Byla 2S-1108-262/2011
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą su prašymu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas S. Z., miręs 1959 m., iki 1940 m. liepos mėn. 22 d. nuosavybės teise valdė 24 ha žemės, esančios ( - ), ir atnaujinti terminą dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į žemę pateikimo, terminą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Nurodė, kad 1993 m. vasario 19 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-66-93, yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvas Z. S. S., miręs 1959 m. kovo 08 d., iki 1940 m. liepos mėn. 22 d. ( - ) asmeninės nuosavybės teise valdė 12 ha žemės. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas nurodė, jog iš suinteresuoto asmens pateiktos motininės nuosavybės teisių atkūrimo bylos, po jos apžiūros parengiamajame teismo posėdyje nustatyta, kad šiuo metu pagal šį įsiteisėjusį teismo sprendimą nuosavybės teisės į žemę, esančią ( - ), yra atkurtos mirusiojo savininko S. Z. sūnui I. Z. ir kitam sūnui - pareiškėjui šioje teismo nagrinėjamoje byloje A. Z.. Tokiu būdu nustatytas juridinis faktas yra sukėlęs numatytas LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d., Nr. VIII-359) pasekmes. Dėl išdėstyto teismas sprendė, kad pareiškėjas A. Z. pateikė teismui nagrinėti tapatų pareiškimą, kurio pagrindu yra iškelta ši civilinė byla (CPK 293 str. 3 p.).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Pareiškėjas A. Z. pateikė atskirąjį skundą, prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pareiškėjas į teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2-66-93 įtrauktas nebuvo, procese savo valios nepareiškė. Mano, kad jo pareiškimo dalykas nėra tapatus pirminiam I. Z. pareiškimui. Pareiškimu yra reikalaujama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog pareiškėjo tėvas S. Z. iki nacionalizacijos faktiškai valdė be jau 1993 m. vasario 19 d. teismo sprendimu atkurtos 12 ha žemės dar ir kitą likusią 12 ha žemę, kuri jam, kaip teisėtui įpėdiniui, palikta jo tėvo (pareiškėjo senelio) S. Z.. Pažymi, kad pareiškimas yra sąlygotas nauja įrodomąja medžiaga, kuri nebuvo žinoma 1993 m. vasario 19 d. teismui priimant sprendimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas klaidingai tapatino A. Z. pareiškimą su jau išnagrinėtuoju. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja ir nepaneigia ankstesnio teismo sprendimo, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog duomenų apie S. Z. turėtą žemės kiekį nėra. Surinkti įrodymai, išdėstyti pareiškime, pagrįstai leidžia manyti, jog S. Z. iš tikrųjų nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė daugiau žemės nei tai buvo nustatyta 1993 m. vasario 19 d. teismo sprendime. Pažymi, kad pareiškėjo tėvo iki nacionalizacijos valdyta 12 ha žemė yra išlikusi laisva. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo tendencingas, t.y. dar iki teismo posėdžio turėjo susiformavęs savo nuomonę dėl konkretaus teismo procesinio sprendimo priėmimo, 2011 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu neleido pasisakyti atvykusiems liudytojams, į pareiškėjo atstovo pasisakymus žiūrėjo kritiškai, nepasiūlė pareiškėjui pareikšti savo nuomonės dėl pareiškimo, ir teisėjas, neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, nusprendė tame pačiame teismo posėdyje bylą nutraukti. Tokiu būdu buvo pažeistas 2006 m. rugsėjo 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimas.

9Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė civilinę bylą, dėl to, kad A. Z. pateikė teismui nagrinėti tapatų pareiškimą, todėl atskirąjį skundą prašo atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

13Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

14Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl bylos nutraukimo, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.

15Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

16Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Bylos nutraukimas šiuo pagrindu reiškia tai, kad galutinai baigta bylinėtis ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Taigi kiekvienu atveju būtina nustatyti ieškinio tapatumą ankstesnėje byloje išnagrinėtam ieškiniui. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalies tapatumas nustatomas išsiaiškinus, ar tas pats asmuo nepareiškė pakartotino ieškinio tam pačiam atsakovui. Ieškinio dalyku laikomas ieškovo reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Tapataus reikalavimo tenkinimas reikštų ne ką kitą, o jau įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą ar net jo pakeitimą. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-352/2005).

17Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė, nes Švenčionių rajono apylinkės teismo 1993 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-66-93, yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvas Z. S. S., miręs 1959 m. kovo 08 d., iki 1940 m. liepos mėn. 22 d. ( - ) asmeninės nuosavybės teise valdė 12 ha žemės. Išnagrinėjus bylos medžiagą konstatuotina, kad nagrinėjamos civilinės bylos ir jau išnagrinėtos civilinės bylos šalys nėra tos pačios, o taip pat ir ieškinio dalykas nėra tapatus, nes apeliantas prašo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Z. iki 1940-07-22 faktiškai nuosavybės teise valdė be jau šiuo metu atkurtos 12 ha žemės dar ir kitą likusią apie 12 ha žemės, paliktą jam jo tėvo S. Z. (1936-1913), esančią ( - ), t.y. ieškinio dalykas dėl 24 ha žemės.

18Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nutraukti civilinę bylą LR CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nelygino abiejų ieškinių, nevertino jų tapatumo, todėl priėjo prie klaidingų išvadų ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kurią apeliacinės instancijos teismas naikina. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų: 1994-04-07 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimo (b.l. 11), 2000-06-05 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimo (b.l. 12) bei Išrašo iš Vilniaus archyvo Švenčionių rajono užtvirtinamosios knygos už 1914 metus (b.l. 17-18), taip pat neapklausti pareiškėjo prašomi liudytojai, t.y. neatskleista bylos esmė.

19Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p.).

20Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

21Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą su prašymu nuosavybės teisių į... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Pareiškėjas A. Z. pateikė atskirąjį skundą, prašo Švenčionių rajono... 9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas tenkintinas. ... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo... 15. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka... 16. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą civilinę bylą nutraukė CPK 293... 17. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė, nes Švenčionių... 18. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 20. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str.,... 21. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti...