Byla 2-564

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Driuko, kolegijos teisėjų Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr.2-1063-378/2005 pagal ieškovų V. Z. , J. C. ir O. J. ieškinį atsakovams G. S. , uždarajai akcinei bendrovei „Boslita“ ir Ko, tretiesiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, notarei V. V. dėl žalos atlyginimo ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovai V. Z. , J. C. ir O. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo G. S. 378 478,80 Lt turtinės žalos atlyginimo UAB „Boslita“ ir Ko, pripažinti negaliojančiais 2005 m. sausio 28 d. UAB „Boslita“ ir Ko neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, įskaitant sprendimą dėl UAB „Boslita“ ir Ko įstatų pakeitimo, išdėstant juos nauja redakcija, bei priteisti iš atsakovo G. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovai 2005 m. liepos 14 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo G. S. gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), butą, esantį ( - ), 378 478,80 Lt sumai, uždrausti atsakovui G. S. , kaip atsakovo UAB „Boslita“ ir Ko direktoriui, atstovauti bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis, bendrovės vardu pasirašyti sandorius ir kitus dokumentus, bendrovės vardu atlikti kitus veiksmus, kuriais gali būti padaryta žalos bendrovei ir jos akcininkams, uždrausti atsakovui UAB „Boslita“ ir Ko vadovautis 2005 m. vasario 21 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro Kauno filiale įregistruota nauja UAB „Boslita“ ir Ko įstatų redakcija. Ieškovai nurodė, kad atsakovas G. S. tyčia ir sąmoningai slepia informaciją nuo akcininkų, nepagrįstai vengia savo, kaip UAB „Boslita“ ir Ko direktoriaus, atsakomybės, atsisako atlyginti UAB „Boslita“ ir Ko padarytą turtinę žalą – 378 478,80 Lt ir yra reali grėsmė, kad nepritaikius atsakovui G. S. laikinųjų apsaugos priemonių, tikimybė atgauti prarastus pinigus sumažės, todėl atsižvelgiant į žalos dydį bei į tai, kad atsakovo G. S. finansinė padėtis nėra žinoma, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Boslita“ ir Ko vadovaujasi neteisėtais įstatais ir yra akivaizdi ir reali grėsmė, kad nepritaikius atsakovui UAB „Boslita“ ir Ko laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti priimti kiti neteisėti sprendimai, pažeidinėjamos akcininkų neturtinės teisės, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui UAB „Boslita“ ir Ko, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi neteisėtai priimtų sprendimų pasekmės gali būti itin žalingos bendrovei ir jos akcininkams, o sugrąžinti bendrovę ar jos akcininkus į padėtį, buvusią iki neteisėtai priimtų sprendimų, gali pasidaryti nebeįmanoma.

5Kauno apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies - areštavo atsakovo G. S. gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius ( - ), uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti. Teismas konstatavo, kad ieškovai pareiškė vieną piniginio pobūdžio ieškinio reikalavimą, jie turi pagrindą prašyti areštuoti atsakovo G. S. turtą šio ieškinio reikalavimo sumos ribose ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas nurodė, kad ieškovų prašymas areštuoti ieškovų nurodytą atsakovo G. S. turtą tenkintinas iš dalies, kadangi prašomo areštuoti turto vertė žymiai viršija paminėto ieškinio reikalavimo sumą, todėl areštuotinas tik atsakovo G. S. gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys adresu ( - ), uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti. Teismas konstatavo, kad kitos laikinosios apsaugos priemonės - uždraudimas atsakovui G. S. , kaip atsakovo UAB „Boslita“ ir Ko direktoriui, atstovauti bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis, bendrovės vardu pasirašyti sandorius ir kitus dokumentus, bendrovės vardu atlikti kitus veiksmus, kuriais gali būti padaryta žalos bendrovei ir jos akcininkams – netaikytinos, kadangi tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikštų bendrovės veiklos sustabdymą ir visišką veiklos sutrikdymą, be to, prašymas taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, bylos ieškinio dalyku nėra ginčijami nutarimai, kurių pagrindu atsakovas G. S. yra paskirtas administracijos vadovu. Teismas taip pat nurodė, kad laikinoji apsaugos priemonė - uždraudimas atsakovui UAB „Boslita“ ir Ko vadovautis 2005 m. vasario 21 d. įregistruota nauja UAB „Boslita“ ir Ko įstatų redakcija – netaikytina, kadangi toks ieškovų prašymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, o uždraudimas naudotis įstatais reikštų, kad bendrovė neturėtų teisinio pagrindo veikti.

6Atskiruoju skundu atsakovas G. S. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos 2005 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria areštuotas atsakovo G. S. nekilnojamasis turtas, bei išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymo areštuoti atsakovui G. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ), netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Kauno apygardos teismas, priimdamas nutartį, pažeidė pareigą pranešti atsakovui G. S. apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą. Teismas netinkamai pritaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei CPK nuostatas, pažeidė kooperacijos, teisės būti išklausytam, rungimosi, tinkamo teismo proceso ir kitus principus, dėl to neteisingai išsprendė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
  2. Kauno apygardos teismas, dalinai tenkindamas ieškovų prašymą bei priimdamas nutartį areštuoti atsakovo G. S. nekilnojamąjį turtą, nesilaikė proporcingumo ir ekonomiškumo principų, nukrypo nuo CPK 144 straipsnio pirmosios dalies ratio legis.
  3. Kauno apygardos teismas, pažeisdamas CPK 148 straipsnio ketvirtosios dalies 3 punkto nuostatas, nutartyje nepateikė išsamių motyvų, nutartyje nurodyti motyvai yra formalūs.

7Atsiliepimas į atskirąjį skundą CPK nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui nepateiktas.

8Atskirasis skundas netenkintinas ir Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

9Remiantis CPK 338 straipsniu atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

10Apeliantas G. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikyta laikinąja apsaugos priemone – apelianto gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių ( - ), areštu, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti.

11Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemone, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.

12Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešus apie tai atsakovui. Remiantis CPK 148 straipsnio pirmąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui yra pagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas pagal pateiktus į bylą duomenis turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas nutartį, pažeidė pareigą pranešti atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, yra atmestinas.

13Teismų praktika rodo, kad didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas G. S. negali perleisti kitiems asmenims jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo ir gyvenamojo namo, kadangi neturi šių nekilnojamųjų daiktų įkaito turėtojo leidimo, yra nepagrįstas, nes atsakovas G. S. tokį leidimą gali gauti įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekilnojamųjų daiktų įkeitimas gali pasibaigti įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų prašomos atlyginti žalos dydis yra 378 478,80 Lt, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui G. S. teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra pagrįsta (CPK 144 str. 1 d.).

14Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams, užtikrina ieškovų bei atsakovo teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą ir yra taikytos pagrįstai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. liepos 13 d. išraše nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtin ) vidutinė rinkos vertė yra 22 110 Lt, o gyvenamojo namo, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė yra 367 000 Lt (b.l. 19). Taikomų laikinųjų apsaugos priemonių bendra suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies, ir areštuodamas atsakovo G. S. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ), ieškinio reikalavimo dėl 378 478,80 Lt žalos atlyginimo užtikrinimui CPK 145 straipsnio antrosios dalies ir kitų procesinės teisės normų reikalavimų nepažeidė, o atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė proporcingumo principo, yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėtina, kad CPK 146 straipsnis reglamentuoja vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimą kita – teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoką reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama.

15Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra motyvuota, todėl atskirojo skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismas, pažeisdamas CPK 148 straipsnio ketvirtosios dalies 3 punkto nuostatas, nutartyje nepateikė išsamių motyvų, yra atmestinas.

16Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliktina nepakeista.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai