Byla e2-25602-996/2019
Dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, akcijų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieškovei L. A., jos atstovui advokatui Linui Makaveckui, atsakovo A. A. (A. A.) atstovui advokatui Andriui Pranckevičiui, atsakovės T. S. atstovui advokato padėjėjui Antanui Lenkučiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovams A. A. (A. A.), T. S. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, akcijų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais.

3Teismas

Nustatė

4L. A. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu (el. b. t. I, b. l. 1–4, 69–72) A. A. ir T. S. (toliau kartu – atsakovai), prašydama pripažinti atsakovų 2012 m. gruodžio 27 d. sudarytą uždarosios akcinės bendrovės „TRAILINE“ (toliau – UAB „TRAILINE“, įmonė) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. gruodžio 31 d. paprastųjų vardinių akcijų perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiais, taikyti dvišalę restituciją – atsakovei T. S. grąžinti jos už UAB „TRAILINE“ akcijas sumokėtus 1 448,10 Eur (5 000 Lt), o jai ir atsakovui A. A. grąžinti 50 % UAB „TRAILINE“ akcijų, priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu A. A. yra susituokusi nuo 1983 m. liepos 23 d., jiems būnant santuokoje 2011 m. balandžio 12 d. atsakovas A. A. įsteigė šeimos verslą – uždarąją akcinę bendrovę „Trailana“, 10 000 Lt įmonės įstatinį kapitalą jis apmokėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausančiomis lėšomis, steigimo momentu jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 100 % visų uždarosios akcinės bendrovės „Trailana“ akcijų, 2016 m. rugsėjo 12 d. uždarosios akcinės bendrovės „Trailana“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „TRAILINE“, tuo pačiu keitėsi ir įmonės įstatinio kapitalo dydis – iš 10 000 Lt į 2 896 Eur, bei akcijų nominali vertė – iš 100 Lt į 28,96 Eur. Pažymėjo, kad 2018 m. pabaigoje atsakovui A. A. susidūrus su rimtomis sveikatos problemomis, ji pabandė išsiaiškinti, kas sutuoktinį neramina – pokalbio metu sutuoktinis A. A. jai prisipažino, kad jo sveikatos problemos galimai atsirado dėl pergyvenimų, kuriuos lėmė tarp jo ir atsakovės T. S. kilęs asmeninis konfliktas, kuris peraugo į sąmoningą iš atsakovės T. S. pusės vykdomą kenkimą A. šeimos verslui blokuojant UAB „TRAILINE“ sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime, jai (ieškovei) nesuprantant, kodėl sprendimų priėmimas įmonėje priklauso ir nuo atsakovės T. S. (jos žiniomis, atsakovė T. S. buvo tik įmonės darbuotoja), A. A. jai taip pat paaiškino, kad jis be jos žinios dar 2012 m. gruodžio 27 d. pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) už 5 000 Lt atsakovei T. S., kaip senai savo pažįstamai ir šeimos draugei, perleido 50 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „Trailana“ akcijų. Ieškovės įsitikinimu, UAB „TRAILINE“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris yra neteisėtas, nes akcijos trečiajam asmeniui galėjo būti perleistos tik esant jos rašytiniam įgaliojimui arba jai pačiai tiesiogiai dalyvaujant sandorio sudaryme. Mano, kad sudarydami Sutartį atsakovai buvo nesąžiningi. Ieškovės vertinimu, atsakovo A. A., kaip sandorio šalies, nesąžiningas elgesys pasireiškė tuo, kad jis, norėdamas perleisti dalį UAB „TRAILINE“ akcijų trečiajam asmeniui, privalėjo gauti jos sutikimą dėl tokio sandorio sudarymo ir šį sutikimą atitinkamai įforminti – arba pasirūpinti, kad ji išduotų jam įgaliojimą veikti savo vardu, arba ją įtraukti į sandorio sudarymą asmeniškai, tačiau nei vieno iš nurodytų veiksmų iki ginčijamo sandorio sudarymo jis neatliko, aplinkybė apie perleistą dalį UAB „TRAILINE“ akcijų atsakovei T. S. jai tapo žinoma tik praėjus beveik 6 metams nuo sandorio sudarymo; tuo tarpu atsakovės T. S., kaip sandorio šalies, nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog ji žinojo aplinkybę, kad A. A. yra vedęs, žinojo, kad jis gali disponuoti šeimos turtu tik turėdamas savo sutuoktinės sutikimą dar gerokai iki UAB „TRAILINE“ įsteigimo, paaiškindama, jog jos sutuoktinis atsakovas A. A. su atsakove T. S. susipažino apie 1997–1998 m., kuomet abu apie vienerius metus dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Acorta“, kontaktus palaikė nuolat, ji asmeniškai su atsakove T. S. susipažino šeimos atostogų Nidoje metu dar iki įmonės įsteigimo, atsakovė T. S. artimai bendravo su jų šeima ir iš esmės buvo įgavusi jų pasitikėjimą, tai, ieškovės vertinimu, liudija ir aplinkybė, jog UAB „TRAILINE“ iki sudarant Sutartį buvo įdarbinti atsakovės T. S. vaikai, įmonėje dirbo ir pati atsakovė T. S., jai Sutarties sudarymo metu buvo pakankamai gerai žinoma įmonės finansinė situacija, todėl, ieškovės vertinimu, atsakovės T. S. nesąžiningumas pasireiškė taip pat ir tuo, kad pasirašiusi Sutartį ji gavo neproporcingai daug daugiau nei sumokėjo – atsakovė T. S. už 50 % UAB „TRAILINE“ akcijų pagal Sutartį sumokėjo tik 5 000 Lt (1 448,10 Eur), nors įmonės akcijos buvo vertos keliolika kartų daugiau, tokiu būdu iš esmės ginčo sandorio dėka jų šeima gaudama vienkartinę 1 448,10 Eur įmoką iš atsakovės T. S. prarado UAB „TRAILINE“ akcijas, kurios per nepilnus dvejus metus atnešė jų šeimai 17 752,41 Eur pajamas. Ieškovės vertinimu, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių Sutartis bei akcijų perdavimo–priėmimo aktas pripažintini negaliojančiais ir atsakovų bei jos atžvilgiu taikytina dvišalė restitucija.

6Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad su sutuoktiniu vedybų sutarties nėra sudarę; jai nežinoma, kokie įmonės akcininkai nurodyti Juridinių asmenų registre; sutuoktinis jai nurodė, kad įmonės akcijos buvo vertos keliolika kartų daugiau, todėl ji taip nurodė ieškinyje; įmonės veikla nesidomi.

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad Sutarties sudarymo metu viešuosiuose registruose įmonės akcininku buvo nurodytas tik atsakovas A. A.; ieškinio teiginį, kad įmonės akcijos buvo vertos keliolika kartų daugiau, grindžia viešais įmonės finansiniais dokumentais.

8Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (el. b. t. I, b. l. 33–34).

9Atsakovas A. A. pripažino, kad UAB „TRAILINE“ akcijas atsakovei T. S. perleido neturėdamas ieškovės įgaliojimo veikti jos vardu, taip pat neinformavęs ieškovės apie planuojamą akcijų perleidimą bei paties sandorio sudarymą, tačiau jis taip pasielgė ne norėdamas pakenkti ieškovei ar norėdamas tyčia nuo jos nuslėpti akcijų perleidimą, o dėl nežinojimo – sudarydamas Sutartį jis pirmą kartą sudarinėjo sandorį dėl akcijų perleidimo, todėl nežinojo, kad tokio sandorio sudarymui buvo reikalingas ieškovės sutikimas. Pažymėjo, kad jis visada vienas rūpinosi verslu – pradedant įmonės įsteigimu, baigiant sprendimų, susijusių su tolimesne įmonės veikla, kuriuos pagal kompetenciją yra įgalioti priimti akcininkai, priėmimu, todėl ir sudarydamas Sutartį tiesiog paprastai žmogiškai nepagalvojo apie tai, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovės dalyvavimas tvarkant su įmone susijusius klausimus yra privalomas pagal įstatymą. Pripažino, kad įformindamas įmonės akcijų perleidimą, pasielgė pernelyg aplaidžiai – prieš sudarydamas Sutartį nepasikonsultavo su teisininkais, o akcijų perleidimo sutarties projektą abu su atsakove T. S. patikėjo parengti įmonės buhalterei.

10Teismo posėdžio metu atsakovo A. A. atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad įmonė maža, joje dirbo abiejų atsakovų vaikai, todėl T. S. buvo žinoma A. A. šeimyninė padėtis; nėra įrodymų, kad T. S. būtų kreipusi į Juridinių asmenų registrą tikslu išsiaiškinti akcijų priklausymą; Sutarties projektą A. A. pavedimu parengė įmonės buhalterė, A. A. jokios įtakos Sutarties turiniui nedarė, pateiktą projektą pasirašė, į Sutartį įtrauktas nuostatas vertino kaip šablonines, į jas per daug nekreipdamas dėmesio; Sutarties sudarymo metu įmonė turėjo pelno, akcijų pardavimo kaina nėra teisinga; akcijų vertinimas nebuvo atliktas; su ieškove vedybų sutarties A. A. nėra sudaręs.

11Atsakovė T. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 24–30).

12Atsakovė T. S. paaiškino, kad su ieškove iki Sutarties sudarymo buvo susitikusi tik vieną kartą Nidoje, kai atsakovas A. A. pakvietė ją kartu su drauge praleisti savaitgalį jo turimame bute, ji nuolat bendraudavo su atsakovu A. A., tačiau jų bendravimas buvo išimtinai dalykinio, bet ne asmeninio pobūdžio, jai tiksli informacija apie atsakovo A. A. šeimyninę padėtį nebuvo žinoma. Pabrėžė, kad ji neturėjo pagrindo manyti, kad akcijos atsakovui A. A. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes Sutarties 2 punktu atsakovas A. A. aiškiai patvirtino, kad akcijos nėra įkeistos, areštuotos bei nėra jokių nuosavybės teisių apribojimų, susijusių su akcijomis, be to, Sutarties 5 punkte buvo nurodyta, kad pirkėjui pilnai įvykdžius Sutarties 4 punkte nurodytas pareigas, pardavėjas įsipareigoja perduoti nuosavybės teises į akcijas, šalims pasirašant akcijų perdavimo–priėmimo aktą – atsakovės T. S. vertinimu, šių Sutarties nuostatų ir atsakovo A. A. patvirtinimų visuma iš esmės leidžia teigti, kad atsakovas A. A. nuslėpė nuo jos reikšmingas Sutarties sudarymo aplinkybes, t. y. kad akcijos jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad atsakovas A. A. pasirašė ne tik Sutartį, bet ir 2012 m. gruodžio 31 d. paprastųjų vardinių akcijų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo perdavė jai nuosavybės teises į akcijas, tokiu būdu jis antrą kartą jai patvirtino, kad akcijos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pabrėžė, kad sudarydama Sutartį buvo sąžininga, ji net neturėjo galimybės sužinoti, kad parduodamos akcijos yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes Juridinių asmenų registre nebuvo jokių duomenų apie ieškovę, kaip įmonės akcininkę, tuo tarpu atsakovas A. A. pažeidė savo, kaip pardavėjo, pareigą ir neatskleidė jai informacijos, kad parduodamos akcijos yra bendroji jungtinė jo ir ieškovės nuosavybė, tuo tarpu ji Sutarties metu pagrįstai galėjo pasitikėti atsakovu A. A. ir neabejoti dėl jo pateiktos informacijos sudarant Sutartį tikrumo, nes juos siejo ilgalaikiai darbiniai santykiai. Pažymėjo, kad ji jau nuo 1995 m. dirbo logistikos srityje, per šį laikotarpį buvo užmezgusi ryšius tiek su Lietuvos, tiek su užsienio klientais, kuriems buvo reikalingos logistikos geležinkeliais organizavimo paslaugos, po įmonės įsteigimo ir veiklos pradžios atsakovas A. A. ne kartą siūlė jai prisijungti prie įmonės veiklos kaip verslo partnerei ir kartu vystyti verslą, dar iki darbo įmonėje pradžios bei Sutarties sudarymo iš esmės jos pastangomis bei asmeninių pažinčių dėka įmonė turėjo galimybę sudaryti didelę dalį sutarčių su klientais, kurių užsakymai sudarydavo ženklią dalį įmonės pajamų, būtent dėl šios priežasties įmonėje dirbo ir jos sūnūs, todėl Sutartimi nustatyta akcijų kaina nebuvo neproporcingai maža, nes nemaža dalis įmonės turto Sutarties sudarymo metu buvo sukurta ir jos bei jos šeimos narių pastangomis.

13Teismo posėdžio metu atsakovės T. S. atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad sudarant Sutartį T. S. įmonėje jau dirbo, todėl jai buvo prieinami įmonės dokumentai, tarp kurių įmonės akcininkų sąrašas, kuriame įmonės akcininku buvo įvardintas tik vienas A. A., ji pati buvo sudariusi vedybų sutartį, todėl manė, kad A. A. kaip verslininkas ją taip pat galimai sudaręs, jei yra vedęs, galimai yra išsiskyręs, A. A. ji pasitikėjo, nes jį pažinojo, todėl pasitikėjo ir Sutarties, akto turiniu, pardavėjas turėjo pareigą atskleisti akcijų priklausomybę; akcijų vertės niekas nevertino, į bylą nėra patektą įrodymų apie akcijų vertę, įmonės 2012 m. finansinė atskaitomybė nėra patvirtinta; T. S. buvo siūloma tapti įmonės darbuotoja ir akcininke, Sutartį inicijavo A. A.; ieškovė iki dabar nėra nurodoma registre kaip įmonės akcininkė.

14Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta UAB „TRAILINE“ buhalterė L. G. parodė, kad įmonės direktorius jos paprašė apiforminti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, internete per rekvizitai.lt rado pavyzdį ir pagal jį parengė Sutarties projektą, įmonės direktorius Sutarties projekte nieko neprašė pakeisti, akcijų kainą nurodė direktorius; 2011 m. įmonės pelnas buvo apie 100 000 Lt, finansinė atskaitomybė už 2012 m. nėra patvirtinta; rytais įmonės darbuotojai bendrauja tarpusavyje, direktorius nešioja žiedą, jai buvo žinoma, kad direktorius yra vedęs, tai galėjo būti žinoma ir kitiems įmonės darbuotojams; T. S. įmonė dirba komercijos direktore; didžiausi įmonės klientai yra A. A..

15Ieškinys atmetamas.

16Byloje ginčas kilo dėl įmonės akcijų perleidimo teisėtumo.

17Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas A. A. 1983 m. liepos 23 d. sudarė santuoką (el. b. t. I, b. l. 9, 12), 2011 m. balandžio 12 d. atsakovas A. A. įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Trailana“, 2016 m. rugsėjo 12 d. įmonės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „TRAILANE“ (el. b. t. I, b. l. 13, 29, 63–65), 2012 m. gruodžio 27 d. atsakovas A. A. ir atsakovė T. S. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. A. už 5 000 Lt (1 448,10 Eur) pardavė 50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Trailana“ paprastųjų vardinių akcijų atsakovei T. S. (el. b. t. I, b. l. 10), 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovas A. A. ir atsakovė T. S. pasirašė uždarosios akcinės bendrovės „Trailana“ paprastųjų vardinių akcijų perdavimo–priėmimo aktą (el. b. t. I, b. l. 28).

18Sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė; CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

19Pagal CK 3.88 straipsnį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 dalies 1 punktas), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (1 dalies 4 punktas); turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (3 dalis).

20CK 3.92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

21CK 3.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (šio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis), gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga.

22Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovo A. A. atstovas advokatas patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas A. A., būdami sutuoktiniais, nėra sudarę vedybų sutarties, vadinasi, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis).

23Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas A. A. santuoką sudarė 1983 m. liepos 23 d. (el. b. t. I, b. l. 9, 12), 2011 m. balandžio 12 d. atsakovas A. A. įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Trailana“ (kurios pavadinimas vėliau buvo pakeistas į UAB „TRAILINE“) (el. b. t. I, b. l. 13, 29, 63–65). Byloje nėra ginčo dėl to, kad įmonės 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui A. A..

24Pagal aukščiau išdėstytas CK nuostatas, sandorį dėl vertybinių popierių, priklausančių sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, perleidimo turi teisę sudaryti tik abu sutuoktiniai arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito sutuoktinio įgaliojimą. Nagrinėjamu atveju sutartį su atsakove T. S. dėl įmonės akcijų perleidimo sudarė vienas atsakovas A. A., neturėdamas sutuoktinės (ieškovės) įgaliojimo. Nors atsakovas A. A. nurodė, kad jis nežinojo, jog tokio sandorio sudarymui buvo reikalingas ieškovės sutikimas, tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiga sutuoktiniams arba kartu sudaryti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomų vertybinių popierių perleidimo sutartis, arba turėti kito sutuoktinio įgaliojimą sandoriui yra nustatyta įstatymu, jo nežinojimas ir netinkamas suvokimas nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013), todėl atsakovo A. A. argumentai dėl to, kad jis nežinojo, jog akcijų perleidimo sandorio sudarymui buvo reikalingas jo sutuoktinės sutikimas, yra teisiškai nereikšmingi. Be to, asmuo, būdamas įmonės akcininku, direktoriumi, sudarydamas verslo sandorius turi elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, esant teisinių žinių stokai, kreiptis teisinės pagalbos į tos srities specialistus, to neatlikęs, turi prisiimti iš to kylančius neigiamus padarinius.

25Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kilus ginčui dėl reikšmingos sandoriui informacijos atskleidimo tinkamumo, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, jog ji buvo atskleista tinkamai, pareiga atskleisti perleidžiamų vertybinių popierių priklausomybę tenka pardavėjui, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas konkrečiai to teiraujasi; vien tai, kad pirkėjas galbūt žinojo, jog pardavėjas yra vedęs, nereiškia, kad šis laikomas tinkamai įvykdęs pareigą atskleisti reikšmingas sandorio sudarymo aplinkybes; vien faktas, jog pirkėjas galbūt žinojo apie pardavėjo santuoką, nėra pakankamas spręsti, kad pirkėjas žinojo apie jų priklausomybę sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, kartu ir konstatuoti jo nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju, vien tai, kad galimai (nes ieškovė ir atsakovai kartu atostogavo Nidoje A. šeimai priklausančiame bute, įmonėje dirbo abiejų atsakovų vaikai, A. A. nešiojo sutuoktuvių žiedą) atsakovė T. S. žinojo, jog atsakovas A. A. yra vedęs, nereiškia, kad atsakovė T. S. žinojo, kad įmonės akcijos ieškovei ir atsakovui A. A. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, tuo labiau, kai pati atsakovė T. S. buvo sudariusi povedybinę sutartį su savo sutuoktiniu (el. b. t. I, b. l. 73–76), taigi, žinojo, kad santuokos metu sutuoktiniai turtą gali valdyti nebūtinai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, be to, Juridinių asmenų registre įmonės akcininku buvo įregistruotas vienintelis atsakovas A. A. (el. b. t. I, b. l. 29, 63–65), tuo tarpu turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas A. A. suvokė, kad įmonės akcijas valdo kartu su savo sutuoktine (ieškove) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, tačiau pirkėjai atsakovei T. S. šios informacijos neatskleidė, nors turėjo tokią pareigą, o Juridinių asmenų registrui suteikė neteisingus duomenis – įmonės akcininku nurodė tik save. Pabrėžtina, kad įstatymo nežinojimas ir netinkamas suvokimas nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti atsakovės T. S. nesąžiningumo aukščiau nagrinėtu aspektu.

26Kaip dar vieną atsakovės T. S. nesąžiningumą ieškovė įvardijo dar ir tai, kad akcijas atsakovė T. S. įsigijo už ženkliai per mažą kainą, nes įmonės akcijos, ieškovės teigimu, buvo vertos keliolika kartų daugiau, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti ieškovė jokių įrodymų (akcijų vertinimo akto ar pan.) į bylą nepateikė, ginčas byloje nekilo, kad akcijos prieš sudarant Sutartį vertintos turto vertintojo nebuvo, įmonės buhalterė, apklausta kaip liudytoja, teismo posėdžio metu parodė, kad įmonės finansinė atskaitomybė už 2012 m. nėra patvirtinta, todėl teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad akcijas atsakovė T. S. įsigijo už ženkliai per mažą kainą – ieškovė tokio savo teiginio niekaip neįrodė, tuo tarpu sandorio šalys yra laisvos sutarti sandorio kainą.

27Taigi, teismas neturi pagrindo Sutartį ir 2012 m. gruodžio 31 d. paprastųjų vardinių akcijų perdavimo–priėmimo aktą pripažinti negaliojančiais, todėl tokie ieškovės reikalavimai atmetami, taip pat atmetamas išvestinis ieškovės reikalavimas taikyti dvišalę restituciją.

28Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

29Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

30Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

32Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33Atsakovė T. S. teismo prašė priteisti jai iš ieškovės ją atstovavusiam advokato padėjėjui sumokėtas jos patirtas 1 500 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 24–27, 66–68, 105–106). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovės T. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

34Teismo patirtos 13,93 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 14 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

35Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Nutarė

36ieškovės L. A. ieškinį atmesti.

37Priteisti atsakovei T. S. (a. k. ( - )) iš ieškovės L. A. (a. k. ( - )) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

38Priteisti valstybės naudai iš ieškovės L. A. (a. k. ( - )) 14 Eur (keturiolikos eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

39Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. L. A. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo... 5. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu A. A. yra susituokusi nuo 1983 m. liepos... 6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją,... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad... 8. Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė sprendimą... 9. Atsakovas A. A. pripažino, kad UAB „TRAILINE“ akcijas atsakovei T. S.... 10. Teismo posėdžio metu atsakovo A. A. atstovas advokatas papildomai paaiškino,... 11. Atsakovė T. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą... 12. Atsakovė T. S. paaiškino, kad su ieškove iki Sutarties sudarymo buvo... 13. Teismo posėdžio metu atsakovės T. S. atstovas advokato padėjėjas... 14. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta UAB „TRAILINE“ buhalterė L. G.... 15. Ieškinys atmetamas.... 16. Byloje ginčas kilo dėl įmonės akcijų perleidimo teisėtumo.... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas A. A. 1983 m. liepos 23... 18. Sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 19. Pagal CK 3.88 straipsnį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe... 20. CK 3.92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė... 21. CK 3.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriems sudaryti buvo... 22. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovo A. A. atstovas advokatas... 23. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas A. A. santuoką sudarė... 24. Pagal aukščiau išdėstytas CK nuostatas, sandorį dėl vertybinių... 25. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kilus... 26. Kaip dar vieną atsakovės T. S. nesąžiningumą ieškovė įvardijo dar ir... 27. Taigi, teismas neturi pagrindo Sutartį ir 2012 m. gruodžio 31 d. paprastųjų... 28. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko,... 29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų... 30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1... 31. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir... 32. Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų... 33. Atsakovė T. S. teismo prašė priteisti jai iš ieškovės ją atstovavusiam... 34. Teismo patirtos 13,93 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių... 35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 36. ieškovės L. A. ieškinį atmesti.... 37. Priteisti atsakovei T. S. (a. k. ( - )) iš ieškovės L. A. (a. k. ( - )) 1... 38. Priteisti valstybės naudai iš ieškovės L. A. (a. k. ( - )) 14 Eur... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...