Byla T-59-805/2019
Dėl priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo S. M. nutraukimo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei, asmeniui, kuriam prašoma nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą bei stebėjimą S. M., jo gynėjui advokatui Gintautui Malaveckui, VšĮ Prienų rajono Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovei A. T.,

2teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Prienų rajono Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro prašymą dėl priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo S. M. nutraukimo.

3Teismas

Nustatė

4Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2019 m. sausio 2 d. komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo aktas, kuriuo prašoma nutraukti S. M. priverstinį ambulatorinį gydymą bei stebėjimą.

5Akte nurodoma, kad S. M. reguliariai lankosi psichikos sveikatos centre, noriai bendrauja, kontaktas normalus, dėmesys sutelktas į somatinius nusiskundimus, skundžiasi padidintu nerimu, socialiai ir emociškai atsiribojęs. Per paskutinius šešis mėnesius stacionarinis gydymas nebuvo taikomas. Šiuo metu psichinė būklė stabili, alkoholio vartojimą neigia, suicidines mintis neigia.

6VšĮ Prienų rajono Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovė A. T. teismo posėdyje paaiškino, kad S. M. įskaitoje yra nuo 1995 metų. Jam diagnozuota ( - ), kuri visiškai neišgydoma, tačiau galima ligos remisija. Gydymo įstaigoje S. M. lankosi reguliariai, geria paskirtus vaistus, alkoholio nevartoja, liga yra remisijoje, būklė stabili. S. M. socialiai nepavojingas. Padaryta nusikalstama veika – 20,00 Eur kyšio davimas, dėl kurios paskirtos medicininės prievartos priemonės, nepavojinga. Pagrindinis nusiskundimas buvo sutrikęs miegas. Agresijos išpuolių, kliedesių nėra, savo elgesiui kritiškas, geba savarankiškai tvarkytis socialiniame gyvenime, ambulatorinis stebėjimas nereikalingas, tokias aplinkybes pagrindžia ne tik jos išvada, bet ir psichologinio tyrimo išvada.

7Asmuo, kuriam prašoma nutraukti ambulatorinį gydymą bei stebėjimą, S. M. paaiškino, kad paskirtus vaistus vartoja. Vaistai jam daro teigiamą poveikį. Problemų dėl alkoholio neturi, kitų žalingų įpročių taip pat neturi. Gyvena vienas, savarankiškai susitvarko, gauna 200,00 Eur neįgalumo išmoką, jo fizinė-psichinė sveikata gera.

8Asmens, kuriam prašoma pratęsti ambulatorinį gydymą bei stebėjimą, advokatas Gintautas Malaveckas su teikimu sutinka, kad S. M. būtų nutrauktas ambulatorinis gydymas ir stebėjimas.

9Prokurorė prašo teikimą tenkinti, nutraukti S. M. taikomą priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą, kadangi asmuo nėra socialiai pavojingas, vartoja vaistus.

10Teikimas tenkintinas.

11Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad asmenys, sergantys psichikos ligomis, yra itin pažeidžiami, taigi bet koks jų teisių apribojimas turi būti griežtai tikrinamas, ir tik labai svarios priežastys (motyvai) gali pateisinti tokį apribojimą (Mifobova v. Russia). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti apribota, atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012). Dėl antrosios nurodytos sąlygos pažymėtina, kad psichiškai nesveiko asmens laisvės atėmimas gali būti būtinas ne tik tuo atveju, kai jam reikia gydymo, vaistų ar kitos klinikinės priežiūros siekiant jį išgydyti arba pagerinti jo būklę, bet ir tuo atveju, kai asmeniui reikia kontrolės bei priežiūros siekiant neleisti jam, pavyzdžiui, padaryti žalos sau ar kitiems.

12Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Pažymėtina, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1 dalis). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 ir 3 dalys, BK 98 straipsnio 6 dalis). Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

13Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartimi pripažinta, kad S. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamu. S. M. paskirta priverčiamojo medicinos poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2018 m. vasario 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi S. M. paskirta priverčiamoji medicinos poveikio priemonė pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kurį šiuo metu vykdo VšĮ Prienų rajono Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centras.

14Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad S. M. nusikaltimo padarymo metu ir bylos nagrinėjimo metu sirgo progresuojančiu psichikos sutrikimu – ( - ). Teismui pateiktoje psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog S. M. reguliariai lankosi psichologo konsultacijose, motyvuotas, geranoriškas, pareigingas, punktualus. Skundžiasi fizine sveikata, krentančiu svoriu, liūdesiu, kuris įtakotas artimų žmonių netekčių. Asmuo siekia bendravimo ir socialinių ryšių palaikymo su seserimi, buvusia žmona ir dukra. S. M. nustojo rūkyti, nevartoja alkoholio, neturi priklausomybių, suicidinių tendencijų nėra, asmenybės bruožai ramūs, neišryškinti, socialinė adaptacija pozityvi, turi aiškių adekvačių ateities planų. Tuo tarpu 2018 m. vasario 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams sprendžiant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir gydymą pratęsimo, komisijos išvadoje buvo nurodyta, kad S. M. mąstymas stokoja nuoseklumo, kliedesių, psichozės nebėra, nuotaika lygi, emocijos adekvačios, orientuotas laike, vietoje, savyje, kliedesių, suvokimo sutrikimų neišaiškinta.

15Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos pirmininkės A. T. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais matyti, kad S. M. psichinės sveikatos būklė pagerėjusi, liga remisijoje, alkoholio jis nevartoja, geria vaistus, reguliariai lankosi pas gydytojus, yra socialiai nepavojingas, kas duoda pagrindą manyti, kad jis socialiai nepavojingas. Duomenų, kad per stebėjimo laikotarpį buvo stacionariai gydytas dėl psichinės sveikatos būklės taip pat nėra pateikta. Bylos duomenimis, S. M. alkoholio nevartoja, kitų priklausomybių neturi, gyvena normalų socialinį gyvenimą, jo elgesys yra adekvatus ir kritiškas, fizine ir psichine sveikata nesiskundžia. Šios aplinkybės rodo, kad S. M. nėra socialiai pavojingas, jo psichikos būklė pagerėjusi, remisijoje, alkoholio nevartoja, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, todėl nėra pagrindo manyti, jog S. M. yra pavojingas sau ir aplinkiniams, kad savo veiksmais jis gali pridaryti realios žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas, todėl tęsti priverstinį gydymą pagal pateiktą medikų rekomendaciją, kuria abejoti teismas pagrindo neturi, S. M. yra netikslinga, nes tai sąlygotų neproporcingą jo teisių ribojimą. Tai atitinka ir teismų praktiką (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartis byloje Nr. 1S-56-383/11, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, bylos Nr. T-7-369/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis, bylos Nr. Nr. T-261-576/2017 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms, VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro prašymas dėl priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo nutraukimo S. M. tenkintinas (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas)..

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404-405 straipsniais, 440 straipsniu,

Nutarė

17VšĮ Prienų rajono Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro prašymą tenkinti.

18S. M. priverčiamojo medicinos poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukti.

19Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai