Byla e2S-857-252/2016
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės RUAB „Santeka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-5733-223/2016 pagal ieškovo AB „YIT Kausta“ ieškinį atsakovei RUAB „Santeka“ dėl skolos priteisimo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė AB „YIT Kausta“ apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovės RUAB „Santeka“ priteisti: 14 916, 43 Eur skolą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį 379 Eur ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ar esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis areštą, o tokių nesant ar esant nepakankamai – nekilnojamųjų daiktų ir /ar kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovei, areštą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo atsakovės RUAB „Santeka“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 14 916,43 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Nutarė atsakovei neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 14 916,43 Eur sumą, areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises bendrai 14 916,43 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovei vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškove civilinėje byloje Nr. e2-5733-223/2016, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui.
  2. Apylinkės teismas nustatė, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pažymėjo, kad proceso metu privaloma laikytis šalių interesų pusiausvyros, siekti, kad atsakovė išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl piniginių lėšų areštas turi būti taikomas tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito atsakovės turto.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7

  1. RUAB „Santeka“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5733-223/2016.
  2. Nurodo, kad UAB „Santeka“ Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-446-544/2015 yra iškelta restruktūrizavimo byla ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtintas šios bendrovės restruktūrizavimo planas. Apeliantės vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ieškinio nagrinėti ir atitinkamai neturėjo pagrindo svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei klausimo. Ieškovė privalėjo kreiptis į atsakovės restruktūrizavimo administratorių su prašymu patvirtinti ieškovės kreditorinį reikalavimą apeliantės restruktūrizavimo byloje. Tik tokiu atveju, jei apeliantės restruktūrizavimo administratorius būtų ginčijęs ieškovės reikalavimą, šis klausimas būtų sprendžiamas teismo posėdyje RUAB „Santeka“ restruktūrizavimo byloje.
  3. Be to, teismas neįvertino, kad RUAB „Santeka“, kaip restruktūrizuojamos įmonės, statuso bei restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo ypatumų. Restruktūrizavimo atveju, kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Todėl esant pritaikytoms atsakovo kilnojamojo turto atžvilgiu laikinosioms apsaugos priemonėms, nėra galimybės tuo turtu disponuoti. Tokie apribojimai trukdo įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus, dėl turto arešto kyla sunkumų ir vykdant ūkinę komercinę veiklą bei restruktūrizavimo plano nustatyta tvarka tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-446-544/2015 buvo patvirtintas apeliantės kreditorių sąrašas, kurių finansinių reikalavimų apeliantei bendra suma sudaro 657 164,08 Eur. Todėl skundžiama nutartis ne tik neatitinka Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatų, bet ir pažeidžia visų kitų apeliantės kreditorių interesus, nes ieškovės potencialus reikalavimas UAB „Santeka“ yra iškeliamas aukščiau apeliantės kreditorių reikalavimų.
  4. Pabrėžia, kad UAB „Santeka“ valdymo organų veiklą restruktūrizavimo metu prižiūri teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius. Todėl visų kreditorių interesai restruktūrizavimo metu yra užtikrinti ir neegzistuoja jokia grėsmė, kad apeliantės turimas turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ar apsunkintas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Todėl teismo išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Santeka“ būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas yra nepagrįsta.
  5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB „YIT Kausta“ nesutinka su atskiruoju skundu. Nurodo, kad CPK nenumato atvejo, kai su atskiruoju skundu galima kreiptis į teismą dėl bylos teismingumo. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kad teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Todėl atskirajame skunde išdėstyti motyvai dėl teismingumo negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.
  6. Pabrėžia, kad ieškovės reikalavimas dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo apeliantei atsirado 2016 m. balandžio 6 d., t.y. po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kai UAB „Santeka“ atsisakius šalinti defektus, ieškovė patyrė defektų šalinimo išlaidas. Apeliantė reikalavimą gavo, jį pripažino, nustatė defektų šalinimo datas, tačiau defektų nepašalino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
  7. Ieškovė pažymi, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK redakcija nebenumato bylų, kuriose atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, perdavimo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 163 str. 1 d. 5 p., 166 str. 2 d., 34 str. 2 d. 5 p. pakeitimai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizuojamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai neperduodami restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, ir bylų akumuliavimo principas restruktūrizavimo procese netaikomas. LAT 2011 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011 yra pasisakęs, kad priešingai nei bankroto bylose, atskirose civilinėse bylose pareikšti ieškiniai, nagrinėjami bendra tvarka, nepriklausomai nuo to, kad atsakovui, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, yra iškeliama restruktūrizavimo byla.
  8. Ieškovės nuomone, skunde nepagrįstai nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis pažeidžia visų apeliantės kreditorių interesus, o ieškovės reikalavimas yra iškeliamas aukščiau apeliantės kreditorių reikalavimų. Restruktūrizuojama įmonė negali būti vertinama kaip išskirtinis rinkos dalyvis, kuriam negalėtų būti taikomi disponavimo turtu suvaržymai.
  9. Apeliantė ilgą laiką vengė šalinti defektus, o ieškovei pašalinus defektus atsisakė išlaidas apmokėti, skolos suma yra didelė. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis apelianto nepaskirstytieji nuostoliai sudaro net - 524 727 Eur, o jo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai beveik siekia turimo turto vertę ir sudaro net 910 359 Eur. Apeliantė įsiskolinusi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kas leidžia daryti išvadą, kad UAB „Santeka“ turi pastovių sunkumų vykdydama finansinius įsipareigojimus. Esant nurodytoms aplinkybėms kyla grėsmė, jos nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Ieškovės nuomone, apeliantė nenuginčijo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmetamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. CPK 144 str. 1 d. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai dalyvaujantys byloje ar kiti suinteresuoti asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – realus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.
  3. Apeliantė prie atskirojo skundo pateikė 2015 m. kovo 23 d., 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. lapkričio 16 d. nutarčių kopijas. Iš šių procesinių dokumentų kopijų ir informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovei UAB „Santeka“ Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla. 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui (civilinė byla Nr. B2-446-544/2015). Ieškovė skunde nurodė, kad atsakovei 2016 m. sausio – vasario mėnesiais nereagavus į reikalavimus pašalinti nustatytus karšto vandens vamzdynų defektus buvo pasitelkta trečioji šalis – UAB „Vartolita“, kuri šiuos defektus ir pašalino dėl ko ieškovė turėjo papildomų išlaidų. Ieškovės reikalavimas dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo UAB „Santeka“ apeliantei atsirado 2016 m. balandžio 6 d. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės reikalavimas atsakovei reiškiamas dėl skolos priteisimo, susidariusios po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
  4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad didelė reikalavimo suma, neturint duomenų apie skolininko turtinę padėtį, didina grėsmę galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui.
  5. Atskirajame skunde dėstomas ĮRĮ normų vertinimas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą šiuo atveju nėra reikšmingos, nes minimos nuostatos reglamentuoja skolinių reikalavimų, kilusių iki įmonės restruktūrizavimo pradžios tenkinimo tvarką (ĮRĮ 8 str. 1 p., 7 str. 2 d.), o nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodyta prievolė kildinama iš ieškovės ir atsakovės santykių atsiradusių po teismo nutarties iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Apeliantė RUAB „Santeka“ duomenų apie savo turimą turtą su atskiruoju skundu nepateikė. Todėl vien ta aplinkybė, kad ši bendrovė yra restruktūrizuojama įmonė, yra neabejotinas pagrindas išvadai, kad įmonė turi finansinių sunkumų (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 str. 1 d., 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ĮRĮ nuostatos nenumato jokių išimčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonei, kurios atžvilgiu, jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra pateikti ieškiniai dėl turtinių reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokiose bylose klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo sprendžiamas vadovaujantis bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 1 str. 1 d., 144 str.-145 str., Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 str. 5 d.).
  6. Apeliantei RUAB „Santeka“ su atskiruoju skundu nepateikus duomenų patvirtinančių, kad ginčo suma -14 916,43 Eur jai nėra didelė ir neegzistuoja grėsmės, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė RUAB „Santeka“ nenuginčijo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Tai, kad UAB „Santeka“ valdymo organų veiklą restruktūrizavimo metu prižiūri teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Juo labiau spręsti, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju bus pažeisti kitų UAB „Santeka“ kreditorių interesai.
  7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, formuojamą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus bei į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ieškinio reikalavimą apeliantės atžvilgiu tikėtinai pagrindė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina.
  8. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su apeliantės subjektyviu teisės normų, teismų praktikos neanalogiško pobūdžio bylose ir esamos teisinės situacijos interpretavimu neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo aptariamos situacijos kontekste, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
  9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio apeliantei kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.). Apeliantė taip pat turi teisę sumokėti reikalaujamą sumą į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą, tuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos (CPK 148 str. 2 d., 3 d.). Be to, pagal CPK 146 straipsnio nuostatas, apeliantė turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 2 d.).
  10. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), todėl atskirasis skundas atmestinas.

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

11Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai