Byla 1S-182-1020/2016
Dėl slapto sekimo atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro ( - ) skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 16 d. nutarties netenkinti prokuroro prašymo dėl slapto sekimo atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ),

Nustatė

2Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2016 m. sausio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) (toliau – ikiteisminis tyrimas) pagal ( - ) 2015 m. gruodžio 31 d. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje.

32015 m. gruodžio 31 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad pareiškėjos sūnus ( - ) prieš jos valią įsikraustė į jos gyvenamą butą, pradėjo čia elgtis kaip šeimininkas, naudojasi komunalinėmis paslaugomis, tačiau už jas nemoka, nuolat ją įžeidinėja, demonstruoja nepagarbą bei įžūlų elgesį, nesiskaito, grasina, terorizuoja, rodo nepadorius gestus, keikiasi, demonstruoja panieką ir patyčias. Dėl to ji ne vieną kartą kvietė policijos pareigūnus ir medikus, tačiau atvykę pareigūnai atsisakydavo iškraustyti sūnų ar kitaip padėti, nors jos sveikatai ir gyvybei nuolat kyla didelė grėsmė.

42016 m. sausio 8 d., t. y. kitą dieną po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas paskirti ( - ) slaptą sekimą, atliekant vaizdo ir garso įrašą jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ), nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. kovo 13 d. Prokuroro prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad šiais veiksmais siekiama „vizualiai nustatyti veiksmus, kuriais ( - ) terorizuoja ( - ), kadangi kitais proceso veiksmais neįmanoma pasiekti reikiamo rezultato“.

52016 m. sausio 13 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas atsisakė tenkinti prokuroro prašymą ir tokį savo sprendimą grindė šiais pagrindiniais argumentais: 1) ikiteisminį tyrimą atlieka ne tos vietovės ikiteisminio tyrimo įstaiga, be to, byloje nėra duomenų, ar dėl tos pačios veikos nėra atliekamas tyrimas Kaune, kur buvo padaryta veika ir kur pirmiausia kreipėsi pareiškėja; 2) prokuroro pateiktoje medžiagoje nepakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti apie galimai atliekamą nusikalstamą veiką.

62016 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras skundu prašo aukštesniojo teismo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skirti slaptą sekimą. Prokuroro skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismas neteisingai aiškino BPK nuostatas dėl ikiteisminio tyrimo įstaigos ir ikiteisminio tyrimo vietos, nes kiekvienu atveju ikiteisminio tyrimo perdavimo iš vienos teritorinės prokuratūros į kitą teritorinę prokuratūrą klausimas yra sprendžiamas individualiai ir tai yra prokuroro bei aukštesniojo prokuroro diskrecijos teisė; 2) Vilniaus rajono policijos komisariate atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai dėl to paties asmens galimai padarytų nusikalstamų veikų, todėl prokuroras galėjo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) ir sąmoningai nepriėmė sprendimo pavesti tyrimą atlikti nusikalstamos veikos padarymo vietos įstaigai; 3) pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra išsamiai išdėstytos vykdomos nusikalstamos veikos aplinkybės, atsižvelgiant į tai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą (BK 145 straipsnio 2 dalis); 4) pareiškėja ir jos sūnus gyvena tame pačiame bute, kur vykdoma nusikalstama veika, ji yra senyvo amžiaus, retai išeina iš namų, todėl kitais veiksmais nustatyti nusikalstamos veikos požymius yra sudėtinga; 5) slapto sekimo skyrimas yra efektyviausias būdas šiame ikiteisminiame tyrime siekiant gauti pirminius ir reikšmingus duomenis dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

7Prokuroro skundas atmetamas.

8Teismas, įvertinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, prokuroro skundo ir prašymo taikyti slaptą sekimą argumentus, neįžvelgia tokios priemonės taikymo tiriamoje byloje būtinumo ir pagrįstumo, mano, kad ji šioje situacijoje yra neproporcinga ir pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 22 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje (toliau – Konvencija) ir BPK 44 straipsnio 9 dalyje nustatytas kiekvieno asmens teisės į privatų gyvenimą apsaugos garantijas.

9Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimą dėl BPK 160 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės – slapto sekimo – skyrimo (sankcionavimo), taip pat atliekant slapto sekimo veiksmus ir renkant duomenis apie padarytas nusikalstamas veikas tokiu būdu bei teismui sprendžiant klausimą dėl tokių duomenų panaudojimo baudžiamajame procese turi būti laikomasi teisės į privatų gyvenimą apsaugos garantijų.

10Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostatos „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ yra vienos svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų. Jomis žmogaus privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Pagal Konstituciją riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu yra laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

11Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas gerbti asmens teisę į privatų gyvenimą ir susirašinėjimo slaptumą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jame įtvirtintų teisių apribojimas turi būti nustatytas įstatyme, juo siekiama teisėto tikslo ir jis būtinas demokratinėje visuomenėje. Vadovaujantis nuoseklia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, įgaliojimai slapta sekti savo piliečius pagal Konvenciją toleruojami tik tada, kai yra griežtai (neišvengiamai) būtini siekiant apsaugoti demokratines institucijas. Sprendžiant dėl slaptų sekimo priemonių taikymo konkrečiais atvejais bei jas įgyvendinant, turi būti laikomasi teisėtumo reikalavimo ir užtikrinama, kad apribojant asmens teisę į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimą, nebūtų peržengtos būtinumo demokratinėje visuomenėje ribos (pvz., 2012 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Drakšas v. Lietuvą, peticijos Nr. 36662/04; 2015 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Dragojević prieš Kroatiją, peticijos Nr. 68955/11).

12Atsižvelgiant į tai, Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2015 m. birželio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

13Teismo įsitikinimu, prokuroras, prašydamas skirti slaptą sekimą atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, šių teismų praktikoje akcentuojamų procesinės prievartos priemonių taikymo aspektų tinkamai neįvertino.

14Visų pirma, teismas nei prokuroro pareiškime dėl slapto sekimo, nei vėlesniame skunde dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties neįžvelgia argumentų, iš kurių galėtų konstatuoti, jog atliekamo ikiteisminio tyrimo metu yra pakankamas faktinis pagrindas įtarti asmenį rengiant, darant ar padarius EŽTT praktikos kontekste iš tiesų rimtą ir itin pavojingą nusikalstamą veiką, kad atliekant šį ikiteisminį tyrimą be slapto sekimo, pasireiškiančio gyvenamųjų patalpų stebėjimu bei įvykių bute vaizdo ir garso fiksavimu, nėra kitos galimybės sėkmingai nustatyti bylai svarbius faktus ar nepritaikius šių prievartos priemonių nusikalstamos veikos tyrimas būtų apskritai neįmanomas arba nepaprastai sudėtingas (pvz. 2015 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Dragojević prieš Kroatiją, peticijos Nr. 68955/11; 2009m. vasario 10 d. sprendimas byloje Iordachi ir kt. prieš Moldovą, peticijos Nr. 25198/02, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. „Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnis, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnis) taikymo apžvalga“).

15Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad tyrimo metu siekiama rinkti duomenis apie nusikalstamą veiką, tyrimo metu kvalifikuojamą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, dėl to, jog asmuo, prieš savo motinos valią įsikraustęs į jos gyvenamą būstą, nemoka už komunalines paslaugas, nuolat įžeidinėja savo motiną, demonstruoja jai nepagarbą ir reiškia įvairaus pobūdžio grasinimus, taip pat rodo nepadorius gestus ir kitu panašiu elgesiu ją sistemingai baugina.

16Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis jau minėtų objektyviai pasireiškiančių kaltininko veiksmų sudaro pagrindą ne baudžiamajai, o civilinei atsakomybei kilti. Kita dalis objektyviai pasireiškiančių tiriamos veikos požymių šioje situacijoje apskritai ilgai nebuvo vertinami kaip pavojingi baudžiamojo įstatymo prasme, nes mažiausiai keturis kartus kviesti ir tiesiogiai į įvykio vietą atvykę kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai dėl iš esmės tų pačių veikų atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (tai matyti iš byloje pateikto liudytojos apklausos protokolo). Teismo nuomone, tokioje situacijoje leidimas du mėnesius slapta vizualiai stebėti ir įrašinėti ne tik kaltininko, bet ir jo motinos asmeninį gyvenimą, viena vertus, neišlaiko saugomų ir procesine prievarta pažeidžiamų interesų pusiausvyros, kita vertus, tokia teisėsaugos institucijų reakcija yra netinkama kaip pateisinanti tolesnį asmens galimą nusikalstamą veikimą, laukiant, kol bus užfiksuota nusikalstama veika, bet nesiimant priemonių, galinčių užkirsti kelią naujoms neteisėtoms veikoms.

17BPK 160 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios slapto sekimo taikymo klausimus, priešingai nei įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kai kurias kitas panašaus pobūdžio procesines prievartos priemones, nedetalizuoja nusikalstamų veikų sąrašo, kurias tiriant galimas slaptas sekimas. Formaliai minėtą prievartos priemonę galima taikyti net ir tiriant baudžiamuosius nusižengimus. Kita vertus, toks įstatymo aiškinimas būtų neteisingas, nes, atsižvelgiant į plačias slapto sekimo taikymo apimtis ir technines galimybes, šios prievartos priemonės taikymu galima riboti ir įsiterpti į asmens privatų gyvenimą ženkliai labiau nei tai būtų daroma, taikant BPK 154 straipsnyje numatytą prievartos priemonę (pavyzdžiui, klausantis asmens telefoninių pokalbių). Šioje byloje siekta ne tik girdėti asmens privačius pokalbius, bet ir vizualiai stebėti asmenį ypatingai saugomoje privataus gyvenimo aplinkoje – jo gyvenamojoje vietoje. Teismo įsitikinimu, tokioje situacijoje BPK 160 straipsnyje numatytos prievartos priemonės taikymas galimas tiriant ne mažiau pavojingas, nei BPK 154 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau net ir toks BPK nuostatų aiškinimas, ypatingai tiriant kai kuriuos BPK 154 straipsnio 1 dalies nuostatose paminėtus nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, gali sudaryti prielaidas Konvencijos 8 straipsnio pažeidimui.

18EŽTT praktikoje, be kita ko, akcentuojama, kad įstatymas, kuriuo reglamentuojamas slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymas, susijęs su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimu, turi būti išdėstytas pakankamai tiksliai, kad tinkamai parodytų asmenims, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis valstybės institucijos turi teisę taikyti tokį slaptą ir potencialai pavojingą jų teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimo apribojimą. Atsižvelgiant į piktnaudžiavimo pavojų, būdingą bet kokiai žmonių slapto sekimo sistemai, tokios priemonės turi būti grindžiamos įstatymu, kuris yra itin tikslus (tiksliai apibrėžtas). Būtina, kad egzistuotų aiškios, detalios taisyklės šiuo klausimu, juolab, kad atitinkamos technologijos tampa vis sudėtingesnės (pvz., 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas byloje Lachowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 9208/05 ir kt.). Tokio teisės aiškinimo kontekste, vienoje iš bylų, EŽTT įvertino Moldovos BPK nuostatas ir nustatė jau minėtus reguliavimo trūkumus, be kita ko ir dėl to, kad daugiau kaip pusė nusikalstamų veikų, numatytų Moldovos baudžiamajame įstatyme, patenka į sąrašą veikų, dėl kurių gali būti taikomas pasiklausymas (2009m. vasario 10 d. sprendimas byloje Iordachi ir kt. prieš Moldovą, peticijos Nr. 25198/02). Šiuo aspektu teismas pastebi tai, kad pagal Lietuvos BPK 154 straipsnio 1 dalies nuostatas šią procesinės prievartos priemonę taip pat galima taikyti tiriant daugiau nei pusę visų BK nusikalstamų veikų (vertinama 2016 m. sausio 1 d. BK redakcija), todėl, sprendžiant klausimą dėl panašaus pobūdžio procesinių prievartos priemonių taikymo galimybės, ypatingą reikšmę turi ne tik nusikalstamos veikos priskyrimas tam tikro sunkumo nusikaltimų kategorijai, bet ir konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumas, konkretaus asmens padarytos veikos išskirtinis pavojingumas, padaryta žala ir pan., ko negalima konstatuoti tiriamos bylos kontekste.

19Teismas pastebi ir tai, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu vizualus kelių asmenų gyvenamosios aplinkos sekimas, darant vaizdo ir garso įrašą, niekaip negali būti pripažintas kaip būtina ir mažiausiai žmogaus teises varžanti proceso prievartos priemonė. Prokuroro skunde nurodomi argumentai, kad pareiškėja ir kaltininkas gyvena tame pačiame bute, kur galimai vykdoma nusikalstama veika, kad pastaroji yra senyvo amžiaus ir retai išeina iš namų, todėl kitais veiksmais nustatyti nusikalstamos veikos požymius yra sudėtinga, jokiu būdu neleidžia pripažinti, kad bylai reikšmingų duomenų negalima surinkti švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis, kad netaikant slapto sekimo tyrimas būtų neįmanomas arba nepaprastai sudėtingas.

20Atkreiptinas dėmesys, kad šiame ikiteisminiame tyrime prašymas leisti stebėti ir įrašinėti įtariamojo gyvenamąją aplinką inicijuotas kitą dieną po ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ši aplinkybė, o taip pat teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga liudija apie tai, kad slaptas sekimas inicijuotas ne kaip paskutinioji galima tyrimo priemonė, kurios prašoma, išnaudojus visus kitus tyrimo metodus, o kaip pirmoji ir „efektyviausia“ priemonė, reikalinga „pirminiams“ duomenis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką užfiksuoti. Teismo nuomone, tokia slapto sekimo kaip efektyviausio būdo pirminiams duomenims rinkti samprata negali būti pateisinama, nes teisinėje valstybėje ne viskas, ką techniškai įmanoma padaryti ir kas gali būti labai veiksminga ir efektyvu, yra proporcinga ir suderinama su šiuolaikiniais baudžiamojo proceso principais ir žmogaus teisių apsaugos standartais.

21Nagrinėjamo skundo kontekste, atsižvelgiant į tiriamos nusikalstamos veikos pobūdį ir prašomos taikyti proceso prievartos priemonės turinį, teismas nemato pagrindo pateisinti ketinimo įsiterpti į labiausiai saugomą privataus gyvenimo sferą – asmens gyvenamąją aplinką. Kai kurių užsienio šalių teisės praktikoje ši gyvenimo sfera apskritai yra laikoma „absoliučiai saugoma“ ir neliečiama, t. y., tokia, į kurią įsiskverbimas iš esmės visais atvejais laikomas neproporcingu. Šiame kontekste teismas negali nepritarti Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutarime išsakytiems argumentams, kad teisinėje valstybėje kiekvienas asmuo turi turėti galimybę išreikšti ypač asmeniškus pojūčius ir jausmus, taip pat apmąstymus, pažiūras ir išgyvenimus bei turėti galimybę dėl to nepatirti valstybės įstaigų sekimo. Po šio nutarimo Vokietijos Federacijos įstatymų leidėjas iš esmės peržiūrėjo BPK nuostatas ir eliminavo galimybę baudžiamosiomis procesinėmis priemonėmis vykdyti persekiojamo asmens vizualų slaptą sekimą jo gyvenamojoje aplinkoje, palikdamas tik akustinio gyvenamosios vietos stebėjimo galimybę. Nors Lietuvoje veikiantis teisinis reguliavimas šiuo aspektu nėra toks griežtas, sprendžiant dėl slapto sekimo turinio, kiekvieną kartą būtina atsakingai įvertinti ketinamo sekti objekto specifiką, kiekvienu atveju individualiai vertinti įsiterpimo į privatų gyvenimą apimtis ir pirmiausia spręsti dėl mažiausiai žmogaus teises ribojančio šios prievartos priemonės taikymo būdo. Šiuo aspektu ikiteisminio tyrimo metu prašoma taikyti prievartos priemonė taip pat neproporcinga.

22Jau minėtų išvadų kontekste teismas plačiau nevertina prokuroro skundo argumentų dėl ikiteisminio tyrimo vietos ir teismo išvadų šioje dalyje, nes tai, net ir sutikus su galimybe tirti veiką kitoje vietoje, nei ji padaryta, negali pakeisti teismo išvadų dėl prašomos taikyti procesinės prievartos priemonės.

23Atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas

Nutarė

24atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro ( - ) skundą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą.

25Nutartis neskundžiama.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas... 2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2016 m.... 3. 2015 m. gruodžio 31 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo... 4. 2016 m. sausio 8 d., t. y. kitą dieną po ikiteisminio tyrimo pradėjimo,... 5. 2016 m. sausio 13 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas atsisakė... 6. 2016 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės... 7. Prokuroro skundas atmetamas. ... 8. Teismas, įvertinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, prokuroro skundo... 9. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimą... 10. Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostatos „įstatymas ir teismas saugo,... 11. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas gerbti asmens teisę į... 12. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad slaptos... 13. Teismo įsitikinimu, prokuroras, prašydamas skirti slaptą sekimą atliekamo... 14. Visų pirma, teismas nei prokuroro pareiškime dėl slapto sekimo, nei... 15. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad tyrimo metu... 16. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis jau minėtų objektyviai... 17. BPK 160 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios slapto sekimo taikymo... 18. EŽTT praktikoje, be kita ko, akcentuojama, kad įstatymas, kuriuo... 19. Teismas pastebi ir tai, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu vizualus kelių... 20. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame ikiteisminiame tyrime prašymas leisti... 21. Nagrinėjamo skundo kontekste, atsižvelgiant į tiriamos nusikalstamos veikos... 22. Jau minėtų išvadų kontekste teismas plačiau nevertina prokuroro skundo... 23. Atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1... 24. atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros... 25. Nutartis neskundžiama....