Byla 2-2039/2010
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. B2-7251-578/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. B2-7251-578/2010.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4UAB „DC Holdingas“ direktorius A. N. 2010-08-16 pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „DC Holdingas“. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus iš atsakovo turto, leisti atsakovui vykdyti ūkinę-komercinę veiklą ir atlikti einamuosius mokėjimus. Nurodė, kad pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus gali būti pradėti išieškojimai iš atsakovo turto, o tuo būtų iš esmės pažeisti kitų kreditorių interesai.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi šį prašymą patenkino.

6Pareiškėjas UAB ,,Lelija“ 2010-09-10 pateikė atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties, teigdamas, kad tokiu būdu buvo pažeistas kreditorių interesų lygiateisiškumas, nes UAB ,,Lelija“ negali išsiieškoti teismo įsakymu iš atsakovo priteistos skolos. Kartu nurodė, kad prieš pateikdamas pareikšimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas UAB „DC Holdingas“ visą kilnojamąjį turtą perdavė Latvijos įmonei DC HOLDING, tuo pažeisdamas kitų kreditorių interesus.

7Teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi šį atskirąjį skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad UAB ,,Lelija“ nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir neturi teisės jo paduoti.

8Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB ,,Lelija“ prašo panaikinti šią teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti nagrinėti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria taikytos minėtos priemonės. Skunde teigia, jog UAB ,,Lelija“ turi materialųjį teisinį interesą ir turi teisę skųsti teismo nutartį dėl minėtų priemonių taikymo, nes įsiteisėjusiu teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu iš skolininko UAB „DC Holdingas“ yra priteista 195 122,54 Lt skola, 12 859,24 Lt delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidos, o taip pat kreditoriaus naudai areštuotas atsakovo turtas šiai sumai. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2007 yra konstatavęs, jog pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones turi teisę skųsti ne tik byloje dalyvaujantys asmenys, bet ir kitas suinteresuotas asmuo, kurio teisės jų taikymu yra pažeidžiamos.

9Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi atsakovui UAB „DC Holdingas“ iškėlė bankroto bylą, tačiau ši teismo nėra nutartis įsiteisėjusi, nes apskųsta apeliacine tvarka.

10Atskirasis skundas tenkintinas.

11Kaip žinoma, bankroto bylų nagrinėjimo procedūrą reglamentuoja specialusis teisės aktas –Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 10 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Pagal susiklėsčiusią teismų praktiką bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi ieškovas, kuris yra kreditorius, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas - skolininkas, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), t. y. kreditoriai, prisidėję prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Po bankroto bylos iškėlimo į bylą įstoję kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, pripažįstami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų ir įgyja visas teises, numatytas ĮBĮ bei CPK tais atvejais, kurie nereglamentuojami šio įstatymo (CPK 47 str.). Kaip minėta, ĮBĮ nereglamentuoja proceso bankroto bylos iškėlimo stadijoje, todėl iškilę klausimai nagrinėjami pagal CPK nustatytas taisykles.

12Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog pagal bendrąsias apeliaciniam procesui taikomas taisykles atskirąjį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 37, 305, 338 str.), o tais atvejais, kai atskirąjį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 338 straipsniu atskirąjį skundą atsisakoma priimti ir jis grąžinamas padavusiam asmeniui.

13Tačiau pirmosios instancijos teismas aiškindamas bei taikydamas CPK normas, neatsižvelgė į tai, kad padavimas atskirųjų skundų dėl teismo nutarčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais yra reglamentuojamas specialiųjų CPK normų, tai yra apelianto nurodoma CPK 150 straipsnio 1 dalimi bei 151 straipsnio 1 dalimi, pagal kurias teisė skųsti tokias teismo nutartis suteikiama ne vien dalyvaujantiems byloje, bet ir kitiems suinteresuotiems asmenims, o taip pat nurodoma, jog tokie skundai gali būti duodami dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių šiais klausimas. Taigi šios specialiosios normos reglamentuoja tokių teismo nutarčių apskundimą, o ĮBĮ normos jokių išimčių šiuo klausimu nenumato.

14Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui UAB ,,Lelija“ įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu iš skolininko UAB „DC Holdingas“ yra priteista 195 122,54 Lt skola, 12 859,24 Lt delspinigių bei palūkanų (b. l. 33). Todėl remdamasi nurodytais argumentais ir bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas pagrindė savo suinteresuotumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu (CPK 185 str.). Taigi teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas šioje bankroto bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės pateikti atskirojo skundo dėl skundžiamos teismo nutarties (CPK 315 str. 2 d. 2 p.).

15Kaip minėta, apeliantas UAB ,,Lelija“, siekdamas pagrįsti savo teiginius, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2007 išvadomis, kad pagal CPK 150 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi teisę skųsti ne tik byloje dalyvaujantys asmenys, bet ir kiti suinteresuoti asmenys. Kaip žinoma, teismų praktika galima remtis tik tais atvejais, kai sutampa bylų ratio decidendi, tai yra konkrečios bylos aplinkybės. Minėtoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrasavininko teisės skųsti teismo nutartį, kuria buvo areštuota ir sutuoktiniui priklausanti turto dalis. Taigi bylos aplinkybės nėra tapačios, todėl apeliantas šia teismo nutartimi remiasi nepagrįstai (CPK 4 str.).

16Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atskirąjį skundą tenkina, skundžiamą teismo nutartį naikina ir šią bylą su apelianto UAB ,,Lelija“ atskiruoju skundu, kuris paduotas nepraleidus nustatyto termino ir atitinka CPK 306 straipsnio reikalavimus, yra priimtinas ir kartu su byla perduotinas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui (CPK 338, 315 str., 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

18Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

19Bylą su pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lelija“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarties perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje numatytiems procesiniams veiksmams atlikti.

Proceso dalyviai
Ryšiai