Byla 2A-284-425/2011

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant: ieškovės O. B. atstovui adv. Tomui Šedbarui, adv. padejėjui Kristijonui Paliučiui,

3atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Rimvydui Kvikliui,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Utenos apskrities viršininko įsakymo panaikinimo bei atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovei O. B., tretiesiems asmenims - Utenos rajono savivaldybės administracijai ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūrai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6Ieškovė O. B. 2010-03-07 ieškiniu prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko 2009-10-23 įsakymą Nr. 3-324 ,,Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ bei pripažinti ieškovės teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančių dokumentų poilsio namelio, tualeto, liepto ir laiptų statyboms jai priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) išdavimo, bei priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Utenos apskrities viršininko 2003-09-18 sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,22 ha žemės sklypą ( - ). Žemės sklypui buvo nustatyta žemės ūkio tikslinė naudojimo paskirtis, 1,06 ha jame sudarė miško žemė. Sklypui buvo nustatytos specialios naudojimo sąlygos – 0,9 ha (¾ dalys) sklypo patenka į vandens telkinio (Daglėjo ežero) apsaugos zoną. Utenos AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistai 2009-09-07 nustatė, kad O. B. sklype, esančiame Daglėjo ežero apsaugos zonoje statomi paprastų konstrukcijų pagalbinis pastatas (2,5 m x 3 m), lieptas ir laiptai. Utenos apskrities viršininko 2009-10-23 įsakymu Nr. 3-324 ieškovė O. B. buvo įpareigota nugriauti poilsio namelį, tualetą, lieptą ir laiptus. Ieškovės teigimu, kadangi Daglėjo ežero plotas yra mažiau nei 10 ha, jam taikoma 100 metrų vandens telkinio apsaugos zona ir pastatyti statiniai nepatenka į ežero apsaugos zoną, jų statybai statinio projektai ir statybos leidimai nėra reikalingi.

7Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010-06-01 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę O. B. savo lėšomis per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti savavališkai pastatytus statinius: medinį poilsio namelį su terasa, tualetą su įrankių sandėliu, lieptą ir laiptus, esančius miško žemėje, vandens telkinio apsaugos zonoje ( - ) pastatytus žemės sklype, unikalus Nr.( - ) bei, jei O. B. per nurodytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, nurodytus veiksmus (nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę) įpareigoti atlikti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ieškovės O. B. lėšomis, išieškant iš ieškovės O. B. reikiamas išlaidas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Utenos rajono apylinkės teismas 2011-01-20 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo ieškovę O. B. savo lėšomis per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti poilsio namelį (2,5x3 m), tualetą su įrankių sandėliu, lieptą ir laiptus (1x12 m), pastatytus žemės sklype, esančiame ( - ), bei sutvarkyti statybvietę. Nustatė, kad jeigu O. B. per nurodytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, nurodytus veiksmus (nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę) turi teisę atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ieškovės O. B. lėšomis, išieškant iš ieškovės O. B. reikiamas išlaidas. Iš O. B. priteisė valstybės naudai 132 Lt žyminio mokesčio ir 36,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Teismas nustatė, kad O. B. nuosavybės teisės į 1,2200 ha ploto žemės sklypą įgytos Utenos apskrities viršininko 2003-09-18 sprendimu Nr.13-5182, kuriuo žemės sklypui nustatytos ir specialios naudojimo sąlygos: dirvožemio apsauga, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, miško naudojimo apribojimai. 2009-09-07 statybos patikrinimo aktu Nr.09-14 užfiksuota, jog žemės sklype statomas medinis poilsio namelis 2,5 x 3 m dydžio, lieptas 1 x 12 m, laiptai, 2009-10-23 Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 3-324 O. B. įpareigota iki 2009-11-30 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą poilsio namelį, tualetą, lieptą ir laiptus bei sutvarkyti statybvietę, 2009-11-10 nutarimu Nr.8.18-13 ieškovė nubausta 5000 Lt bauda pagal ATPK 1592 str. 1 d. Abi šalys sutiko, kad žemės sklype pastatyti nesudėtingi statiniai. Pagal 2002 m. balandžio 16 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento 12.2 punktą, nesudėtingiems statiniams, statomiems saugojamoje teritorijoje, būtinas supaprastintas projektas, kurį patikrina ir jam raštiškai pritaria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų, fotonuotraukų, Valstybinės miškų tarnybos GIS duomenų bazės schemos ištraukos, kadastro žemėlapio ištraukų, kartografinės medžiagos teismas nustatė, kad pastatyti statiniai patenka ne tik į Daglėjo ežero apsaugos zoną (dabartinis ežero pavadinimas Paštys), bet ir yra pastatyti sklypo dalyje, kuri yra miško žemė bei patenka į II ir III kategorijos mišką. Pagal Miškų įstatymą miško žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių neleidžiama. Apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas O. B. buvo informuota dar 2003 metais. Įrodymų, kad pastatyti statiniai galėtų būti priskiriami miške galimų statyti statinių kategorijai, byloje nėra pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino.

10Ieškovė O. B. ir jos atstovas advokatas Tomas Šedbaras pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: patenkinti ieškinį, t.y. panaikinti Utenos apskrities viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 3-324 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“, pripažinti O. B. teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančių dokumentų poilsio namelio, tualeto, liepto ir laiptų statyboms žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), išdavimo, o atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

111. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo taikyti Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. nustatytų priemonių dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra nepagrįsta. Statybos įstatymo 28 str. numato ne tik teismo teisę įpareigoti statytoją savavališkai statomą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti, bet ir, atsižvelgus į savavališkos statybos aplinkai ir visuomenės interesams sukeltus padarinius, padarinių šalinimo pasekmes, jei statinio statyba teritorijoje ar žemės sklype yra galima ir neprieštarauja teisės aktams, leisti statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė, jos atstovas teigė, kad skundžiamame sprendime nėra pakankamai argumentų, jog ribojimai ir draudimai miško žemėje statyti tokius nesudėtingus statinius, kurių statybai nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai, yra proporcingi siekiamam tikslui, o be to, minėti statiniai (pvz., laiptai miško žemės šlaite) kai kuriais atvejais gali būti būtini žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

122. Teismo išvada, kad pagal Miškų įstatymą miško žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba, o visų kitų pastatų statyba draudžiama, yra nepagrįsta. Sąvokos „miško ūkio paskirties žemė“ bei „miško žemė“ nėra sinonimai. Ieškovei priklausantis žemės sklypas pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą yra priskirtas žemės ūkio paskirties, o ne miškų paskirties žemei. Jei žemės ūkio ar kitos paskirties žemėje yra miško naudmenų, žemės savininkas tokią žemę turi tvarkyti pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus. Šiuose nuostatuose statybų atvejai miško žemėje yra leidžiami. Žemės įstatymas ir Miškų įstatymas nereglamentuoja statybos darbų miško žemėje teisinių santykių – juos reglamentuoja Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai, tačiau šiuose teisės aktuose nėra teisės normų, kurios tiesiogiai draustų statybos darbus miškų ūkio paskirties žemės sklypuose ar miško žemėje. Teismo išvada apie draudimą miško žemėje statyti nesudėtingus statinius nėra proporcinga siekiamam tikslui, o žemės sklypo savininkės nuosavybės teisės varžomos labiau nei leidžia Konstitucija.

133. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nėra pakankamų teisinių argumentų, kad sąvoka „miško žemė“ suponuoja švelnesnių ribojimų statybai taikymą, ar kad tarp sąvokų „miško žemė“ ir „miškų ūkio paskirties žemė“ yra esminiai skirtumai. Teismas rėmėsi atsakovo teiginiu bei Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimo išvada, tačiau pažymėtina, kad ši išvada negali būti aiškinama plečiamai ir turi būti vertinama atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nagrinėtą klausimą. Minėtoje nutartyje Konstitucinis Teismas darė išvadą, kad klausimai dėl statybų miško žemėje, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis turi būti reguliuojami įstatyme, tačiau Miškų įstatyme šie santykiai dar nėra reglamentuoti. Tačiau Konstitucinis Teismas nepasisakė, kad statybos darbai miško žemėje apskritai negalimi pagal Konstituciją. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grįstas iš konteksto ištrauktomis ir netinkamai interpretuotomis Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimo išvadomis.

14Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą, atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė Utenos rajono apylinkės teismo 2011-01-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-88-839/2011 palikti nepakeistą, o apeliantės O. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad apeliantė O. B. nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą įgijo su jai žinomomis specialiomis naudojimo sąlygomis dar 2003 m., todėl jai teko pareiga išsiaiškinti kokioms sklypo dalims kokie apribojimai taikomi. Įstatymų leidėjas ne visais atvejais numatė galimybę leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas, spręsdamas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių šalinimo, privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti ir negali priimti jokio kito sprendimo, kai statomas statinys toje vietoje apskritai negalimas. Atsakovas pažymėjo, kad LR Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Žemės įstatymas ir Miškų įstatymas nevaržo savininkų nuosavybės teisės labiau nei leidžia Konstitucija. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ir suvaržymus. Atsakovas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime tapatino miško ir miškų ūkio paskirties žemę, todėl apeliantės argumentai dėl šių rūšių žemės visiško išskyrimo yra nepagrįsti. Ieškovė O. B. už teisės pažeidimą savavališkai statant statinį buvo nubausta administracine nuobauda. Tokių teisės pažeidimų padariniai negali būti įteisinti vėliau priimtais institucijų ar pareigūnų sprendimais, o taip pat ir teisėti lūkesčiai negali atsirasti teisės normų pažeidimo pagrindu. Miškų savininkai turi vadovautis ne tik apeliantės nurodomais Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, bet ir Miškų įstatymais, kitais teisės aktais bei miškotvarkos projekto dalių, aplinkosaugos reikalavimais. Apeliantės žemės sklypas, kuriame pastatyti statiniai patenka ne tik į Daglėjo (Paščio) ežero apsaugos zoną, bet ir ta sklypo dalis yra priskiriama II ir III grupių miškams. Remiantis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, Miško kirtimo taisyklėmis, Miško įstatymu, Žemės įstatymu, kt. teisės aktais miško žemėje leidžiama tik specializuotų, t.y. su mišku susijusių statinių statyba. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas tiek priimtose nutartyse, tiek 2010-02-24 aprobuotame praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias normas, apibendrinime pažymėjo, kad miškų ūkio paskirties žemėje leistina tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių ir kt.

15Tretysis asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011-03-21 atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-88-839/2011 palikti nepakeistą, o apeliantės O. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretysis asmuo nurodė, kad iš apeliantei nuosavybės teise priklausančio 1,22 ha žemės sklypo net 1,06 ha yra apaugę mišku. Remiantis Žemės bei Miško įstatymais, jokie kiti pastatai, išskyrus medienos sandėlius, miško žemei nepriskiriami, todėl miško žemėje statinių, nesusijusių su miško veikla, statyba yra negalima. Įstatymuose yra įtvirtinti ne miško žemės savininko nuosavybės teisės apribojimai, bet tam tikri veiklos šioje ypatingoje teritorijoje ribojimai. Tokie veiklos apribojimai yra proporcingi siekiamam tikslui – apsaugoti vertingas vietoves, užtikrinti žmonių teisę į sveiką ir švarią aplinką. Įstatymų leidėjas ne visais atvejais numato galimybę įteisinti neteisėtą statybą, o ten tik kur statyba apskritai galima. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagal Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatytą reguliavimą teisė į statybą miškų žemėje negali būti realizuota.

16Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovei O. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), savavališkai pastatytų statinių: medinio poilsio namelio (2,5x3 m), tualeto su įrankių sandėliu, liepto ir laiptų (1x12 m). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šie statiniai pastatyti miško žemėje, bei kad pagal Miškų įstatymą miško žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba, o visų kitų statinių statyti negalima, todėl įpareigojo ieškovę savo lėšomis nugriauti pastatytus statinius. Apeliantė apeliaciniame skunde iš nurodė, kad sprendime nėra pakankamai argumentų, jog ribojimai ir draudimai miško žemėje statyti nesudėtingus statinius, kurių statybai nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai, yra proporcingi siekiamam tikslui, apeliantės žemė yra žemės ūkio paskirties, o statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra teisės normų, kurios tiesiogiai draustų statybos darbus miškų ūkio paskirties žemės sklypuose ar miško žemėje. Teisėjų kolegija šiuos apelianto apeliacinio skundo argumentus analizuoja ir dėl jų pasisako.

19Bylos duomenimis nustatytos šios aplinkybės:

201. Utenos apskrities viršininko 2003-09-18 sprendimu Nr. 13-5182 ieškovei O. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,22 ha žemės sklypą ( - ). Žemės sklypui buvo nustatyta žemės ūkio tikslinė naudojimo paskirtis, 1,06 ha jame sudaro miško žemė ir yra nustatyti miško naudojimo apribojimai. Sklypui taip pat buvo nustatytos kitos specialios naudojimo sąlygos – 0,9 ha (¾ dalys) sklypo patenka į vandens telkinio (Daglėjo ežero) apsaugos zoną, 0,14 ha nustatyta dirvožemio apsauga, 0,18 ha nustatyta kelių apsaugos zona (T.1, b. l. 54).

212. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūra 2009-08-12 patikrinimo aktu užfiksavo, jog miško žemėje ( - ) vykdomi statybos darbai: pastatytas tualetas, šlaite įrengti metalo-medžio konstrukcijos laiptai, statomas poilsio namelis su terasa.

223. 2009-08-17 Utenos apskrities viršininko administracijos TPSVPD buvo informuotas apie ieškovei O. B. nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje vykdomus statybos darbus.

234. 2009-09-07 statybos patikrinimo aktu Nr.09-14 Utenos apskrities viršininko administracijos TPSVPD užfiksavo, jog žemės sklype statomas medinis 2,5 x 3 m dydžio poilsio namelis, 1 x 12 m lieptas, laiptai (T. 1, b. l. 29).

245. 2009-09-09 surašytas savavališkos statybos aktas Nr.115U-14 ir 2009-09-09 statybos sustabdymo aktu Nr.115U-15 medinio namelio, liepto ir laiptų statyba sustabdyta (T. 1, b. l. 30-32).

256. 2009-10-14 statybos patikrinimo aktu Nr.09-16 nustatyta, kad statybos darbai tęsiami (T. 1, b. l. 90).

267. Utenos apskrities viršininko 2009-10-23 įsakymu Nr. 3-324 ieškovė O. B. buvo įpareigota iki 2009-11-30 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius bei sutvarkyti statybvietę (T. 1, b. l. 91), įpareigojimas nebuvo įvykdytas.

278. 2009-10-26 O. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.8.18-10, o 2009-11-10 nutarimu Nr.8.18-13 ieškovė nubausta 5 000 Lt bauda pagal ATPK 1592 str. 1 d. (T. 1, b. l. 92, 93).

289. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-02-26 patikrinimo metu atliko matavimus ir nustatė, jog visi naujai statomi statiniai randasi miške ir Daglėjo ežero apsaugos zonoje (T. 1, b. l. 96-99).

2910. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010-03-20 nutartimi (administracinė byla Nr.II-4-552-2010), paliktas galioti, pašalinant aplinkybę, kad O. B. 2009 m. liepos mėnesį savališkai pastatė lieptą ( - ) Daglėjo ežero pakrantėje (T. 1, b. l. 100, 101).

30dėl statybos teisės miško žemėje

31Apeliantė ir jos atstovas nurodo, kad O. B. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ) pagrindinė paskirtis yra žemės ūkio, o žemės ūkio paskirties žemėje esant miško naudmenų, tokiam žemės sklypui yra nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės savininkas tokią žemę turi tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš apeliantei priklausančio 1,22 ha sklypo 0,14 ha yra žemės ūkio naudmenų plotas, o likusi 1,06 ha yra miško žemė, kuriai nustatyti miško naudojimo apribojimai. Apeliantė teisingai nurodo, kad privatūs miškai turi būti tvarkomi pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, tačiau pažymėtina, kad šie nuostatai yra tik vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių privačių miškų tvarkymą ir naudojimąsi ir turi būti taikomi bei aiškinami kartu su kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiai aktais, tarp jų ir Miškų įstatymu, Žemės įstatymu, Statybų įstatymu. Nepriklausomai nuo to, ar miškai nuosavybės teise priklauso valstybei ar Lietuvos Respublikos piliečiams, šie miškai yra skirstomi į I, II, III ir IV grupės miškus. Kaip matyti iš byloje pateiktos Valstybinės miškų tarnybos GIS duomenų bazės schemos ištraukos (T. 1, b. l. 97) O. B. žemės sklype auga II ir III grupių miškai (t. y. ekosistemų apsaugos miškai, rekreaciniai miškai ir apsauginiai miškai), o ginčo statiniai pastatyti III grupės, t. y. apsauginiame miške. Remiantis LR Miškų įstatymu ūkininkavimo tikslas III grupės apsauginiuose miškuose yra formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 15.5. punktas nustato, jog „privačių miškų savininkai II B, III ir IV miškų grupių miškuose gali įrengti poilsio aikšteles su miško baldais, rekreacinius ir pažintinius takus, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose, jeigu tai neprieštarauja saugomų teritorijų planavimo dokumentams, nuostatams ar veiklos juose reglamentams.“ Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1, 2 p. nustato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Todėl nors ir sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad Miškų įstatyme ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose nėra draudimo vykdyti statybos darbus miškų ūkio paskirties sklypuose ar žemės sklypuose, kuriems nustatytos specialiosios miško naudojimo sąlygos, tačiau atlikęs sisteminę tikslinę miškų priežiūrą ir jų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų analizę, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad miško žemėje yra leistina tik specializuotų, su mišku susijusių statinių ir pastatų statyba, t. y. tokių statinių, kurie leistų įgyvendinti atitinkamos miškų grupės paskirtį, šiuo atveju - apsauginio miško funkcijas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad miško žemėje galima tik technologinių ir priešgaisrinių linijų, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba ir nustatęs, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad pastatyti ginčo statiniai galėtų būti priskiriami miške galimų statyti statinių kategorijai, O. B. ieškinį atmetė.

32dėl nuosavybės teisės ribojimų proporcingumo

33Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į tai, jog pastatyti statiniai yra nesudėtingi, jų statybai nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai bei remiantis Statybos įstatymo 28 str., apeliantei turėjo būti leista per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Apeliantė šiam argumentui pagrįsti pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Statybos įstatymo 28 str. numatyta lengvata savavališkų statybų trūkumų pašalinimui gali būti taikoma tik jei tam yra visos sąlygos, t. y. tais atvejais, kai žemės sklype tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Kaip jau buvo minėta, miško žemėje galima tik su mišku susijusių statinių statyba, o apeliantė neįrodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio 1,06 ha yra miško žemė, savavališkai pastatyti statiniai atitiktų šią sąlygą. Miškų įstatymo, Žemės įstatymo normas pažeidžiant pastatyti statiniai negali būti įteisinami pasinaudojant šia įstatymų leidėjo Statybos įstatyme numatyta lengvata.

34Apeliantės skunde nurodomose tiek LAT, tiek EŽTT bylose buvo nagrinėjamas savavališkų statybų įteisinimo klausimas ir abu teismai priėjo išvados, kad neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos atsižvelgiant į proporcingumo principą, į privačių ir viešų interesų pusiausvyrą. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju miško žemės savininkų nuosavybės teisės yra varžomos labiau nei leidžiama Konstitucijos. Konstitucijos 47 str. įtvirtina miškų kaip išimtinės nacionalinės vertybės statusą. LR Konstitucinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai ir tai lemia tam tikrus miškų žemės savininkų teisės ribojimus. Miškai yra svarbi nacionalinė vertybė, turinti didelę reikšmę aplinkos apsaugai, todėl, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, statybai miškuose yra taikomi griežtesni reikalavimai ir žemės savininkų teisių į ūkinę veiklą ribojimai, kurie yra pagrįsti aplinkos, kaip nacionalinės vertybės, apsauga. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis LR Konstitucinio teismo praktika, sprendime nurodė, kad miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdis, jų ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė reikšmė aplinkai neleidžia teigti, kad Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatyti ribojimai ir draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui. Todėl atmestinas apeliantės teiginys, kad skundžiamame sprendime nėra pakankamai argumentų, kurie pagrįstų minėtų ribojimų proporcingumą siekiamam tikslui.

35Remiantis Statybų įstatymo 7 str. 2 punktu, teismas gali įpareigoti statytoją savavališkai pastatytus statinius, jei jų statytojui nėra leidžiama nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė statinius pastatė savavališkai bei, kad šiuo atveju negali būti taikoma Statybų įstatymo 7 str. 1 punkte numatyta statinių įteisinimo lengvata, pagrįstai tenkino atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ir įpareigojo apeliantę O. B. per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti poilsio namelį (2,5x3 m), tualetą su įrankių sandėliu, lieptą ir laiptus (1x12 m), pastatytus žemės sklype, esančiame ( - ), bei sutvarkyti statybvietę.

36dėl sąvokų „miško žemė“ ir „miškų ūkio paskirties žemė“

37Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, jog sąvoka „miško žemė“ suponuoja švelnesnių ribojimų statybai taikymą, ar kad tarp sąvokų „miško žemė“ ir „miškų ūkio paskirties žemė“ yra esminiai skirtumai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai interpretavo Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimą ir nepagrįstai priėjo tokios išvados. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos kontekste pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, nes kaip jau ne kartą minėta miškų, kaip nacionalinės vertybės, svarba lemia didesnę miško nei kitos rūšies žemės apsaugą, todėl sprendžiant savavališkų statybų miškuose klausimą, nėra esminio skirtumo, ar statiniai (kurie nepatenka į miške galimų statyti statinių kategoriją) be jiems reikalingų leidimų ir dokumentacijos buvo pastatyti miško žemėje ar miškų ūkio paskirties žemėje. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos teisės aktų normas, konstatavo, kad nėra argumentų, kurie leistų teigti, kad sąvoka „miško žemė“ reiškia švelnesnius ribojimus statybai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia išvada, ir apeliantei neįrodžius priešingai, atmeta šį apeliacinio skundo argumentą.

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir pagrįstai įpareigojo ieškovę nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti priimto sprendimo.

39Netenkinus apeliacinio skundo iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

41Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš O. B., a. k( - ) 14,85 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. Ieškovė O. B. 2010-03-07 ieškiniu prašė panaikinti Utenos apskrities... 7. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 8. Utenos rajono apylinkės teismas 2011-01-20 sprendimu ieškinį atmetė,... 9. Teismas nustatė, kad O. B. nuosavybės teisės į 1,2200 ha ploto žemės... 10. Ieškovė O. B. ir jos atstovas advokatas Tomas Šedbaras pateikė apeliacinį... 11. 1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių,... 12. 2. Teismo išvada, kad pagal Miškų įstatymą miško žemėje yra leidžiama... 13. 3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nėra pakankamų teisinių... 14. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 15. Tretysis asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011-03-21... 16. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovei O. B. nuosavybės teise... 19. Bylos duomenimis nustatytos šios aplinkybės:... 20. 1. Utenos apskrities viršininko 2003-09-18 sprendimu Nr. 13-5182 ieškovei O.... 21. 2. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūra... 22. 3. 2009-08-17 Utenos apskrities viršininko administracijos TPSVPD buvo... 23. 4. 2009-09-07 statybos patikrinimo aktu Nr.09-14 Utenos apskrities viršininko... 24. 5. 2009-09-09 surašytas savavališkos statybos aktas Nr.115U-14 ir 2009-09-09... 25. 6. 2009-10-14 statybos patikrinimo aktu Nr.09-16 nustatyta, kad statybos darbai... 26. 7. Utenos apskrities viršininko 2009-10-23 įsakymu Nr. 3-324 ieškovė O. B.... 27. 8. 2009-10-26 O. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas... 28. 9. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos... 29. 10. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010-03-20 nutartimi... 30. dėl statybos teisės miško žemėje... 31. Apeliantė ir jos atstovas nurodo, kad O. B. priklausančio žemės sklypo,... 32. dėl nuosavybės teisės ribojimų proporcingumo... 33. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į tai, jog pastatyti... 34. Apeliantės skunde nurodomose tiek LAT, tiek EŽTT bylose buvo nagrinėjamas... 35. Remiantis Statybų įstatymo 7 str. 2 punktu, teismas gali įpareigoti... 36. dėl sąvokų „miško žemė“ ir „miškų ūkio paskirties žemė“... 37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nėra... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir... 39. Netenkinus apeliacinio skundo iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 41. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą palikti... 42. Priteisti iš O. B., a. k( - ) 14,85 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių...