Byla e2S-774-803/2017
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo atsakovams V. V. ir VĮ Registrų centrui

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo atsakovams V. V. ir VĮ Registrų centrui.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, įtvirtinančių galimybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, arba atidėti žyminį mokestį, taikymo ir aiškinimo.

52. Ieškovė teikė ieškinį, prašydama: 1) padalinti bendrą turtą – gyvenamąjį namą unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kiekvienam priteisiant po ½ dalį šio turto; 2) panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą apie tai, kad viso gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), savininku yra atsakovas V. V.. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, padalindamas gyvenamąjį namą lygiomis dalimis: priteisė D. V. ir V. V. po ½ dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); bylos dalį dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo nutraukė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo, be kita ko, prašydamas panaikinti minėto sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista ½ dalis gyvenamojo namo.

63. Apeliantas (atsakovas) V. V. pateikdamas apeliacinį skundą nurodė, jog apylinkės teismo sprendime nurodyta 144,81 Eur žyminio mokesčio suma už bylos nagrinėjimą teisme, todėl jis sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios 44,81 Eur sumos žyminio mokesčio prašo atleisti arba atidėti likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą. Prašymą grindžia sunkia materialine padėtimi, nurodydamas, jog augina du vaikus, gimusius 2009 m. ir 2007 metais, nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio registruotas darbo biržoje.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

84. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi apelianto (atsakovo) V. V. prašymą atmetė, įpareigodamas per nustatytą terminą primokėti 571 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

95. Teismas konstatavo, kad pagal apeliacinio skundo dalyką apeliantas turėjo už apeliacinį skundą sumokėti 671 Eur žyminį mokestį. Sprendė, jog apelianto turtinė padėtis nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

106. Pažymėjo, jog nei vaikų išlaikymas, nei ilgalaikė bedarbystė nėra asmens turtinę padėtį apibūdinantys faktoriai, o apeliantas nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų vertinti atsakovo turtinę padėtį apeliacinio skundo padavimo metu. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovą byloje atstovavo atstovas pagal pavedimą, atsakovo turtinė padėtis nebuvo kliūtis jį atstovavusių byloje advokatų paslaugoms apmokėti, todėl sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga. Konstatavo, kad apeliantui nepateikus įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos žymiai pablogėjo, bei nepateikus įrodymų, parodančių jo turtinę padėtį apeliacinio skundo padavimo metu, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovas nepajėgus sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

127. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) V. V. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prijungti prie bylos apelianto teikiamus rašytinius įrodymus apie jo turtinę padėtį ir atleisti nuo likusios 571 Eur žyminio mokesčio sumos; jeigu teismas neatleistų apelianto nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, atleisti nuo kitos žyminio mokesčio sumos arba atidėti žyminio mokesčio sumos sumokėjimą. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

137.1. skundžiama nutartimi pažeista apelianto teisė į teisminę gynybą įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje;

147.2. teismas neatsižvelgė į labai sunkią šiuo metu apelianto turtinę padėtį, kurią pagrindžia pridedami rašytiniai įrodymai apie jo ir sutuoktinės gaunamas pajamas, įsipareigojimus, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei jo vertę. Nurodo, kad rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog apeliantas laisvų lėšų sumokėti likusiai žyminio mokesčio daliai šiuo momentu neturi.

158. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsisakyti priimti apelianto pateikiamus rašytinius įrodymus su atskiruoju skundu ir apelianto atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, jog apeliantas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl apeliantui turėtų būti žinoma, kad prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie jo pridedami rašytiniai įrodymai, tačiau teikdamas apeliacinį skundą apeliantas nepateikė jokių jo sunkią finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Apeliantas dėsto naujus argumentus ir pateikia naujus rašytinius įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju negali būti taikoma nė viena CPK 314 straipsnyje nurodyta išimtis, dėl kurių rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu. Be to, net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas priimtų rašytinius įrodymus, jie nepagrindžia sunkios apelianto finansinės padėties, kadangi apeliantas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl yra finansiškai pajėgus sumokėti žyminį mokestį. Teismas

konstatuoja:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

179. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.

18Dėl rašytinių įrodymų

1910. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu (taip pat ir atskiruoju) skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

2011. Apeliantas teikdamas atskirąjį skundą pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais grindžia sunkią turtinę padėtį, ir kurie nebuvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu: 2017 m. sausio 6 d. VĮ Regitra pažymą Nr. 1.6 Sl 27, medicininių dokumentų išrašus, VĮ Registrų centro išrašus apie nekilnojamąjį turtą, AB DNB banko sąskaitos išrašus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Konstatuojama, jog naujų rašytinių įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeis rungimosi principo, kadangi byla elektroninė, atskirasis skundas išsiųstas ieškovei atsiliepimui pateikti, taigi, vertintina, jog ieškovei teikiami su atskiruoju skundu rašytiniai įrodymai buvo žinomi ir ji turėjo galimybę įgyvendinti teisę dėl jų pasisakyti (o kaip matyti iš atsiliepimo ir įgyvendino). Be to, kartu su atskiruoju skundu teikiami įrodymai atitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintą įrodymų sąsajumo kriterijų, nes juose nurodomais duomenimis apeliantas siekia pagrįsti sunkią turtinę padėtį. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl įvertinus byloje keliamus klausimus ir jų išsprendimui vertintinas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma vertina apelianto naujai pateiktus įrodymus. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, jog jeigu kaip įrodymas teikiamas jau egzistuojantis dokumentas, tai vien pagal kiekį ir apimtį nepakanka konstatuoti, kad jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, net jei reikalautų skirti laiko kitiems bylos dalyviams susipažinti su jais ir teikti dėl jų paaiškinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017 25 punktą). Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

2112. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).

2213. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą pašalinti trūkumams (CPK 316 straipsnis). Proceso įstatyme imperatyviai įtvirtintos žyminio mokesčio dydžio nustatymo, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos, viena kurių – įrodyti sunkią finansinę padėtį (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010).

2314. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teikdamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo prašė atleisti arba atidėti, o prašymą grindė sunkia finansine padėtimi, pateikdamas Vilniaus teritorinės darbo biržos 2016 m. gruodžio 22 d. pažymą Nr. P79-2016-146 (el. b. T.2., b. l. 107) bei nurodydamas, jog augina du nepilnamečius vaikus. Nors apeliantas neteisingai apeliaciniame skunde nurodė mokėtiną žyminį mokestį, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė kitą mokėtiną žyminio mokesčio sumą (671 Eur), tačiau apeliantas teismo nustatytos mokėtinos žyminio mokesčio sumos už apeliacinį skundą neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nepasisako.

2415. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog apelianto pateiktų duomenų (tik Vilniaus teritorinės darbo biržos 2016 m. gruodžio 22 d. pažymos Nr. P79-2016-146 bei nurodomo vaikų išlaikymo) nepakanka sunkiai finansinei padėčiai konstatuoti, ir vertina, jog apelianto pateikti rašytiniai įrodymai nesudarė pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Tačiau neatsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepritaria teismo argumentams, kad apelianto pateikti rašytiniai įrodymai nėra asmens turtinę padėtį apibūdinantys kriterijai, o aplinkybė, jog apeliantas pasitelkė teisinei pagalbai teikti ne valstybės advokatą, sudaro pagrindą spręsti, kad apelianto turtinė padėtis nėra tokia bloga. Pažymėtina, jog teismas vertina įrodymų visumą, todėl visumos kontekste apelianto įrodymai turi teisinės reikšmės vertinant turtinę padėtį. Apelianto teisės naudotis profesionalaus atstovo (advokato) teisinėmis paslaugomis negali būti suvaržytos, o įstatymas nedraudžia advokato paslaugomis besinaudojantį asmenį prašyti atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jį atidėti.

2516. Teikdamas atskirąjį skundą apeliantas pateikė daugiau rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį: išrašą iš kredito įstaigoje AB DNB banke esančios sąskaitos (išrašo laikotarpis nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31, sąskaitos likutis 2017-01-06) iš kurios matyti, kad apeliantas nedisponavo didelėmis sumomis, sąskaita papildoma įnešant grynuosius pinigus; VĮ Registrų centro duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, iš kurio matyti, jog turimų žemės sklypų ir ant vieno iš jų stovinčių pastatų vidutinė rinkos vertė nėra didelė, o VĮ Regitros duomenys bei teikiama informacija apie parduodamas labai panašias transporto priemones iš skelbimų portalo patvirtina, jog apelianto transporto priemonės yra nedidelės vertės. Taigi vertintina, kad nors apelianto finansinė padėtis nėra gera, ir, tikėtina, kad apeliantas apeliacinio skundo pateikimo dieną neturėjo finansinių galimybių sumokėti visos sumos žyminio mokesčio, tačiau nėra pagrindo atleisti apeliantą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pateiktas medicininių dokumentų išrašas nagrinėjamu atveju nevertintinas, kadangi išduotas dar 2015 m. gegužės 12 d., t. y. prieš du metus ir nurodytos aplinkybės gali būti pasikeitusios (el. b. T.2., b. l. 124; CPK 178 straipsnis).

2617. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtų teisinga ir sąžininga suteikti apeliantui galimybę pasinaudoti apeliacijos teise, todėl, nors apeliantas ir nepateikė teismui objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie apelianto deklaruojamos sunkios finansinės padėties pagerėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, atidėti 571 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimą vertina tai, jog likusi mokėtina žyminio mokesčio suma nėra didelė (likusi mokėtina suma sudaro 571 Eur), kurią, tikėtina, apeliantas galėtų sumokėti per ilgesnį laiką, juolab, kad, apeliantas turi turto, kurį iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo galėtų realizuoti.

2718. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą(nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

2819. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto prašymą, pagrįstai įvertino atsakovo turtinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus bei teisingumo ir sąžiningumo principus, apelianto (atsakovo) atskirąjį skundą tenkina iš dalies, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir atidėdamas likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

29Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Nutarė

30apelianto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

31Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti atsakovui V. V. (asmens kodas ( - ) 571 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

32Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, įtvirtinančių... 5. 2. Ieškovė teikė ieškinį, prašydama: 1) padalinti bendrą turtą –... 6. 3. Apeliantas (atsakovas) V. V. pateikdamas apeliacinį... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. 4. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi apelianto... 9. 5. Teismas konstatavo, kad pagal apeliacinio skundo dalyką apeliantas turėjo... 10. 6. Pažymėjo, jog nei vaikų išlaikymas, nei ilgalaikė bedarbystė nėra... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. 7. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) V. V. prašo... 13. 7.1. skundžiama nutartimi pažeista apelianto teisė į teisminę gynybą... 14. 7.2. teismas neatsižvelgė į labai sunkią šiuo metu apelianto turtinę... 15. 8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsisakyti priimti... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. 9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos... 18. Dėl rašytinių įrodymų ... 19. 10. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu (taip pat ir... 20. 11. Apeliantas teikdamas atskirąjį skundą pridėjo rašytinius įrodymus,... 21. 12. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 6 ir 13... 22. 13. Pagal CPK 306... 23. 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teikdamas apeliacinį skundą... 24. 15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog... 25. 16. Teikdamas atskirąjį skundą apeliantas pateikė daugiau rašytinių... 26. 17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtų... 27. 18. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau... 28. 19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios... 29. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 30. apelianto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.... 31. Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį ir... 32. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....