Byla 2A-313-544/2010
4Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovui J. Š., atsakovės atstovei Zitai Karaliūnienei,
5teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Panevėžio apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo
6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Nustatė
8Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 11 778,48 Lt darbo užmokesčio už budėjimą namuose, susidariusį už laikotarpį nuo 2006-07 mėn. iki 2009-06 mėn. ir vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo. Nurodė, kad pas atsakovę dirbo nuo 1998-06-01.Paskutiniuoju metu ėjo Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento Civilinės saugos priemonių planavimo, perspėjimo ir ryšių skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Jo darbo pobūdis buvo nurodytas 2009-05-07 atsakovės įsakymu patvirtintame pareigybės aprašyme. Darbo sutartis nutraukta 2009-07-13 pagal DK 125 str. 1 d., 140 str. 1 d. 5 p., 141 str. ir 177 str. 2 d. prieš nutraukiant darbo santykius 2009-07-01 kreipėsi pas atsakovę prašydamas išmokėti darbo užmokestį nuo 2006-07 mėnesio, kuris jam priklauso už budėjimus namuose DK 155 str. pagrindu. Atsakovas prašymo netenkino. Pagal patvirtintą grafiką budėjo namuose, tačiau nei išeiginių dienų, nei atlyginimo už darbą negavo. Atsakovė šį faktą pripažino (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Jo pareiginėje instrukcijoje nėra nurodyta, kad jis privalo budėti namuose, tai buvo atliekama pagal departamento direktoriaus R.Kiseliūno, kuriam buvo perduota dalis darbdavio funkcijų, patvirtintus budėjimo grafikus, kurie buvo iškabinti viešai darbo vietoje. Budėjimo namuose metu buvo nerekomenduojama išvykti, kad galėtų, esant reikalui, bet kada atvykti į darbovietę ir imtis tolimesnių veiksmų. Be to, buvo nustatyta, kad budėjimo namuose metu reikia atvykti į darbovietę patikrinti ten budinčių budėtojų darbo ir pasirašyti į žurnalą. Pateiktame žurnale yra atžymos apie jo atvykimą į darbovietę. Mano, jog jo budėjimas namuose atitiko budėjimo namuose sąvoką, numatytą DK 155 str. (b. l. 3-4, 62-63).
9Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-01-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė atsakovės Panevėžio AVA ieškovo J. Š. naudai 8833,86 Lt atlyginimo už budėjimus namuose, 6284,16 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-07-13 iki 2010-01-19, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuojant po 43,64 Lt už dieną nuo 2010-01-20 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas dirbo pas atsakovę Civilinės saugos departamente. Šios institucijos veiklos pobūdis reikalauja tam tikro darbo nepertraukiamumo, kai ir išeiginėmis dienomis ir po darbo, esant tam tikroms kritinėms situacijoms ir nenumatytoms aplinkybėms, būtina užtikrinti neatidėliotinų funkcijų vykdymą. Tam tikslui pas atsakovę vyko budėjimas darbo vietoje, o taip pat numatytas atsakingų darbuotojų budėjimas namuose, ką patvirtino ieškovo paaiškinimai bei rašytiniai: budėjimo grafikai, žurnalo nuorašai. Atsakovė šių dokumentų tikrumo neginčija ir fakto neneigia. Todėl teismas šį faktą laikė įrodytu ir nekeliančiu abejonių (CPK 187 str., 202 str.). Atsakovė neginčijo fakto, kad ieškovas minėtuose grafikuose nustatytu laiku su darbdaviu buvo susietas tam tikrais įpareigojimais ir budėjo namuose, tačiau tai darė savanoriškai. Ieškovas savanoriškumo faktą neigia. Kadangi tuo metu ieškovas buvo pavaldus atsakovei, privalėjo vykdyti jos nurodymus ir už jų nevykdymą galėjo susilaukti neigiamų pasekmių, įvertinęs pateiktus budėjimo grafikus, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad budėjimas buvo savanoriškas. Budėjimo namuose metu ieškovo judėjimas buvo apribotas ir jis buvo atsakingas prieš darbdavį, buvo atsakingas asmuo, kuriam priskirtos tam tikros funkcijos ir duoti tam tikri nurodymai. Ieškovas privalėjo naudotis tarnybiniu telefonu, kuris privalėjo būti nuolat įjungtas, jam buvo nerekomenduojama išvykti už apskrities ribų. Nors konkrečios budinčio namuose darbuotojo funkcijos nebuvo rašytine tvarką įformintos, tačiau budintys asmenys žinojo ir buvo informuoti apie tai, ką privalo veikti budėjimo namuose metu. Susiklosčiusi praktika buvo tokia, kad budintis namuose asmuo, gavęs pranešimą apie ekstremalią situaciją ar kitas nenumatytas aplinkybes, privalėjo atvykti į darbovietę, informuoti atsakingus asmenis, priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų eigos ir pan., ką patvirtino apklausti liudytojai. Atsakovės atstovės paaiškinimą, kad tai nebuvo budėjimas ir kad tai ieškovas darė savanoriškai laikė neįrodytu. Ieškovas budėjo namuose ne savo iniciatyva o atsakovės atsakingo asmens - departamento vadovo R.Kiseliūno, kuriam buvo pavaldus ieškovas, nurodymu ir jo patvirtintų budėjimo grafikų pagrindu. Teismo nuomone, atsakovės teiginys, kad R.Kiseliūnas neturėjo teisės sudarinėti budėjimo grafikų tiesioginės reikšmės bylai neturi, nes minėtas asmuo buvo įgaliotas atsakovės ir atsakovė buvo už jo veiksmus atsakinga. Budėjimas buvo vykdomas ilgą laiką ir budėjo daug darbuotojų, todėl atsakovei negalėjo būti nežinoma budėjimų praktika. Atsakovė neįrodė, kad ieškovui buvo suteiktos papildomos poilsio dienos už budėjimus (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad tokiu teiginiu atsakovė pripažino budėjimo namuose faktą ir savo pareigą atlyginti darbuotojui už jo budėjimą namuose. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad budėjimo grafikai iš tiesų buvo. Liudytojas R.Kiseliūnas, kuris tvirtino grafikus, pripažino savo parašų autentiškumą ir grafikų sudarinėjimo faktą. Todėl budėjimo grafikus teismas pripažino rašytiniais įrodymais. Atsakingų darbuotojų budėjimas namuose siejamas su būtinybe nepertraukiamai kontroliuoti civilinės saugos departamento darbą, esant reikalui, priimti neatidėliotinus sprendimus, tikrinti budėtojus. Todėl ieškovas budėjimo metu ne tik gaudavo informaciją iš kitų darbuotojų, bet privalėjo prireikus vykdyti darbo funkcijas, organizuoti civilinės saugos priemonių vykdymą. Teismas pažymėjo, kad dėl to ieškovo buvimas namuose darbo grafikuose nurodytomis poilsio ir švenčių dienomis, įpareigojimas, kad jis būtų pasiekiamas bet kuriuo metu, atvykimas į darbovietę ar kitų neatidėliotinų problemų sprendimas ir pan., visiškai atitiko budėjimo namuose sąvoką. Už budėjimą namuose darbuotojui yra mokama kaip už viršvalandinį darbą (DK 155 str.3 d.). Už viršvalandinį darbą yra mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio (DK 193 str.). Nors ieškovas nurodė, kad pagal DK 194 str. nuostatas jam mokėtina dvigubai, tačiau teismas pažymėjo, kad šioje byloje minėtas straipsnis netaikytinas, nes dvigubas apmokėjimas yra taikomas tik tada, kai darbuotojas faktiškai dirba savo darbovietėje ir atlieka tiesiogines pareigas poilsio ir švenčių dienomis, o ne budi namuose. Už budėjimą namuose taikomas 1,5 karto dydžio darbo apmokėjimo tarifas (DK 155 str. ir 193 str.). Todėl teismas sprendė, jog ieškovui priklauso išmokėti 8833,86 Lt (,79 Lt x 756 val. x 1,5 k.). Ieškovui nebuvo išmokėtas atlyginimas už budėjimą namuose, todėl jis turi teisę reikalauti priteisti jam vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos - 2009-07-13 iki tol, kol su juo bus pilnai atsiskaityta. Teismas ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant po 43,64 Lt dienai skaičiuojant nuo 2009-07-13 iki sprendimo priėmimo dienos – 2010-01-19, viso – 6284,16 Lt (43,64 Lt x 144 d. d.) ir vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant po 43,64 Lt už darbo dieną nuo 2010-01-20 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu (b. l. 80-82).
10Apeliaciniu skundu atsakovė Panevėžio AVA prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti bei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl naikintinas. Darbdaviui atstovauja įstaigos vadovas – apskrities viršininkas. Budėjimo namuose santykių atsiradimo tarp darbo sutarties šalių pagrindas yra darbdavio pavedimas darbuotojui būdėti namuose po darbo, poilsio ar švenčių dienomis ir, esant reikalui, atlikti konkrečius neatidėliotinus darbus (155 str. 1 d.). Darbdavys yra įstaigos vadovas – apskrities viršininkas, o kai jo nėra - apskrities viršininko pavaduotojas (LR Apskrities valdymo įstatymo 19 str.) Apskrities viršininkas savo įgaliojimų darbo teisės srityje nėra perdavęs Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento direktoriui R.Kiseliūnui. Todėl jis neturėjo teisės tvirtinti budėjimo grafikų, pavesti darbuotojams budėti namuose. Kadangi ieškovui darbdavys nepavedė budėti namuose po darbo, poilsio ar švenčių dienomis ir atlikti konkrečius neatidėliotinus darbus, tai teismo sprendimas priteisti pinigus yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovas teigė, kad jis budėjo pagal sudarytą ir departamento direktoriaus patvirtintą grafiką nuo 2006 metų, tačiau iki 2009-07-01 į darbdavį dėl apmokėjimo ar dėl neteisėtų departamento direktoriaus veiksmų nesikreipė. Apie darbuotojų budėjimus namuose darbdavys nežinojo, kadangi civilinės saugos ir mobilizacijos departamento darbuotojams nebuvo pavedęs budėti namuose po darbo, poilsio ar švenčių dienomis. Šią funkciją vykdė šio departamento Civilinės saugos priemonių planavimo, perspėjimo ir ryšių skyriaus specialistai (budėtojai), kurių pareigybių aprašymuose nustatyta, kad specialistai budi departamento patalpose po darbo, poilsio ar švenčių dienomis pagal apskrities viršininko patvirtintą grafiką. Mano, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas privalėjo kontroliuoti specialistų budėtojų pareigų vykdymą, laiku sudaryti ir suderinti budėjimų grafikus su Teisės departamento Juridiniu ir personalo skyriumi, ir tai buvo jo administracinio atsakingumo funkcijas, nustatytas jo pareigybės aprašyme (2009-05-07 patvirtinto pareigybės aprašymo 15 p.). Už pareigybės aprašyme numatytų pareigų vykdymą ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis. Pareigybės aprašyme nėra nustatyta ieškovo pareiga atlikti kokias nors funkcijas, kurių pobūdis leistų įvardyti jas kaip budėjimą, o nurodymas grafike „atsakingu už tarnybą“ negali būti tapatinamas su įpareigojimu budėti namuose. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2009-07-13 pagal DK 125 str. Darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu pasiūlė darbdavys. 2009-06-23 ieškovas raštu pareiškė, kad sutinka nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau nurodė kitą atleidimo dieną. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai priteisė 6284,16 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-07-13 iki 2010-01-19, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuojant po 43,64 Lt už dieną nuo 2010-01-20 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu (b. l .84-85).
11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad pas atsakovę jo tiesioginis vadovas, kuriam jis buvo pavaldus, buvo departamento direktorius R. Kiseliūnas, kuris atliko darbdavio funkcijas ir galėjo jam duoti privalomus nurodymus. Todėl nurodymas budėti namuose turi būti laikomas darbdavio nurodymu. LR DK 24 str. nustato, kad darbdaviui atstovauja įstaigos vadovas, taip pat darbdaviams pagal įstatymą ar įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys. Administraciją sudaro pareigūnai, kurie pagal savo kompetenciją turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Atsakovės teiginiai, kad jam nebuvo pavesta budėti namuose, paneigti grafikų duomenimis, liudytojų parodymais, iš dalies ir pačios atsakovės teiginiais. Sutinka, kad pagal pareigas buvo atsakingu už tarnybą, tačiau nesutinka, kad jam į pareigas įėjo budėjimas namuose, o šį budėjimą vykdė darbdavio įgalioto asmens nurodymu. Todėl mano, kad teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog budėjimas neįėjo į jo darbo funkcijas ir šį budėjimą pagrįstai laikė papildomu darbu. Ankstesnis nesikreipimas į darbdavį dėl atlyginimo už budėjimą namuose nepanaikina jo teisės reikalauti, kad darbdavys atsiskaitytų bei nepanaikina darbdavio pareigos atsiskaityti (b. l. 104-105).
12Apeliacinis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-19 sprendimas naikintinas, o, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų bylą išnagrinėti iš esmės, panaikinus skundžiamą sprendimą, priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176 str.–185 str.), netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – DK 155 str., dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
13Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovas nuo 1998-11-02 dirbo pas atsakovę (b. l. 5). Pagal 2002-06-24 šalių sudarytą darbo sutartį Nr. 156 nuo 2002-07-01 jis dirbo Civilinės saugos departamento perspėjimo ir ryšių skyriuje vedėjo, nuo 2008-02-02 – Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento Civilinės saugos priemonių planavimo, perspėjimo ir ryšių skyriaus vyriausiuoju specialistu. 2009-07-13 darbo sutartis tarp šalių nutraukta DK 125 str. 1 d. pagrindu (b. l. 6-7). 2009-07-01 ieškovas buvo pateikęs atsakovei prašymą apmokėti už budėjimą namuose poilsio ir švenčių dienomis nuo 2006-07 mėn. iki 2009-06 mėn. (b. l. 10).
14DK 155 str. 1 d. numatyta, kad ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje tvarką ir garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojo sutikimu – ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. Taigi darbas pagal darbdavio atskirą pavedimą pripažįstamas budėjimu, jei turi šiuos požymius: jis neturi būti numatytas darbo sutartyje, t. y. jis neįeina į tiesiogines darbuotojo pareigas (funkcijas), budėjimas galimas tik išimtiniais, ypatingais atvejais ir jis neturi būti nuolatinio pobūdžio darbas. Todėl darbuotojui pavesti budėti galima tik įstatyme nustatytu periodiškumu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-2005).
15Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų netaikė, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu, dėl ko netinkamai buvo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir bylą išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Vienu iš pagrindinių įrodymų, dėl ko teismas nusprendė iš dalies tenkinti ieškinį, buvo tai, kad pas atsakovę minėto skyriaus direktorius R.Kiseliūnas sudarinėjo budėjimo grafikus, pagal kuriuos ieškovas buvėjo namuose bei budėjimo žurnalo įrašai. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, grafikai bei kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ieškovo nurodyto faktinio ieškinio pagrindo buvimo, neįrodo ieškovo budėjimo fakto bei neįrodo, kad jo darbas atitiko budėjimui būdingus kriterijus.
16Iš budėjimo grafikų įrašų matyti, kad tai buvo atsakingų darbuotojų, tame tarpe – ir ieškovo, budėjimo grafikas, kuriame nurodyta, kad jis privalo turėti visada įjungtą mobilųjį telefoną ir nerekomenduojama išvykti už apskrities ribų, o išvykstant – informuoti apie buvimo vietą budėtoją (b. l. 11, grafikų segtuvas). Tokie duomenys patvirtina, kad ieškovas grafike nurodytomis dienomis, esant reikalui, turėjo būti pasiekiamas bet kuriuo paros laiku, kad esant būtinumui, galėtų vykdyti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Budėjimo žurnalo už laikotarpį nuo 2006-01-31 iki 2008-05-29 patvirtina, kad Civilinės saugos departamento perspėjimo ir ryšių skyriuje budėjo visai kiti asmenys, o ieškovas bei kiti grafikuose minimi asmenys tam tikromis datomis yra padarę įrašus apie tai, kad budėtojai yra patikrinti savo budėjimo vietose. Iš 2002-06-12, 2007-12-27, 2009-05-07 atsakovės įsakymais patvirtintų pareigybių, kuriose nagrinėjamu laikotarpiu dirbo ieškovas, schemos, įsakymų matyti, kad ieškovas buvo tiesiogiai pavaldus Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento direktoriui (vedėjui) ir kad į jo tiesiogines darbo funkcijas įėjo kontroliuoti specialistų budėtojų pareigų vykdymą, jis atsakė už šių darbuotojų darbo kokybę, turėjo laiku sudaryti ir suderinti budėjimo grafikus su Teisės departamento Juridiniu ir personalo skyriumi, taip pat kontroliuoti perspėjimo ir informavimo apie gresiančius pavojus, sudariusius ekstremalias situacijas, sistemą, dalyvauti sudarant ekstremalių situacijų plano dokumentus, organizuoti centro aprūpinimą ryšių priemonėmis, organizuoti mobiliojo valdymo punkto tinkamą naudojimą ir nuolatinę parengtį (b. l. 8-9, 24-25, 26-27, 39, 40-43). Taigi reagavimas į gresiančius pavojus, galinčius sudaryti ekstremalias situacijas, buvo tiesioginė ieškovo funkcija. Jis privalėjo būti apie tai informuotas bet kurią dieną (tiek darbo, tiek ir poilsio) ir bet kuriuo paros metu apie kiekvieną tokį įvykį. Taigi dirbdamas minėtose pareigose ir gavęs atitinkamą informaciją ieškovas privalėjo imtis pareigybės aprašyme ir kituose lokaliniuose aktuose numatytų veiksmų bet kurią dieną ir bet kuriuo paros metu. Todėl daroma išvada, kad perspėjimo ir ryšių skyriaus vedėjo ar šio skyriaus vyriausiojo specialisto informavimas apie įvykius, susijusius su gresiančiais pavojais, sudariusiais ekstremalias situacijas, ir atitinkamas ieškovo reagavimas į šią informaciją buvo tiesiogiai susijęs su ieškovo, kaip minėto skyriaus vedėjo bei vyriausiojo specialisto, funkcijomis. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti tiesioginių darbo funkcijų atlikimą budėjimu. Pats ieškovas teismo posėdyje parodė, kad „pagal pareiginę instrukciją budėtojų prižiūrėti po darbo neprivalėjau“ (b. l. 77). Be to, budėtojų tikrinimas ir reagavimas į gautą informaciją buvo nuolatinio, o ne atsitiktinio pobūdžio, ką kaip tik ir patvirtina ieškovo pateikti grafikai.
17Iš atsakovės vidaus darbo tvarkos taisyklių, kurios galiojo nuo 2006-09-08 matyti, kad Civilinės saugos departamento ryšių ir perspėjimo skyriaus specialistai, personalo ir skyriaus budėtojai dirba pagal apskrities viršininko patvirtintą grafiką, o ne pagal departamento vadovo patvirtintą grafiką (16 p.), kad ypatingais atvejais apskrities viršininko įsakymu valstybės tarnautojams ir darbuotojams gali būti pavesta dirbti ilgiau negu nustatyta darbo savaitės norma, taip pat poilsio ir švenčių dienomis, per kalendorinį mėnesį privalo būti suteikiamas tokios pat trukmės laisvalaikis arba šių asmenų pasirinkimu šis laikas gali būti pridedamas prie atostogų arba už jį mokama atitinkamai kaip už viršvalandinį darbą arba darbą poilsio ir švenčių dienomis (17 p.) ( (b. l. 28-33). Pagal šių taisyklių 18 p., turėjo būti pildomas darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir derinamas su departamentų direktoriumi, tačiau tokio dokumento nėra (b. l. 28-33 - 18 p.). Iš Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento direktoriaus pareigybės aprašymo matyti, kad į šiam pareigūnui nebuvo suteikta teisė departamento darbuotojams nurodyti dirbti viršvalandžius, poilsio ar švenčių dienomis, jam nebuvo suteikta teisė sudarinėti budėjimo grafikus ir nebuvo perduota dalis darbdavio funkcijų, o tik suteikta teisė teikti apskrities viršininkui tarnybinius pranešimus ir pasiūlymus personalo, finansavimo ir kitais klausimais (b. l. 44-45). Liudytojas R.Kiseliūnas parodė, kad „oficialiai įvestų budėjimų nebuvo...sudariau sąrašus budėjimo grafikus, kad dirbantys žmonės, esant situacijai, galėtų pasikviesti vadovus... grafikai nebuvo suderinti su niekuo, paremti savitarpio supratimu...keturi žmonės turėjo telefonus, tačiau nebuvo įpareigoti budėjimo metu būti namuose“ (b. l. 77). Liudytojai D. J., A. V., E. S. patvirtino, kad minėti grafikai buvo sudaromi tik tam, kad budėtojas žinotų pas kokį viršininką kreiptis ekstremalios situacijos metu (b. l. 77-78). Taigi, nėra ir DK 155 str. numatyto budėjimo požymio – darbdavio pavedimo pavesti ieškovui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o jo sutikimu – ne dažniau kaip kartą per savaitę, budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis.
18Panevėžio AVA 2009-06-19 pasiūlė ieškovui nutraukti darbo sutartį pagal DK 125 str. 1 d. išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą (b. l. 46). 2006-06-23 ieškovas su pasiūlymu iš esmės sutiko, tik šalys susitarė dėl kitos atleidimo iš darbo dienos (b. l. 47). 2009-07-01 ieškovas pateikė atsakovei prašymą apmokėti už budėjimą namuose poilsio ir švenčių dienomis nuo 2006-07 mėn. iki 2009-06 mėn. (b. l. 10), o 2009-07-02 šalys susitarė dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, laiko ir kompensacinių išmokų, kas buvo įforminta 2009-07-09 įsakymu (b. l. 48, 49). Taigi, galima pagrįstai manyti, kad šalys 2009-07-02 susitarimu galutinai sureguliavo ne tik atleidimo iš darbo pagrindus ir išmokų dydį, bet ir kitus nesutarimus bei pretenzijas. Teisėjų kolegija mano, kad ieškovo darbas pas atsakovę nuo 1998 metų iš esmės analogiškose pagal darbo pobūdį pareigose ir nereikalavimas apmokėti už budėjimą namuose patvirtina, kad ir pats ieškovas suprato, kad budėtojų kontrolė yra jo tiesioginė darbo funkcija, už kurią jam mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.
19Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 155 straipsnį, dėl ko nepagrįstai patenkino ieškinio dalį dėl atlyginimo už budėjimus priteisimo. Atmetus šią pagrindinę ieškinio dalį nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalį ir dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti laiką. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.
20Byloje buvo 19,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (b. l. 2) ir 1,35 Lt apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 454 Lt žyminio mokesčio (b. l. 93). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas ir priimamas sprendimas ieškinį atmesti, iš ieškovo į valstybės pajamas priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.), o atsakovei – už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p.,
Nutarė
22
23Panevėžio miesto apylinkės teismo
24Priteisti iš ieškovo J. Š. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 21 (dvidešimt vieną) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovei Panevėžio apskrities viršininko administracijai (į. k. 188607727) 454 (keturis šimtus penkiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.