. 32.... 101. Bylą pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi,... 102. 33.... 103. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog pagal kasacinio teismo formuojamą... 104. 34.... 105. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovas A. Š. 2011 m. spalio 11... 106. 35.... 107. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovai pagal buvusį teisinį reglamentavimą... 108. 36.... 109. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinė situacija, kai abi ginčo šalys... 110. 37.... 111. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam tikrų faktų registravimas viešajame... 112. 38.... 113. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog tenkinus ieškovų... 114. 39.... 115. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinimas, kokio dydžio mokestį... 116. 40.... 117. Grąžindamas bylą nagrinėti pakartotinai, kasacinis teismas įpareigojo... 118. 41.... 119. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo... 120. 42.... 121. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučiame name gyvenančių... 122. 43.... 123. Atsikirsdama į reikalavimą dėl mokėjimo už šilumos kiekį, sunaudotą... 124. 44.... 125. Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad vartotojai... 126. 45.... 127. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos... 128. 46.... 129. Nurodytas teisės normas aiškindamas sistemiškai, kasacinis teismas yra... 130. 47.... 131. Nurodyta kasacinio teismo jurisprudencija paneigia atsakovės AB „Kauno... 132. 48.... 133. Byloje nesant ginčo dėl to, jog atsakovė ginčo laikotarpiu buvo karšto... 134. 49.... 135. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog... 136. 50.... 137. Teisėjų kolegijai tenkinus ieškovų, atleistų nuo žyminio mokesčio... 138. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 139. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti... 140. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio... 141. Grąžinti ieškovui A. Š., asmens kodas ( - ) 75 Eur (septyniasdešimt penkis...