Byla A-662-1431-14

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. (G. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. (G. J.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas G. J. (G. J.) (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (15/6-9)15PR-200 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui G. J. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

5Skunde pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu atsakovas nesuteikė laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje bei nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į ( - ). Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolo (toliau – ir Protokolas) 33 punkte nurodė, kad išvykimo iš kilmės valstybės priežastys – patiriami grasinimai, negalėjimas sugyventi su buvusia žmona, reketas. Protokolo 35 punkte yra užfiksuotas jo paaiškinimas apie patirtą persekiojimą ir/ar grėsmę kilmės valstybėje, dėl kurio kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir kuris iš esmės atitinka 33 punkte pateiktus paaiškinimus, t. y. kad kilmės valstybėje jam grasinama, reikalaujama dirbti be atlyginimo. Protokolo 34 punkte nurodė, kad Lietuvoje nori pradėti naują gyvenimą. Nors Protokole pateikta informacija dėl prieglobsčio suteikimo aplinkybių yra labai glausta ir reikalaujanti papildomo paaiškinimo, taip pat iš pateiktų aplinkybių nėra galimybės spręsti, nei kokie subjektai, nei dėl kokių priežasčių jo atžvilgiu atliko persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje, tačiau Migracijos departamentui nurodytos informacijos pakako, kad prieglobsčio prašymas būtų pripažintas kaip akivaizdžiai nepagrįstas ir priimtas neigiamas sprendimas. Manė, kad jam nebuvo tinkamai išaiškinta pareiga pirminės apklausos metu išsamiai nupasakoti savo prieglobsčio prašymo pateikimo aplinkybes, todėl skundžiamas sprendimas yra priimtas tinkamai jo neapklausus ir nesurinkus visų prieglobsčio prašymą nagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių. Papildoma prieglobsčio prašytojo apklausa nebuvo atlikta. Skirdamas draudimo atvykti į šalį terminą, Migracijos departamentas turėjo nurodyti ir tokio sprendimo motyvus, o ne tik aklai vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kadangi motyvai neišdėstyti, ribojama jo teisė į gynybą.

6Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas neatitinka persekiojimo veiksmams keliamų reikalavimų. Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimą dėl neva patiriamo persekiojimo ( - ), o jo pateikta informacija yra abejotina. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas supažindinamas su jo teisėmis, apklausos tikslu, konfidencialumo principu, pareigomis bei jų nevykdymo padariniais. Tokiu būdu pareiškėjas turėjo visas galimybes valstybės pareigūnams pateikti visą norimą ir turimą informaciją. Remiantis Migracijos departamento duomenimis bei įvertinus visą pareiškėjo asmens bylą, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas patiria ar gali patirti valdžios institucijų sistemingą persekiojimą, dėl kurio šiam asmeniui būtina tarptautinė apsauga. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad ( - ) administracinė ir teisminė sistema yra neveiksminga ir negali suteikti apsaugos savo valstybės piliečiams, juo labiau kad pats pareiškėjas net nebandė ieškoti apsaugos savo kilmės valstybėje. Akivaizdu, kad pareiškėjas klaidingai supranta prieglobsčio suteikimo procedūros reikalavimus, kadangi mano, jog vien paaiškinimas apie tariamai gresianti persekiojimą savaime pagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą. Migracijos departamentas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kad jis piktybiškai naudojasi Lietuvos Respublikos prieglobsčio procedūra, bandydamas atitikti prieglobsčio suteikimo sąlygas, pateikia abejotiną informaciją pasinaudodamas prieglobsčio teise, siekia įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje. Jokių papildomų sąlygų, papildomo pagrindimo arba išimčių prieglobsčio prašytojams Įstatymo 133 straipsnio nuostatos nenumato. Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai taip pat nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų, taigi Migracijos departamentui šiuo aspektu yra suteikti diskrecinės galios įgaliojimai veikti savo nuožiūra, nenukrypstant nuo institucijai priskirtų bendrųjų tikslų. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas pagal savo kompetenciją nustatė, kad jis pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką bei piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo procedūra, todėl buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejiems metams. Įvertinus individualias pareiškėjo bylos aplinkybes, buvo nuspręsta netaikyti jam maksimalaus 5 metų draudimo atvykti termino. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 1V-382 redakcija) patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo nuostatomis, Migracijos departamentas priimdamas sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo ir draudimo atvykti vadovavosi išvadoje nurodytais motyvais. Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja Migracijos departamentą nurodyti motyvus tik sprendimo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo, o išsiuntimo ir draudimo atvykti motyvai privalo būti išdėstyti tik išvadoje.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo G. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 1 dalį, išdėstė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 ir kt.). Vadovaujantis Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktu, prieglobsčio prašytojas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu turi pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7, 66.4, 66.5 punktus.

11Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nors pareiškėjas teigia, jog išvyko iš ( - ) dėl fizinių asmenų grasinimų, jis nenurodė aplinkybės, kad jo kilmės šalis negynė jo teisių ir teisinių interesų. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Migracijos departamento išvada Nr. (15/6-9)-19PR-200(RN) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir pabėgėlio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui G. J. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“, 2013 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)15PR-200 nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

12Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis pabėgėlių teisės klausimus, yra 1951 m. Ženevos konvencija „Dėl pabėgėlių statuso“, ratifikuota 1997 m. sausio 21 d. įstatymu Nr. VIII-85 (toliau – ir Konvencija). Europos Sąjungoje pabėgėlių statuso suteikimo klausimams spręsti priimta Tarybos direktyva 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ (toliau – ir Direktyva). Teismas nurodė Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punktą, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, Direktyvos 2 straipsnio c punktą.

13Pareiškėjo prašymas skundžiamu sprendimu buvo atmestas pripažinus jį akivaizdžiai nepagrįstu pagal Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, įvertinus, kad asmuo nepateikė patikimos informacijos, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo persekiojimo kilmės šalyje. Pareiškėjas nurodė, kad jaučia baimę būti kilmės šalyje, nes jo gyvybei ir sveikatai gresia pavojus dėl fizinių asmenų grasinimų. Iš bylos medžiagos ir pareiškėjo skundo motyvų negalima daryti išvados, kad prieš pareiškėją buvo panaudoti persekiojimo veiksmai, susiję su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politinėmis pažiūromis. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ( - ) teisinė sistema yra neveiksminga ir nepajėgi nustatyti smurto prieš šalies piliečius veiksmų, persekioti baudžiamąja tvarka ir nubausti kaltus asmenis. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad kilmės šalyje jis negalėjo gauti valstybės apsaugos nuo valstybinių ir nevalstybinių subjektų vykdomų jo teisės pažeidimų. Galimai kilusi grėsmė kilmės šalyje dėl asmeninių konfliktų nelaikytina pagrindu suteikti pareiškėjui tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje.

14Įvertinus Migracijos departamento byloje esančius įrodymus, negalima daryti išvados, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas orumas ar bus kokiu būdu baudžiamas. Atsakovas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, kad pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, siekdamas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje ir pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis, o ne siekdamas gauti tarptautinę apsaugą nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimų. Įvertinus byloje esančius įrodymus, padaryta išvada, kad pareiškėjas nebuvo persekiojamas dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o jo prašymas pagrįstai pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Teismas nurodė Konvencijos 33 straipsnį, Įstatymo 87 straipsnį, Direktyvos 2 straipsnio e punktą. Duomenų, kad pareiškėjas galėtų būti veikiamas vienu iš minėtose normose nurodytų būdų, nenustatyta, todėl papildomos apsaugos suteikimas nėra reikalingas.

15Teismas pabrėžė, kad Įstatymo 133 straipsnio 2 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog viena iš kategorijų užsieniečių, kuriems uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, yra tie asmenys, kurie buvo išsiųsti iš šalies. Tokiems užsieniečiams gali būti paskelbtas draudimo atvykti terminas iki penkerių metų. Įsigaliojus Migracijos departamento skundžiamam sprendimui, pareiškėjas taptų šiai kategorijai priklausančiu asmeniu, todėl draudimas atvykti į šalį trejus metus yra motyvuotas ir teisėtas. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais. Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą iš naujo.

16III.

17Pareiškėjas G. J. (G. J.) (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 20-23) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

18Apeliaciniame skunde pirmiausia teigia, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė ir patvirtino, jog bylos medžiaga yra neišsami, joje trūksta informacijos ir duomenų. Tai matyti iš teismo vartojamų sąvokų apibūdinant ir vertinant byloje esančią medžiagą: teismas konstatuoja, kad iš bylos medžiagos ir pareiškėjo skundo motyvų negalima daryti išvados, jog apeliantas kilmės valstybėje nepatyrė jokių persekiojimo veiksmų susijusių su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politinėmis pažiūromis; taip pat konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą,( - ) . Pažymi, jog aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojo bylos medžiaga dėl procedūrinių pažeidimų yra neišsami ir su trūkumais, buvo nurodyta jau pradiniame apelianto skunde. Nors teismas šią aplinkybę netiesiogiai pripažino, tačiau tai neužkirto kelio atmesti pareiškėjo skundą.

19Antra, pažymi, kad Protokolas buvo sudarytas pažeidžiant apelianto teises ir jis buvo pagrindinis dokumentas, kurio vadovavosi Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą. Teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad pirminės apklausos metu jam buvo paaiškinta, jog išsami prieglobsčio prašytojo apklausa dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje bus atlikta tik po Protokolo sudarymo, t. y. tuomet, kai jis bus pristatytas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrą (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras). Tokie pareigūno veiksmai suklaidino apeliantą, kadangi leido jam manyti, jog Protokole pateikta informacija turi būti trumpa ir glausta, o visas aplinkybes, dėl kurių jis buvo priverstas palikti ( - ), jis išsamiai galės papasakoti per papildomą apklausą Užsieniečių registracijos centre, kuri niekada ir nebuvo atlikta.

20Trečia, analizuojant apelianto atliktos apklausos Protokolą, kyla pagrįstų abejonių dėl jos kokybės ir išsamumo. Prie Protokolo 35 punkto esančiame laukelyje, kur apeliantas turėjo nurodyti duomenis apie patirtą persekiojimą ar grėsmę kilmės valstybėje, yra nurodytas vos vienas sakinys aplinkybių, kurios, be kita ko, apelianto teigimu, yra surašytos kitaip, nei buvo nurodytos apklausos metu. Migracijos departamentas, kaip institucija, atsakinga už užsieniečių prašymų dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą, matydama, kad apklausa yra neišsami ir su trūkumais, turėjo atlikti papildomą apelianto apklausą ir išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su apelianto prieglobsčio prašymu. Tačiau tai atlikta nebuvo.

21Ketvirta, apklausiant apeliantą bei sudarant Protokolą nedalyvavo kvalifikuotas rusų kalbos vertėjas, kuris būtų galėjęs paaiškinti apeliantui, ko konkrečiai iš jo reikalaujama, taip pažeidžiant apelianto teisę naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis, kuri įtvirtinta Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Nors apelianto apklausą atlikusi ir Protokolą suraišiusi pareigūnė su apeliantu bendravo jam suprantama rusų kalba, tačiau tai vis tiek neužkirto kelio atliktiems procesiniams pažeidimams. Teismo posėdžio metu apeliantas paaiškino, kad sudarius Protokolą, jis nebuvo supažindintas su jo turiniu, tačiau jam buvo liepta parašu patvirtinti, kad Protokolo turinys jam yra perskaitytas suprantama kalba bei surašytas teisingai, ką apeliantas ir padarė. Vėliau, kai minėto Protokolo pagrindu buvo priimtas neigiamas Migracijos departamento Sprendimas, jam tapo žinoma, kad aplinkybės, kuriomis rėmėsi Migracijos departamentas, yra nurodomos iš Protokolo, tačiau visai ne tos, kurias apklausos metu buvo nurodęs pats apeliantas, t. y. tokios aplinkybės, kaip negalėjimas sugyventi su buvusia žmona, liepimas dirbti be atlygio ir t. t.

22Penkta, Jungtinių tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos išleisto Pabėgėlių statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo (toliau – ir Vadovas) 205 punkto b dalyje yra įtvirtintos apklausą atliekančio asmens pareigos: užtikrinti, kad besikreipiantis asmuo su savo atveju supažindintų kiek įmanoma detaliau ir pateikdamas visus galimus įrodymus; siekdamas nustatyti objektyvius ir subjektyvius veiksnius, įvertinti besikreipiančio asmens patikimumą ir įrodymus ir kt. Ankščiau minimą informaciją patvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punkte įtvirtinta nuostata, jog prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte. Nagrinėjamu atveju apklausą atlikęs ir Protokolą sudaręs asmuo neįvykdė jam numatytų pareigų bei užkirto kelią į objektyvų apelianto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, dėl ko buvo netinkamai bei neišsamiai atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa ir jos pagrindu priimtas Sprendimas. Teismas minėtų aplinkybių tinkamai neįvertino ir neištyrė, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Akivaizdu, kad Migracijos departamentas neatliko papildomos apklausos, kuri buvo būtina siekiant priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą dėl apelianto prieglobsčio prašymo, todėl darytina išvada, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat naikintinas.

23Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 41-44) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24Nurodo, jog apeliantas klaidingai interpretavo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bylos medžiagos išsamumo. Apeliantas šiuo argumentu sąmoningai klaidina teismą, pirmosios instancijos teismas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepripažino, kad bylos medžiaga dėl procedūrinių pažeidimų yra neišsami ar su trūkumais. Be to, apelianto pateikta teismo sprendimo interpretacija dėl kilmės valstybės apsaugos siejant ją su netiesioginiu pripažinimu, kad bylos medžiaga dėl procedūrinių pažeidimų yra neišsami ar su trūkumais, neturi jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintas pabėgėlio statuso taikymo nuostatas, valstybės apsaugos nebuvimas yra viena iš būtinųjų sąlygų. Nurodo Tvarkos aprašo 66.2 punktą. Apelianto ginčijamas teismo vertinimas yra grįstas specifiniu pabėgėlių teisėje reikalavimu, jog asmens nurodomi faktai, šiuo atveju apsauga ( - ), turi būti objektyviai pagrįsti, t. y. neprieštarauti visuotinai žinomiems faktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad Įstatymo 86 straipsnyje ir 87 straipsnyje įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

25Nurodo, jog vadovaujantis Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir Tvarkos aprašo 7 punktu, apeliantas visas aplinkybes turėjo pateikti pirminės apklausos metu. Pirminės apklausos protokolo klausimai yra standartiniai ir pateikiami visiems prieglobsčio prašytojams, siekiant surinkti duomenis apie juos, nustatyti atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą, prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus bei išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Šie klausimai yra paprasti, konkretūs, sudaryti tokiu būdu, kad remiantis protokole pateiktais duomenimis būtų įmanoma spręsti klausimą dėl pateikto prašymo pagrįstumo.

26Pažymi, kad apeliantas klaidingai supranta prieglobsčio suteikimo procedūros reikalavimus, manydamas, jog vien prieglobsčio prašymo pateikimas Europos Sąjungos valstybėje narėje, šiuo atveju subjektyvus paaiškinimas apie persekiojimą kilmės valstybėje, savaime pagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą. Prieglobsčio prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, o Migracijos departamentas – įvertinti prašymo pagrįstumą (Tvarkos aprašo 9.5 ir 16 p., Įstatymo 2 str. 1 d.). Papildoma apklausa atliekama tada, kai tai yra reikalinga. Įvertinus apelianto nurodytus prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, Migracijos departamentas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ( - ) apeliantui negresia persekiojimas, susijęs su jo rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Taip pat nėra jokių priežasčių manyti, kad apelianto nurodyti persekiojimo (smurto) dalyviai, tariamai jį reketavę ir grasinę, veikė valstybės vardu, o apeliantas, būdamas ( - ) piliečiu, nevalstybinių subjektų persekiojimo (smurto) atveju negalėtų kreiptis apsaugos į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas.

27Atliekant apelianto apklausą jis buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis, tai patvirtina jo paties parašas apklausos protokole. Be to, skunde ar apeliaciniame skunde apeliantas taip ir nenurodė aplinkybių, kurių dėl tariamo suklaidinimo jis nepateikė pirminės apklausos metu. Pateikdamas skundą teismui bei turėdamas galimybę pateikti kompetentingai Lietuvos Respublikos institucijai visą informaciją, susijusią su jo prašymu dėl prieglobsčio, kuri tariamai nebuvo pateikta Migracijos departamentui prašymo nagrinėjimo metu, apeliantas nenurodė nei vienos aplinkybės, nors iš dalies pagrindžiančios jo prašymą, o apsiribojo bendrais teiginiais. Tai tik patvirtina, kad apelianto teiginiai apie tai, jog jis nepateikė detalios informacijos apie jam gresiantį persekiojimą dėl jam nesudarytų tinkamų sąlygų, yra nepagrįsti.

28Apklausą atlikęs ir Protokolą sudaręs asmuo tinkamai įvykdė savo pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad asmuo, prašantis suteikti jam prieglobstį, privalo visapusiškai ir tinkamai bendradarbiauti su prašymą nagrinėjančia institucija, pateikti tikrovę atitinkančią informaciją ir padėti prašymą nagrinėjančiai institucijai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Vadovo 205 punkte. Pati prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra yra atliekama siekiant užtikrinti būtent prašymą pateikusio asmens teises ir interesus, be to, bendriausia prasme įrodinėjimo našta tenka prašymą pateikusiam asmeniui (Vadovo 196 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2299/2011, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1353/2013). Apeliantas viso proceso metu nenurodė nei vienos aplinkybės, nors iš dalies pagrindžiančios jo prašymą.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo siekio gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas ginčija Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (15/9)15PR-200, kuriuo ( - ) piliečiui G. J. (G. J.) nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į ( - ), taip pat uždrausta trejus metus jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei nuspręsta atitinkamus duomenis įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

32Teisiniai santykiai dėl pareiškėjo prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

33Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 21 d. prašyme suteikti prieglobstį kaip svarbiausią ir vienintelę prieglobsčio suteikimo aplinkybę nurodo tai, kad ( - ) grasina jį nužudyti. Tos pačios datos prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolo dalyje „Duomenys apie patirtą persekiojimą arba grėsmę kilmės valstybėje, dėl kurių kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje“ nurodyta, kad negali sugyventi su buvusia žmona, grasinimai, pinigų reketas, liepimas dirbti be atlygio. Šiame protokole išvykimo iš kilmės valstybės tikslą pareiškėjas įvardija tai, jog nori pradėti viską iš pradžių, dirbti, susirasti naujų draugų.

34Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė persekiojimo baimės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo individualaus persekiojimo kilmės valstybėje realaus egzistavimo faktą ir kad jo atžvilgiu kilmės šalyje buvo įvykdyti veiksmai, pažeidę žmogaus teises ir pagrindines laisves. Esminiai pareiškėjo argumentai yra susiję su tuo, kad jam ( - ) grasinama. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad kilmės šalyje jis negalėjo gauti valstybės apsaugos nuo valstybinių ir nevalstybinių subjektų vykdomų jo teisės pažeidimų, taip pat galimai kilusi grėsmė ( - ) dėl asmeninių konfliktų niekaip nėra susijusi su tarptautinės apsaugos suteikimu. Taip pat iš informacijos, pateiktos prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole, matyti, kad pareiškėjas yra rusų tautybės, netikintis, jokioms politinėms partijoms ar organizacijoms nepriklauso ir dėl šių priežasčių persekiojimo kilmės valstybėje nepatyrė.

35Įstatymo 87 straipsnis numato, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įstatyme vartojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti prieglobstį ne tik ir ne tiek dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių, su prašytoju tiesiogiai susijusių aplinkybių, kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra nagrinėjančios prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas.

36Nors pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole nurodo, kad kilmės valstybėje grasina jį nužudyti, tačiau į bylą nepateikti jokie duomenys, galintys būti pagrįstos baimės įrodymais dėl jam ( - ) gyvybei, sveikatai kylančios grėsmės, ar kad jį grąžinus į kilmės valstybę bus pažeistos jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Tuo tarpu tokių pareiškėjo nurodytų aplinkybių kaip tariami grasinimai, pinigų reketas, jų absoliučiai nekonkretizuojant, nėra pagrindo kvalifikuoti pagal Įstatymo 87 straipsnį. Akivaizdu, jog G. J. nenori grįžti į kilmės valstybę ne genamas visiškai pagrįstos baimės, o dėl kitų priežasčių (finansinės problemos, buvusios žmonos pretenzijos ir kt.).

37Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, jis pažeidė atvykimo į Lietuvos Respubliką tvarką, taip pat į tai, jog draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką taikomas ne maksimalų Įstatyme nustatytą terminą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ( - ) piliečiui G. J. (G. J.) teisėtai ir pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

38Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį - toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas akivaizdžiai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie grasinimus kilmės valstybėje bei piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo tvarka, taip pat absoliučiai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo individualaus persekiojimo kilmės valstybėje realaus egzistavimo faktą, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė suteikti laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

39Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolo 1 ir 9 lapuose esantis pareiškėjo parašas ir patvirtinimas, kad jam protokolas buvo perskaitytas suprantama (rusų) kalba, rodo, kad jis buvo supažindintas su per apklausą pateiktos informacijos svarba (duomenų, kuriuos jis pateiks per šią apklausą, pagrindu bus priimtas sprendimas dėl pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio) ir teisėmis bei apklausos metu jo pateikta ir protokole fiksuota informacija. Taip pat labai jau glaustai išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje, ir G. J. (G. J.) pateiktame prieglobsčio suteikimo prašyme bei netgi jie nedetalizuojami ir apeliaciniame skunde. Be to, pirminės apklausos metu pareiškėjas nepateikė nei vienos aplinkybės, nors iš dalies pagrindžiančios jo prašymą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad dėl anksčiau nurodyto protokolo ne išsamumo turėjo būti atlikta papildoma apklausa bei surašant protokolą nedalyvavo kvalifikuotas rusų vertėjas atmestini kaip nepagrįsti.

40Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei vertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. J. (G. J.) apeliacinį skundą atmesti.

43Nutartis neskundžiama.