Byla A-261-172-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui Martynui Jovaišai, trečiojo suinteresuoto asmens S. G.

4(S. G.) atstovėms K. G. ir A. G., vertėjai Gitanai Aleliūnaitei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant S. G. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3309 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. G.“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,24 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 2,81 ha ploto žemės sklypą Vilniaus mieste, ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), ir to paties sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,12 ha valstybinės žemės miško plotą, patenkantį į 0,32 ha ploto žemės sklypą Vilniaus m. sav., ( - ) k. (kadastrinis Nr. ( - )).

8Paaiškino, kad minėtu Sprendimu S. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko A. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 3,30 ha žemės, esančios ( - ) kaime, teritorijoje, LR 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, jog 2005 m. lapkričio 2 d. ( - ) k. S. G. suformuoti du žemės sklypai: 2,81 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) ir 0,32 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas (kadastrinis Nr. ( - )). Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie LR aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje Nr. 16541 nurodyta, kad 2,81 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) Vilniaus m. yra 0,24 ha valstybinės reikšmės miško. Tai patvirtina ir Tarnybos schema. Pagal Tarnybos 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažymą Nr. 16542 ir schemą 0,32 ha ploto žemės sklype (kadastrinis

9Nr. ( - )) Vilniaus m., ( - ) k., yra 0,12 ha valstybinės reikšmės miško. Priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeistos LR Konstitucijos 47 straipsnio, LR miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 str. ir LR žemės įstatymo 6 straipsnių nuostatos. Dėl šios priežasties Vilniaus apskrities viršininko Sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G., grąžinant natūra valstybinio miško plotą, naikintina kaip neteisėta ir prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams.

10Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono ( - ) teritorija 1996 m. balandžio 24 d. LR įstatymu Nr. I-1304 Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo priskirta Vilniaus miestui, todėl nuosavybės teisių atkūrimas į ( - ) teritorijoje turėtą žemę buvo vykdomas kaip kaimo vietovėje. Nuosavybės teisių atkūrimas yra tęstinis procesas. Vilniaus apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi LR Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka ir LR žemės ir miškų ūkio ministerijos 2000 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 108 (2001 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 240 redakcija) patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika. Pareiškėjas nenurodė jokių teisės aktų pažeidimų, todėl darytina išvada, kad šioje byloje yra laikomasi pozicijos, kad projektavimo darbai buvo atlikti vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis neteisėtais administraciniais aktais, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Vadovaujantis LR Vyriausybės įsakymu Nr. 385 patvirtinta Žemės reformos Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka ginčo žemės sklypų planai M 1:10000 atitinka Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3211-01 suprojektuotas ribas, nėra teisinio pagrindo ginčyti nuosavybės teisių atkūrimo, nurodant 2008 m. rugpjūčio 29 d. valstybinės reikšmės miškų plotų schemų fragmentus, bet neginčijant teritorijų planavimo dokumento. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą buvo priimami individualūs administraciniai aktai – nuosavybės teisių atkūrimo sprendimai, ir jų panaikinimas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo piliečių, kuriems atkurtos nuosavybės teisės, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Pareiškėjas turi nurodyti žemės sklypų (kadastriniai Nr. ( - ) ir ( - )), kuriems atlikti tikslieji geodeziniai matavimai, 0,24 ha ir 0,32 ha ploto dalių konkrečią buvimo vietą, kitaip sprendimo įvykdyti nebus galimybės.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pagal Tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruoti Vilniaus miškų urėdijos 565 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 8, kuris LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl LR Vyriausybės 1997 m.spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 2013) yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo patenka į ginčo sklypus (kadastriniai Nr. ( - ) ir ( - )). Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m.r rugpjūčio 29 d. pažymos Nr. 16541 ir Nr. 16542, LR miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės schemos fragmentai 2008 m. rugpjūčio 29 d. Nr. P0808-0065 ir Nr. P0808-0066 bei LR miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo 2008 m. rugpjūčio 20 d. aktas Nr. 237 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), patenka 0,24 ha valstybinės reikšmės miško, o į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ) patenka 0,12 ha valstybinės reikšmės miško. Minėtų žemės sklypų nuosavybės atkūrimas buvo įteisintas Vilniaus apskrities viršininko

122005 m. lapkričio 2 d. Sprendimu, t. y. po 2002 m. gruodžio 20 d. Nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo minėtos teritorijos buvo priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams. LR aplinkos ministerija 2003 m. vasario 18 d. raštu Nr. 12-2-1037 Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikė Nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų sąrašus ir schemas. Vilniaus apskritis viršininko administracijai buvo žinoma, kad yra rengiamas Nutarimo Nr. 2013 projektas, taip pat tai, kokie patikslinti miškų plotai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus pagal schemą, nes apskrities viršininkas suderino Nutarimo Nr. 2013 projektą. Vilniaus apskrities viršininko administracija, atkurdama nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė LR Konstitucijos 47 straipsnį, LR miškų įstatymo 4 straipsnį, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnius ir LR žemės įstatymo 6 straipsnį.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą patenkino – panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3309 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. G.“ dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir grąžinimo natūra 0,24 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 2,81 ha ploto žemės sklype Vilniaus m., ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), bei nuosavybės teisių atkūrimo ir grąžinimo natūra 0,12 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,32 ha ploto žemės sklype Vilniaus m., ( - ) vs., kadastrinis Nr. ( - ).

16Teismas, spręsdamas ginčą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsniu.

17Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 patvirtino Vilniaus mieste 13 990 ha valstybinės reikšmės miškų plotą pagal LR aplinkos ministerijos parengtas schemas. Apie šio LR Vyriausybės nutarimo priėmimą Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo informuota 2003 m. vasario 18 d. LR aplinkos ministerijos raštu Nr. 12-2-1037 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų“ (b. l. 32).

18Teismas nustatė, kad 2005 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-3309 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. G.“ (b. l. 22) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko A. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 3,30 ha žemės ( - ) kaime, teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr.I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui: šiuo sprendimu S. G. nuosavybės teise natūra grąžintas 3,13 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir, bendrąja nuosavybės teise, S. G. ir A. G. grąžintas natūra 0,17 ha kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypas.

19Minėto Vilniaus apskrities viršininko sprendimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybėje Vilniaus m., ( - ), S. G. buvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2,81 ha ploto kitos žemės ūkio paskirties sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir 0,32 ha ploto kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypas Vilniaus m., ( - ) vs., kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ). Tarnybos 2008-08-29 pažymoje Nr. 16541 (b. l. 11) nurodyta, kad 2.81 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), Vilniaus m., ( - ), yra 0,24 ha valstybinės reikšmės miško. Tai patvirtina ir Tarnybos 2008-08-29 schema Nr. P0808-0065 (b. l. 10). Pagal Tarnybos 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažymą Nr. 16542 (b. l. 16) ir 2008 m. rugpjūčio 29 d. schemą Nr. P0808-0066 (b. l. 15) 0,32 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. 0101/0159:1380), Vilniaus m., ( - ) vs., yra 0,12 ha valstybinės reikšmės miško.

20Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisės aktų pažeidimų, nepateikė įrodymų, kad ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis neteisėtais administraciniais aktais, kaip nepagrįstą, kadangi LR aplinkos ministerija 2003 m. vasario 18 d. raštu Nr. 12-2-1037 (b. l. 32) atsakovui pateikė Nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų sąrašus ir schemas. Atsakovui buvo žinoma, kad yra rengiamas Nutarimo Nr. 2013 projektas, taip pat tai, kokie patikslinti miškų plotai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus pagal schemą, nes apskrities viršininkas suderino Nutarimo Nr. 2013 projektą (b. l. 32-43).

21Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3309 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. G.“ dalys, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į 0,24 ha ir 0,12 ha valstybinio miško plotą, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio l dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnių nuostatos.

22III.

23Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

24Apeliacinį skundą grindžia šiom aplinkybėm:

251. Nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo teritoriją buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Valstybės žinios, 1997, Nr. 65-1558) 5 straipsnio 6 dalį. Teismas nepagrįstai nesivadovavo šia teisės norma, kadangi ji nurodo, kad teritorijose, priskirtose po 1995 m. birželio 1 d. nuosavybės teisės atkuriamos kaip kaimo vietovėje.

262. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra tęstinis procesas. Nėra pakankama teismo išvada, kad teritorijų planavimo dokumentai negali pakeisti Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miško plotų ir ribų. Teismas nepagrįstai nenagrinėja pateikiamų argumentų dėl teritorijų planavimo dokumentų, jų priėmimo terminų, administracinių aktų galiojimo laike aspektų ir kt. Neparengus žemės reformos žemėtvarkos projekto, nesuderinus jo, nepaženklinus žemės sklypų ribų vietovėje, t. y. neatlikus teisės aktuose numatytų veiksmų, nebus galimybės priimti teisėto nuosavybės teisių atkūrimo sprendimo. Darant išvadą, kad ginčo žemės sklypo projektavimo darbai buvo atlikti vadovaujantis galiojančiais tuo metu teisės aktais, nėra pagrindo nustatyti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, todėl laikytina, kad nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

273. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies ignoruodamas operatyvumo principą. Pareiškėjas nepagrįstai nepasinaudojo įstatyme numatyta galimybe išspęsti ginčą administracine tvarka.

28Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos argumentus:

291. Tai, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimas buvo priimtas vykdant nuosavybė teisių atkūrimo procesą kaip kaimo vietovėje, negali sudaryti pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir pareiškimą atmesti, nes jis nenaikina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsniuose įtvirtinto draudimo bet kokiu būdu, tarp jų nuosavybės teisių atkūrimo, perleisti privačion nuosavybėn miestų miškus, kurie visais atvejais pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą laikomi valstybinės reikšmės miškais, nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybė juos formaliai tokiems yra priskyrusi. Kadangi vieta, kurioje yra ginčo sklypas, tiek žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo. derinimo, patvirtinimo metu, tiek ginčijamų VAVA 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr.2.4-01-3309 priėmimo metu buvo Vilniaus miesto teritorijoje, miškas, patenkantis į ginčo sklypą, laikomas miesto mišku (Miškų įstatymo 2 str. 5 d.).

30Atitinkami draudimai buvo įtvirtinti ir atsakovo nurodyto žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo bei tvirtinimo metu. Įstatyme įtvirtinta nuostata, jog nuosavybė teisių atkūrimas į ginčo sklypus kaip kaimo vietovėje nereiškė galimybės atkurti nuosavybės teises į turtą, kuris yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali nuosavybės teise priklausyti kitiems asmenims.

312. Atsakovui, priimant ginčijamą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, buvo žinoma apie tai, jog į suformuotus grąžintinus žemės sklypų plotus patenka valstybinės reikšmės miško. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013, kuriuo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai Vilniaus mieste pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas ir į kuriuos patenka ginčo sklypai, buvo priimtas po žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Teritorijų planavimo dokumentai, kuriais suplanuoti ginčo sklypai, negali pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų ir ribų.

323. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 123 punktas numato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui. To paties Vyriausybės nutarimo 122 punktas numato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, išankstine neteismine tvarka nagrinėjami tik ginčai, atsiradę iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, tuo tarpu dėl ginčų, kilusių po sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, kaip ir yra šioje byloje, gali būti tiesiogiai kreipiamasi į teismą. Tokios nuostatos įtvirtintos ir teismų praktikoje (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-147/2008, LVAT 2003 m. birželio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A8-406/2003, 2004 m. birželio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A10-571/2004, 2007 m. balandžio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. A2-408/2007).

33Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su atsakovo Vilniaus apskrities viršininko apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

34Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad:

351. Nuosavybės teisų atkūrimas turi būti vykdomas pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla A3-438/2008).

362. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suformuotas ginčijamas žemės sklypas, nepanaikina fakto, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės S. G. prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, t. y. tiek tvirtinant žemės reformos žemėtvarkos projektą, tiek ir Vilniaus apskrities viršininkui priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ginčo teritorija nuo 1996 m. balandžio 20 d., kai buvo priimtas Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymas Nr. I-1304, buvo priskirta Vilniaus miestui, todėl taikytina Miškų įstatymo 5 straipsnio 6 dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Miškų įstatymo 4 straipsnyje taip pat nustatyta, kas yra valstybinės reikšmės miškai, ir nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra ir miestų miškai.

37Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime (byla 44/04-10/06) konstatavo kad „nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“, Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pažymėjo, kad „nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą).

383. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 2.4-01-2635 dėl nuosavybės teisių atkūrimo po Nutarimo Nr. 2013 įsigaliojimo, kuriuo ginčo sklypo dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Todėl žemėtvarkos projektas turėjo būti koreguojamas atsižvelgiant į Nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje A5-1021/2006 konstatavo, kad vien tai, kad detalusis planas buvo suderintas iki Nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, nėra pagrindas keisti miškų plotų ribas ir nurodo, kad tokiu atveju reikia keisti detaliuoju planu patvirtintas žemės sklypo ribas atliekant detalaus plano pakeitimą, įvertinus miško ribas.

394. Žemės reformos žemėtvarkos projektas tiesiogiai tretiesiems asmenims, kuriems apskrities viršininko sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, nesukuria jokių teisių ir pareigų, todėl šiuo atveju valstybės interesą (viešąjį interesą) pažeidė ginčijamas Vilniaus apskrities sprendimas.

40Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.

41Trečiojo suinteresuoto asmens S. G. atstovės paaiškino, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV.

44Apeliacinis skundas atmestinas.

45Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą.

46Pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovo 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimo

47Nr. 2.4-01-3309 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. G.“ sprendimo dalis ir nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3309 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. G.“ dalys, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į 0,24 ha ir 0,12 ha valstybinio miško plotą, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio l dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnių nuostatos.

48Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą grindžia fakto nustatymo bei teisės taikymo ginčo santykiams nesutikimo argumentais.

49Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

50Apeliacinės instancijos tesimas patikrinęs teismo sprendimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes.

51Byloje nėra nuginčyta ir surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas sprendimu atkūrė nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriame remiantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis yra įregistruoti Vilniaus miškų urėdijos 565 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 8, kuris priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo patenka į ginčo sklypus, kurių kadastriniai Nr. ( - ) ir ( - ). Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažymos Nr. 16541 ir Nr. 16542, LR miškų valstybės o valstybinės reikšmės schemos fragmentai 2008 m. rugpjūčio 29 d. Nr. P0808-0065 ir Nr. P0808-0066 bei LR miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo 2008 m. rugpjūčio 20 d. aktas Nr. 237 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), patenka 0,24 ha valstybinės reikšmės miško, o į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ) patenka 0,12 ha valstybinės reikšmės miško (b.l.10-19).

52Ginčo miškas valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Tokiu būdu, atsakovui priimant šioje byloje ginčijamą sprendimą galiojo aukštesnės galios teisės aktas, tai yra minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013, kuris draudė atkurti nuosavybes teises į ginčo žemės sklypą, nes sklypas buvo Vilniaus miesto teritorijoje ir jo dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškams.

53Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra jos išimtinė nuosavybė. Konstitucinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).

54Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad valstybė išperka miškus, kurie priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė.

55Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio taikymą 2010 m. sausio 25 d. nutartimi konstatavo (administracinė byla A525–19/2010), kad ši norma „yra imperatyvi ir aiškiai nustato, kad tam tikras sąlygas atitinkantys miškai yra išperkami. Šioje nuostatoje yra vartojama bendrinė sąvoka „miškas“, kurios definicijos Atkūrimo įstatymas atskirai nepateikia ir jos konkrečiai nesusieja su iki nacionalizacijos ir jos metu buvusiu ar sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu esamu mišku atitinkamame žemės sklype. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio taikymo sritis apima ir tą mišką, kuris šio įstatymo 4 straipsnyje yra įvardijamas kaip „žemė, apaugusi mišku“. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, taikant Atkūrimo įstatymo 13 straipsnį turi būti vadovaujamasi bendruoju miško apibrėžimu, esančiu Miškų įstatyme, ir būtent jo pagrindu sprendžiama, ar tam tikra teritorija yra valstybės išperkamas miškas. Todėl Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos laikytinos specialiosiomis, kurios taikytinos visiems atvejams, kai teritorija, į kurią numatoma atkurti nuosavybės teises, atitinka miško sąvoką pagal Miškų įstatymą. Kitaip tariant, nėra teisiškai reikšminga, ar sklype, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) buvo dar iki nacionalizacijos ar susiformavo jau po jos. Jei sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo metu tam tikra teritorija yra miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) ir tenkinama bent viena iš Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, šis straipsnis privalo būti taikomas ir miškas išperkamas, nepriklausomai nuo to, ar nuosavybė atkuriama pagal Atkūrimo įstatymo 4, 5 ar 6 straipsnius.

56Išvadą, kad Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos laikytinos specialiosiomis ir taikytinos visais atvejais, kai nuosavybės teisės atkuriamos į turtą, kuris sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu yra miškas Miškų įstatymo prasme, iš esmės pagrindžia ir Konstitucijos bei Miškų įstatymo nuostatų analizė“.

57Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

58Todėl teismai nagrinėdami bylas privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose ir analogiškose bylose. Esant šioms aplinkybėmis šioje byloje taikytinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties (administracinė byla A525–19/2010) nuostatos, nes bylos iš esmės yra analogiškos.

59Tokiu būdu, pagrįstai pripažinta, kad atsakovo sprendimas dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ) ir į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ) į kuriuos patenka miško plotai yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ir tai yra pagrindas jį panaikinti (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60Panaikinus sprendimą nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turi būti tęsiama pretendentų pasirinktu būdu, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad nuosavybės teisių atkūrimo galimybės turėjo būti administracine tvarka aptartos iki sprendimų panaikinimo, yra nepagrįstas.

61Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

62Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

63Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti.

64Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui Martynui Jovaišai, trečiojo suinteresuoto... 4. (S. G.) atstovėms K. G. ir A. G., vertėjai Gitanai Aleliūnaitei,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. I.... 7. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą,... 8. Paaiškino, kad minėtu Sprendimu S. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į... 9. Nr. ( - )) Vilniaus m., ( - ) k., yra 0,12 ha valstybinės reikšmės miško.... 10. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškimu... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su... 12. 2005 m. lapkričio 2 d. Sprendimu, t. y. po 2002 m. gruodžio 20 d. Nutarimo... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu... 16. Teismas, spręsdamas ginčą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47... 17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20... 18. Teismas nustatė, kad 2005 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko... 19. Minėto Vilniaus apskrities viršininko sprendimo pagrindu Vilniaus miesto... 20. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisės... 21. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005 m.... 22. III.... 23. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė apeliacinį... 24. Apeliacinį skundą grindžia šiom aplinkybėm:... 25. 1. Nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo teritoriją buvo vykdomas pagal... 26. 2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad nuosavybės teisių... 27. 3. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos... 28. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su atsakovo Vilniaus... 29. 1. Tai, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimas buvo priimtas vykdant... 30. Atitinkami draudimai buvo įtvirtinti ir atsakovo nurodyto žemės reformos... 31. 2. Atsakovui, priimant ginčijamą sprendimą dėl nuosavybės teisių... 32. 3. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su... 34. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad:... 35. 1. Nuosavybės teisų atkūrimas turi būti vykdomas pagal Vilniaus apskrities... 36. 2. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suformuotas... 37. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime (byla... 38. 3. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimą... 39. 4. Žemės reformos žemėtvarkos projektas tiesiogiai tretiesiems asmenims,... 40. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas... 41. Trečiojo suinteresuoto asmens S. G. atstovės paaiškino, kad sutinka su... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV.... 44. Apeliacinis skundas atmestinas.... 45. Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos... 46. Pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovo 2005 m. lapkričio 2 d.... 47. Nr. 2.4-01-3309 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste... 48. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą grindžia... 49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 50. Apeliacinės instancijos tesimas patikrinęs teismo sprendimą konstatuoja, kad... 51. Byloje nėra nuginčyta ir surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas... 52. Ginčo miškas valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirtas Lietuvos... 53. Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškai... 54. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad valstybė... 55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Atkūrimo įstatymo... 56. Išvadą, kad Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos laikytinos... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008... 58. Todėl teismai nagrinėdami bylas privalo vadovautis nustatyta teismų praktika... 59. Tokiu būdu, pagrįstai pripažinta, kad atsakovo sprendimas dalyje dėl... 60. Panaikinus sprendimą nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turi būti... 61. Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 62. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 63. Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti.... 64. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą... 65. Nutartis neskundžiama....