Byla A-442-948-13
Dėl sprendimu panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Romano Klišausko, Dainiaus Raižio (pranešejas) ir Virginijos Volskienes, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovu Nacionalines mokejimo agenturos prie Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo valstybes imones Kaišiadoriu mišku uredijos skunda atsakovams Nacionalinei mokejimo agenturai prie Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijai del sprendimu panaikinimo.

2Teiseju kolegija n u s t a t e:

3I.

4Pareiškejas kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas: 1) panaikinkiti Nacionalines mokejimo agenturos prie Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos (toliau – ir NMA) 2012 m. gegužes 2 d. sprendima BRK-(3.239)-3675 „Del paramos neskyrimo“ ir ipareigoti NMA klausima del paramos skyrimo pareiškejui spresti iš naujo; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos 2012 m. birželio 5 d. sprendima Nr. 3JA-128-124 „Del Nacionalines mokejimo agenturos prie Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos sprendimo“.

5Pareiškejas paaiškino, kad NMA 2012 m. gegužes 2 d. sprendimu BRK-(3.239)-3675 nusprende neskirti paramos pagal 2012 m. vasario 28 d. mokejimo prašyma pagal Lietuvos kaimo pletros 2007-2013 metu programos priemones „Miškininkystes potencialo atkurimas ir prevenciniu priemoniu idiegimas“ veiklos sriti „Stichiniu nelaimiu ir gaisru pažeistu mišku atkurimas ir prevencines priemones“ Nr. 2MP-KK-11-1-000344-PR001 (toliau – ir Mokejimo prašymas). Nurode, kad Mokejimo prašymu praše suteikti 206 179 Lt parama kompensuoti miško atkurimo išlaidoms, patirtoms šalinant 2010 m. rugpjucio 8 d. škvalo padarinius Pravieniškiu girininkijoje. Atsisakydama skirti parama, NMA nurode, kad prašomos finansuoti miško plotu atkurimo išlaidos (miško valymas ir kirtimo atlieku išvežimas, dirvos paruošimas, sodmenu transportavimas, miško atsodinimas) buvo pripažintos netinkamomis, nes buvo nustatyti Viešuju pirkimu istatymo pažeidimai vykdant neskelbiamas supaprastintas derybas del vejovartu-vejalaužu likvidavimo paslaugu bei supaprastinta atvira konkursa del pažeistu plotu atkurimo paslaugu pirkimo, taip pat buvo nurodyta, kad sumažino 0 Lt finansuotina 27 009,60 Lt sodinuku isigijimo išlaidu suma pagal tinkamai apklausos budu ivykdyta pažeistu plotu atkurimo paslaugu pirkima, toki sumažinima motyvuojant tuo, kad prašoma paramos suma daugiau kaip 3 procentais viršijo moketina suma. Žemes ukio ministerija, sutikdama su NMA sprendimu, remesi tuo, kad jau yra priemusi administracines proceduros sprendima tuo paciu klausimu, todel toje dalyje skundo nenagrinejo, taip pat 2011 m. spalio 18 d. NMA išvadoje ir 2012 m. balandžio 3 d. Viešuju pirkimu tarnybos rašte Nr.4S-1516 pateiktu viešuju pirkimu proceduru vertinimu bei Lietuvos kaimo pletros 2007-2013 metu programos priemones „Miškininkystes potencialo atkurimas ir prevenciniu priemoniu idiegimas“ igyvendinimo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemes ukio ministro 2008 m. sausio 14 d. isakymu Nr. 3D-19 (toliau – ir Taisykles) 127.1.3 punktu. Pareiškejas teige, kad 2012 m. gegužes 25 d. skunde Žemes ukio ministerijai buvo gincijamas NMA 2012 m. gegužes 2 d. sprendimas, o 2012 m. balandžio 16 d. ministerijos sprendimas buvo priimtas del kito NMA sprendimo neskirti paramos, todel nesutiko, kad 2012 m. balandžio 16 d. ministerijos rašte išdestytas sprendimas yra tuo paciu klausimu. Nurode, kad NMA 2011 m. spalio 18 d. išvadoje ir ja paaiškinanciame 2011 m. lapkricio 29 d. rašte Nr. BRK-(15.10-8272) viešuju pirkimu vertinimas buvo atliktas neatsižvelgiant i faktines situacijos aplinkybes, kaip i tai, kad ivykes škvalas padare daug didesne žala miškams nei buvo tiketasi, buvo sugadinta gyvenamoji infrastruktura, užversti keliai, nutrauktos elektros linijos, todel šiame regione esancios mišku uredijos iš karto pradejo tvarkybos darbus. Del konstatuoto Viešuju pirkimu istatymo pažeidimo, t.y. del reikalavimo siulyti sudaryti pirkimo sutarti, mane, jog nors NMA 2011 m. lapkricio 29 d. rašte ir nurode, kad reikejo nustatyti kelias pirkimo dalis ir vykdyti keleta viešuju pirkimu, o ne pripažinti laimejusiais keleta teikeju, šiu argumentu niekuo nepagrinde ir nenurode, kuo siulomas variantas butu kitoks nei padare pareiškejas. Pažymejo, kad nustatytas pažeidimas, jog neivykdytas reikalavimas tikrinti tiekeju kvalifikacija, yra formalus, nes NMA, priimdama sprendima, neivertino, kad tiekeju atitinkama kvalifikacija buvo ivertinta anksciau ir reikalavimus atitiko. Del reikalavimo tiekeju pasiulymus vertinti pagal mažiausios kainos kriteriju lyginant pasiulymu kainas be PVM pabreže, kad NMA nenurode, kokia itaka toks pasiulymu vertinimas turejo konkurso rezultatams, ar rezultatai butu buve kitokie vertinant pasiulymu kainas su PVM bei kurio konkreciai tiekejo teises tokiu budu buvo pažeistos. Be to, nors NMA 2011 m. lapkricio 29 d. rašte ir nurode, kad pareiškejo pateikti dokumentai yra neaiškus ir klaidinantys, taciau tai pagrindžianciu irodymu nepateike. Nesutikdamas su Viešuju pirkimu tarnybos 2012 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 4S-1516 nurodyta išvada, kad nebuvo užtikrintas skaidrumo principas, pažymejo, jog derybos su visais dalyviais vyko vienodomis salygomis, o tikslus pirkimo daliu nustatymas, pagal kuri galetu buti sudaromos atskiros sutartys su atskirais tiekejais iš karto, rengiant pirkimo salygas nebuvo imanomas, nes tam butu buve butina žinoti tikslu škvalo padarytos žalos masta bei tiekeju techninius pajegumus. Nurode, kad sutartys buvo sudarytos su visais pasiulymus pateikusiais tiekejais siekiant išnaudoti visu dalyviu turimus techninius pajegumus paslaugoms teikti ir vadovaujantis pareiškejo 2010 m. rugpjucio 13 d. isakymu Nr. TV-93 patvirtintais Vejovartos sutvarkymo darbu ikainiais, t.y. vadovaujantis mažesnemis paslaugu kainomis nei butu buvusios nustatytos sudarant pasiulymu eiles ir vadovaujantis geriausiais gautais pasiulymais. Pažymejo, kad NMA, mažindama parama pagal Taisykliu 127.1.3 punkta negalejo remtis kito pirkimo metu padarytais pažeidimais, nes tai prieštarauja ir paramos mažinimo kaip sankcijos paskirciai. Be to, atkreipe demesi, kad Taisykliu 127 punkte numatyta, jog paramos sumažinimas taikomas tuo atveju, kai paramos gavejas nesilaiko ar pažeidžia paramos sutarties salygas. Kadangi visos išlaidas pateisinancios sutartys buvo sudarytos laikotarpiu iki 2011 metu balandžio menesio, o paramos sutartis Nr. 2MP-KK-1-000344-PR001 sudaryta 2011 m. rugpjucio 29 d., vykdant viešuju pirkimu proceduras paramos sutartis dar nebuvo sudaryta ir jos salygos negalejo buti pažeistos.

6Atsakovas NMA su pareiškejo skundu nesutiko.

7Nurode, kad ypatinga skuba šiuo atveju negali buti pagrindu nesilaikyti Viešuju pirkimu istatymo nuostatu bei viešuju pirkimu principu. Pabreže, jog nors Viešuju pirkimu istatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir reglamentuoja išimtines salygas, kurioms esant perkancioji organizacija gali priimti sprendima vykdyti pirkima supaprastintu neskelbiamu derybu budu, taciau toks budas nenumato teises nesilaikyti Viešuju pirkimu istatymo nuostatu ar pagrindiniu viešuju pirkimu principu. Nesutiko su pareiškejo argumentais, kad padaryti pažeidimai yra tik formalus. Teige, kad remiantis Viešuju pirkimu istatymo 18 straipsnio 1 dalimi, perkancioji organizacija sudaryti pirkimo sutarti turetu siulyti tam dalyviui, kurio pasiulymas yra pripažintas laimejusiu. Todel analogiškai sutartis turejo buti sudaroma ir vykdant supaprastinta atvira konkursa. Tuo tarpu pareiškejo veiksmai sudarant sutartis su visais supaprastintose neskelbiamose derybose (taip pat supaprastintame atvirame konkurse) dalyvavusiais tiekejais, o ne su kiekviena pirkimo dali laimejusiu tiekeju, Viešuju pirkimu istatymo prasme negali buti pripažinti tinkamais. Akcentavo, kad pareiškejas privalejo laikytis ir Viešuju pirkimu istatymo 85 straipsnio 2 dalyje itvirtinto imperatyvaus reikalavimo del kvalifikacijos tikrinimo. Pareiškejo supaprastintu pirkimu taisykliu 51 punkte nenumatyta galimybe netikrinti kitu subjektu (VI Ukmerges mišku uredijos, VI Jonavos mišku uredijos) deleguotu tiekeju kvalifikacijos, taip pat netikrinti sutarciu su pareiškeju turejusiu tiekeju kvalifikacijos atsižvelgiant i tai, kad ju kvalifikacija tikrinta vykdant ankstesnius pirkimus. Todel pareiškejas neturejo išsamios informacijos apie teikeju kvalifikacija bei pajegumus. Tvirtino, kad supaprastintu neskelbiamu derybu pirkimo dokumentai neatitiko ir Viešuju pirkimu istatymo 24 straipsnio 8 dalies reikalavimu, kad dokumentai butu aiškus, tikslus ir be dviprasmybiu. Del pareiškejo argumentu, kad Paramos sutartis buvo pasirašyta po viešuju pirkimu ivykdymo, pažymejo, kad pareiškejas pats buvo nesažiningas, nes pažeidimai buvo padaryti dar prieš pasirašant Paramos sutarti.

8Atsakovas Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos su pareiškejo skundu nesutiko.

9Nurode, kad pareiškejas nauju faktiniu aplinkybiu nepateike, todel nesutiko su pareiškejo argumentu, jog dalies skundo ministerija neišnagrinejo. Teige, kad pareiškejo argumentus, jog padaryti pažeidimai yra tik formalus ir neturejo itakos pirkimo rezultatams, paneigia Viešuju pirkimu tarnybos išvados, kad padaryti pažeidimai turejo itakos pirkimo rezultatams.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškejo skunda tenkino – panaikino NMA 2012 m. gegužes 2 d. sprendima BRK-(3.239)-3675 „Del paramos neskyrimo“ ir Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos 2012 m. birželio 5 d. sprendima Nr. 3JA-128-124 „Del Nacionalines mokejimo agenturos prie Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos sprendimo“ bei ipareigojo NMA klausima del paramos skyrimo VI Kaišiadoriu mišku uredijai spresti iš naujo.

12Teismas nustate, kad NMA 2012 m. gegužes 2 d. sprendimu, konstatavusi, jog buvo padaryti Taisykliu 27.2 punkto, 87 punkto ir 127.1.3 punkto pažeidimai, atsisake pareiškejui skirti prašoma paramos suma. Nurode, kad pareiškejo pateikta paraiška skirti parama buvo tikrinama ir atmesta del Viešuju pirkimu istatymo nuostatu pažeidimu t.y. pažeistas siulymas sudaryti pirkimo sutarti tam dalyviui, kurio pasiulymas pripažintas geriausiu, nekeisti laimejusio tiekejo pasiulyme nustatytu pirkimo salygu, netikrintos tiekeju kvalifikacijos, tiekeju pasiulymai vertinti pagal mažiausios kainos kriteriju lyginant pasiulymu kainas be PVM, taip pat buvo pažeistas skaidrumo principas, nes pirkimo dokumentai nebuvo aiškus, netikslus, dviprasmiški.

13Teismas remesi Viešojo administravimo istatymo 3 ir 8 straipsniais ir nustate, kad Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos 2012 m. birželio 16 d. rašto Nr. 3JA-172-93 turinys patvirtina, jog šiuo sprendimu ministerija sutiko su NMA 2011 m. lapkricio 17 d. sprendimu Nr. BRK-(3.35)-8010, kuriuo buvo nuspresta iš dalies skirti parama pagal pareiškejo 2011 m. rugpjucio 8 d. mokejimo prašyma Nr. 2MP-KK-10-1-004109-MP001. Šiame ministerijos rašte taip pat buvo patvirtinta ir NMA 2011 m. spalio 18 d. išvada. Tuo tarpu nagrinejamoje byloje gincijamu 2012 m. gegužes 5 d. sprendimu pareiškejui buvo atsakyta pagal mokejimo prašyma Nr. 2MP-KK-10-1-000344-MP001, t. y. paminetais sprendimais ministerija pasisake del skirtingu mokejimo prašymu. Todel nors del minetu mokejimo prašymu priimant ginco sprendimus ir buvo sprendžiama atsižvelgiant i ta pacia NMA 2011 m. spalio 18 d. išvada, taciau pasisakant del kito epizodo viešojo administravimo subjektas turejo laikytis Viešojo administravimo istatymo nustatytu privalomu reikalavimu ir pasisakyti del kiekvieno skundo argumento atskirai, tuo labiau, kai sprendžiamas klausimas del atskiru sprendimu teisetumo.

14Nurode, kad vertinant nustatytus ir byloje aptariamus Viešuju pirkimu istatymo pažeidimus, svarbiomis (esminemis) laikytinos faktines aplinkybes, jo buvo kiles didžiulis škvalas, kurio padarinius likviduojant ir buvo padaryti konstatuoti Viešuju pirkimu istatymo pažeidimai. Sutiko su pareiškejo argumentu, jog atsitikus stichinei nelaimei, tiek vadovaujanciu asmenu, tiek vykdytoju demesys vykdant valdanciuju instituciju nurodymus buvo nukreiptas i ypatingai skubius škvalo padariniu šalinimo darbus, tuo paciu pagal galimybes organizuojant viešuosius pirkimus neskelbtinu derybu budu, padariniu šalinimo paslaugoms pirkti. Pabreže, kad škvalo padaryti nuostoliai ir mastas (sutrikusi elektros energija, medžiais užversti keliai ir kt.) buvo dideli bei nenumatyti, tai ir leme pareiškejo sieki skubiems darbams atlikti sutelkti kuo daugiau gamybinio pajegumo vejovartos padariniams likviduoti. Tuo pagrindu pareiškejas vienodomis kainomis sudare sutartis su visais derybose dalyvavusiais asmenis. Sutartys, be kita ko, buvo sudaromos atsižvelgiant i subjektu techninius pajegumus, kad butu galima kuo greiciau pašalinti škvalo padarinius. Be to, padariniu šalinimo momentu buvo svarbus kuo didesnis padejeju skaicius, per daug nesiderant del siulomu pirkti darbu kainos. Pažymejo, kad byloje nera duomenu, jog nors vieno iš pirkimuose dalyvavusiu subjektu teises ir teiseti interesai butu pažeisti, todel teismas sprende, kad šios nenumatytos stichines nelaimes padariniu skubus šalinimas pateisino Viešuju pirkimu istatymo pažeidima nepasiulant sudaryti pirkimo sutarti tam dalyviui, kurio pasiulymas pripažintas geriausiu, nekeiciant laimejusio tiekejo pasiulyme nustatytu pirkimo salygu (18 str. 1 d.). Teismas nustate ir tai, jog bylos medžiagoje nera duomenu, kad buvo nustatyti pažeidimai, susije su netinkama (trukstama) darbus atliekanciu subjektu kvalifikacijai. Subjektu atitikima kvalifikaciniams reikalavimams patvirtina byloje pateikti dokumentai, kuriuos pareiškejas buvo pateikes ir NMA. Atsižvelges i tai, teismas sprende, kad kvalifikacines patikros neatlikimas šiuo skubiu atveju yra laikytinas formaliu neatitikimu, kuris negalejo buti kliutimi perkanciajai organizacijai isitikinti tiekejo kvalifikacijos atitiktimi pirkimo salygose keliamiems reikalavimams bei jo pajegumu tinkamai ivykdyti pirkimo sutarti. Nors pareiškejo Mokejimo paraiška gauti parama buvo netenkinta taip pat ir todel, kad tiekeju pasiulymai vertinti pagal mažiausios kainos kriteriju lyginant pasiulymu kainas be PVM, teismas nurode, kad byloje nera pateikta irodymu, kokia itaka minetas pažeidimas turejo pirkimo rezultatams, todel šis reikalavimas laikytinas formaliu. Del pareiškejo veiksmuose konstatuoto skaidrumo principo pažeidimo, kuris pasireiške Viešuju pirkimu istatymo 24 straipsnio 8 dalies pažeidimu, t. y. tuo, kad pirkimo daliu apibrežimas pirkimo dokumentuose buvo neaiškus, pirkimo daliu apimtys darbu eigoje kito, teismas nurode, jog atkreipiant demesi i išskirtinai komplikuota ir nenumatyta kritine situacija, akivaizdu, kad pirmaja darbu diena pareiškejui buvo sudetinga nuspeti ateities darbu apimti, škvalo padarytu neigiamu padariniu masta, numatytu dirbti darbu trukme, konkrecias vietas, kurios plotai, pasak pareiškejo, kiekviena diena didedavo bei kitas svarbias aplinkybes. Todel tik formaliai teigti, kad buvo pažeistas skaidrumo principas, nera teisinga. Teismo vertinimu tai, jog nebuvo nustatyta rimtu skaidrumo, lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principu pažeidimu irodo aplinkybe, kad nebuvo užfiksuotu jokiu viešuosiuose pirkimuose dalyvavusiu asmenu skundu ar kitokio pobudžio pretenziju. Todel ivertines faktines bylos aplinkybes bei bylos rašytiniu irodymu visuma, teismas konstatavo, kad atsakovai susiklosciusios situacijos kontekste daugiau formaliai vertino pareiškejo organizuota viešuju pirkimu, organizuotu supaprastintu neskelbiamu derybu budu, eiga bei rezultatus. Pažymejo, jog pareiškejas, veikdamas ypatingos skubos tvarka, pagal galimybes laikesi Viešuju pirkimu istatymo nuostatu, ju grubiai nepažeide ir paramos neskyrimas daugiau formaliais pagrindais negali buti laikomas pagristu. Del to panaikino gincijamus atsakovu sprendimus ir ipareigojo NMA klausima del paramos VI Kaišiadoriu mišku uredijai spresti iš naujo, nustatytus Viešuju pirkimu pažeidimus vertinant susiklosciusios faktines situacijos aplinkybiu kontekste.

15III.

16Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendima ir priimti nauja sprendima.

17Nurodo, kad Lietuvos kaimo pletros 2007-2013 metu programos priemones „Miškininkystes potencialo atkurimas ir prevenciniu priemoniu idiegimas“ igyvendinimo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemes ukio ministro 2008 m. sausio 14 d. isakymu Nr. 3D-19, 27.2 punktas nustato, jog tinkamomis finansuoti pripažistamos išlaidos, kai prekiu, paslaugu, darbu pirkimai atlikti vadovaujantis XVIII skyriuje numatyta tvarka, o 87 punkte nurodyta, jog pareiškejai ir (arba) paramos gavejai, kurie pagal Viešuju pirkimu istatyma yra perkanciosios organizacijos, privalo prekiu, paslaugu ar darbu pirkima organizuoti vadovaudamiesi šio istatymo nuostatomis. Pažymi, kad pareiškejas su NMA 2011 m. rugpjucio 29 d. pasirašydamas paramos sutarti Nr. 2MP-KK-11-1-000344-PR001 isipareigojo, kad prekes, paslaugas ar darbus, kuriems isigyti suteikiama parama, isigis laikydamasi Viešuju pirkimu istatymo nuostatu (sutarties 5.4 punktas). Be to, sutartyje nustatyta, kad netinkamai atlikus prikimo proceduras, lešos yra nekompensuojamos (17.4 punktas). Pabrežia, kad paraiška paramai gauti ir viešasis pirkimas organizuotas po škvalo, todel pareiškejui jau turejo buti žinomi škvalo padariniai, kuriu likvidavimo darbams buvo organizuojami viešieji pirkimai. Teigia, kad atvejai, kai netaikomos Viešuju pirkimu istatymo nuostatos, yra nurodyti šio istatymo 10 straipsnyje, todel pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovai turejo atsižvelgti i susidariusia situacija ir nesivadovauti Viešuju pirkimu istatymu, yra nepagristi. Akcentuoja, kad Viešuju pirkimu tarnyba yra pateikusi išvada, jog pažeidimai, padaryti vykdant supaprastintas neskelbiamas derybas „Vejovartu - vejolaužu likvidavimo paslaugos“, turejo itakos ju rezultatams bei kad ir pažeidimai vykdant supaprastinta mažos vertes pirkima (supaprastinta atvira konkursa) „Vejovartu pažeistu plotu atkurimo paslaugos“ turejo itakos rezultatams konkurso objekto 1, 3 ir 4 dalyse. Tvirtina, kad pareiškejo 2012 m. gegužes 25 d. skundo Nr. SD-290 del mokejimo prašymo Nr. 2MP-KK-11-1-000344-MP00 dali, susijusia su apklausos budu ivykdyto pažeistu plotu atkurimo paslaugu pirkimu, išnagrinejo atskirai, o dalies, kurios nagrinejimas tapatus ministerijos 2012 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 3JA-172 išdestytajam, iš naujo nenagrinejo, nes pareiškejas nepateike nauju faktiniu aplinkybiu (Viešojo administravimo istatymo 23 str. 6 d.). Mano, kad NMA, vertindama pareiškejo 2012 m. vasario 28 d. pateikta Mokejimo prašyma, laikesi asmenu lygybes ir teisetumo principu.

18Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionaline mokejimo agentura prie Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškejo skunda atmesti.

19Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog ypatinga skuba, suteikianti pagrinda vykdyti viešaji pirkima supaprastintu neskelbiamu derybu budu, negali buti pagrindas nesilaikyti itvirtintu Viešuju pirkimu istatymo nuostatu bei pažeisti viešuju pirkimu principus. Teigia, kad Viešuju pirkimu istatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktas, numatantis išimtines salygas, kurioms esant perkancioji organizacija gali priimti sprendima vykdyti pirkima supaprastintu neskelbiamu derybu, suteikia galimybe nenumatytais ir skubaus sprendimo reikalaujanciais atvejais, kaip, pvz., 2010 m. rugpjucio 8 d. škvalas, pirkimus vykdyti supaprastinta tvarka, vadovaujantis nuostatomis del greitesnes proceduros. Taciau šis istatymo punktas, pasak atsakovo, jokiais budais nenumato teises nesilaikyti Viešuju pirkimu istatymo nuostatu ar viešuju pirkimu principu, ypac skaidrumo principo, kuris supaprastintu neskelbiamu derybu metu yra ypac svarbus. Nesutinka, kad su daugybiniais pažeidimais sudarytos viešuju pirkimu sutartys gali buti teisetos, o patys viešieji pirkimai atlikti tinkamai. Pabrežia, kad neskelbiamu derybu atveju Viešuju pirkimu istatymo nuostatu bei skaidrumo principas igyja ypatinga reikšme, t. y. itin svarbu užtikrinti šio principo laikymasi. Mano, kad ypatingos, išimtines aplinkybes galejo buti pagrindas pasirinkti vykdyti neskelbiamas derybas, bet jokiu budu negalejo buti pagrindas nukrypti nuo Viešuju pirkimu istatymo reikalavimu. Pasak atsakovo, nevertindamas pasiulymu pagal pirkimo dokumentuose itvirtinta vertinimo kriteriju bei sudarydamas sutartis su visais pirkime dalyvaujanciais tiekejais, pareiškejas taip pat iškreipe paties viešojo pirkimo esme, nes nebuvo sudaryta galimybe tiekejams konkuruoti, nebuvo išsirinkti kiekviena dali laimeje pasiulymai, nevertinant pasiulymu pagal pasirinkta vertinimo kriteriju. Analogiškai supaprastintame atvirame konkurse buvo užkirsta tiekeju galimybe varžytis, perkancioji organizacija pati padalino visa paslaugu kieki tiekejams ir sudare sutartis ne tik su pirmuoju irašytu pasiulymu eileje tiekeju, bet ir su pasiuliusiais didesne kaina. Tvirtina, kad skundu del pirkimo vykdymo tvarkos pažeidimu iš esmes nebuvo gauta tik todel, kad pasirašant sutartis su visais pirkime dalyvaujanciais tiekejais pagal ju pajegumus buvo patenkintas visu dalyviu interesas sudaryti pirkimo sutarti. Kaip yra nurodes Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, vien viešuju pirkimu principo pažeidimas reiškia imperatyvios istatymo nuostatos pažeidima. Todel mano, kad vien skaidrumo principo pažeidimas, neatsižvelgiant i padaryta žala ar pretenziju ar skundu buvima/nebuvima, jau reiškia esmini Viešuju pirkimu istatymo pažeidima, kuris nepriklauso nuo faktiniu aplinkybiu, ypatingos skubos ar panašiai. Nurodo, kad iš teismo sprendimo nera aišku, kokia išvada dare teismas – ar kad kvalifikacine atranka neatlikta, ar kad kvalifikaciniai reikalavimai buvo keliami ir tiekejai atitinka keltus reikalavimus. Pabrežia, kad pareiškejas kviete sudaryti sutartis ne tik su pareiškeju turejusius sutartis tiekejus, bet ir kitu urediju deleguotus tiekejus, del kuriu kvalifikacijos negalejo buti užtikrintas.

20Pareiškejas su apeliaciniais skundais nesutinka.

21Nurodo, kad škvalo padariniu šalinimo darbus isigijo skaidriai, sudarydamas visiems tiekejams vienodas salygas, taupiai naudodamas lešas ir laiku, kiek tai leido objektyvios aplinkybes, o padarytu Viešuju pirkimu istatymo pažeidimu formaluma rodo tai, kad tie patys darbai galejo buti isigyti ir pašalinus istatymo pažeidimus. Mano, kad pirmosios instancijos teismo formuojamas precedentas, kai Viešuju pirkimu istatymo pažeidimai vertinami ne formaliai, o pagal faktines pirkimo aplinkybes ir realius pirkimo rezultatus, atitinka tiek istatyme nurodytus pirkimu tikslus, tiek ir viešaji interesa. Del apeliacinio skundo argumento, jog nebuvo sudaryta galimybe tiekejams konkuruoti, pažymi, jog reikalinga atlikti škvalo padariniu šalinimo darbu apimtis buvo didesne nei visu tiekeju pajegumai, todel nebuvo net prielaidu tiekeju konkurencijai. Be to, nurodyti formalus Viešuju pirkimu istatymo pažeidimai negali buti vertinami kaip skaidrumo principo pažeidimai, nes su visais tiekejais buvo sudarytos sutartys vienodais ikainiais. Taip pat pažymi, kad tiekeju kvalifikacija buvo patikrinta arba pacioje VI Kaišiadoriu mišku uredijoje anksciau su tiekejais sudarius viešojo pirkimo sutartis, arba tokiu paciu budu kitose uredijose, delegavusiose tiekejus. Nors bet kokius Viešuju pirkimu istatymo pažeidimus apeliantai laiko esminiais, taciau iš esmes nepagrindžia, kodel konkrecius pažeidimus laiko neformaliais, esminiais, turejusiais itakos pirkimu rezultatams. Atkreipia demesi i tai, jog atsakovai atliktus pirkimus vertina tokiomis paciomis salygomis kaip butu vertinami suplanuoti pirkimai, kai iš anksto žinomas reikalingu darbu kiekis ir yra reali tiekeju konkurencija numatomiems darbams atlikti. Be to, mano, kad apeliacinio skundo argumentas, jog jei jau škvalas yra ivykes, tai savaime turi buti žinomi ir jo padariniai, rodo visiška atsakovu faktiniu aplinkybiu ignoravima. Pabrežia, kad 2012 m. balandžio 16 d. Žemes ukio ministerija rašte išdeste sprendima del kito NMA sprendimo neskirti paramos ir šiame rašte nebuvo sprendžiamas klausimas del NMA 2011 m. spalio 18 d. išvados panaikinimo, todel negalima teigti, kad 2012 m. balandžio 16 d. rašte išdestytas sprendimas yra priimtas tuo paciu klausimu.

22Teiseju kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Byloje yra kiles gincas del Nacionalines mokejimo agenturos prie Žemes ukio ministerijos 2012 m. gegužes 2 d. sprendimo BRK-(3.239)-3675 „Del paramos neskyrimo“ ir Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 3JA-128-124 „Del Nacionalines mokejimo agenturos prie Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos sprendimo“ teisetumo ir pagristumo.

26Atsakovai gincijamus administracinius sprendimus, kuriais pareiškejui buvo atsisakyta skirti parama, grinde tuo, kad pareiškejas, vykdydamas viešuosius pirkimus, nesilaike Viešuju pirkimu istatymu nuostatu. Taigi sprendžiant ši ginca butina ivertinti pareiškejo veiksmus vykdant viešuosius pirkimus Viešuju pirkimu istatymo kontekste, konstatuoti buvo ar nebuvo pažeistos Viešuju pirkimu istatymu nuostatos. Jeigu butu nustatyta, jog pareiškejas pažeide Viešuju pirkimu istatymu normas, privalu teises aktu, reglamentuojanciu paramos skyrima, aspektu ivertinti ar Viešuju pirkimu istatymo pažeidimai gali buti pagrindas neskirti pareiškejui paramos.

27Pirmosios instancijos teismas nevertino dokumentu, susijusiu su pareiškejo vykdytais viešaisiais pirkimais, netyre, ar pareiškejo atliktos viešuju pirkimu proceduros atitinka teises aktu reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš tik nurode, kad byloje nera ginco, jog Viešuju pirkimu istatymo pažeidimai buvo padaryti ir tik vertino šiu pažeidimu pobudi bei priejo išvada, kad pareiškejo padaryti Viešuju pirkimu istatymai yra formalus, itakoti susiklosciusiu ypatingu aplinkybiu.

28Nagrinedami administracines bylas, teisejai privalo aktyviai dalyvauti tiriant irodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Administraciniu bylu teisenos istatymo 81 straipsnis). Faktu, kuriais yra grindžiamas gincijamas administracinis aktas, pripažinimas, neatleidžia administracinio teismo nuo pareigos nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ivertinti byloje surinktus irodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei teisiškai kvalifikuoti byloje nustatytus juridinius faktus, turincius itakos asmenu teisems bei pareigoms.

29Teiseju kolegijos nuomone, nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, ar pareiškejas pripažino, ar nepripažino gincijamuose administraciniuose aktuose nurodytu Viešuju pirkimu istatymo pažeidimu, privalejo savarankiškai ivertinti byloje surinktus irodymus ir nuspresti, buvo ar nebuvo pažeistos Viešuju pirkimu istatymo nuostatos pareiškejui vykdant viešuosius pirkimus. Pirmosios instancijos teismas šiu aplinkybiu iš esmes netyre, nors, kaip matyti iš pareiškejo skundo (t. 1, b.l. 1-9), pareiškejas nesutiko su kai kuriais atsakovu nustatytais Viešuju pirkimu istatymo pažeidimais. Taigi, nagrinedamas byla, pirmosios instancijos teismas nesilaike Administraciniu bylu teisenos istatyme itvirtinto reikalavimo visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes.

30Atkreiptinas demesys ir i tai, kad apeliacines instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisetuma bei pagristuma, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai ivertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai ivertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, butu pažeista proceso šalies teise i apeliacija, o tai lemtu teises bent karta apskusti nepalanku teismo sprendima instancine teismu sprendimu kontroles tvarka pažeidima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracineje byloje Nr. A662-374/2012).

31Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, nesilaike procesiniu teises normu reikalavimu ir del to galejo buti neteisingai išspresta byla, faktinems aplinkybems, reikšmingoms ginco išsprendimui, butina ivertinti byloje surinktus irodymus, todel pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo (Administraciniu bylu teisenos istatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).

32Nagrinejant byla iš naujo pirmosios instancijos teismas, ištyres bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškejo vykdytais viešaisiais pirkimais, privalo nustatyti atsakovu skundžiamuose administraciniuose aktuose nurodytu Viešuju pirkimu istatymo pažeidimu pagristuma. Jeigu visapusiškai ir objektyviai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes butu pagrindas konstatuoti, jog pareiškejas, vykdydamas viešuosius pirkimus, padare Viešuju pirkimu istatymo pažeidimu, tai šiuos pažeidimus reikia vertinti ne susiklosciusiu ypatingu nenumatytu aplinkybiu, t.y. ivykusio škvalo, kontekste, bet viešuosius pirkimus bei paramos skyrima reglamentuojanciu teises aktu aspektu.

33Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

34atsakovu Nacionalines mokejimo agenturos prie Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

35Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrineti iš naujo.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš... 2. Teiseju kolegija n u s t a t e:... 3. I.... 4. Pareiškejas kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas:... 5. Pareiškejas paaiškino, kad NMA 2012 m. gegužes 2 d. sprendimu... 6. Atsakovas NMA su pareiškejo skundu nesutiko.... 7. Nurode, kad ypatinga skuba šiuo atveju negali buti pagrindu nesilaikyti... 8. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos su pareiškejo skundu... 9. Nurode, kad pareiškejas nauju faktiniu aplinkybiu nepateike, todel nesutiko su... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu... 12. Teismas nustate, kad NMA 2012 m. gegužes 2 d. sprendimu, konstatavusi, jog... 13. Teismas remesi Viešojo administravimo istatymo 3 ir 8 straipsniais ir nustate,... 14. Nurode, kad vertinant nustatytus ir byloje aptariamus Viešuju pirkimu istatymo... 15. III.... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerija... 17. Nurodo, kad Lietuvos kaimo pletros 2007-2013 metu programos priemones... 18. Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionaline mokejimo agentura prie Lietuvos... 19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog ypatinga... 20. Pareiškejas su apeliaciniais skundais nesutinka.... 21. Nurodo, kad škvalo padariniu šalinimo darbus isigijo skaidriai, sudarydamas... 22. Teiseju kolegija... 23. IV.... 24. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Byloje yra kiles gincas del Nacionalines mokejimo agenturos prie Žemes ukio... 26. Atsakovai gincijamus administracinius sprendimus, kuriais pareiškejui buvo... 27. Pirmosios instancijos teismas nevertino dokumentu, susijusiu su pareiškejo... 28. Nagrinedami administracines bylas, teisejai privalo aktyviai dalyvauti tiriant... 29. Teiseju kolegijos nuomone, nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas,... 30. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad apeliacines instancijos teismas tikrina... 31. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, nesilaike procesiniu... 32. Nagrinejant byla iš naujo pirmosios instancijos teismas, ištyres bylai... 33. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu... 34. atsakovu Nacionalines mokejimo agenturos prie Lietuvos Respublikos žemes ukio... 35. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendima... 36. Nutartis neskundžiama....