Byla 2S-1971-232/2015
Dėl teismo įsakymo išdavimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Luvel transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Luvel transportas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Kreditorius UAB „Luvel transportas“ kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 4945,35 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 237,09 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko A. E..

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Luvel transportas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui A. E. atsisakė priimti, grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad sistemiškai aiškinant DK 258 str. 3 d. ir DK 299 str. nuostatas, darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Luvel transportas“ nustatyta tvarka kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Kadangi UAB „Luvel transportas“ nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl pareiškimą teismas atsisakė priimti.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Kreditorius UAB „Luvel transportas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodė, kad DK 299 str. 2 d. numato atvejus, kada ginčas nagrinėjamas tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. Pažymėjo, jog šis sąrašas nėra baigtinis, nes DK 299 str. 2 d. 4 p. įtvirtina galimybę kreiptis į teismą tiesiogiai ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. DK neįtvirtina tikslaus ir aiškaus reglamentavimo, ar darbdavys privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją kilus ginčui dėl materialinės žalos iš darbuotojo priteisimo, ar gali kreiptis į teismą tiesiogiai. Ginčams dėl žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kad ši žala kyla iš darbo teisinių santykių, netaikomas CPK XX skyrius, reglamentuojantis darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, kadangi pagal CPK 410 str. 2 d. tokie ginčai nagrinėjami taikant bendrąsias CPK nuostatas.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

11CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. Vadovaujantis LR CPK 435 str. 2 d., teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio kodekso 431 str. 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Taigi įstatymas numato konkrečius atvejus kuomet teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo.

12Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Luvel transportas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir grąžino jį kreditoriui CPK 137 str. 2 d. 3 p. numatytu pagrindu – kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas konstatavo, jog sistemiškai aiškinant DK 258 str. 3 d. ir DK 299 str. nuostatas darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai teisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma.

13Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog kreditoriaus reikalavimai yra dėl nuostolių priteisimo, kurie atsirado skolininkui atliekant darbines funkcijas.

14LR DK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. LR DK 299 str. 2 d. nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva, dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva, dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. DK 257 str. 5 d. nustato, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. LR DK 258 str. 3 d. nustatyta, kad darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sistemiškai vertinant LR DK 257 str. 5 d., 258 str. 3 d. ir 299 str. nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, t.y. nepriskiriant atskiro materialinio reikalavimo – ginčų dėl žalos, padarytos ryšium su darbo santykiais, atlyginimo prie kitų įstatymų numatytų atvejų, kuriems esant šie ginčai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas nepagrįstai darbo teisinius santykius dėl žalos atlyginimo priskiria DK 299 str. 2 d. 4 p. nurodytam įstatymo nustatytam atvejui. Apelianto nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2013-03-04 nutartyje (civ.b. Nr.2S-607-611/2013) teismas vadovavosi iki 2013-01-01 galiojusia darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Tačiau nuo 2013-01-01 DK įtvirtintoje darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje sąrašas atvejų, kai ieškovas gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nepasinaudodamas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, yra susiaurintas, tokiu būdu nuo 2013-01-01 suteikiant platesnius įgaliojimus Darbo ginčų komisijai.

15Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

16Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai