Byla 2SA-44-492/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Romualdos Janovičienės, Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11128-545/2009 pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M. , L. R. , H. G. , G. Š. .

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ prašė įpareigoti antstolį V. M. panaikinti arešto dalį skolininko UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ turtui, kuri viršija sumą, reikalingą išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nurodė, kad antstolis V. M. 2009 m. balandžio 29 d. areštavo pareiškėjo turtą, 2009-01-29 vertinimo ataskaitoje įvertintą 23 200 000 Lt, nors arešto mastas tėra 3 155 260,48 Lt. Areštuodamas turtą, kurio įvertinti negali, antstolis turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti kviečiamas ekspertas ir areštuojamo turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Ginčo dėl ekspertizės išvados ir ja nustatytos turto vertės nėra. Taigi antstolis pažeidė CPK 675 str. 2 d., 677 str. 2 d., pagal kurias negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Areštuotas turtas suskaidytas į atskirus savarankiškus objektus, todėl sprendžiant dėl arešto turto daliai panaikinimo, galimas išieškojimo nukreipimas ir į areštuoto turto dalį, adekvačią išieškomai sumai bei vykdymo išlaidoms. Antstolis nurodė, kad areštavo visą UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ nekilnojamąjį turtą, nes jam įregistruota hipoteka, o įkaito turėtojo reikalavimai antstoliui nėra žinomi. Tačiau pagal CPK 746 str., išieškodamas iš hipoteka įkeisto skolininko turto, antstolis turi raštu kreiptis į hipotekos kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto. Remiantis šia norma antstolis taip pat privalo išsiaiškinti ir įkaito turėtojo reikalavimus minėto turto atžvilgiu, tačiau to nepadarė, taigi jo veiksmai areštavus visą UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, yra neteisėti.

4Antstolis V. M. prašė pareiškėjo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ skundo netenkinti. Nurodė, kad vykdydamas Vilniaus r. 1 notarų biuro 2009-04-27 išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. 1-2633/09, 1-2632/09, 1-2634/09 dėl bendrai 3 151 262,23 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ išieškotojų L. R. , H. G. , G. Š. naudai, areštavo skolininkui UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį „( - )“. Viso buvo areštuotas 21 turtinis vienetas, kurių kiekvienas yra apribotas hipoteka, todėl, nesant galimybės nustatyti nurodyto turto vertės, nusprendė areštuoto turto vertę nustatinėti LR CPK 681 str. nustatyta tvarka arba atskiru antstolio patvarkymu. Piniginių lėšų skolininkas neturėjo, duomenų apie kitą skolininkui priklausantį turtą vykdomojoje byloje nėra. Kadangi visas areštuotas turtas yra apsunkintas hipoteka, o piniginių lėšų ar kito kilnojamojo turto skolininkas neturi, areštuotas turtas yra vienintelis būdas įvykdyti vykdomuosius dokumentus. Šiuo metu nėra žinoma, koks yra UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ įsiskolinimo likutis įkaito turėtojo AB „SEB bankas“ naudai, todėl areštuotas visas skolininko turimas turtas, nes priešingu atveju skolininkas nekliudomai turėtų galimybę realizuoti jam priklausantį kitą turtą. Be to, tuo atveju kai įkaito turėtojas neduotų leidimo realizuoti turto, o visą ar dalį likusio turto skolininkui paslėpus, tokiu antstolio neveikimu (vykdomųjų dokumentų įvykdymo neužtikrinimu) butų padaryta žala. Net ir tuo atveju, kai įkaito turėtojas prisijungtų prie išieškojimo realizuojant areštuotą turtą, kuriuo vertė yra lygi skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, vykdomųjų bylų išieškotojų reikalavimai nebūtų visiškai patenkinti, nes įkaito turėtojo reikalavimai patenkinami be eilės. LR CPK 675 str. prasme yra svarbi įkaito turėtojo pozicija dėl prisijungimo prie išieškojimo iš įkeisto turto. Svarbu, kad įkaito turėtojas prisijungtų prie išieškojimo iš įkeisto turto ir realizuojant šį turtą turėtojo reikalavimas būtų 3 155 000 Lt mažesnis nei turto vertė. Tik hipotekos kreditoriui įvykdžius abi šias sąlygas, būtų tinkamai apginti išieškotojų interesai. Šiuo metu iš AB „SEB bankas“ informacijos apie jo poziciją bei prievolės likutį nėra. Antstolis atkreipė dėmesį, kad turto areštu skolininkui žala nėra daroma, nes turtas yra išnuomotas 4 metams, o siekdamas realizuoti tokį turtą, skolininkas gali pasinaudoti savo pasiūlyto pirkėjo institutu.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 9 d. nutartimi UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ skundo netenkino, išieškojo iš UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ 30,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Nustatė, kad visas antstolio V. M. areštuotas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ nekilnojamasis turtas įkeistas AB SEB bankui. UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ skola AB SEB bankui sudaro 6 256 697,73 Lt ir bankas nesutinka, kad išieškojimas būtų nukreiptas į jam įkeistą turtą. Vadinasi, neturint įkaito turėtojo sutikimo, areštuoto turto realizavimas vykdomosiose bylose 0013/09/01401, 0013/09/01402, 0013/09/01403 negalimas. Be to, kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, kaip nustatė antstolis V. M. , skolininkas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ neturi. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto arešto momentu buvo neaišku, kiek turto ir kokios vertės liks jį realizavus užtikrinant turtines prievoles AB SEB bankui, todėl pagal UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ pasiūlymą panaikinus areštą tam tikram turtui ir palikus areštą turto tik daliai, būtų pažeisti išieškotojų L. R. , G. G. , G. Š. interesai, nes tuomet nebūtų kliūčių AB SEB bankui prašyti nukreipti išieškojimą į areštuotą, siekiant užtikrinti L. R. , G. G. , G. Š. išieškojimą, turtą, o skolininkui UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ parduoti likusį neareštuotą turtą po AB SEB banko prievolių patenkinimo. Vilniaus apygardos teisme yra iškeltos kelios civ. bylos dėl bankroto bei restruktūrizacijos bylų iškėlimo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, kas taip pat yra kliūtis realizuoti areštuotą turtą. Teismas pažymėjo, kad UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ turto vertinimo ataskaita yra surašyta 2009 metų sausio mėnesį. Šiuo metu, esant ekonominei krizei, nekilnojamojo turto kainos yra mažesnės.

6Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartį; įpareigoti antstolį V. M. panaikinti areštą skolininko turto daliai, kuri viršija turto, reikalingo išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, dalį. Nurodė, kad antstolis, pagal LR CPK 681 str. 1 d., turi įvertinti areštuojamą turtą rinkos kaina bei nustatyti areštuoto turto vertės ir išieškotinos skolos balansą. Areštuodamas turtą, kurio įvertinti negali, antstolis turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas ir turto verte laiko eksperto akte nustatytą turto vertę. Nagrinėjamu atveju antstolis neatliko turto vertinimo procedūros, nekvietė ekspertų, turto vertinimo ataskaitos nekvestionavo, tik išsakė abejones dėl kainos sumažėjimo, nes ataskaita atlikta 2009 metų pradžioje. Teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi ne įrodymais, o abejonėmis, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyta kaina yra mažesnė. Net ir žinodamas skolą įkaito turėtojui, antstolis neturėjo teisės areštuoti viso pareiškėjo turto. Jis privalėjo nustatyti areštuoto turto vertės ir išieškotinos skolos balansą. Areštuotas turtas yra atskirais turtiniais vienetais suskaidytas biurų pastatas, todėl sprendžiant dėl arešto turto daliai panaikinimo, galimas išieškojimo nukreipimas ir į areštuoto turto dalį, adekvačią išieškomai sumai bei vykdymo išlaidoms.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. M. prašė pirmosios instancijos teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad aplinkybės, jog visas areštuotas turtas apsunkintas hipoteka, o įkaito turėtojas nesutinka dėl išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą, Vilniaus apygardos teisme yra iškeltos kelios civilinės bylos dėl bankroto ir restruktūrizavimo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ lemia kliūčių areštuoto turto realizavimui atsiradimą, todėl skolininko teiginys dėl turto areštu pažeistų jo interesų nepagrįstas. Tik viso turto areštas gali užtikrinti skolos išieškojimą, nes, areštavus tik dalį įkeisto turto, skolininkas turėtų galimybę susitaręs su įkaito turėtoju nekliudomai realizuoti likusį turtą. Jei antstolio atsitiktinai areštuotam turtui, kurio vertė neviršija įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų sumos, įkaito turėtojas neduotų leidimo realizuoti, o visą ar dalį likusio turto skolininkas paslėptų, tokiu antstolio neveikimu būtų padaryta žala. Net jei įkaito turėtojas prisijungtų prie išieškojimo realizuojant areštuotą turtą, kurio vertė lygi skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, vykdomųjų bylų išieškotojų reikalavimai nebūtų visiškai patenkinti, nes įkaito turėtojo reikalavimai patenkinami be eilės. Pažymėjo, kad turto areštu skolininkui jokia žala nedaroma, nes turtas išnuomotas dar bent 4 metams, o siekdamas realizuoti tokį turtą, jis tai gali padaryti pasinaudodamas skolininko pasiūlyto pirkėjo institutu. Skolininko siekis panaikinti areštus didžiajai daliai turto verčia daryti išvadą apie jo siekį paslėpti jam priklausantį turtą, išvengiant prievolių įvykdymo išieškotojų naudai.

8Pareiškėjo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ atskirasis skundas netenkintinas.

9Vykdydamas vykdomuosius dokumentus Nr. 1-2633/09, Nr.1-2632/09, Nr.1-2634/09, kuriuos išdavė Vilniaus r. 1 notarų biuras dėl 3 151 262,23 Lt išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, antstolis V. M. 2009 m. balandžio 29 d. patvarkymu areštavo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ visą nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (b.l. 6). Nesutikdamas su tuo, pareiškėjas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ teigė, kad areštuojant visą pareiškėjo turtą, kuris 2009-01-29 vertinimo ataskaitoje įvertintas 23 200 000 Lt, pažeisti CPK 675 str. 2 d. ir 677 str. 2 d. nustatyti draudimai areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (3 151 262,23 Lt). Įvertinusi 2009-01-29 UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitą, teisėjų kolegija pažymi, kad nors UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ biurų pastatas įvertintas 23 200 000 Lt, tačiau ataskaitoje teigiama, kad vertinimas atliktas su prielaidomis, kad objektas bus išnuomotas išlaikant esamą nuomos kainų vidurkį pagal sudarytas nuomos sutartis. Objektas nėra pilnai išnuomotas. Sudėtinga nekilnojamojo turto rinkos situacija gali sąlygoti nuomos kainų kritimą bei reikalaujamo investicijų pelningumo didėjimą (b.l. 59). Tai rodo, kad UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ turto įvertinimas nėra visiškai tikslus ir šiuo metu dėl nurodytų priežasčių gali būti pakitęs. Išvardyti argumentai leidžia daryti pagrįstas prielaidas, kuriomis rėmėsi ir pirmos instancijos teismas, jog turto vertinimo ataskaitoje nurodyta kaina realiai yra mažesnė. Taigi apeliantas nepagrįstai ginčija šį teismo teiginį, nes galima mažesnė nei nurodyta turto vertė minima ir turto vertinimo ataskaitoje. Be to, aprašydamas priverstinio pardavimo arba likvidacinę vertę, turo vertintojas nurodė, kad naudojimo pajamų metodu nustatyta objekto vertė 23 200 000 Lt priverstinio pardavimo (likvidacinė vertė) yra prilyginama naudojimo pajamų metodu nustatytai vertei su 30 proc. diskontu, t.y. 16 200 000 Lt. Taigi turto vertė, remiantis ne prielaidomis, kaip teigė apeliantas, o vertinimo ataskaita, galimai yra žymiai mažesnė. Be to, iš šios sumos reikia atimti UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ skolą AB SEB bankui, kuri, remiantis AB SEB banko raštu (b.l.169) yra 6 229 573,13 Lt. Šie duomenys rodo, kad antstolis areštavo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ nekilnojamąjį turtą, kurio, pagrįstai manytina, vertė tėra 16 200 000 Lt, bet ir iš šio turto pirmumo teise gali būti patenkinti AB SEB banko reikalavimai (CPK 665 str. 1 d.). Be to, kaip matyti iš duomenų apie AB SEB bankui įkeistą UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ nekilnojamąjį turtą, visas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ įkeistas AB SEB bankui. Taigi atsižvelgiant tiek į pagrįstai tikėtina mažesnę nei nurodyta vertinimo ataskaitoje UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ turto vertę, tiek į tai, kad visas turtas apsunkintas hipoteka 6 526 697,73 Lt AB SEB banko naudai, turinčiam pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimą iš bet kurio įkeisto turto objekto, taip pat į tai, kad AB SEB bankas nesutinka, kad išieškojimas būtų nukreiptas į bankui įkeistą turtą (b.l. 170), kai kito turto pareiškėjas neturi, laikytina, kad areštuodamas visą UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ nekilnojamąjį turtą antstolis veikė teisėtai ir CPK 675 str. 2 d. bei 677 str. 2 d. reikalavimų nepažeidė. Minėtose normose draudžiama areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus turto vertę ir apsunkinimus jam, negalima teigti, kad skolininko turto areštuota iš esmės daugiau, nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, pagal UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ pasiūlymą panaikinus areštą tam tikram turtui ir palikus areštą tik turto daliai, būtų pažeisti išieškotojų L. R. , G. G. , G. Š. interesai, nes neliktų kliūčių AB SEB bankui prašyti nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, o skolininkui UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ parduoti likusį neareštuotą turtą po AB SEB banko prievolių patenkinimo. Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad turto arešto tikslas – išieškotojų reikalavimų užtikrinimas, kuris gali būti pasiektas tik areštavus visą UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ nekilnojamąjį turtą.

10Kadangi dėl išdėstytų argumentų viso turto areštas teisėtas ir prasmingas, plačiau nenagrinėtinas apelianto argumentas, jog areštuotas turtas yra atskirais turtiniais vienetais suskaidytas biurų pastatas, ir galimas išieškojimo nukreipimas ir jo dalį, adekvačią išieškomai sumai bei vykdymo išlaidoms.

11Pareiškėjui UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla, patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma sudaro 21 284 146,28 Lt, visi klausimai, susiję su arešto panaikinimu, turės būti sprendžiami restruktūrizavimo byloje.

12Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkami taikė procesines teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartis paliekama nepakeistą, pareiškėjo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ atskirasis skundas netenkinamas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

14Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Priteisti iš pareiškėjo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ į valstybės pajamas 14,00 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Proceso dalyviai