Byla 2S-881-123/2014
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. Š. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei S. Š., išvadą teikianti institucija Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo priteisimo,

Nustatė

2teisme buvo gautas ieškovo S. Š. ieškinys atsakovei S. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo.

3Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-03-13 nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Kretingos rajono apylinkės teismui, grąžino ieškovui 144 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2012-08-03 su vaiku gyvena Airijoje. Vaikas Airijoje lanko mokyklą, o jis pats turi pastovų darbą Airijoje. Kadangi vaikas gyvena kartu su tėvu Airijoje, suinteresuotas asmuo Kretingos r. savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba neturės galimybės pateikti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovė S. Š. taip pat gyvena Airijoje. Bylos šalių pastovi gyvenamoji vieta yra Airijoje, todėl teismas konstatavo, jog ši byla nėra teisminga Kretingos r. apylinkės teismui.

4Atskiruoju skundu ieškovas S. Š. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-03-13 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad objektyvaus kriterijaus aspektu Lietuvos Respublika yra ieškovo ir atsakovės turto buvimo vieta ir pilietybės bei politinių teisių įgyvendinimo vieta. Airijos Respublikoje yra laikina ieškovo darbo ir gyvenamoji vieta, nes ieškovas yra išvykęs dirbti laikinai, turto Airijoje neturi. Paaiškino, kad išlaiko ir rūpinasi jam Lietuvoje priklausančiu turtu, moka išlaikymui reikalingus mokesčius, ieškovui yra išduotas statybos leidimas namo statybai. Paaiškino, kad atsakovė taip pat objektyviai sieja savo gyvenamąją vietą su Lietuva. Mano, kad Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba turės teisę rinkti įrodymus pagal 2001-05-28 Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 „Dėl teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose“.

5Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

6Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą Kretingos rajono apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

7CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnių nuostatas šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams.

8Jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobūdžio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu (1 str. 1 d. b p.), konkrečiai susijusioms su globos ir bendravimo teisėmis (1 str. 2 d. a p.), yra įtvirtintos

92003-11-27 Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti šiame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Reglamento preambulės 12 p., 8 str.). Taigi pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Reglamentas neapibrėžia, kas turėtų būti pripažįstama nuolatine gyvenamąja vieta. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2007). Minėto Reglamento preambulės 11 p. nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms taikomas 2000-12-22 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose. Teismai, turintys jurisdikciją pagal šį Reglamentą, paprastai turės jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų taikydami Tarybos reglamento Nr. 44/2001

105 straipsnio 2 dalį. Šios Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumą, t. y. pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją arba pagal kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją ar gyvenamąją vietą.

11CK 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamąja vieta laikoma valstybė ar jos teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena ir kurią laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta, o nepilnamečio fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 str. 2 d.).

12CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose; tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Ieškovas S. Š. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 1 d., 10 str. 2 d. numatyta tvarka nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Iš informacijos gyventojų registre matyti, kad ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra laikinai išvykęs dirbti į Airiją, tačiau šiuo atveju sprendžiant dėl ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos matyti, kad asmuo viešai nurodo Lietuvą, kaip savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Ieškovo paaiškinimu, šalių sūnus E. Š. šiuo metu gyvena su tėvu, todėl yra pagrindo išvadai, kad ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

13Sprendžiant dėl ieškinio teismingumo atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ buto, esančio, ( - ), po ½ žemės sklypo su statiniais, esančių ( - ), ieškovas taip pat pateikė duomenis, jog išlaiko jam priklausančio turto dalį, namo statybai ieškovo vardu išduotas statybos leidimas, todėl yra pagrindo išvadai, kad abi bylos šalys yra susijusios su Lietuva.

14Iš nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl ieškinys atsakovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo priteisimo gali būti pareikštas ir jo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, tai yra Lietuvoje (CPK 30 str. 4 d.).

15Tenkinti apelianto prašymą ir spręsti ieškinio priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo, nes šio klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 str.).

16Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d.

173 p.).

18Teismas, vadovaudamasis CPK 336?339 straipsniais,

Nutarė

19Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai