Byla 2-77-451/2017
Dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba

1Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė,

2sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei,

3dalyvaujant ieškovo R. G. atstovui Tumui Irmantui,

4atsakovei I. M.,

5atsakovės atstovei advokatei Singridai Samoškienei,

6nedalyvaujant ieškovui R. G.,

7trečiojo asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui,

8viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei I. M. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba.

9Teismas

Nustatė

10Ieškovas R. G. pareiškė teisme ieškinį (b.l.26-30), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės I. M. 5000,00 EUR žalą. Ieškinį ieškovas grindė tuo, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-1876-2261 pavedė atsakovei advokatei I. M., dirbančiai Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje, teikti jam antrinę teisinę pagalbą surašant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau - EŽTT). Tačiau, atsakovė pavedimą įvykdė visiškai aplaidžiai ir neatsakingai. Ji tik formaliai parengė peticijos projektą. EŽTT nusprendė šį pareiškimą, pateiktą 2012 m. rugpjūčio 31 d., paskelbti nepriimtinu. Šis nutarimas buvo priimtas 2012 m. gruodžio 20 d., nutaręs, kad pareiškimas neatitinka priimtinumo kriterijų, įtvirtintų EŽTK 34 str. ir 35 str. Tokį nutarimą EŽTT galėjo priimti vien tik dėl to, kad atsakovė peticiją mano vardu ir interesais surašė nesilaikydama net pačių minimaliausių profesionalumo standartų. Ieškovas žalos dydį grindžia tuo, kad prarado viltį būti paleistas į laisvę ir dėlto patyrė išskirtinai sunkių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

11Atsakovė Ingrida Maldeikienė pateiktame atsiliepime į ieškinį (b.l. 36-38) nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nurodydama, kad peticiją parengė, suderinusi poziciją su ieškovu raštu, taip pat bendravusis su juos telefonu, kuriam buvo išaiškinti terminai, adresas, kuriuo reikia peticiją išsiųsti. Vykdydama Kauno VGTPT sprendimu gautą pavedimą, ieškovo vardu parengti peticiją EŽTT, susipažino su ieškovo baudžiamąja byla, pasidarė reikalingas jos dokumentų kopijas, suderino poziciją su ieškovu ir laiku, nepraleidus Konvencijoje nustatyto termino, parengė peticiją. Tai, kad EŽTT šios peticijos nepriėmė nagrinėti nutaręs, kad pareiškimas neatitinka priimtinumo kriterijų, įtvirtintų Konvencijos 34 ir 35 str., nereiškia, kad peticija buvo parengta nekvalifikuotai. EŽTT turi diskrecijos teisę peticijos nepriimti, nusprendus, kad ji aiškiai nepagrįsta, pateikta piktnaudžiaujant individualios peticijos teise, arba pareiškėjas nepatyrė didelės žalos bei kitais argumentais. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat prašo taikyti 3 metų senaties terminą tokiam reikalavimui reikšti.

12Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytą poziciją.

13Ieškovas R. G. pateiktame dublike (b.l. 47-49) nurodė, jog atsakovė, kruopščiai ir profesionaliai vykdydama savo profesinę pareigą, privalėjo peticiją surašyti taip, kad būtų suderinama su Konvencijos ir jos protokolų nuostatomis, aiškiai pagrįsta ir pateikta nepiktnaudžiaujant individualios peticijos teise.

14Atsakovė teismui pateiktame triplike (b.l. 58-59) nurodė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo reglamento 47 taisyklės 5.1. p. numato, kad jeigu nesilaikoma šios (47) taisyklės 1-3 dalyse nurodytų reikalavimų, Teismas gali pareiškimo nenagrinėti. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas peticiją nagrinėjo, kas paneigia pareiškėjo argumentus, jog peticija buvo surašyta nekompetentingai, tačiau nustatęs peticijos nepriimtinumo kriterijus, peticijos neperdavė nagrinėti iš esmės. Teismo reglamento 47 taisyklė, kuri reglamentuoja Individualaus pareiškimo turinį, numato, kad pareiškėjas gali papildomai prie pareiškimo formuliaro pateikti detalesnę informaciją apie faktus, tariamus Konvencijos pažeidimus ir tai pagrindžiančius argumentus. Vienintelis reikalavimas - papildomi paaiškinimai neturėtų viršyti 20 puslapių. Tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovas papildomų paaiškinimų jokių neteikė, kas tik dar kartą patvirtina, kad su peticijos motyvais ieškovas sutiko. Juolab, jog rengiant peticiją buvo atsižvelgta ir į ieškovo nuomonę ir argumentus. Be to, kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą nėra būtina turėti advokatą, kuris paruoštų individualią peticiją, asmuo tai gali padaryti savarankiškai ir pats. Taigi, jeigu, kaip teigia ieškovas, į peticiją nebuvo įtraukti visi, ieškovo nuomone, reikšmingi argumentai, ieškovas tai galėjo padaryti pats, surašydamas papildomus paaiškinimus. Tačiau peticija buvo parengta laikantis tiek formai, tiek ir turiniui keliamų reikalavimų, tiek ir suderinus su ieškovu jo poziciją.

15Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą poziciją.

16Trečiasis asmuo Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį jo atstovas neatvyko.

konstatuoja:

17Šalių paaiškinimais nustatyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-1876-2261 pavedė atsakovei advokatei I. M., dirbančiai Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje, teikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą surašant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau EŽTT).

18Rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas R. G. peticiją EŽTT su priedais, viso 33 lapus, gavo 2012-08-30 (b.l. 43, 42). 2013 m. sausio 8 d. Europos žmogaus teisių teismas pranešė ieškovui R. G., kad posėdžiaujant vienam teisėjui, nuo 2012-12-06 iki 2012-12-20 nagrinėjo ieškovo bylą ir 2012-12-20 nutarimu nusprendė ieškovo 2012-12-31 pateiktą pareiškimą paskelbti nepriimtinu, nurodydamas pareiškėjui, kad peržiūrėjus visą bylos medžiagą, teismas nutarė, jog pareiškimas neatitinka priimtinumo kriterijų, įtvirtintų Konvencijos 34 ir 35 straipsniuose (b.l.41).

19Šioje civilinėje byloje ieškovas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės, motyvuodamas tuo, kad atsakovė, būdama paskirta ieškovo advokate, peticiją EŽTT parengė nekvalifikuotai. Byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, ar peticija atsakovės buvo parengta nekvalifikuotai ir ar dėl šios priežasties Europos žmogaus teisių teismas nutarė ieškovo peticiją paskelbti nepriimtina.

20Vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

21Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. 2013 m. sausio 8 d. EŽTT pranešė ieškovui R. G., kad posėdžiaujant vienam teisėjui, nuo 2012-12-06 iki 2012-12-20 nagrinėjo ieškovo bylą ir 2012-12-20 nutarimu nusprendė ieškovo 2012-12-31 pateiktą pareiškimą paskelbti nepriimtinu, nurodydamas pareiškėjui, kad peržiūrėjus visą bylos medžiagą, teismas nutarė, jog pareiškimas neatitinka priimtinumo kriterijų, įtvirtintų Konvencijos 34 ir 35 straipsniuose (b.l.41).

22Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, iš dalies pakeistos protokolais Nr. 11 ir 14 (toliau Konvencija) 34 str. nustato, kad kiekvienas fizinis asmuo, nevyriausybinė organizacija ar asmenų grupė, teigiantys, kad jie yra vienos iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių padaryto Konvencijoje ir jos protokoluose įtvirtintų teisių pažeidimo auka, Teismui gali pateikti individualią peticiją.

23Konvencijos 35 str. nustato, kad:

241. Teismas gali priimti bylą nagrinėti tik po to, kai pagal visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus buvo panaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės, ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas.

252. Teismas nepriima nagrinėti pagal 34 straipsnį pateiktos peticijos, jei ši yra:

26a) anoniminė arba

27b) pagal savo esmę tokia pat, kokią Teismas jau svarstė arba kokia jau buvo perduota kitai tarptautinei tyrimo ar ginčo sprendimo institucijai ir jeigu peticijoje nėra jokios bylai reikšmingos naujos informacijos.

283. Teismas paskelbia nepriimtina kiekvieną pagal 34 straipsnį pateiktą individualią peticiją, jeigu mano, kad:

29a) peticija nesuderinama su Konvencijos ir jos protokolų nuostatomis, yra aiškiai nepagrįsta arba pateikta piktnaudžiaujant individualios peticijos teise arba

30b) pareiškėjas nepatyrė didelės žalos, išskyrus atvejus, kai iš pagarbos žmogaus teisėms pagal Konvenciją ir jos protokolus peticiją reikia nagrinėti iš esmės, ir jokia byla negali būti atmesta šiuo pagrindu, jei jos tinkamai neišnagrinėjo valstybės teismas.

314. Teismas atmeta kiekvieną jam pateiktą peticiją, jei mano, kad ji nepriimtina pagal šį straipsnį. Tai jis gali padaryti bet kurioje proceso stadijoje.

32Atsižvelgiant į tai, kad Konvencijos 34 str. nustato tik individualios peticijos pateikimo galimybę, tačiau neaptaria jos pateikimo ar atmetimo sąlygų, į tai, kad Konvencijos 35 str. 1 d. nustatytos peticijos priėmimo nagrinėti sąlygos (išnaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės, peticija pateikta nepraleidus termino) buvo įvykdytos (dėl to ginčo nekilo), o Konvencijos 35 str. 2 d. nustatytos peticijos priėmimo nagrinėti sąlygos neatitiko ieškovo situacijos, darytina išvada, kad toliau EŽTT ieškovo peticiją paskelbė nepriimtina vadovaudamasis Konvencijos 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, kurios numato, jog peticija nepriimtina, jeigu peticija nesuderinama su Konvencijos ir jos protokolų nuostatomis, yra aiškiai nepagrįsta arba pateikta piktnaudžiaujant individualios peticijos teise arba pareiškėjas nepatyrė didelės žalos, išskyrus atvejus, kai iš pagarbos žmogaus teisėms pagal Konvenciją ir jos protokolus peticiją reikia nagrinėti iš esmės, ir jokia byla negali būti atmesta šiuo pagrindu, jei jos tinkamai neišnagrinėjo valstybės teismas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai nurodo atsakovės kaltę dėl nepriimtos nagrinėti peticijos, nes peticija buvo nepriimta nagrinėti dėl nuo atsakovės veiksmų nepriklausančių aplinkybių. Teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės argumentus, jog vien ta aplinkybė, jog EŽTT peticijos nepriėmė nagrinėti savaime nereiškia, kad peticiją advokatė parengė nekvalifikuotai. EŽTT turi diskrecijos teisę peticijos nepriimti, nusprendus, kad ji yra aiškiai nepagrįsta vertinant ne peticijos paruošimo profesionalumo lygį, o bylos aplinkybes, jų konfliktiškumą žmogaus teisių aspektu. Peticijos nagrinėti EŽTT priimamos ne visais atvejais, tai priklauso nuo daugelio veiksnių, tame tarpe ir nuo nacionalinių teismų nuosprendžių (nutarčių) kokybės, taip pat nuo teisinio reglamentavimo, byloje nustatytų aplinkybių, šalių pateiktų įrodymų ir kt.

33Pagal CPK 12 straipsnį, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

34Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus sprendžia, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus nekompetentingai surašiusi peticiją jo vardu Europos Žmogaus Teisių Teismui. Teismo vertinimu, 2013 m. sausio 8 d. EŽTT pranešime ieškovui R. G. (b.l.41) nurodytos peticijos atsisakymo priimti nagrinėti priežastys kaip tik paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, jog būtent dėl atsakovės kaltės peticiją buvo atsisakyta priimti. Taip pat teismo įsitikinimu būtent šis dokumentas yra pagrindas spręsti apie peticijos nepriėmimo nagrinėti priežastis, o ne pati peticija. Teismas neturi teisės vertinti, ar peticija Europos žmogaus teisių teismui buvo tinkamai surašyta, nes tai išskirtinai Europos žmogaus teisių teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, ieškovas nepagrįstai teigė, jog atsakovė kalta, kad nepateikia peticijos, kad jos neišsaugojo ir dėl to teismas įrodymus turi vertinti jos nenaudai. Pažymėtina, kad ieškovas neginčijo aplinkybės, jog atsakovė vykdydama Kauno VGTPT sprendimu gautą pavedimą ieškovo vardu parengti peticiją EŽTT, susipažino su ieškovo baudžiamąja byla, darė reikalingas jos dokumentų kopijas, derino poziciją su ieškovu ir laiku, nepraleidus Konvencijoje nustatyto termino, parengė peticiją ir įteikė ją ieškovui (viso 33 lapus). Atsakovė, kaip paskirta ieškovo advokatė, atliko pavestą jai darbą. Ieškovas, gavęs iš atsakovės parengtą peticiją, manydamas, kad ji parengta neprofesionaliai, galėjo kreiptis į ją dėl peticijos koregavimo, tačiau to nedarė, pretenzijų atsakovei kaip advokatei nereiškė. Iš kitos pusės, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog peticiją buvo atsisakyta priimti nagrinėti dėl to, kad ji buvo surašyta su trūkumais. Teismas atsižvelgia ir į tai kad 2015-02-19 Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimu buvo nutarta nekelti advokatei I. M. drausmės bylos nenustačius profesinės veiklos ir (ar) etikos pažeidimų pagal ieškovo pateiktą skundą. Tai taip pat patvirtina, kad atsakovė savo, kaip advokatės, pareigą rengdama peticiją ieškovo vardu atliko tinkamai.

35Kaip minėta, EŽTT ieškovo peticiją paskelbė nepriimtina dėl nuo atsakovės, kaip advokatės, veiksmų nepriklausančių aplinkybių (vadovaudamasis Konvencijos 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, kurios numato, jog peticija nepriimtina, jeigu ji nesuderinama su Konvencijos ir jos protokolų nuostatomis, yra aiškiai nepagrįsta arba pateikta piktnaudžiaujant individualios peticijos teise arba pareiškėjas nepatyrė didelės žalos, išskyrus atvejus, kai iš pagarbos žmogaus teisėms pagal Konvenciją ir jos protokolus peticiją reikia nagrinėti iš esmės, ir jokia byla negali būti atmesta šiuo pagrindu, jei jos tinkamai neišnagrinėjo valstybės teismas), atsižvelgęs į ieškovo bylos nagrinėjimo aplinkybes, įvertinęs šio teismo nagrinėjimo dalyko buvimą ar nebuvimą šioje byloje (ieškovo bylos nagrinėjimo aplinkybių galimą neatitikimą žmogaus teisių reikalavimams). Atsižvelgiantį tai, kad ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą. Pažymėtina, kad ieškovas nepagrindė ir neturtinės žalos dydžio, kadangi nurodęs, jog prarado viltį būti paleistas į laisvę ir dėl to patyrė išskirtinai sunkių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais apie patirtą neturtinę žalą (medicininiais dokumentais ir kt.). Be to aplinkybės, jog ieškovas prarado viltį būti paleistas į laisvę ir dėl to patyrė išskirtinai sunkių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, galėjo atsirasti ne tik dėl to, kad Europos Žmogaus teisių Teismas atsisakė priimti nagrinėti ieškovo peticiją, bet ir dėl kitų aplinkybių: priimto ieškovo atžvilgiu nuosprendžio, atsisakymų peržiūrėti jo bylą kitų teisminių institucijų ir kitų aplinkybių.

36Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Pagal LR CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (100,00 Eur už atsakovei suteiktą advokato pagalbą ( b.l. 78)) priteistinos iš ieškovo.

39Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš jo nepriteistinos.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 259-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsniu,

Nutarė

41Ieškinį atmesti.

42Priteisti iš ieškovo R. G., a.k. ( - ) atsakovei I. M., gim. ( - ), ( - ), 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

43Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė,... 2. sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovo R. G. atstovui Tumui Irmantui,... 4. atsakovei I. M.,... 5. atsakovės atstovei advokatei Singridai Samoškienei,... 6. nedalyvaujant ieškovui R. G.,... 7. trečiojo asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui,... 8. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 9. Teismas... 10. Ieškovas R. G. pareiškė teisme ieškinį (b.l.26-30), kuriuo prašo... 11. Atsakovė Ingrida Maldeikienė pateiktame atsiliepime į ieškinį (b.l. 36-38)... 12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje ir dublike... 13. Ieškovas R. G. pateiktame dublike (b.l. 47-49) nurodė, jog atsakovė,... 14. Atsakovė teismui pateiktame triplike (b.l. 58-59) nurodė, jog Europos... 15. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepime ir... 16. Trečiasis asmuo Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimo... 17. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės... 18. Rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas R. G. peticiją EŽTT su... 19. Šioje civilinėje byloje ieškovas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo... 20. Vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens... 21. Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovės... 22. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, iš dalies... 23. Konvencijos 35 str. nustato, kad:... 24. 1. Teismas gali priimti bylą nagrinėti tik po to, kai pagal visuotinai... 25. 2. Teismas nepriima nagrinėti pagal 34 straipsnį pateiktos peticijos, jei ši... 26. a) anoniminė arba... 27. b) pagal savo esmę tokia pat, kokią Teismas jau svarstė arba kokia jau buvo... 28. 3. Teismas paskelbia nepriimtina kiekvieną pagal 34 straipsnį pateiktą... 29. a) peticija nesuderinama su Konvencijos ir jos protokolų nuostatomis, yra... 30. b) pareiškėjas nepatyrė didelės žalos, išskyrus atvejus, kai iš pagarbos... 31. 4. Teismas atmeta kiekvieną jam pateiktą peticiją, jei mano, kad ji... 32. Atsižvelgiant į tai, kad Konvencijos 34 str. nustato tik individualios... 33. Pagal CPK 12 straipsnį, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 34. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus sprendžia, kad ieškovas... 35. Kaip minėta, EŽTT ieškovo peticiją paskelbė nepriimtina dėl nuo... 36. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas kaip... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Pagal LR CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 39. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 153 straipsnio 2 dalimi,... 41. Ieškinį atmesti.... 42. Priteisti iš ieškovo R. G., a.k. ( - ) atsakovei I. M., gim. ( - ), ( - ),... 43. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...