Byla 2A-1156-798/2014
Dėl netesybų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės -Jankūnienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Salgesta“ dėl netesybų priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Molesta“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Salgesta“ 35800,00 Lt netesybų, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-01-16 ieškovas su atsakovu UAB „Salgesta“ sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 04 sub/12, pagal kurią atsakovas sutartyje nustatytu terminu, t. y. nuo 2012-01-18 iki 2012-04-20, įsipareigojo atlikti ventiliuojamo fasado įrengimo darbus objekte, esančiame adresu Mindaugo g. 27-27A, Vilnius. Šalių susitarimu darbai laikomi baigtais, kai pasirašomas baigiamasis darbų perdavimo priėmimo aktas. Atsakovui uždelsus atlikti darbus sutartyje nustatytu terminu, jis, anot ieškovo, įsipareigojo mokėti ieškovui 200,00 Lt dydžio baudą už kiekvieną pavėluotą baigti darbus dieną. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė darbų atlikimo terminus, baigiamąjį darbų aktą parengė 2012-09-28, o ieškovas darbus priėmė 2012-10-16, todėl darbų užbaigimo data laikytina 2012-10-16. Ieškovas nurodė, kad 2012-12-28 reikalavimu jis ragino atsakovą sumokėti netesybas, taip pat pateikė atsakovui 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 994, tačiau atsakovas netesybų nesumokėjo. Ieškovo teigimu, jo reikalavimo priteisti netesybas pagrįstumą patvirtina tiesioginio objekto užsakovo UAB „Eicore“ už nesavalaikį darbų baigimą priskaičiuoti delspinigiai. Ieškovas prašomas priteisti netesybas paskaičiavo už 179 dienas nuo 2012-04-20 iki 2012-10-16. Ieškovas nurodė, kad jis nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi teisė pareikšti ieškinį dėl netesybų priteisimo atsirado 2012-12-28, kai ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą netesyboms apmokėti.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, taip pat paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes ieškovo teisė į ieškinį atsirado 2012-04-20, t. y. tuomet, kai darbai turėjo būti baigti, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo. Atsakovas sutinka, kad darbus baigė vėliau, nei įsipareigojo sutartimi, tačiau nurodė, kad pažeidė darbų atlikimo terminus dėl ieškovo kaltės. Šios aplinkybės, anot atsakovo, yra nustatytos Panevėžio apygardos teismo 2013-01-31 sprendime. Atsakovo teigimu, ieškovas laiku nepateikė atsakovui darbams pradėti būtinų duomenų, specifikacijų. Atsakovas 2012-02-21 raštu kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad ieškovas nepateikė atsakovui rašte nurodytų brėžinių, dėl ko atsakovas negali pagal numatytą grafiką užbaigti fasado įrengimo darbų. Atsakovas nurodė, kad negalėjo baigti darbų iki 2012-04-20, nes ieškovas vėlavo pateikti reikiamus duomenis, brėžinius, prastai valdė objekto statybos darbus, todėl atsakovui nekyla civilinė atsakomybė. Atsakovas pažymėjo, kad 2012-12-28 reikalavimą sumokėti netesybas gavo tik 2013-03-29, laiškas iš Molėtų pašto išsiųstas 2013-03-26. Atsakovas nesutiko su ieškovo nurodyta netesybų skaičiavimo tvarka. Atsakovo teigimu, sutartyje nėra nurodyta, kad bauda yra mokėtina už kiekvieną vėluojamą dieną ar valandą, todėl, anot atsakovo, 200 Lt bauda yra vienkartinė. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškinyje išdėstytais argumentais, kad darbų užsakovas UAB „Eicore“ reikalauja iš ieškovo netesybų dėl laiku neužbaigtų darbų, kadangi, atsakovo teigimu, objekte, esančiame adresu Mindaugo g. 27-27A, Vilnius, dirbo ne tik atsakovas, bet ir ieškovas bei kiti subrangovai, samdyti ieškovo, ieškovas nepašalino daugybės defektų, esminių trūkumų, dėl kurių UAB „Eicore“ patyrė nuostolių, įskaitant negautas pajamas. Ieškovas atsakovui pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, darbus priėmė. Atsakovas prašė skirti 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes pareikštas reikalavimas dėl tų pačių aplinkybių, kurios išnagrinėtos Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-375-227/2013, be to, reikalavimas reiškiamas praleidus ieškinio senatį, pusę baudos dydžio prašė skirti atsakovo naudai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo atsakovui priteisė 3502,00 Lt, valstybei - 1095,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2012-01-16 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 04 sub/12, pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis pagal techninį-darbo projektą, projekto technines specifikacijas atlikti ventiliuojamo fasado įrengimo darbus statybos objekte Mindaugo g. 27/27A, Vilniuje. Šalių susitarimu nustatyta darbų pradžia – 2012-01-18 po generalinio rangovo darbų fronto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, darbų atlikimo terminas – 2012-04-20 (sutarties 3.1 p.). Teismas taip pat nustatė, kad abi šalys pasirašė 2012-09-28 sudarytą baigiamąjį darbų atlikimo aktą, kuriame nurodyta darbų pabaiga – 2012-09-28, galutinė darbų užbaigimo data laikoma baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo data, aktas ieškovo statybos direktoriaus patvirtintas 2012-10-16.

9Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė statybos subrangos teisiniai santykiai (CK 6.650 str., 6.681 str.), o byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip subrangovo sutartinės civilinės atsakomybės už termino baigti darbus praleidimą. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos statybos subrangos sutarties 8.1 p. numatyta, kad subrangovas pagal abiejų šalių suderintus darbų terminus neatlikęs sutartyje numatytų darbų privalo mokėti generaliniam rangovui po 200 Lt baudą. Kadangi ieškovas nurodė, kad sutartyje įsivėlusi spausdinimo klaida, nes turėjo būti nurodyta, kad bauda skaičiuojama už kiekvieną dieną, o atsakovas, nesutiko su tokiu aiškinimu, nes teigė, jog 8.1. p. numatyta vienkartinė bauda, tai teismas sutarties sąlygas aiškino nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgdamas į sutarčių aiškinimo principus. Teismas, atsižvelgęs į sutarties 8.1 p. sąlygos lingvistinę prasmę, jos ryšį su kitomis sutarties 8 dalyje „Šalių atsakomybė“ šalių sutartomis atsakomybės sąlygomis ir formomis, ypač į 8.6 punkte numatytas subrangovui taikomų netesybų sąlygas už pavėluotą darbų pradėjimą, sutarties vertę, atsakovui neįrodinėjant buvus kitokią subjektyvią nuomonę dėl šios sutarties sąlygos turinio ir sutarties sudarymo metu buvusį sąlygos suvokimą, padarė išvadą, jog 8.1 p. buvo numatyta 200 Lt bauda už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną.

10Teismas, vertindamas, ar ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo sutarties 8.1 p. numatyto dydžio baudą (netesybas) už pradelstus užbaigti darbus, t.y. po 200 Lt nuo 2012-04-20 iki 2012-10-16, iš viso – 35800 Lt, pagrįstas, padarė išvadą, kad atsakovas negalėjo laiku įvykdyti sutartinės prievolės dėl ieškovo netinkamo laiko atžvilgiu savo prievolių atlikimo, todėl atsakovui nekilo sutartinė civilinė atsakomybė už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

11Teismas, spręsdamas, ar ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, atsižvelgęs į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, ieškovo nurodytas aplinkybes - juridinio asmens vadovų kaitą bei UAB „Eicore“ reikalavimų ieškovui pateikimą, nelaikė svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, nes ieškovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių nuo 2012-11-29 (vadovo išrinkimo diena) iki 2013-04-16 negalėjo pareikšti ieškinio. Teismas pažymėjo, kad trečiųjų asmenų pretenzijų pateikimas ar nepateikimas ieškovui negalėjo įtakoti nei ieškinio senaties termino pradžios, nei jo eigos, todėl sprendė, kad šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Teismas, nenustatęs ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų, sprendė, kad ieškinio senaties praleidimas taip pat yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovas „Molesta“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti jo sumokėjimą, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino susiklosčiusią faktinę situaciją, neatsižvelgė į tikrąją šalių valią, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas negalėjo savo sutartinių įsipareigojimų įvykdyti dėl šalių kaltės. Pasirašant sutartį ir pradedant vykdyti darbus šalys susitarė dėl sutarties darbų atlikimo terminų, atsakovas turėjo galimybę susipažinti su visais dokumentais, planais, projektais, sprendiniais, kurie yra reikalingi sutartyje numatytų darbų atlikimui. Prieš pradedant darbus atsakovas nereiškė jokių pretenzijų, jog jam yra neaišku, kaip turi būti atliekami darbai, jog trūksta projektinių sprendinių darbų atlikimui, todėl atsakovas yra pats atsakingas už sutarties terminų pažeidimą. Teismas rėmėsi atsakovo pateiktu susirašinėjimu, tačiau nevertino kitų reikšmingų bylai aplinkybių, t.y. kad byloje esančios 2012-02-21 pretenzijos ieškovas nebuvo gavęs, kad ji nepasirašyta direktoriaus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas reiškė pretenzijas dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas reiškė pretenzijas dėl laiku neatliekamų darbų. Ieškovas darbus pradėjo laiku, tačiau baigė pažeisdamas sutartyje nustatytus terminus. Nagrinėjamos bylos duomenimis apeliantas darbus galėjo priimti ir priėmė 2012-10-06, t. y. praėjus daugiau nei 5 mėn. nuo sutartyje numatyto termino pabaigos. Darbų vėlavimas daugiau nei dvigubai negali būti pateisinamas, net ir pripažinus pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad ne visi projektiniai sprendiniai buvo pateikti atsakovui. Jei būtų pripažinta, kad apeliantas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, būtų pagrindas netesybas mažinti, atsižvelgiant į terminą, kiek nebuvo įvykdyti priešingos šalies įsipareigojimai, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas turi būti visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės. Taigi teismo argumentas, kad atsakovui nekyla civilinė atsakomybė prieštarauja protingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principams.

162. Dėl ieškinio senaties termino. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Dėl to praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje atsakovas praleido sutarties vykdymo terminą ir dėl to sutartis liko tinkamai neįvykdyta, sutartyje šalys nenustatė specialaus termino, per kurį ieškovas turi pareikšti reikalavimą dėl netesybų, tiesioginio objekto užsakovas pareiškė reikalavimą dėl netesybų tik 2012-12-18, todėl ieškovo teisė į ieškinį atsirado 2012 m. gruodžio 28 d., kai ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą netesyboms apmokėti, todėl ieškovo ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovas taip pat nurodė, kad jei teismas manytų, kad visgi senaties terminas praleistas, tai jis turėtų būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau teismas nepagrįstai ieškovo nurodytas priežastis pripažino nesvarbiomis. Pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti svarbiomis šias aplinkybes: tiesioginis objekto užsakovas UAB „Eicore“ tik 2012-12-18 raštu priskaičiavo 5 790 000 Lt netesybų už laiku nebaigtus darbus, dėl kurių atsakingas ir atsakovas, be to keitėsi UAB „Molesta“ vadovai, dėl generalinio direktoriaus V. Ulinsko veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tuo pat metu pradėtas restruktūrizavimo procesas, pradėti reikšti ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo.

173. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, šalių tikrąją valią, teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas, vertindamas įrodymus rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais ir parodymais, o ieškovo argumentus atmetė.

18Atsakovas UAB „Salgesta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Atsiliepimas grindžiamas šias pagrindiniais argumentais:

201. Atsakovo darbų terminai praleisti dėl apelianto kaltės. Apeliantas iškraipo faktus nurodydamas, kad darbai pradėti laiku, bet baigti 5 mėn. pavėlavus. Darbai turėjo būti pradėti 2012 m. sausį, tačiau pradėti gerokai vėliau, nes apeliantas vėlavo pateikti duomenis atsakovui.

212. Nėra teisinio pagrindo reikalauti netesybų. Apeliantas elgiasi nesąžiningai, nes nurodo, kad reikalavimą sumokėti netesybas pareiškė 2012 m. gruodžio 28 d., tačiau rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tik 2013 m. kovo 29 d. atsakovas gavo UAB „Molesta“ raginimą. Be to, apeliantas nurodydamas, kad netesybų reikalauja dėl to, kad darbų užsakovas UAB „Eicore“ pareikalavo iš ieškovo UAB „Molesta“ netesybų dėl laiku neužbaigtų darbų, tačiau apeliantas nenurodo priežastinio ryšio tarp UAB „Eicore“ netesybų reikalavimo iš ieškovo ir atsakovo pareigos sumokėti netesybas apeliantui. Objekte, esančiame Vilniuje Mindaugo g. 27/27A dirbo ne tik atsakovas, bet ir pats apeliantas bei kiti subrangovai. Apeliantas neįrodė, kad UAB „Eicore“ pareikalavo netesybų dėl atsakovo kaltės.

223. Reikalavimui dėl netesybų yra suėjęs senaties terminas. Apeliantas sužinojo, kad atsakovas neįvykdys sutartyje numatytų prievolių laiku dar 2012 m. balandžio 20 d., t. y. tuomet, kai darbai turėjo būti baigti pagal sutarties 3.1 punkto nuostatas, tačiau nepasinaudojo teise per įstatyme numatytą terminą išieškoti netesybas. Be to, apeliantas prašo atnaujinti praleistą terminą, tačiau apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų, kurių nebuvo pareikšta pirmosios instancijos teisme.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

24Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

25Dėl ieškinio senaties termino

26Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

27Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad rangos darbai pagal 2012-01-06 Statybos subrangos sutartį Nr. 04sub/12 baigti ir priduoti ieškovui 2012-10-16 (t. 1, b. l 18). Šią aplinkybę pripažino ir ieškovo atstovas pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 21). Ieškinį dėl netesybų pritesimo už prievolės įvykdymo termino praleidimą laikotarpiu nuo 2012-04-20 iki 2012-10-16 ieškovas pateikė 2013-06-27. Taigi ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.). Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys atmestinas vien šiuo pagrindu, nes ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti netesybas.

28Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovo teisė pareikšti ieškinį dėl netesybų atsirado 2012-12-28, t.y. kai ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą netesyboms apmokėti. Kolegija pažymi, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys rangos darbų atlikimo terminus ir netesybas už šių terminų praleidimą buvo aptarę subrangos sutartyje, todėl ieškovui apie jo teisės pažeidimą buvo žinoma sutartyje nurodytų terminų pažeidimo dieną. Kaip minėta, rangos darbai buvo atlikti ir priduoti 2012-10-16, todėl akivaizdu, kad šią dieną ieškovui buvo žinoma kiek laiko atsakovas vėlavo atlikti darbus ir kokios sutartyje numatytų netesybų sumos už pavėluotą darbų atlikimą jis gali reikalauti iš atsakovo. Darytina išvada, kad apie teisės pažeidimą ieškovui buvo žinoma jau 2012-10-16. Nuo šios dienos ieškovui ir atsirado teisė reikšti ieškinį dėl netesybų už ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2012-04-20 iki 2012-10-16. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nuo 2012-10-16 skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią.

29Ieškovo teisė reikalauti iš atsakovų netesybų kyla iš ieškovo ir atsakovo sudarytos Statybos subrangos sutarties Nr. 04sub/12, bet ne iš ieškovo ir objekto užsakovo sutarties (CK 6.71 str. 1 d.). Apelianto nurodomos aplinkybės, kad tiesioginis objekto užsakovas pareiškė pretenzijas ieškovui dėl pavėluoto darbų atlikimo, priskaičiavo delspinigius ir 2012-12-18 juos įskaitė kaip vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, yra nesusijusios su ieškovo teise pareikšti atsakovui ieškinį dėl netesybų išieškojimo. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinio senaties atnaujinimui dėl svarbių priežasčių, nes jų egzistavimas ar neegzistavimas ieškinio senaties laikotarpiu netrukdė ieškovui realizuoti savo teisę pareikšti atsakovui ieškinį dėl netesybų. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovo UAB „Molesta“ vadovų kaita ir prasidėjęs restruktūrizavimo procesas nėra svarbios priežastys ieškinio senaties terminui atnaujinti, nes jos negali įtakoti ieškinio pareiškimo.

30Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl ginčo objekto, nežiūrint, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti ieškiniui, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl teismo pareigos nevykdymo ar teisingumo principo pažeidimo.

31Dėl netesybų pagal subrangos sutartį

32CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus trečiasis skirsnis „Statybos ranga“ detaliai reglamentuoja esmines statybos rangos nuostatas. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Aiškindamas rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą įtvirtinančias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine–komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyme nustatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008). Pažymėtina, kad statybos rangos prievoliniams santykiams taip pat taikomos prievolių teisės bendrosiose nuostatose įtvirtintos prievolės šalių pareigos. CK 6.38 straipsnyje reglamentuota, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Tai įtvirtinta ir CK 6.200 straipsnyje.

33Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. galutiniame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-375-227/2013 nustatyta, kad Statybos subrangos sutartyje Nr. 04/ sub/12 numatyti UAB „Salgesta“ darbai (ventiliuojamo fasado įrengimo darbai) galėjo būti atlikti tik po to, kai kiti subrangovai atliko darbus ir UAB „Molesta“ pateikė UAB „Salgesta“ medžiagas ir brėžinius (t. 1, b. l. 183-184). Sprendimas įsiteisėjęs.

34Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Nagrinėjamu atveju minėtame sprendime nustatyta, kad atsakovas ventiliuojamo fasado įrengimo darbus galėjo būti atlikti tik po to, kai kiti subrangovai atliko darbus ir UAB „Molesta“ pateikė UAB „Salgesta“ medžiagas ir brėžinius, o nagrinėjamoje byloje iš šalių susirašinėjimo matyti, kad kiti subrangovai nebuvo atlikę darbų, apeliantas nebuvo patiekęs atsakovui reikiamų medžiagų ir duomenų iki subrangos sutarties 3.1 punkte numatytos atsakovo darbų pradžios, todėl darbai buvo pradėti 2012 m. balandžio mėn. (t. 1, b. l. 160, 167-181).

35Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.) bei kilusį ginčą dėl sutarties turinio, nagrinėjamoje byloje pagrįstai taikė CK 6.193 str., kuriame nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. UAB „Salgesta“ 2012-02-21 raštas patvirtina, kad atsakovas siekė bendradarbiauti ir savo prievoles atlikti nedelsiant, o taip pat, kad atsakovo darbų atlikimo terminai iš dalies buvo praleisti dėl apelianto veiksmų (t. 1, b. l. 167).

36Be to, kitos byloje aplinkybės patvirtina, jog apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas, nepakankamai bendradarbiavo su subrangovu, matydamas jog subrangovas vėluoja atlikti darbus, turėjo galimybę įspėti subrangovą apie prievolės netinkamą vykdymą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog apeliantas turėjo pretenzijų dėl sutartų terminų praleidimo. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių elgesys bei minėti įrodymai patvirtina, kad darbų atlikimo terminai buvo praleisti ir atsakovas negalėjo laiku įvykdyti sutartinės prievolės dėl apelianto netinkamo laiko atžvilgiu savo prievolių atlikimo, todėl atsakovui nekyla sutartinė civilinė atsakomybė už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

37Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39Atmetus apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme už teisines paslaugas patyrė 1 089,00 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktą, priteisia 1 089,00 Lt.

40Apeliantui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo atidėtas 1074 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki civilinės bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, pažymi, kad informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. apeliantui UAB „Molesta“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 8 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Atsižvelgiant į faktinę situaciją bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad 1074,00 Lt žyminis mokestis neturi būti mokamas ar išieškomas dėl nutartyje nurodytų aplinkybių, nes dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo RUAB „Molesta“ įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio.

41Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

42Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš ieškovo (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ (į. k. 167553831) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Salgesta“ (į. k. 224047430) naudai 1 089,00 Lt (tūkstantį aštuoniasdešimt devynis litus) išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Molesta“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2012-01-16 sudarė statybos... 9. Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė statybos subrangos teisiniai... 10. Teismas, vertindamas, ar ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo... 11. Teismas, spręsdamas, ar ieškovas praleido ieškinio senaties terminą,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovas „Molesta“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino susiklosčiusią faktinę... 16. 2. Dėl ieškinio senaties termino. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad... 17. 3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino... 18. Atsakovas UAB „Salgesta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 19. Atsiliepimas grindžiamas šias pagrindiniais argumentais:... 20. 1. Atsakovo darbų terminai praleisti dėl apelianto kaltės. Apeliantas... 21. 2. Nėra teisinio pagrindo reikalauti netesybų. Apeliantas elgiasi... 22. 3. Reikalavimui dėl netesybų yra suėjęs senaties terminas. Apeliantas... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 25. Dėl ieškinio senaties termino... 26. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 27. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad rangos darbai pagal... 28. Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovo teisė pareikšti ieškinį... 29. Ieškovo teisė reikalauti iš atsakovų netesybų kyla iš ieškovo ir... 30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl ginčo... 31. Dėl netesybų pagal subrangos sutartį... 32. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas... 33. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2013... 34. Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti... 35. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių teisę laisvai... 36. Be to, kitos byloje aplinkybės patvirtina, jog apeliantas nebuvo pakankamai... 37. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 39. Atmetus apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl atsakovo patirtų... 40. Apeliantui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi... 41. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti... 43. Priteisti iš ieškovo (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės...