Byla 2A-123/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Konstantino Gurino, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) sekretoriaujant Violetai Drėmienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Laimučiui Jankauskui, atsakovo atstovui Romualdui Gyliui, trečiojo asmens atstovui prokurorui Haroldui Urbonavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Legrona” apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-436/2006 pagal ieškovo UAB „Legrona“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kaišiadorių rajono policijos komisariatas, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Legrona“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, 539 166 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad Kaišiadorių rajono policijos komisariato Tardymo poskyrio viršininko 1997-05-26 nutarimu, baudžiamoje byloje Nr. 63-1-056-97, neteisėtai buvo areštuotas UAB „Legrona“ priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Prozariškių kaime, Žąslių apyl., Kaišiadorių rajone. 2002-02-06 nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas patenkino ieškovo skundą ir panaikino minėtą Kaišiadorių rajono PK nutarimą. Neteisėtais Kaišiadorių rajono PK veiksmais ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Areštavus nekilnojamąjį turtą, ieškovas negavo planuojamų investicijų, kurias ketino panaudoti turto renovavimui ir ūkinės veiklos vystymui, prarado galimybę plėsti savo veiklą, įmonė negalėjo tinkamai vykdyti savo prievolių ūkinės veiklos partneriams, buvo sutrikdytas įmonės mokesčių mokėjimo biudžetui grafikas, bendrovė negavo pajamų, jos veikla buvo sužlugdyta. Ieškovui padarytos turtinės žalos dydį sudaro areštuoto nekilnojamojo turto vertės netekimas arešto galiojimo laikotarpiu. 1997 metais pastatų vidutinė rinkos vertė, remiantis Registrų centro pažyma, buvo 575 366 Lt. 2003 metais turtas buvo įvertintas 19500 Lt, o parduotas už 36200 Lt. Tokiu būdu ieškovas nurodė, kad patyrė 539 166 Lt nuostolį. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad žymiai pablogėjo UAB „Legrona“ reputacija, nes neteko bankų, investitorių, klientų ir partnerių pasitikėjimo. Bendrovė tapo likviduojama. Ieškovas nurodė, kad teisė į žalos atlyginimą atsirado 2002-02-06, Kaišiadorių rajono apylinkės teismui konstatavus, kad Kaišiadorių rajono policijos komisariato 1997-05-25 nutarimas neteisėtas. Be to, 2002-02-06 ieškovui dar nebuvo žinomas konkretus žalos dydis, kuris tapo žinomas tik pardavus turtą. Todėl jis nėra praleidęs trijų metų ieškinio senaties termino dėl padarytos žalos atlyginimo.

4Kauno apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad UAB „Legrona” turtas areštuotas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Tačiau nagrinėjamu atveju sąlygų, nustatytų BPK 62 str., patraukti UAB „Legrona” civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje nebuvo, nes baudžiamoji byla buvo iškelta ne dėl UAB „Legrona”, o ŽŪB „Stabintiškės” vadovo ir vyriausiosios buhalterės galimai nusikalstamų veiksmų parduodant ginčo nekilnojamąjį turtą UAB „Legrona”. Pastaroji bendrovė su įtariamaisiais asmenimis baudžiamojoje byloje buvo visiškai nesusijusi. Todėl nebuvo teisinių prielaidų, kad minėtoje baudžiamojoje byloje UAB „Legrona” gali būti pareikštas civilinis ieškinys. Esant šioms aplinkybėms, tardymo poskyrio viršininko veiksmai areštuojant UAB „Legrona” nekilnojamąjį turtą vertintini kaip neteisėti. Tačiau neteisėti veiksmai taikant procesinės prievartos priemones baudžiamojoje byloje yra tik viena iš valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nustatytų CK 6.272 str. 1 d. Kita būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei atsirasti yra ta, kad žala su neteisėtais veiksmais būtų susiję priežastiniu ryšiu. Byloje atlikus ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nustatyta, kad ginčo pastatų rinkos vertė arešto metu, t.y. 1997 m. gegužės mėnesį galėjo būti 571 300 Lt. Tuo tarpu 2003 m. gruodžio 3 d. antstolis minėtą turtą pardavė iš varžytinių už 36 200 Lt. Tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, daiktų nuvertėjimas savaime nėra pakankamas kriterijus žalai ir jos dydžiui nustatyti. Daiktai, laikui bėgant, nuvertėja, t. y. jų ekonominė vertė paprastai sumažėja dėl objektyvių priežasčių (natūralių savybių ir pan.). Kai deliktiniuose santykiuose daiktų nuvertėjimu remiamasi žalos atsiradimui pagrįsti, turi būti visapusiškai ištirtas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir daiktų vertės pokyčių, nes kitaip galimi neigiami padariniai. Nagrinėjamojoje byloje Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo nekilnojamojo turto arešto ir jo nuvertėjimo priežastinio ryšio nėra, nes areštas ieškovo nekilnojamajam turtui buvo panaikintas 2002 m. vasario 6 d., o jo vertės sumažėjimo paaiškėjimą ieškovas sieja su 2003 m. balandžio mėnesį antstolio užsakymu turto vertintojo atliktu šio turto įvertinimu. Įvertinimo ataskaitoje nurodyta, kad pastatų teritorija neaptverta, pastatai neeksploatuojami, nesaugomi, todėl vyksta niokojimo procesas, dalis metalo konstrukcijų jau išmontuota. Varžytinių metu pastatai buvo parduoti už 36 200 Lt. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kuriuo laikotarpiu, ar arešto galiojimo, ar po jo panaikinimo ieškovo nekilnojamasis turtas buvo suniokotas dėl ko sumažėjo jo vertė. Kita vertus, akivaizdu, jog ieškovo nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas susijęs ne su jo areštu, o su netinkama jo apsauga nuo turto sugadinimo, išardymo, suniokojimo ir kitų panašių veiksmų. Kaip matyti iš turto arešto protokolo baudžiamojoje byloje, areštuoto turto saugotoju buvo paskirtas pats ieškovo administracijos vadovas Leonidas Grešnojus. Tokiu būdu areštuoto turto apsaugą privalėjo užtikrinti pats ieškovas, tačiau šią pareigą vykdė netinkamai. Todėl reikalavimas priteisti iš valstybės turtinę žalą yra nepagrįstas. Be to ieškovas prašė priteisti 100 000 Lt neturtinę žalą, tačiau teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog būtent jam priklausančio nekilnojamojo turto areštas sudarė prielaidas investuotojams atsisakyti investuoti į bendrą verslą su ieškovu, o klientams ir partneriams nepasitikėti ieškovu. Šias aplinkybes ieškovas grindė Rusijos įmonės „Rostreid Kompani” raštu, kuriame nurodoma, kad minėta įmonė dėl UAB „Legrona” nekilnojamojo turto arešto atsisako vykdyti 1997-04-05 ketinimų protokole numatytus įsipareigojimus. Tačiau iš šio ketinimų protokolo matyti, kad jame numatytų įsipareigojimų vykdymas su ieškovo nekilnojamojo turto areštu nesusijęs. Šiame protokole šalys susitarė, kad ieškovas padidins savo įstatinį kapitalą išleisdamas naują akcijų emisiją, o įmonė „Rostreid Kompani” jas nupirks. Todėl, teismas nurodė, kad negalima pripažinti įrodyta aplinkybę, jog dėl nekilnojamojo turto arešto ieškovas neteko investicijų. Aplinkybes dėl pablogėjusios reputacijos, civilinių santykių partnerių nepasitikėjimo atsiradimo ieškovas grindė tik savo paaiškinimais, rašytinių įrodymų nepateikdamas. Tačiau nurodytoms aplinkybėms patvirtinti tik šalies paaiškinimų nepakanka.

5Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, kad:

61. Remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atsiradimo sąlygos yra – netesėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi yra konstatuota, jog nutarimas uždėti areštą ieškovo turtui buvo neteisėtas. Šiuo atveju atsakovo kaltė yra preziumuojama. Žalos atsiradimo taip pat nereikia įrodinėti, nes remiantis CK 6.250 straipsniu, jeigu neturtinės žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai jos fakto ieškovas įrodyti neturi, ieškovas turi pagrįsti tik žalos dydį. Dėl neteisėto turto arešto ieškovas neteko galimybės vykdyti ūkinę veiklą, naudotis ir valdyti savo turtą. Ieškovo turto areštas sąlygojo jo reputacijos pablogėjimą, įvairius nepatogumus. Be to ieškovas ketino vykdyti komercinę veiklą, susijusią su jam priklausančiu turtu, gauti investicijų, didinti įstatinį kapitalą, tačiau dėl arešto negalėjo to padaryti ir tai sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą.

72. Ieškovas nesutinka su teismo argumentu, jog areštas nesąlygojo investicijų netekimo, nes iš bylos medžiagos matyti, jog užsienio investuotojas atsisakė investuoti į bendrovę dėl jos turtui uždėto arešto.

83. Sprendime teismas neteisingai įvertino reputacijos dėl arešto pablogėjimą, nes juridinis asmuo, kurio turtas areštuotas praktiškai neturi galimybės gauti banko kreditą ir normaliai vystyti savo veiklą.

94. Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis dėl turtinės žalos priteisimo, nes nors turto saugotoju buvo paskirtas pats ieškovas, jis negalėjo tinkamai pasirūpinti turto apsauga, kadangi ji reikalauja didelių piniginių lėšų, kurių ieškovas neturėjo. 1998 – 2000 m. ieškovas dirbo nuostolingai, jo komercinė veikla buvo apribota – areštuotos ieškovo sąskaitos bankuose.

105. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad turtas buvo žalojamas visą turto arešto galiojimo laiką.

11Atsiliepimu atsakovas Lietuvos Respublika atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Generalinė prokuratūra nurodo, jog su apeliacinio skundo motyvais nesutinka, prašo jį atmesti ir nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 1 d.).

15Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ieškiniu teismo prašo priteisti dėl neteisėtai jam pritaikytos procesinės prievartos priemonės – turto arešto patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Taigi ieškinys pareikštas dėl atlyginimo žalos, padarytos neteisėtais policijos veiksmais, t. y. deliktinės atsakomybės pagrindu (CK 6.272 str.).

16Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Civilinė atsakomybė atsiranda, tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiškiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Jeigu asmens veikla teisės požiūriu yra nepriekaištinga, jo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl šios veiklos, yra negalima. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai, egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Šioje normoje įtvirtinta, kad žala atlyginama nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės, tačiau turi būti nustatyta, kad veiksmai buvo neteisėti. Teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka.

17Iš bylos medžiagos matyti, kad teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 6 d. nutartimi.

18Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog neteisėti veiksmai taikant procesines prievartos priemones baudžiamojoje byloje yra tik viena iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kita būtina valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Siekiant įgyvendinti CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą, žala įvertinama pinigais, atsižvelgiant į infliaciją, rinkos pokyčius ir kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes; jeigu ieškovas negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai įmonė dėl tam tikrų priežasčių negali plėtoti veiklos, ji paprastai patiria nuostolių dėl to, kad negavo pajamų iš savo veiklos.

19Ieškovas teigia patyręs turtinę žalą dėl areštuoto turto vertės sumažėjimo. Taigi, jis prašo atlyginti tiesioginius nuostolius. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo turto arešto metu (1997 metais) vertė buvo 571 300 Lt, o 2003 m. gruodžio 3 d. minėtas turtas buvo parduotas už 36 200 Lt. Tačiau teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog turto nuvertėjimas savaime nėra pakankamas kriterijus žalai ir jos dydžiui nustatyti. Žalos atlyginimui svarbus priežastinis ryšys tarp neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ir žalos, t.y. atsiradusio turto nuvertėjimo. Be to, pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

20Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog turto nuvertėjimas atsirado dėl netinkamo turto saugojimo, t.y. dėl to, kad teritorija buvo neaptverta, nesaugoma, vyko niokojimo procesai, kai kurios pastato sudėtinės dalys buvo išmontuotos ir pavogtos. Taigi, turto nuvertėjimą įtakojo ne neteisėtas jo areštas, o netinkama jo apsauga. Iš turto arešto protokolo baudžiamojoje byloje matyti, jog areštuoto turto saugotoju buvo paskirtas ieškovo administracijos vadovas Leonidas Grešnojus, kuris netinkami įvykdė pareigą užtikrinti areštuoto turto apsaugą ir dėl to ieškovui atsirado turtinė žala. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog turto areštas ieškovui netrukdė toliau vystyti veiklą ir ūkinei veiklai naudoti areštuotą turtą. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp ieškovui padarytos turtinės žalos ir neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų nėra priežastinio ryšio, o ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

21Ieškovas taip pat prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

22Nurodė, kad neteisėtai areštavus turtą, pablogėjo jo reputacija, ieškovas prarado partnerių ir klientų pasitikėjimą, neteko investicijų, bei prarado galimybę vystyti savo veiklą. Dėl to ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 100 000 Lt.

23Kaip jau minėta, atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, nustato CK 6.272 straipsnis. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Pagal šią normą valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui.

24Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad tardymo poskyrio viršininko veiksmai areštuojant UAB „Legrona“ turtą nebuvo teisėti. Šių veiksmų neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusia 2002-02-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi.

25Civilinė atsakomybė gali būti taikoma, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

26Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių pagrindžiančių jo reikalavimą, t.y. nepateikė žalą patvirtinančių įrodymų.

27Teisėjų kolegija negali pilnai sutikti su tokia teismo išvada. Kai neturtinės žalos atlyginimas numatytas įstatyme, jos fakto ieškovui nereikia įrodinėti. Šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas ir ieškovas turi pagrįsti tik reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Sprendžiant neturtinės žalos kompensavimo klausimą, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK 6.250 straipsnio antrojoje dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju, nustatant šios žalos dydį, taip pat būtina vertinti kitas konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, o taip pat ir į CK 6. 282 straipsnyje nurodytus kriterijus.

28Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovo turto areštas turėjo įtakos verslo partnerių pasitikėjimui, tačiau, kad dėl turto arešto pablogėjo ieškovo reputacija, tokių įrodymų nėra.

29Ieškovo pateiktas Rusijos įmonės „Rostreid Kompani“ raštas, kuriame nurodyta, kad minėta įmonė dėl UAB „Legrona“ nekilnojamojo turto arešto atsisako vykdyti 1997 m. balandžio 5 d. ketinimų protokole numatytus įsipareigojimus, nepatvirtina ieškovo argumento, jog dėl turto arešto ieškovui buvo padaryta žala, kuri pasireiškė jo reputacijos pablogėjimu, nes ketinimų protokole nurodytų įsipareigojimų vykdymas nėra susijęs su turto areštu. Kiti ieškovo argumentai grindžiami tiktai ieškovo parodymais ir nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl ieškovas įrodė tik dalį reikalaujamos neturtinės žalos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovui buvo padaryta žala, kurią apeliacinės instancijos teismas įvertina 10 000 Lt (CK 6.272 str. 1, 2 d., 6.250 str. 2 d.).

30Dėl nurodytų motyvų ieškovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu,

Nutarė

32Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

33Priteisti UAB „Legrona“ iš Lietuvos valstybės 10 000 Lt (dešimt tūkstančių Lt) neturtinę žalą.

34Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „Legrona“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė... 4. Kauno apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 5. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m.... 6. 1. Remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama tik... 7. 2. Ieškovas nesutinka su teismo argumentu, jog areštas nesąlygojo... 8. 3. Sprendime teismas neteisingai įvertino reputacijos dėl arešto... 9. 4. Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis dėl turtinės žalos priteisimo,... 10. 5. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad turtas buvo žalojamas... 11. Atsiliepimu atsakovas Lietuvos Respublika atstovaujama Policijos departamento... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Generalinė prokuratūra... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnis nustato, kad bylos nagrinėjimo... 15. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ieškiniu teismo prašo priteisti dėl... 16. Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų... 18. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog neteisėti veiksmai taikant procesines... 19. Ieškovas teigia patyręs turtinę žalą dėl areštuoto turto vertės... 20. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog turto nuvertėjimas... 21. Ieškovas taip pat prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.... 22. Nurodė, kad neteisėtai areštavus turtą, pablogėjo jo reputacija, ieškovas... 23. Kaip jau minėta, atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo... 24. Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad tardymo poskyrio viršininko... 25. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma, jeigu yra nustatytas žalos padarymo... 26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl... 27. Teisėjų kolegija negali pilnai sutikti su tokia teismo išvada. Kai... 28. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovo... 29. Ieškovo pateiktas Rusijos įmonės „Rostreid Kompani“ raštas, kuriame... 30. Dėl nurodytų motyvų ieškovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, o... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 32. Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą iš dalies... 33. Priteisti UAB „Legrona“ iš Lietuvos valstybės 10 000 Lt (dešimt... 34. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....