Byla P-756-211-13
Dėl draudimo įmokų (įmokų kompensacijos) skolos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Rasgeda“ dėl draudimo įmokų (įmokų kompensacijos) skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi su skundu, kurį patikslino (II t. b. l. 10–15), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti solidariai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) ir UAB „Rasgeda“ 341 388,07 Lt draudimo įmokų (įmokų kompensacijos) skolą, 2) grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį.

6Skunde paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. tarp ADB „Reso Europa“ (teisių ir pareigų perėmėjas AAS „Gjensidige Baltic“) ir UAB „Rasgeda“ buvo sudaryta gyvulių draudimo sutartis GD Nr. 001564, kuria nuo ligų buvo apdraustos UAB „Rasgeda“ audinės. Draudimo sutartyje nurodyta draudimo įmoka – 1 344 813 Lt. UAB „Rasgeda“ turi teisę pasinaudoti valstybės parama – dalies (50 proc.) draudimo įmokų kompensavimu iš valstybės specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintos Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (aktuali 2008 m. balandžio 21 d. redakcija) nustato du galimus paramos žemės ūkio veiklos subjektui teikimo būdus – 50 proc. draudimo įmokos NMA išmoka tiesiogiai žemės ūkio veiklos subjektui (kai visą draudimo įmoką draudikui jis sumoka pats) arba perveda į draudimo bendrovės sąskaitą (kai žemės ūkio veiklos subjektas draudikui sumoka tik nekompensuojamą 50 proc. draudimo įmokos dalį). Draudimo sutarties GD Nr. 001564 priedo Nr. 1 6 punkte nustatyta, kad bendra metinė draudimo įmoka – 1 344 813 Lt (iš jų 672 406,50 Lt iš NMA); draudėjo metinė įmoka – 672 406,50 Lt. Draudėjas UAB „Rasgeda“ 50 proc. nekompensuotiną draudimo įmokos dalį (iš viso 672 406,50 Lt) draudikui yra sumokėjęs arba ji buvo įskaityta į pagal šią draudimo sutartį mokėtinas draudimo išmokas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1004 str. 3 d.). NMA iš jai priklausančios kompensuoti likusios 672 406,50 Lt sumos į draudiko sąskaitą yra pervedusi 177 717,04 Lt, ir šio skundo pateikimo dieną buvo skolinga 494 689,46 Lt (672 406,50 – 177 717,04). Nesulaukdamas likusios skolos sumokėjimo, pareiškėjas dalį jos (153 301,39 Lt) taip pat įskaitė į draudėjui pagal draudimo sutartį mokėtinas draudimo išmokas. Skundo padavimo dieną UAB „Rasgeda“ iš viso yra sumokėjusi 825 707,89 Lt, o NMA – 177 717,04 Lt, todėl likusi skolos suma sudaro 341 388,07 Lt. Kadangi draudikas turi teisę kompensuotinos draudimo įmokos dalies reikalauti tiek iš draudėjo, tiek ir iš NMA, todėl prašo skolą priteisti iš atsakovų solidariai. NMA nekompensuoja likusios draudimo įmokos dalies, kadangi pagal jos pasitvirtintas procedūras, tikrindama draudimo sutarčių tinkamumą kompensacijoms gauti, ji remiasi išskirtinai VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) duomenų bazėje deklaruotais duomenimis apie laikomų gyvulių skaičių. Tokia viešojo administravimo subjekto taikoma praktika neatitinka teisės aktų nuostatų. NMA veiksmai, nepripažįstant jokių kitų nuosavybės teisę į apdraustus gyvūnus patvirtinančių dokumentų, prieštarauja ir suformuotai teismų praktikai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. spalio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-3290/2011).

7Atsakovas NMA atsiliepime į skundą (II t. b. l. 21–23) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Paaiškino, kad už kompensuojamų draudimo įmokų gavėjams išmokėjimą yra atsakinga NMA (Taisyklių 17 p.). Draudėjų tinkamumą kompensacijai gauti NMA vertina vadovaudamasi Taisyklių 1, 2, 6, 7, 16 punktais. Patikrinusi ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus pagal 2009 m. sausio 20 d. pažymą Nr. 03-V109/49 (už 2008 m. IV ketvirtį), NMA nustatė, jog UAB „Rasgeda“ (draudimo polisas GD Nr. 001564) pažymoje nėra įrodyta nuosavybės teisė į draudžiamus gyvūnus (nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai). Dalies draudimo įmokų kompensacija žemės ūkio veiklos subjektui draudimo laikotarpiu mokama nuo draudimo įmokos dalies, sumokėtos už draudimo liudijimo pasirašymo dieną jam nuosavybės teise priklausančius gyvūnus, todėl už prognostinius, planuojamus turėti gyvūnus NMA kompensuojamosios dalies neapmoka. Kadangi UAB „Rasgeda“ neatitiko Taisyklėse nurodytų paramos gavimo sąlygų, buvo priimtas NMA direktoriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. BR1-666 nemokėti UAB „Rasgeda“ prašomų 38 620 Lt draudimo įmokų kompensacijų. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas NMA 2009 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-13255. Įvertinus papildomai pateiktus dokumentus, buvo priimtas NMA direktoriaus 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. BR1-1051 nemokėti UAB „Rasgeda“ prašomų 35 340 Lt draudimo įmokų kompensacijų. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas NMA 2010 m. vasario 8 d. raštu Nr. BR6-(11.16)-805. NMA, įvertinusi UAB „Rasgeda“ pateiktą 2010 m. balandžio 15 d. pažymą, išmokėjo pareiškėjui 6 779,30 Lt draudimo įmokų kompensaciją; įvertinusi papildomai pateiktą 2010 m. gruodžio 15 d. pažymą, išmokėjo pareiškėjui 27 780 Lt draudimo įmokų kompensaciją, o įvertinusi 2011 m. birželio 21 d. pažymą, išmokėjo pareiškėjui 143 157,74 Lt draudimo įmokų kompensaciją. Pareiškėjo prašymas iš NMA ir UAB „Rasgeda“ solidariai priteisti 341 388,07 Lt likusią nesumokėtą pagal draudimo sutartį GD Nr. 001564 draudimo įmokų skolą yra nepagrįstas. NMA direktoriaus įsakymai yra vidinio pobūdžio administraciniai teisės aktai, priimami viešojo administravimo srityje, tačiau jie nėra individualaus pobūdžio teisės aktai, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal LVAT praktiką (adm. bylos Nr. AS822-172/2010, Nr. AS143-560/2010, Nr. AS52-180/2011, Nr. A492-2479/2011, Nr. AS858-336/2012), teisines pasekmes pareiškėjui sukelia NMA 2009 m. rugsėjo 17 d. ir 2010 m. vasario 8 d. sprendimai, kurie atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Juose yra išsamiai nurodomos faktinės aplinkybės, motyvai, jog UAB „Rasgeda“ neatitinka Taisyklių 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų, pagalbos gavimo sąlygų, juose nurodytos teisės aktų normos, kuriomis vadovaujantis buvo priimti NMA sprendimai bei nurodyta šių sprendimų apskundimų tvarka. Pareiškėjas šių sprendimų neskundė, todėl jie yra galiojantys ir nenuginčyti. NMA įvertino pateiktas pažymas apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti už 2009 m. I ketvirtį – 2009 m. III ketvirtį ir išmokėjo bendrovei atitinkamas draudimo įmokų kompensacijų sumas (t. y. tiek, kiek ji pagrindė turimą kiekį nuosavybės teise ir pripažino Susitarimu), taip tinkamai įvykdydama Taisyklių 17 punkte nustatytą pareigą.

9Atsakovas UAB „Rasgeda“ atsiliepime į skundą (I t. b. l. 95–96) su juo nesutiko.

10Atsakovo UAB „Rasgeda“ manymu, jis tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. laiku sumokėjo jam priklausančią mokėti draudimo įmoką – 672 406,5 Lt, o šiuo konkrečiu atveju negalima taikyti atsakovų solidariosios atsakomybės principo (CK 6.6 str.). Taip pat solidarioji prievolė negalima ir dėl to, jog prievolės dalykas, pinigų sumokėjimas, šiuo atveju yra dalus (CK 6.24 str. 2 d.).

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (II t., b. l. 39–44) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš NMA 341 388,07 Lt draudimo įmokų kompensaciją, kitą skundo dalį dėl draudimo įmokų kompensacijos priteisimo iš UAB „Rasgeda“ atmetė kaip nepagrįstą, grąžino AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui 8 745 Lt žyminio mokesčio permoką.

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. tarp ADB „Reso Europa“ (teisių ir pareigų perėmėjas AAS „Gjensidige Baltic“) ir UAB „Rasgeda“ buvo sudaryta gyvulių draudimo sutartis GD Nr. 001564, kuria 4 870 900 Lt sumai nuo ligų buvo apdraustos UAB „Rasgeda“ audinės, ir nustatyta draudimo įmoka – 1 344 813 Lt.

14NMA, patikrinusi ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus pagal 2009 m. sausio 20 d. pažymą Nr. 03-V109/49 (už 2008 m. IV ketv.), nustatė, kad UAB „Rasgeda“ pažymoje nėra įrodyta nuosavybės teisė į draudžiamus gyvūnus, todėl UAB „Rasgeda“ neatitiko Taisyklėse nurodytų paramos gavimo sąlygų. NMA priėmė 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. BR1-666 nemokėti UAB „Rasgeda“ prašomų 38 620 Lt draudimo įmokų kompensacijų pagal pateiktą 2009 m. sausio 20 d. pažymą Nr. 03-V109/49 (už 2008 m. IV ketv.). Apie tai pareiškėjas buvo informuotas NMA 2009 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-13255, kuriame nurodyta, kad UAB „Rasgeda“ dalis draudimo įmokų sumos nebus kompensuojama. 2009 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas NMA pateikė patikslintą 2009 m. sausio 20 d. pažymą Nr. 03-V109/49 apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti Nr. 2.4-5487, kurioje buvo įrašytas ir draudimo liudijimas GD Nr. 001564, apdrausta UAB „Rasgeda“ (patikslinta prašoma draudimo įmokų kompensacijų suma 35 340 Lt). Įvertinusi pateiktus dokumentus, NMA nustatė, kad pareiškėjas nepateikė nuosavybės teisę į apdraustą turtą patvirtinančių dokumentų visoms draudžiamoms audinėms, todėl priėmė 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. BR1-1051 nemokėti UAB „Rasgeda“ prašomų 35 340 Lt draudimo įmokų kompensacijų. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas NMA 2010 m. vasario 8 d. raštu Nr. BR6-(11.16)-805, kuriame nurodyta, kad UAB „Rasgeda“ dalis draudimo įmokų sumos nebus kompensuojama.

15Pareiškėjas pateikė papildomą susitarimą dėl valstybės teikiamos paramos dydžio, kuriame nurodė, kad „draudėjas (paramos gavėjas) atsisako paramos už draudimo sutartyje nurodytus, bet VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registre neregistruotus gyvūnus, draudikas ir draudėjas susitaria, kad nuo sutarties pradžios perskaičiuojamos kompensuotina ir nekompensuotina sutarties įmokos sumos bei valstybės parama bus taikoma tik ūkinių gyvūnų registre nurodyto gyvūnų skaičiaus draudimo sumai“. Susitarime buvo patikslinta valstybės paramos dalis už metus – 177 717,04 Lt. Pareiškėjas vadovaudamasis šiuo susitarimu NMA pateikė 2010 m. balandžio 15 d. pažymą apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti Nr. (06)-10.2/1263 (už 2009 m. I ketv.) (I t. b. l. 82–84), kurioje buvo įrašytas ir draudimo liudijimas GD Nr. 001564, apdrausta UAB „Rasgeda“ (pakoreguota draudimo įmokų kompensacijų suma 6 779,30 Lt). Įvertinusi pateiktą pažymą, NMA pareiškėjui išmokėjo 6 779,30 Lt draudimo įmokų kompensaciją. Pareiškėjas NMA pateikė patikslintą 2010 m. gruodžio 15 d. pažymą apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti Nr. (06)-10.2/3344 (už 2009 m. II ketv.) (I t. b. l. 85–90), kurioje buvo įrašytas ir draudimo liudijimas GD Nr. 001564, apdrausta UAB „Rasgeda“ (nurodyta draudimo įmokų kompensacijų suma 27 780,00 Lt). Įvertinusi pateiktą pažymą, NMA pareiškėjui išmokėjo 27 780 Lt draudimo įmokų kompensaciją. Pareiškėjas taip pat NMA pateikė patikslintą 2011 m. birželio 21 d. pažymą apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti Nr. (06)-10.2-1272 (už 2009 m. III ketv.) (I t. b. l. 80–81), kurioje buvo įrašytas ir draudimo liudijimas GD Nr. 001564, apdrausta UAB „Rasgeda“ (nurodyta draudimo įmokų kompensacijų suma 143 157,74 Lt). Įvertinusi pateiktą pažymą, NMA pareiškėjai išmokėjo 143 157,74 Lt draudimo įmokų kompensaciją.

16Nagrinėjamu atveju draudimo sutartimi GD Nr. 001564 (I t. b. l. 3–11) buvo sutarta, kad pareiškėjas nereikalaus kompensuojamos draudimo įmokų dalies iš UAB „Rasgeda“ ir šią draudimo įmokų dalį pareiškėjui kompensuos NMA. Taisyklėse įtvirtintas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad atsakovas gali vykdyti kontrolės funkciją tik nustatytu atrankos būdu ir negali išeiti iš šių reikalavimų ribų. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT 2012 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1253/2012. Nagrinėjamu atveju NMA atsisakė kompensuoti draudimo įmokų sumas AAS „Gjensidige Baltic“, nes pateiktas draudimo liudijimas GD Nr. 001564 neįrodo nuosavybės teisės į apdraustą turtą ir pagalbos gavėjo tinkamumą paramai gauti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 4.47 straipsnyje yra nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, o Taisyklės, kuriomis vadovaujantis yra skiriama pagalba žemės ūkio subjektams, ŽŪIKVC įrašų, kaip nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nereikalauja, todėl nėra pagrindo ŽŪIKVC duomenų laikyti nuosavybės teisę patvirtinančiu ar paneigiančiu įrodymu.

17NMA nagrinėjamu atveju draudimo liudijimo patikrinimą vykdė pagal Žemės ūkio ministerijos 2009 m. kovo 2 d. raštą Nr. 2D-1194 (4.9) (I t. b. l. 28), kuriame Žemės ūkio ministerija NMA rekomendavo patikrinti visus draudimo liudijimus. Šią aplinkybę patvirtina ir NMA savo atsiliepime. Teismo vertinimu, kad Žemės ūkio ministerijos 2009 m. kovo 2 d. raštas Nr. 2D-1194 yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti teisės aktu, įpareigojančiu NMA atlikti Taisyklėse nenumatytus veiksmus, todėl negali būti pripažintas ir tinkamu teisiniu pagrindu NMA pradėti vykdyti papildomus patikrinimo veiksmus. Taigi NMA veiksmai tikrinant draudimo liudijimus nagrinėjamu atveju pripažintini prieštaraujančiais Taisyklių nuostatoms ir LVAT formuojamai praktikai. Pagal bendrąjį teisės principą iš neteisės teisė neatsiranda, todėl atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių taikymo požiūriu NMA atliktas draudimo liudijimų patikrinimas nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas teisėtu veiksmu, todėl NMA veiksmus atsisakant mokėti draudimo įmokų kompensacijos dalį tuo pagrindu, kad atlikus patikrą buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, taip pat vertintini kaip nepagrįsti. NMA atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas neskundė NMA priimtų sprendimų, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes pastarieji sprendimai, paremti įsakymais, konstatavus, jog NMA atlikta patikra buvo neteisėta, apskritai negalėjo būti priimti.

18Dėl UAB „Rasgeda“ pateikto prašymo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, teismas pažymėjo, kad ginčas yra kilęs dėl valstybės paramos pagal specialiąją kaimo rėmimo programą kompensuojamų dalies draudimo įmokų nesumokėjimo, todėl, teismo vertinimu, sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.) nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

19III.

20Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 48–50), kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

21LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje A444-968/2013 (II t., b. l. 85–94) atsakovo NMA apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista iš NMA 341 388,07 Lt draudimo įmokų kompensacija bei skundo dalis dėl draudimo įmokų kompensacijos priteisimo iš UAB „Rasgeda“ atmesta kaip nepagrįsta, panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ skundą atmetė. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 24 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

22Teismas nurodė, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos dalies draudimo įmokų, kurios buvo atsakovo kompensuojamos, jas tiesiogiai (ne per paramos gavėjus) pervedant pareiškėjui (draudimo įmonei). Pareiškėjas prašė solidariai iš NMA ir UAB „Rasgeda“ priteisti 341 388,07 Lt draudimo įmokų (įmokų kompensacijos) skolą. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą tenkino iš dalies ir įpareigojo NMA išmokėti nurodytą sumą.

23Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada.

24Teisėjų kolegija pažymėjo, kad NMA dalyvavimas paminėtos paramos suteikimo kontrolėje yra aptartas Taisyklių 8, 9 bei 17 punktuose. Taisyklių 17 punkte nurodyta, kad agentūra yra atsakinga už atrinktų draudimo liudijimų patikrą, teisingą išmokėtų lėšų apskaitą ir išmokėjimą kompensuojamų draudimo įmokų gavėjams. Turinčio tokią atsakomybę pareiškėjo draudimo liudijimų patikrinimo tvarka yra reglamentuota Taisyklių 8 ir 9 punktuose. Pagal Taisyklių 8 punktą, NMA, iš pateiktų pažymų apie sudarytus draudimo liudijimus pasirinkusi 1 proc. draudimo liudijimų ir iš <...> draudimo įmonės gavusi pasirinktų draudimo liudijimų ir draudimo įmokų sumokėjimo dokumentų kopijas, patikrina, ar draudimo objektas ir draudžiamasis įvykis atitinka šių taisyklių 1 ir 2 punktuose nurodytas pagalbos gavimo sąlygas ir ar kompensuojama draudimo įmoka apskaičiuota teisingai. Taisyklių 9 punkte (2008 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 3D-227 redakcija) nurodyta, kad draudimo liudijimų atranka ir kompensacijos išmokėjimas pagal 7 punkte nurodytas pažymas vykdomi nuo kito ketvirčio antro mėnesio. Patikrintų po atrankos draudimo liudijimų ir pažymų, pateiktų Agentūrai po šių taisyklių 7 punkte nurodytos datos, apmokėjimas vykdomas su kitą ketvirtį pateiktomis pažymomis. Taisyklės, kaip norminis teisės aktas, galiojo iki 2009 m. sausio 30 d. Tačiau jų galiojimas buvo pratęstas subjektams, sudariusiems draudimo sutartis iki 2009 m. sausio 30 d., t. y. ir nagrinėjamos administracinės bylos subjektams (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 3D-30).

25CK 1.136 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilines teises ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymu numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Šio straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad civilines teises ir pareigos atsiranda iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 9 straipsnio 4 dalis nustato, kad tiesiogines ir kompensacines išmokas administruoja NMA. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka iš dalies kompensuojamos gyvūnų, draudiminių įvykių draudimo išmokos.

26Kaip minėta, nagrinėjamas šalių ginčas kilo dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos dalies draudimo įmokų, kurios buvo atsakovo kompensuojamos, jas tiesiogiai (ne per paramos gavėjus) pervedant pareiškėjui (draudimo įmonei). Pažymėtina, kad pareiškėjas skolą priteisti prašo solidariai iš NMA ir UAB „Rasgeda“, todėl nagrinėjamoje byloje svarbu identifikuoti, kokie teisiniai santykiai yra susiklostę tarp bylos šalių. Teisiniai santykiai dėl paminėtos kompensacijos mokėjimo tvarkos ir pagrindų reglamentuojami specialaus teisės akto – Taisyklių, todėl, sprendžiant tarp NMA ir pareiškėjo kilusį ginčą, yra būtina vadovautis Taisyklių nuostatomis. Draudimo teisiniai santykiai susiklosto tarp draudimo bendrovės ir draudėjo ar kito asmens, dalyvaujančio šiuose santykiuose draudimo sutarties ir su ja susijusio specialaus draudimo teisinio reguliavimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012). Byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Rasgeda“ sudaryta draudimo sutartis Nr. GD 001564, taigi tarp pareiškėjo ir UAB „Rasgeda“ yra susiklostę draudimo teisiniai santykiai.

27Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšomis dalis draudimo įmokų kompensuojama žemės ūkio veiklos subjektams, kurie užsiima pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba, tvarko buhalterinę apskaitą, pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas, p. 141) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1976/2006 (OL 2006 L 368, p. 85), I priedą yra laikomi maža ar vidutine įmone (toliau – ir pagalbos gavėjai) ir yra apdraudę savanoriškuoju draudimu nuosavybės teise jiems priklausančius augalų pasėlius, gyvūnus, žemės ūkio techniką ir gamybinius pastatus tik nuo stichinių nelaimių, nepalankių gamtinių sąlygų (šalnos, krušos, ledo, lietaus, sausros ir kt.) ir (arba) gyvūnų ar augalų ligų. Sistemiškai aiškinant šią ir kitas Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad NMA turi teisę teikti paramą mokant dalinę draudimo išmokos kompensaciją ne draudimo įstaigai (draudikui), o būtent žemės ūkio subjektams, kurie atitinka jos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

28Pažymėtina, jog Taisyklės nustato NMA teisę sumokėti kompensaciją tiek draudėjui tiesiogiai, tiek draudikui (Taisyklių 5, 6 punktai). Pastaruoju atveju draudimo įmonės privalo atlikti paramos gavėjų joms pateikiamų dokumentų, numatytų Taisyklių 6 punkte, patikrinimą ir pateikti išvadas NMA, kuri sprendžia apie prašomos kompensacijos pagrįstumą (Taisyklių 8 p.).

29Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo sumokėti kompensaciją pagal draudimo sutartį GD Nr. 001564. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė 2009 m. sausio 20 d. pažymą apie lėšų poreikį, kurioje buvo įrašytas ir Draudimo liudijimas Nr. GD 001564 (už 2008 m. IV ketvirtį) (prašoma draudimo įmokų kompensacijų suma 38 620,00 Lt). NMA įvertinusi minėtą pažymą, priėmė 2009 m. rugsėjo 7 d. NMA direktoriaus įsakymą Nr. BR1-666 „Dėl paramos nemokėjimo“ ir 2009 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. BR6-(11.3)-13255 „Dėl paramos neskyrimo“, kuriose nurodyta, kad UAB „Rasgeda“ draudimo įmokų dalis nebus kompensuojama. Minėti teisės aktai nebuvo apskųsti nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys ir sukeliantys teisines pasekmes.

30Pareiškėjas 2009 m. lapkričio 2 d. pateikė patikslintą 2009 m. sausio 20 d. pažymą apie lėšų poreikį, kurioje buvo įrašytas ir Draudimo liudijimas Nr. GD 001564 (patikslinta prašoma draudimo įmokų suma 35 340,00 Lt) ir 2009 m. lapkričio 2 d. raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo. NMA įvertinusi pateiktus dokumentus, priėmė NMA direktoriaus 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. BR1-1051 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. BR1-66 „Dėl paramos nemokėjimo“ pakeitimo“, kuriame nurodyta nemokėti prašomos 35 340,00 Lt draudimo įmokų kompensacijos. Taip pat priimtas NMA 2010 m. vasario 8 d. raštas Nr. BR6-(11.16)-805 „Dėl draudimo įmokų dalinio kompensavimo“.

31Pareiškėjas 2010 m. kovo 16 d. NMA pateikė papildomą susitarimą dėl valstybės teikiamos paramos dydžio, kuriame nurodė, kad „draudėjas (paramos gavėjas) atsisako paramos už draudimo sutartyje nurodytus, bet VĮ ŽŪIKVCGŪR neregistruotus gyvūnus, draudikas ir draudėjas susitaria, kad nuo sutarties pradžios perskaičiuojama kompensuotina ir nekompensuotina sutarties įmokos sumos bei valstybės parama bus taikoma tik ūkinių gyvūnų registre nurodyto gyvūnų skaičiaus draudimo sumai. Susitarime buvo patikslinta valstybės paramos dalis už metus – 177 717,04 Lt.

32Pareiškėjas NMA pateikė 2010 m. balandžio 15 d. pažymą apie lėšų poreikį, kurioje buvo įrašytas ir Draudimo liudijimas Nr. GD 001564 (už 2009 m. I ketvirtį), NMA įvertinusi šią pažymą išmokėjo 6 779,30 Lt draudimo įmokų kompensaciją. NMA, įvertino 2010 m. balandžio 15 d. pažymą. Pareiškėjas taip pat pateikė 2010 m. gruodžio 15 d. pažymą apie lėšų poreikį (už 2009 m. II ketvirtį), kurioje buvo įrašytas ir Draudimo liudijimas Nr. GD 001564, NMA įvertinusi šią pažymą išmokėjo 27 780,00 Lt draudimo įmokų kompensaciją. 2011 m. birželio 21 d. pažymą apie lėšų poreikį, kurioje buvo įrašytas ir Draudimo liudijimas Nr. GD 001564 (už 2009 m. III ketvirtį), pagal kurią NMA išmokėjo 143 157,74 Lt draudimo įmokų kompensaciją.

33Nurodytų faktinių duomenų visuma patvirtina, kad NMA, įvertino pareiškėjo teikiamas pažymas ir priėmė dėl jų sprendimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad minėti NMA sprendimai yra nuginčyti. Pažymėtina, kad esant galiojančiam NMA sprendimui, jo nenuginčijus teisės aktų nustatyta tvarka, pagrindo priteisti iš atsakovo pareiškėjui draudimo išmokas nėra. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo skundas priteisti draudimo kompensaciją iš NMA netenkintinas.

34Pareiškėjas nurodytą skolą prašo priteisti solidariai iš NMA ir iš UAB „Rasgeda“. Kaip minėta, UAB „Rasgeda“ ir pareiškėją sieja draudimo teisiniai santykiai. Vadovaujantis CK 6.6 straipsniu, solidarioji prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Taisyklės nenustato solidariosios atsakovų prievolės sumokėti draudimo kompensaciją, todėl taikyti solidariąją atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Sprendžiant dėl skolos priteisimo iš UAB „Rasgeda“ taikytinos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir Draudimo įstatymas) bei CK nuostatos. Draudimo įstatymo 72 straipsnis ir CK 6.1004 straipsnis numato, kad draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio piniginę sumą. Draudimo polise Nr. 001564, draudimo įmokos suma yra nustatyta abiejų šalių (draudėjo ir UAB „Rasgeda) susitarimu – 1 344 813,00 Lt nepriklausomai nuo to, ar bus kompensuojama draudimo įmokos, nes pagal sutartį UAB „Rasgeda“ yra naudos gavėjas. Pagal Priedą Nr. 1 prie draudimo poliso Nr. GD 001564 įmokos mokėjimo data – 2009 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad draudėjas reikalavimo teisę (CK 1.127 str. 2 d.) įgijo 2009 m. rugsėjo 30 d. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas 1 (vienerių) metų senaties terminas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2011 m. birželio 9 d. t. y. praleidęs įstatymo nustatytą senaties terminą, prašymo jį atstatyti nepateikė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu UAB „Rasgeda“ prašė taikyti senaties terminą. Pabrėžtina, kad ieškovas yra įmonė vykdanti draudimo veiklą, kuri gali tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas, kylančias iš šios veiklos, tačiau įstatymo nustatytu terminu į teismą nesikreipė t. y. praleistas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas UAB „Rasgeda“ atžvilgiu atmestinas.

35Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui grąžinta žyminio mokesčio permoka paliktina nepakeista. Remdamasi minėtais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, neatitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas iš dalies – pareiškėjo patikslintas prašymas atmetamas.

36IV.

37Pareiškėjas AAS „Gjensidige Baltic“ 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A444-968/2013 (II t., b. l. 100–101). Pareiškėjo nuomone, procesas šioje administracinėje byloje atnaujintinas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu. Pareiškėjas LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį gavo 2013 m. birželio 7 d. (pridėta voko kopija), todėl, jo manymu, terminas prašymui pateikti nepraleistas.

38Pareiškėjas teigia, kad teismas padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą. LVAT nepagrįstai nurodė, jog yra galiojantys NMA įsakymai, kurių nenuginčijus, pareiškėjas neturi teisės į reikalavimo patenkinimą. Be to, teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius. Administraciniai teisiniai santykiai NMA (paramos teikėją) sieja tik su paramos gavėju (UAB „Rasgeda“), o ne su pareiškėju (draudiku). NMA direktoriaus įsakymuose yra pasisakyta apie žemės ūkio veiklos subjektų (taip pat ir UAB „Rasgeda“) neatitikimą paramos teikimo reikalavimams, tačiau ne apie draudiko teisę gauti gyvulių draudimo sutartyje nurodytą draudimo įmoką. Kadangi minėti NMA direktoriaus įsakymai priimti ne draudiko atžvilgiu, jie nepanaikino draudiko teisės gauti draudimo sutartyje numatytą draudimo įmoką, o tiesiogines pasekmes sukėlė tik UAB „Rasgeda“ kaip pretenduojančiam gauti valstybės paramą asmeniui. NMA direktoriaus įsakymai, kuriais konstatuotas UAB „Rasgeda“ neatitikimas valstybės paramai gauti, niekuomet šiam žemės ūkio veiklos subjektui nebuvo įteikti, taip pat UAB „Rasgeda“ apie juos net nebuvo informuota. Kadangi administraciniai sprendimai niekuomet nebuvo įteikti asmeniui, kurio atžvilgiu jie buvo priimti, laikytina neteisinga LVAT išvada, kad šie įsakymai yra galiojantys.

39Kaip matyti iš minėtų NMA direktoriaus įsakymų ir raštų, kuriais apie juos informuotas draudikas, 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymas su jo 2009 m. gruodžio 30 d. ir 2010 m. sausio 29 d. pakeitimais yra priimtas įvertinus draudiko pateiktus tik 2008 m. IV ketvirčio sumokėtų draudimo įmokų dokumentus. Dėl to paties draudimo poliso dokumentai NMA yra teikiami kelis kartus – t. y. vieną kartą per metų ketvirtį, iki kito ketvirčio pirmo mėnesio pabaigos (Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių 7 punktas). Taigi, NMA sprendimas dėl paramos suteikimo ar nesuteikimo už konkretų ketvirtį neturi įtakos jos sprendimams, vertinant kitais metų ketvirčiais jai pateiktus dokumentus. Taigi, ir žemės ūkio veiklos subjekto tinkamumas ar netinkamumas kompensacijai gauti nustatomas kiekvieną metų ketvirtį iš naujo, todėl ankstesnį metų ketvirtį priimtas NMA sprendimas nelaikytinas administraciniu aktu, visam laikui užkertančiu žemės ūkio veiklos subjektui kelią pretenduoti į valstybės pagalbos gavimą. UAB „Rasgeda“ po minėtų NMA direktoriaus įsakymų priėmimo buvo vertinama pakartotinai ir įvertinta kaip tinkamas subjektas valstybės paramai gauti (2011 m. gegužės 13 d. UAB „Rasgeda“ poliso GD 001564 vertinimo ataskaita). Tai, kad minėtų įsakymų neapskundimas neužkerta kelio žemės ūkio veikos subjektui pretenduoti į valstybės teikiamą paramą, patvirtina ir faktinė aplinkybė, jog 2012 m. gegužės 24 d. NMA išmokėjo dalį draudimo įmokų kompensacijos pagal UAB „Rasgeda“ polisą GD 001564.

40AAS „Gjensidige Baltic“ NMA direktoriaus 2010 m. birželio 23 d. įsakymą yra apskundęs įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančio įsiteisėjusio 2010 m. rugpjūčio 30 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 3R-202 (2010/01-4R-265)X, šis Agentūros įsakymas nesukuria pareiškėjui jokiu teisių ir pareigų. Taigi, yra akivaizdus dviejų skirtingų teisingumą įgaliotų vykdyti institucijų sprendimų nesuderinamumas, todėl egzistuoja ir kitas proceso atnaujinimo pagrindas – ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.

41Be to, pareiškėjui kreipusis į bendrosios kompetencijos teismą, prašymas panaikinti kokius nors viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus neprivalėjo būti formuluojamas, kadangi pagal ieškinio pareiškimo dieną galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalį teismas, vadovaudamasis absorbcijos taisykle, ex officio privalėjo patikrinti administracinių aktų teisėtumą. Taigi, byloje turėjo būti atsižvelgiama į pradinio dokumento pareiškimo metu galiojusi teisinį reglamentavimą, kuris nenumatė pareigos prašyti atsakovo priimtų sprendimų panaikinimo.

42LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovo UAB „Rasgeda“ atžvilgiu reikalavimas atmestinas, nes praleistas 1 metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai taikė ieškinio senaties skaičiavimo tvarką reglamentuojančias taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas šio atsakovo atžvilgiu yra pasibaigęs. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o CK 1.136 straipsnio 2 dalis numato, jog ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, abu atsakovai yra atlikę veiksmus, liudijančius, kad jie pripažįsta prievolę (pvz., NMA iki pat 2012 m. gegužės 24 d. mokėjo pareiškėjui draudimo įmokų kompensacijas, atsakovas UAB „Rasgeda“ yra pateikęs papildomą susitarimą, kuriuo perskaičiavo kompensuotinas ir jo paties mokamas draudimo įmokas). Taigi, nustatant ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, LVAT privalėjo atsižvelgti į faktines bylos aplinkybes ir šalių elgesį. Kadangi nustatant ieškinio senaties termino pradžią nebuvo atsižvelgta į CK 1.127 straipsnio 1 dalį ir CK 1.130 straipsnio 2 ir 3 dalis, buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, dėl kurio buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44V.

45Prašymas atmestinas.

46Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Vadinasi, bylos užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

47ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

48Iš minėtos ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatos matyti, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., LVAT 2009 m. vasario 13 d. nutartį adm. byloje Nr. P442-16/2009).

49Nagrinėjamu atveju pareiškėjo UAB „Gjensidige Baltic“ pateiktas prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A444-968/2013 grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, t. y. kai padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, bei ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

50Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad materialinės teisės normos yra taikomos teismui priimant sprendimą, todėl neteisingo teisės normų taikymo byloje fakto paaiškėjimo momentas siejamas su sprendimo įsiteisėjimo momentu (žr., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartį adm. byloje Nr. P492-86/2012). Todėl terminas kreiptis dėl bylos proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu yra skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodoma būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo momentas taip pat paprastai siejamas su baigiamojo teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimu, nes jau šią dieną asmuo turi galimybę įvertinti baigiamąjį aktą jo atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (žr., pvz., 2009 m. vasario 13 d. nutartį adm. byloje Nr. P442-16/2009).

51Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimta 2013 m. birželio 3 d. Nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos) skaičiuojamas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A444-968/2013 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2013 m. rugsėjo 10 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.

52Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas UAB „Gjensidige Baltic“, 2013 m. rugsėjo 10 d. paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Šio termino pareiškėjas atnaujinti neprašė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti administracinės bylos Nr. A444-968/2013 procesą.

53Pareiškėjui praleidus prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais padavimo terminą, pareiškėjo argumentai dėl šių pagrindų buvimo neturi būti vertinami ir procesas šiais pagrindais negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

54Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

55Pareiškėjo UAB „Gjensidige Baltic“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A444-968/2013 netenkinti.

56Proceso administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. A444-968/2013 neatnaujinti.

57Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AAS... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi su skundu, kurį patikslino... 6. Skunde paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. tarp ADB „Reso Europa“... 7. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą (II t. b. l. 21–23) su pareiškėjo... 8. Paaiškino, kad už kompensuojamų draudimo įmokų gavėjams išmokėjimą yra... 9. Atsakovas UAB „Rasgeda“ atsiliepime į skundą (I t. b. l. 95–96) su juo... 10. Atsakovo UAB „Rasgeda“ manymu, jis tinkamai įvykdė savo sutartinius... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. tarp ADB... 14. NMA, patikrinusi ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus pagal 2009 m.... 15. Pareiškėjas pateikė papildomą susitarimą dėl valstybės teikiamos paramos... 16. Nagrinėjamu atveju draudimo sutartimi GD Nr. 001564 (I t. b. l. 3–11) buvo... 17. NMA nagrinėjamu atveju draudimo liudijimo patikrinimą vykdė pagal Žemės... 18. Dėl UAB „Rasgeda“ pateikto prašymo taikyti vienerių metų ieškinio... 19. III.... 20. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 48–50), kuriame prašė... 21. LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje A444-968/2013... 22. Teismas nurodė, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl Specialiosios kaimo... 23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo... 24. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad NMA dalyvavimas paminėtos paramos suteikimo... 25. CK 1.136 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilines teises ir pareigos atsiranda... 26. Kaip minėta, nagrinėjamas šalių ginčas kilo dėl Specialiosios kaimo... 27. Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad Specialiosios kaimo rėmimo programos... 28. Pažymėtina, jog Taisyklės nustato NMA teisę sumokėti kompensaciją tiek... 29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo sumokėti kompensaciją pagal draudimo... 30. Pareiškėjas 2009 m. lapkričio 2 d. pateikė patikslintą 2009 m. sausio 20... 31. Pareiškėjas 2010 m. kovo 16 d. NMA pateikė papildomą susitarimą dėl... 32. Pareiškėjas NMA pateikė 2010 m. balandžio 15 d. pažymą apie lėšų... 33. Nurodytų faktinių duomenų visuma patvirtina, kad NMA, įvertino pareiškėjo... 34. Pareiškėjas nurodytą skolą prašo priteisti solidariai iš NMA ir iš UAB... 35. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui grąžinta... 36. IV.... 37. Pareiškėjas AAS „Gjensidige Baltic“ 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikė... 38. Pareiškėjas teigia, kad teismas padarė esminį materialinės teisės normų... 39. Kaip matyti iš minėtų NMA direktoriaus įsakymų ir raštų, kuriais apie... 40. AAS „Gjensidige Baltic“ NMA direktoriaus 2010 m. birželio 23 d. įsakymą... 41. Be to, pareiškėjui kreipusis į bendrosios kompetencijos teismą, prašymas... 42. LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovo UAB... 43. Teisėjų kolegija... 44. V.... 45. Prašymas atmestinas.... 46. Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais... 47. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo... 48. Iš minėtos ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatos matyti, kad prašymo dėl... 49. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo UAB „Gjensidige Baltic“ pateiktas... 50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad... 51. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis,... 52. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas... 53. Pareiškėjui praleidus prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2... 54. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 55. Pareiškėjo UAB „Gjensidige Baltic“ prašymo atnaujinti procesą... 56. Proceso administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. A444-968/2013... 57. Nutartis neskundžiama....