Byla I-34-437/2012
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Mefodijos Povilaitienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. T. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „SEB investicijų valdymas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėja J. T. 2009-12-14 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-12-04 sprendimą dėl pensijų kaupimo įmokų tarifo Nr. (10.24) 1-7340; 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervesti į pareiškėjos pensijų fondo sąskaitą trūkstamą pensijų įmokos dalį, kuri į jos pensijų fondo sąskaitą nebuvo pervesta už 2009 m. II ketvirtį, t. y. 174,42 Lt; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervesti į pareiškėjos pensijų fondo sąskaitą ne mažiau kaip 5,5 % pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (b.l. 2-7).

3Paaiškina, kad pareiškėja pirmą kartą pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove UAB „SEB investicijų valdymas“ sudarė 2003-11-04 ir Pensijų kaupimo sutarties pagrindu tapo pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviu, pensijų fonde kaupia pensijų įmoką (valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį). 2009-04-01 - 2009-06-30 laikotarpiu (2009 m. II ketvirtis) gavo 6976,67 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Vadovaujantis Pensijų kaupimo sutartimi bei Pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatomis, galiojusiomis Pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu, Fondo valdyba nustatytu terminu į pareiškėjos pensijų fondo sąskaitą turėjo pervesti 383,72 Lt sumą (5,5% x 6976,67 Lt = 383,72 Lt). 2009-06-11 į J. T. pensijų fondo sąskaitą buvo pervesta 209,30 Lt dydžio įmoka. Tai 174,42 Lt mažiau nei turėjo būtų pervesta ((5,5% x 6976,67 Lt) - 209,30 Lt = 174,42 Lt).

4Paaiškino, kad Civilinio kodekso 6.157 str. 2 d. nustato, kad imperatyvių teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. Pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu viena iš esminių pensijų kaupimo sutarties sąlygų buvo pensijų įmokų, kurias perveda Fondo valdyba į pensijų fondą, dydis. LR pensijų sistemos reformos įstatymo (2002-12-03 redakcija, įsigaliojusi 2003-01-01) 4 str. 1 d. imperatyviai nustatė, kad pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 %, 2005 metais - 3,5 %, 2006 metais - 4,5 %, nuo 2007 metų - 5,5 % dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Kadangi įstatymas atgal negalioja (Konstitucijos 7 str. 2 d., 70 str. 1 d., CK 1.7 str. 2 d.), LR pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimai neturi įtakos Pensijų kaupimo sutarčiai, nes ji sudaryta iki Reformos įstatymo pakeitimų priėmimo. Be to, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Kadangi pensijų kaupimo sutartį pareiškėja sudarė iki pensijų įmokų dydžio LR pensijų sistemos reformos įstatyme pakeitimo (sumažinimo), mažesnio dydžio pensijų įmokos nei 5,5% nuo pajamų (nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) pervedimas į pensijų fondų sąskaitas yra neteisėtas. Vertina, kad mažesnių pensijų įmokų pervedimas prieštarauja sudarytos Pensijų kaupimo sutarties nuostatoms bei teisės aktams, galiojusiems pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu. Pažymi, kad LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimai, keičiantys pensijų įmokų dydžius, buvo paskelbti „Valstybės žiniose“ 2009-01-17 (LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, Žin., 2009-01-17, Nr. 6-160), 2009-03-05 (LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas, Žin., 2009-03-05, Nr. 25-971), 2009-05-12 (LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas, Žin., 2009-05-12, Nr. 54-2136). Fondo valdyba atitinkamai tik tiems asmenims, kurie sudarė pensijų kaupimo sutartis po nurodytų Reformos įstatymo pakeitimų paskelbimo (įsigaliojimo), turi pervesti sumažintas įmokas asmenims, sudariusiems sutartis iki nurodytų LR pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimų paskelbimo (įsigaliojimo) privalo pervesti tokio dydžio įmokas, kurios galiojo dalyviams sudarant pensijų kaupimo sutartis, t. y. nesumažintas įmokas.

5Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pareiškėjai pranešta (b.l. 105).

6Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba) atsiliepime pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 21-23). Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 75-3472) 4 straipsnio 7 dalį, Fondo valdyba privalo registruoti tarp pensijų kaupimo bendrovių ir dalyvių sudarytas pensijų kaupimo sutartis Pensijų kaupimo sutarčių registre. Pagal Pensijų kaupimo sutarčių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-09-26 nutarimu Nr. 1037 (Žin., 2007, Nr. 105-4300), 9 punktą, Fondo valdyba yra vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, kuri kartu yra ir registro tvarkymo įstaiga. Tvarkydama šį registrą ir registruodama pensijų kaupimo sutartis, Fondo valdyba privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumą. Pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, Fondo valdyba, remdamasi jos tvarkomame Pensijų kaupimo sutarčių registre esančia informacija apie dalyvių sudarytas pensijų kaupimo sutartis bei jų pasirinktus pensijų fondus, priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas už kiekvieną dalyvį turi pervesti atitinkamiems pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnis labai aiškiai įvardija asmenų kategorijas, datas bei pensijų įmokų dydžius, kuriuos reikia pervesti pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams. Fondo valdyba, patikrinusi apskaičiuotų ir pervestų pensijų įmokų dydžius, klaidų nenustatė. Todėl Fondo valdyba laiko visiškai nepagrįstu pareiškėjos teiginį, kad Fondo valdyba asmenims, sudariusiems pensijų kaupimo sutartis iki 2009-01-01 turėjo ir po 2009-01-01 taikyti Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2009-01-01, t.y. toliau pervedinėti 5,5 procento dalyvio pajamų pensijų įmokas. Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2009-01-01 atskirai neišskyrė asmenų, sudariusių pensijų kaupimo sutartis iki 2009-01-01 ir nenustatė jiems atskiro pensijų įmokos tarifo, todėl taikyti jiems kitokį tarifą, negu tas, kuris įsigaliojo nuo 2009-01-01 nebuvo jokio pagrindo. Fondo valdyba, apskaičiuodama ir pervedinėdama pensijų įmokas pensijų fondams, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl jokių veiksmų, kurie nebūtų paremti įstatymais ar pažeistų pareiškėjos teises ar teisėtus interesus, neatliko. Pabrėžia, kad visiškai nepagrįstas yra pareiškėjos teiginys, jog Fondo valdyba privalo vadovautis ne Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, o pensijų kaupimo sutartimis, sudarytomis tarp pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo bendrovių. Fondo valdyba pažymi, kad šios sutartys įstatymo galią turi tik jos šalims, tuo tarpu Fondo valdyba nėra ir negali būti laikoma šios sutarties šalimi ir tokių sutarčių sudarymas Fondo valdybai sukelia tik tas pareigas, kurias ji privalo vykdyti vadovaujantis galiojančiais įstatymais - užregistruoti šią sutartį, pervedinėti įstatymo nustatyto dydžio pensijų įmokas ir pan. Pabrėžia, kad pensijų kaupimo sutarties šalys negali tarpusavyje susitarti, kokio dydžio pensijų įmokas pensijų kaupimo dalyvis gali ar turi kaupti jo pasirinktame pensijų fonde visą sutarties laikotarpį. Šios šalys susitaria tik dėl tarpusavio bendradarbiavimo kaupiant pensijų įmokas, tačiau tarpusavio susitarimu negali įtakoti pensijų įmokų dydžio. Šių įmokų dydžius tvirtina įstatymų leidėjas imperatyviomis teisės normomis - atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80, 6.156, 6.157 str., šalys neturi teisės nustatyti ar taikyti sutarties sąlygų, kurios prieštarauja imperatyvioms teisės normoms - tokioms sąlygoms taikomos niekinio sandorio pasekmės. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009-01-01 buvo nustatyta, kad pensijų įmokos dydis nuo 2007-01-01 yra 5.5 procento dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Toks pensijų įmokų tarifas ir buvo taikomas 2007 bei 2008 metais. Tačiau minėta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata įstatymų leidėjas neužkirto sau kelio keisti pensijų įmokų dydžius ateityje. Paaiškina, kad asmens „antrosios pakopos“ pensijos kaupimas finansuojamas valstybinio socialinio draudimo („socialinio solidarumo sistemos“) finansų sąskaita, o dalyvavimas šioje sistemoje atitinkamai sumažina valstybinio socialinio draudimo pensijos, į kurią asmuo galės pretenduoti, dydį (Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 6 str. 1 d.). Todėl, jei asmens įgysimos valstybinio socialinio draudimo pensijos sumažėjimas dėl to, kad dalis įmokų pervedama pensijų kaupimo bendrovėms, įgyjant teisę į papildomas neapibrėžto dydžio pajamas ateityje, yra vertintinas kaip tinkamas ir teisingas susidarančių socialinio draudimo pensijos dydžio praradimų kompensavimas, analogiškai turėtų būti vertinamas pensijų kaupimo bendrovėms pervedamos pensijų įmokos dalies dydžio sumažinimas, nes tai atitinkamai (proporcingai) padidina asmens įgysimos valstybinio socialinio draudimo pensijos, laiduojamos valstybės, dydį (Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 6 str. 1 d.). Be to, įstatymų leidėjas yra nustatęs dar vieną sumažintų pensijų įmokų kompensavimo mechanizmą - Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 dalyje yra nustatyta, kad asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009-06-30 (įskaitytinai), pensijų įmokos dydis 2011 metais yra 5,5 procento, 2012, 2013, 2014 metais - 6 procentai, nuo 2015-01-01 - 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Tuo tarpu asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais nuo 2009-07-01, pensijų įmokos dydis nuo 2011-01-01 yra 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pažymi, kad vadovaujantis CK 4.37 - 4.38 str., Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 2 str. 10-11 d. nuostatomis, mokėtinos pensijų įmokos nėra pensijų kaupimo dalyvio nuosavybės objektas - pensijų kaupimo dalyviui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik Pensijų fondą sudarančio pensijų turto, t.y. už pensijų įmokų lėšas įsigyto turto bei investicijų pajamų (sąnaudų), gautų iš šio turto (lėšų), sumos, dalis, nustatoma pagal jo pensijų sąskaitoje įrašytų apskaitos vienetų skaičių. Todėl pensijų įmokų dydžio keitimas niekaip neįtakoja (neriboja) pensijų kaupimo dalyvio nuosavybės teisių į nuosavybės objektą t.y. teisių į jau įgytą turtą. Konstatuoti, kad nuosavybės teisė ribojama, būtų galima, jei įstatymas dėl pensijų įmokos dydžio sumažinimo būtų įsigaliojęs atgaline tvarka, įpareigodamas grąžinti jau pervestas pensijų kaupimo bendrovėms įmokas.

7Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 104).

8Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „SEB investicijų valdymas“ atsiliepimo į skundą nepateikė, apie teismo posėdį pranešta, bylą prašė nagrinėti be jo dalyvavimo (b.l. 102).

9Skundas netenkintinas.

10Nustatyta, kad 2003-11-04 pareiškėja J. T. su UAB „SEB investicijų valdymas“ sudarė pensijos kaupimo sutartį Nr. VB10012694, o 2006-06-16 – pensijų kaupimo sutartį Nr. VB00304302 (b.l. 13-17).

11J. T. 2009-11-30 su skundu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama į jos pensijų fondo sąskaitą pervesti trūkstamą pensijų įmokos dalį, kuri nebuvo pervesta už 2009 m. II ketvirtį – 174,42 Lt (b.l. 9-10).

12Atsakovė 2009-12-04 priėmė pareiškėjos skundžiamą aktą Nr. (10.24) I-7340, kuriuo atsakė, kad patikrinus apskaičiuotas ir į pareiškėjos pasirinktą valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies kaupimo pensijų fondą pervestas kaupiamąsias pensijų įmokas, klaidų nenustatyta (b.l. 8-10). Paaiškino, kad remiantis Reformos įstatymo 4 straipsniu, pensijų įmokos dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 yra 3 procentai, nuo 2009-07-01 iki 2009-12-31 ir 2010 metais – 2 procentai pensijų kaupimo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, o nuo 2011 metų galios 5.5 procentų įmokos tarifas. Taip pat paaiškinta, kad asmenims, tapusiems pensijų kaupimo dalyviais iki 2009-06-30, nuo 2012 iki 2014 metų pensijų įmokos tarifas bus padidintas iki 6 procentų pensijų kaupimo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

13Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar kaupiamųjų pensijų įmokų dydžiai, skaičiuojami nuo pareiškėjos pajamų ir pervedami į pensijų kaupimo fondą, sumažinti teisėtai.

142002-12-03 LR pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 7 str. 2 d. nustatyta, kad dalyvių įskaitą tvarko ir pensijų įmokas į dalyvių pasirinktas pensijų kaupimo bendroves Vyriausybės nustatyta tvarka perveda Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Pagal šio įstatymo 4 str. 1 d. (redakcija iki 2008-12-31), pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, nuo 2007 metų – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. 2003-07-04 LR pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4 str. 2 d. nustatyta, kad dalyvavimas pensijų kaupime prasideda sudarius pensijų kaupimo sutartį ir ją įregistravus pensijų kaupimo sutarčių registre. Remiantis šio įstatymo 4 str. 7 ir 8 d., pensijų kaupimo sutartis registruoja Valdyba sutarčių registre. Valdyba, tvarkydama sutarčių registrą ir registruodama pensijų kaupimo sutartis ir jų pabaigą, privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumą.

152009-01-15 priimtas LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo pakeista LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 d. ir papildyta 3 ir 4 d. Nustatyta, kad pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 ir 2008 metais – 5,5 procento, 2009 ir 2010 metais – 3 procentai, nuo 2011 metų – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šis įstatymas įsigaliojo 2009-01-01, nors oficialiai „Valstybės žiniose“ paskelbtas tik 2009-01-17. Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 d. (2009-01-15 redakcija) buvo nustatytas sumažintas 3 procentų pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis (2,5 procento pajamų mažesnis nei nustatytasis iki 2009 metų). 2009-04-28 priimtas LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimo įstatymas, kuriuo pakeista LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 d. ir nustatyta, kad pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 ir 2008 metais – 5,5 procento, nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 – 3 procentai, nuo 2009-07-01 iki 2009-12-31 ir 2010 metais – 2 procentai dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009-06-30 (įskaitytinai), pensijų įmokos dydis 2011 metais yra 5,5 procento, 2012, 2013, 2014 metais – 6 procentai, nuo 2015-01-01 – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais nuo 2009-07-01 pensijų įmokos dydis nuo 2011-01-01 yra 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

16Nustatyta, kad pareiškėja pensijų kaupimo sistemos dalyve tapo 2003 m., galiojant LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. redakcijai, nustačiusiai pensijų įmokos, skaičiuojamos nuo 2007 m., dydį – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pareiškėjos teigimu, ji 2009-04-01 - 2009-06-30 laikotarpiu (2009 m. II ketvirtis) gavo 6976,67 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir vadovaujantis pensijų kaupimo sutartimi bei LR pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatomis, galiojusiomis pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu, Fondo valdyba nustatytu terminu į pareiškėjos pensijų fondo sąskaitą turėjo pervesti 383,72 Lt sumą (5,5% x 6976,67 Lt = 383,72 Lt). 2009-06-11 į J. T. pensijų fondo sąskaitą buvo pervesta 209,30 Lt dydžio įmoka. Tai 174,42 Lt mažiau nei turėjo būtų pervesta ((5,5% x 6976,67 Lt) - 209,30 Lt = 174,42 Lt).

17Pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, Fondo valdyba, remdamasi jos tvarkomame Pensijų kaupimo sutarčių registre esančia informacija apie dalyvių sudarytas pensijų kaupimo sutartis bei jų pasirinktus pensijų fondus, priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas už kiekvieną dalyvį turi pervesti atitinkamiems pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnis labai aiškiai įvardija asmenų kategorijas, datas bei pensijų įmokų dydžius, kuriuos reikia pervesti pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams. Pagal Pensijų kaupimo sutarčių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-09-26 nutarimu Nr. 1037 (Žin., 2007, Nr. 105-4300), 9 punktą, Fondo valdyba yra vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, kuri kartu yra ir registro tvarkymo įstaiga. Tvarkydama šį registrą ir registruodama pensijų kaupimo sutartis, Fondo valdyba privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumą. Pensijų įmokas fondams perveda Valdybos fondo administravimo įstaigos. Minėto dydžio pensijų įmokos apskaičiuotos ir pervestos vadovaujantis nuo 2009-01-01 galiojančio LR pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2012-06-29 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo, jo pakeitimo ir papildymo įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pasisakė, kad „į specialius pensijų fondus pervedamų lėšų, skirtų senatvės pensijai ar jos daliai sukaupti, dydis yra viena iš prielaidų pasiekti, kad šiuos fondus administruojančių ūkio subjektų ūkinės veiklos (inter alia investavimo) rezultatai būtų geri, todėl jeigu įstatymų leidėjas, esant būtinumui (pavyzdžiui, kilus ekonomikos krizei), nusprendžia šį dydį sumažinti, jis ne tik negali paneigti tokios kaupiamosios pensijos esmės, bet ir turi siekti, kad ją kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų, o jeigu tokie praradimai neišvengiami, privalo, atsižvelgdamas inter alia į valstybės finansines, ekonomines galimybes, nustatyti teisingą jų kompensavimą; gali būti pasirenkami įvairūs tokio kompensavimo būdai“. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nusprendęs iš esmės pertvarkyti senatvės pensijų sistemą (be kita ko, ir taip, kad senatvės pensijai ar jos daliai skirtos lėšos nebebūtų kaupiamos specialiuose pensijų fonduose), privalo siekti, kad pensijų sistemos dalyviai nepatirtų praradimų, o jeigu praradimai, ypač kai jie esminiai, būtų neišvengiami, įstatymų leidėjas turėtų nustatyti teisingą jų kompensavimą. Konstitucinio Teismo vertinimu, nuo 2009-01-01 nustatytu kaupiamųjų pensijų įmokų dydžio sumažinimu nuo 5,5 procento iki 3 procentų pajamų (atsižvelgiant į tai, kad pensijų sistemos reformos pradžioje buvo nustatytas netgi mažesnis šių įmokų dydis) nebuvo paneigta kaupiamosios pensijos esmė. Minėtu nutarimu iš esmės pripažinta, kad LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimu nustatytas pensijų įmokų dydžio sumažinimas neprieštarauja Konstitucijai. LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2009-01-01 atskirai neišskyrė asmenų, sudariusių pensijų kaupimo sutartis iki 2009-01-01 ir nenustatė jiems atskiro pensijų įmokos tarifo. Civilinio kodekso 6.157 str. 2 d. nustato, kad imperatyvių teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. Tačiau atsakovė nebuvo su pareiškėja sudarytos pensijos kaupimo sutarties šalimi. Todėl J. T. nepagrįstai tvirtina, kad atsakovė privalo vadovautis ne LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. nuostatomis, o pensijų kaupimo sutartimis, sudarytomis tarp pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo bendrovių. Minėtos sutartys įstatymo galią turi tik jos šalims, tuo tarpu tokių sutarčių sudarymas Fondo valdybai sukelia tik tas pareigas, kurias ji privalo vykdyti pagal galiojančius įstatymus. Pabrėžtina, kad pensijų kaupimo sutarties šalys negali tarpusavyje susitarti, kokio dydžio pensijų įmokas pensijų kaupimo dalyvis gali ar turi kaupti jo pasirinktame pensijų fonde visą sutarties laikotarpį, jos susitaria tik dėl tarpusavio bendradarbiavimo kaupiant pensijų įmokas; šių įmokų dydžius tvirtina įstatymų leidėjas imperatyviomis teisės normomis – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis, o pagal Civilinio kodekso 1.80, 6.156, 6.157 str., šalys neturi teisės nustatyti ar taikyti sutarties sąlygas, prieštaraujančias imperatyvioms teisės normoms. Fondo valdyba, apskaičiuodama ir pervedinėdama pensijų įmokas pensijų fondams, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl jokių veiksmų, kurie nebūtų paremti įstatymais ar pažeistų pareiškėjos teises ar teisėtus interesus, neatliko.

18Pensijų įmokos į pareiškėjos pensijų fondo sąskaitą buvo pervedamos vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-06-29 nutarimu. Nėra pagrindų naikinti pareiškėjos skundžiamo akto ir atsakovę įpareigoti atlikti veiksmus. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad Fondo valdyba pažeidė pensijų kaupimo dalyvių teises ar teisėtus interesus, kad pažeidžiami pensijų kaupimo fondų dalyvių teisėti lūkesčiai ir konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas, nes atsakovės veiksmai teisėti, teisės aktuose nustatytas dvejopas sumažintų pensijų įmokų kompensavimo mechanizmas: išmokant didesnes valstybinio socialinio draudimo pensijas bei padidinant pensijų įmokų tarifą iki 6 procentų 2012-2014 metais, be to, pensijų būsimos įmokos nėra pensijų kaupimo dalyvių nuosavybės objektas.

19Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,

Nutarė

20Pareiškėjos J. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja J. T. 2009-12-14 Vilniaus apygardos administraciniam teismui... 3. Paaiškina, kad pareiškėja pirmą kartą pensijų kaupimo sutartį su... 4. Paaiškino, kad Civilinio kodekso 6.157 str. 2 d. nustato, kad imperatyvių... 5. Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą... 6. Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės... 7. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovei apie bylos... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „SEB investicijų valdymas“ atsiliepimo... 9. Skundas netenkintinas.... 10. Nustatyta, kad 2003-11-04 pareiškėja J. T. su UAB „SEB investicijų... 11. J. T. 2009-11-30 su skundu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama į jos... 12. Atsakovė 2009-12-04 priėmė pareiškėjos skundžiamą aktą Nr. (10.24)... 13. Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar... 14. 2002-12-03 LR pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 7 str. 2 d.... 15. 2009-01-15 priimtas LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimo ir... 16. Nustatyta, kad pareiškėja pensijų kaupimo sistemos dalyve tapo 2003 m.,... 17. Pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį,... 18. Pensijų įmokos į pareiškėjos pensijų fondo sąskaitą buvo pervedamos... 19. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių... 20. Pareiškėjos J. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 21. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...