Byla I-5524-168/2014
Dėl sprendimo dalies ir įsakymo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje Audriui Skaisčiui, pareiškėjo atstovei Gedmantei Eimontienei, atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atstovei Justinai Užumeckaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š., A. V., D. M., R. I., J. N., J. Š., L. L., M. K., O. S., R. S., R. K., V. K. ir V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (tretieji suinteresuoti asmenys A. V., V. G.-N., J. N., B. B., J. A., V. K., V. G., V. S., D. M., N. S., V. B., L. P., M. J., M. G., A. Š., A. U., I. Ž., K. K., R. S., R. K., L. L., R. G., J. Š., M. K., R. I., R. S., O. S., L. G.) dėl sprendimo dalies ir įsakymo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – Vyriausybės atstovas)

42014-01-06 elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui pareiškimą, kurį 2014-04-09 patikslino, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Savivaldybės taryba) 2013-12-11 sprendimo Nr. 1-1579 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-13 sprendimo Nr. 1-74 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Sprendimas) 1.1, 1.2, 2, 3.1 ir 4 punktus; 2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – Administracijos direktorius) 2013-12-13 įsakymą Nr. 41-1148 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių panaikinimo“ (toliau – Įsakymas).

5Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Vyriausybės atstovas, vykdydamas savivaldybių administracinę priežiūrą, nustatė, kad Savivaldybės taryba 2013-12-11 priėmė Sprendimą, kuris pažeidžia įstatymo saugomą interesą – priimtų teisės aktų teisėtumą, ir galimai pažeidžia viešąjį interesą. Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – SAPĮ) 5 straipsnio 4 dalimi, 2013-12-13 potvarkiu Nr. 1P-55 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-12-11 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-13 sprendimo Nr. 1-74 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“ pakeitimo“ vykdymo sustabdymo“ (toliau – Potvarkis) sustabdė Savivaldybės tarybos Sprendimo 1.1, 1.2, 2, 3.1 ir 4 punktų vykdymą. Nurodo, kad, turimais duomenimis, Administracijos direktorius, vadovaudamasis Sprendimu, 2013-12-13 priėmė Įsakymą, kuriuo nuo 2014-04-15 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) 16-os struktūrinių padalinių (seniūnijų) 34 karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybes. Administracijos direktorius, pažeisdamas SAPĮ 5 straipsnio 5 dalyje nustatytą imperatyvų reikalavimą nevykdyti Potvarkiu sustabdyto Sprendimo, toliau jį vykdo.

6Taip pat pažymi, kad vadovaudamasis SAPĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytais įgaliojimais Vyriausybės atstovas pateikė Savivaldybės tarybai 2013-12-17 teikimą Nr. 1T-34 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-12-11 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-13 sprendimo Nr. 1-74 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Teikimas), siūlydamas svarstyti Sprendimo 1.1, 1.2, 2, 3.1 ir 4 punktų pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Artimiausias Savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2013-12-27, tačiau iš tos dienos Savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 2-49 darbotvarkės matyti, kad Teikimas į posėdžio darbotvarkę įtrauktas ir apsvarstytas nebuvo. Per įstatyme nustatytą terminą (10 dienų) Vyriausybės atstovas taip pat negavo jokios informacijos apie Teikimo įvykdymą, todėl daro išvadą, kad jį buvo atsisakyta vykdyti. Pareiškime remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, kad Vyriausybės atstovui SAPĮ suteikia teisę kreiptis į teismą ne tik tuomet, kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti ir tokią informaciją jam pateikti, bet ir tuo atveju, kai Vyriausybės atstovas per įstatymo nustatytą terminą negauna jokios informacijos apie pateikto teikimo apsvarstymą ir priimtą sprendimą bei kad savivaldybės administravimo subjekto neveikimas gali būti prilyginamas atsisakymui.

7Dėl įstatymų saugomo intereso (teisės aktų teisėtumo) nurodė, kad, vykdydamas išankstinę savivaldybių administracinę priežiūrą, nustatė, kad priimant Sprendimą buvo pažeisti vietos savivaldos principai, išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija bei pagrindinės Sprendimo priėmimo procedūros. Remiasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 4 straipsnyje įtvirtintais pagrindiniais vietos savivaldos principais. Pažymi, kad VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas nustato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, tik įvertinus gyventojų nuomonę. Vyriausybės atstovas, vykdydamas savivaldybių administracinę priežiūrą, nustatė, kad priimant Sprendimą buvo pažeisti vietos savivaldos esminiai principai, išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija bei pagrindinės Sprendimo priėmimo procedūros.

8Dėl Sprendimo 1.1 punkto neatitikties įstatymų nuostatoms paaiškino, kad juo panaikindama Savivaldybės administracijos Antakalnio, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujamiesčio, Pašilaičių, Pilaitės, Rasų, Senamiesčio, Šeškinės, Šnipiškių, Vilkpėdės, Viršuliškių, Žirmūnų ir Žvėryno seniūnijas Savivaldybės taryba pažeidė esminę sprendimo priėmimo procedūrą – neįvertino gyventojų nuomonės dėl šių seniūnijų panaikinimo, taip pat ir dėl bendro seniūnijų skaičiaus nustatymo, taip paneigdama visus vietos savivaldos principus. Savivaldybės taryba 2013-11-20 sprendimu Nr. 1-1558 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos rezultatų svarstymo“ patvirtino iš neteisėtai vykdytos atrankinės gyventojų apklausos telefonu gautus duomenis ir tokiu būdu tariamai įvertino gyventojų nuomonę. Remdamasi šia gyventojų nuomone priėmė Sprendimą visiškai ignoruodama gyventojų teises ir nuomonę ir paneigdama demokratiškumo ir teisėtumo principus. Be to, 2012 m. vasario

913–20 dienomis vykdyta gyventojų apklausa buvo neteisėta, nes iki Vilniaus apygardos administracinio teismo reikalavimo užtikrinimo priemonių galiojo Vyriausybės atstovo

102012-02-10 potvarkis Nr. 1P-7, kuriuo buvo sustabdytas atrankinės gyventojų apklausos telefonu vykdymas, iki kol administracinis teismas pritaikys reikalavimo užtikrinimo priemones, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-02-17 nutartis, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, t. y. uždrausta Vilniaus miesto savivaldybei vykdyti atrankinę gyventojų apklausą telefonu, iki kol Savivaldybės taryba įvykdys Vyriausybės atstovo 2012-02-13 teikimą Nr. 1T-13 arba iki kol, Savivaldybės tarybai atsisakius patenkinti minėtą teikimą, atitinkamos kompetencijos teismas nuspręs dėl tokio pareiškimo ar ieškinio užtikrinimo priemonių. Pirmosios instancijos teismo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo pakeista LVAT 2012-06-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-399/2012 į reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti Savivaldybės tarybos 2012-02-08 sprendimo Nr. 1-433 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos paskelbimo, apklausos komisijos sudarymo ir atrankinės Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos telefonu tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punkto vykdymą. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad 2012-02-17 susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste (Vilniaus miesto savivaldybei pradėjus vykdyti apklausą) buvo pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Taigi atrankinė gyventojų apklausa telefonu negalėjo būti vykdoma nuo 2012-02-10 iki 2013-10-14 imtinai. Taip pat pabrėžia, kad nuo 2013-01-01 įsigalioję VSĮ pakeitimai iš esmės pakeitė iki tol galiojusį teisinį reglamentavimą, kadangi panaikino savivaldybėms teisę vykdyti vietos gyventojų apklausą atrankinės gyventojų apklausos telefonu būdu, todėl tokiu būdu apklausa negalėjo būti vykdoma, o gauti jos rezultatai neturi teisinės galios ir negalėjo būti naudojami Savivaldybės tarybai priimant Sprendimą, kadangi gauti pažeidžiant imperatyvius SAPĮ 5 straipsnio 5 dalies bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio reikalavimus. Šios apklausos pagrindu priimtas Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytą procedūrą – gyventojų nuomonės įvertinimą.

11Taip pat nurodo, kad Sprendimas neatitiko ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010-08-26 įsakymu Nr. 1V-561 patvirtinto Seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos adresų registro tvarkymo įstaigai tvarkos aprašo 6.3 punkte nustatytos procedūros, „kad savivaldybės taryba svarstytų klausimą dėl seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribų ir buveinės nustatymo ar keitimo, pavadinimo seniūnijai suteikimo ar keitimo, seniūnijos įsteigimo ar panaikinimo, turi būti pateikiama: <..> vietos gyventojų apklausos, atliktos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą <..>, rezultatai“. Savivaldybės tarybai svarstant ir priimant Sprendimą, vietos gyventojų apklausos (atliktos pagal galiojančiame VSĮ 38 str. 1 d. nustatytą gyventojų apklausos būdą) rezultatų pateikta nebuvo ir Savivaldybės tarybai neatsirado nei pareiga svarstyti, nei teisė priimti Sprendimą.

12Dėl Sprendimo 1.2 punkto prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams nurodė, kad šiuo punktu nuspręsta steigti Savivaldybės administracijos Antakalnio, Centro, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės ir Žirmūnų biurus. Iš Sprendimo matyti, kad biurai veiks apibrėžtose teritorijos ribose ir turės savo buveinę. Pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio 1 dalį, struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų – yra juridinio asmens filialas, o pagal VSĮ 30 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai – savivaldybės administracijos filialai yra seniūnijos. Kitokių struktūrinių padalinių – filialų formų (pavadinimų) – VSĮ nenustato, todėl jei savivaldybės administracinis struktūrinis padalinys veikia tam tikroje teritorijoje ir turi savo buveinę, tai pagal VSĮ nuostatas gali būti tik seniūnija. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad skyrius (biuras, tarnyba) paprastai yra departamento (valdybos) struktūrinė dalis. Kai administruoti pavestoje srityje yra nepakankama uždavinių ir funkcijų įvairovė arba kai to reikalauja įstatymas, skyrius (biuras, tarnyba) gali nebūti departamento (valdybos) struktūrinė dalis. Atkreipia dėmesį, kad pagal VSĮ 31 straipsnio 1 dalį seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje, o jos pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas ir perduodamas savivaldybės administracijos funkcijas sprendimu nustato savivaldybės taryba. Nors VSĮ nuostatos nustato savivaldybės tarybos teisę / pareigą tvirtinti savivaldybės administracinę struktūrą ir kartu nustatyti jos sudėtį (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 30 straipsnio 1 dalis), tačiau tai daryti jai leidžiama įstatymų apibrėžtose ribose. Jei savivaldybės taryba seniūnijų nesteigia, jų funkcijas leistina atlikti kitiems savivaldybės administraciniams struktūriniams (ne teritoriniams) padaliniams, o jei yra steigiamas struktūrinis teritorinis padalinys, – tai toks padalinys yra seniūnija. Todėl Savivaldybės taryba, veikdama neskaidriai ir nesąžiningai, didžiąją dalį seniūnijų panaikina ir spekuliatyviai steigia biurus, kurie pagal įstatymų prasmę ir esmę yra seniūnijos, taip iškreipdama įstatymo leidėjo valią ir įstatymų tikslus. Biurų steigimas yra fiktyvus, nes visas funkcijas, kurias priskiriama atlikti biurams, turi teisę ir gali atlikti bei atlieka VSĮ nustatytos seniūnijos, o iš esmės tai gali reikšti tik seniūnijų pavadinimų ir jų skaičiaus pakeitimą. Savivaldybės taryba veikia neskaidriai ir siekia kitų, negu VSĮ nustatyta, tikslų ir taip pažeidžia VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą.

13Taip pat pabrėžė, kad, prieš priimdama sprendimą steigti biurus, kurie pagal savo atliekamų funkcijų esmę yra seniūnijos, ir nustatydama jų skaičių, Savivaldybės taryba turėjo išpildyti VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytą procedūrą – įvertinti gyventojų nuomonę dėl seniūnijų steigimo, jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo. Viso to atlikta nebuvo, todėl Savivaldybės taryba nagrinėdama šį klausimą ir priimdama Sprendimą taip pat pažeidė esminę Sprendimo priėmimo procedūrą bei VSĮ įtvirtintas vietos gyventojų teises reikšti savo nuomonę minimais klausimais ir teisėtus lūkesčius, kad jų nuomonė bus įvertinta. Buvo būtina pagal VSĮ įstatymo IX skirsnyje „Vietos gyventojų apklausa“ reglamentuojamas procedūras atlikti gyventojų apklausą ir įvertinti gyventojų nuomonę. To neatlikusi Savivaldybės taryba pažeidė VSĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą atstovaujamosios demokratijos bei 6 punkte nustatytą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą.

14Mano, kad Sprendimo 1.2 punktas prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktams bei 11 straipsnio 8 daliai, VSĮ 30 str. 1 d. ir yra neteisėtas dar ir dėl to, kad buvo priimtas pažeidžiant VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytą procedūrą (gyventojų nuomonės įvertinimą), galėjusią turėti įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kadangi Sprendimo 2 punktas yra susijęs su jo 1.1 ir 1.2 punktuose nustatytais Savivaldybės administracijos struktūros pakeitimais, šis punktas turi būti panaikintas kaip išvestinis.

15Dėl Sprendimo 3.1 punkto prieštaravimo įstatymams nurodė, kad, šiuo punktu Savivaldybės taryba įpareigodama Administracijos direktorių nustatyti Savivaldybės administracijos Antakalnio, Centro, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės ir Žirmūnų biurų veiklos teritorijų ribas ir buveinių adresus iki 2014-02-15, pažeidė VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytą savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją bei šiame punkte nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą (įvertinti gyventojų nuomonę). Nustatyti biurų (pagal savo esmę yra seniūnijos) veiklos teritorijų ribas yra priskirta išimtinai tik savivaldybės tarybai, todėl Savivaldybės taryba, įpareigodama Administracijos direktorių nustatyti biurų (seniūnijų) veiklos teritorijos ribas, neleistinai perleido Administracijos direktoriui išimtinę savo kompetenciją ir taip pažeidė VSĮ 16 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų. Prieš priimant sprendimą seniūnijų veiklos teritorijos ribų priskyrimo ar nustatymo klausimu, taip pat kaip ir ankstesniais klausimais, turi būti išpildyta VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta procedūra – gyventojų nuomonės įvertinimas šiuo klausimu. Šiuo atveju gyventojų apklausos šiuo klausimu ir pagal VSĮ nuostatas vykdoma nebuvo.

16Mano, kad Sprendimo 3.1 punktas prieštarauja įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams (VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktams), VSĮ 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintam savivaldybių veiklos teisėtumo principui bei 16 straipsnio 2 dalies 13 punktui. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo 4 punktas yra susijęs su Savivaldybės administracijos struktūros pakeitimais, nustatytais 1.1, 1.2, 2 bei 3.1 punktuose, t. y. su jų įsigaliojimu, ir yra išvestinis iš jų, jis taip pat turi būti panaikintas.

17Dėl viešojo intereso pažeidimo nurodė, kad nurodytų Savivaldybės tarybos Sprendimo 1.1, 1.2 bei 3.1 punktų neatitiktys įstatymams pažeidė ne tik VSĮ 4 straipsnyje įtvirtintus savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, bet ir atstovaujamosios demokratijos, atsakingumo savivaldybės bendruomenei, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principus, bet ir turėjo tiesioginės įtakos viešojo intereso pažeidimui, nes pažeidžiant pagrindinius VSĮ 4 straipsnyje nustatytus principus paneigiama pati vietos savivaldos esmė ir bendruomenės konstitucinės teisės. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, kad „valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, bei viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų“.

18Mano, kad 2012 m. vasario 13–20 dienomis vykdyta atrankinė gyventojų apklausa telefonu buvo neteisėta, o iš Savivaldybės tarybos 2013-11-20 sprendimo Nr. 1-1558 priedo matyti, kad dauguma apklaustų gyventojų (daugiau nei du trečdaliai gyventojų) dėl 4 šioje apklausoje užduotų su seniūnijų pertvarka susijusių klausimų išsakė neigiamą nuomonę ir nepritarė Savivaldybės tarybos planuojamai seniūnijų pertvarkai. Savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą ir neįvertindama gyventojų nuomonės bei į ją neatsižvelgdama, pažeidė viešąjį interesą, nes paneigė atstovaujamosios demokratijos principą, ignoravo atsakingumo savivaldybės bendruomenei, veiklos skaidrumo, viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę bei žmogaus teisių gerbimo principus. Dauguma neteisėtos apklausos pateiktų klausimų yra spekuliatyvūs, nes iš anksto formuoja apklausiamųjų nuomonę, o iš gautų atsakymų neleidžia tiksliai nustatyti gyventojų nuomonės nei dėl teritorijų ribų, nei dėl seniūnijų (biurų) skaičiaus, nei kitų parametrų, dėl kurių Savivaldybė turėjo konsultuotis su gyventojais. Remiasi VSĮ 46 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, kad, tinkamai nevertinant gyventojų nuomonės ir priimant sprendimą detaliai ir aiškiai nemotyvuojant nuomonės atmetimo, negalima daryti išvados, kad demokratiškai išrinkti savivaldybės bendruomenės atstovai atstovauja juos išrinkusios bendruomenės gyventojų interesams, gerbia gyventojų teises ir vykdo teisėtus jų lūkesčius. VAĮ 7 straipsnyje įtvirtinta viešojo administravimo subjektų pareiga tartis dėl norminių administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais. Sprendimas, priimtas neatstovaujant (neatsižvelgiant į gyventojų lūkesčius ir nuomonę) juos išrinkusiems gyventojams, paneigia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą vietos savivaldą – savivaldybės bendruomenių savitvarką ir savaveiksmiškumą ir suponuoja piktnaudžiavimo valdžia situaciją. Taip pat remiasi ir Konstitucinio Teismo praktikoje suformuluota vietos savivaldos doktrina ir nurodo, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir įstatymų leidėjo VSĮ nustatytas teisinis reglamentavimas siekia užtikrinti demokratišką Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų nuolatinių gyventojų atstovavimą savivaldos institucijose, deramą savivaldos teisės įgyvendinimą ir savivaldybių institucijų funkcionavimą. Savivaldybės taryba priėmė Sprendimą pažeisdama VSĮ nustatytus reikalavimus bei esmines sprendimo priėmimo procedūras, tinkamai neįvertinusi gyventojų nuomonės ir nepateikusi aiškių Sprendimo motyvų, Savivaldybės taryba neatstovavo didžiajai daliai savivaldybės bendruomenės gyventojų ir taip pažeidė viešąjį interesą – bendruomenės savivaldos teisę. Vietos savivaldos teisės įgyvendinimo klausimas yra viešasis interesas, nes visuomenė suinteresuota, kad priimami savivaldybės institucijų aktai ir atliekami veiksmai (ar neveikimas) būtų teisėti ir pagrįsti teisės aktų normomis. Vietos savivaldos principų nesilaikymas laikytinas viešuoju interesu, kurio dalis yra ir neteisėtų sprendimų pašalinimas iš teisinės sistemos.

19Remiasi LVAT praktika, kai prokuroras imasi veiksmų savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumui užtikrinti, ir nurodo, kad atsižvelgiant į šios bylos pobūdį teismų praktika pagal analogiją yra tinkama taikyti ir šioje byloje Vyriausybės atstovui siekiant ginti viešąjį bei įstatymo saugomą interesą. Taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo išaiškinimais, kad Savivaldybės taryba pagal jai suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas, siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Mano, kad jei teismas nepripažintų esant viešąjį interesą, Sprendimo 1.1, 1.2, 2, 3.1 bei 4 punktai turėtų būti panaikinti kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms, taip saugant VSĮ nustatytą interesą – savivaldybės institucijų priimamų teisės aktų teisėtumą.

20Administracijos direktoriaus Įsakymas, priimtas įgyvendinant neteisėtą Savivaldybės tarybos Sprendimą, vadovaujantis visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažintu principu, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, taip pat turi būti panaikintas, nes ginant viešąjį interesą svarbu, kad būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis.

21Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė patikslintame pareiškime išdėstytą poziciją ir prašė jį tenkinti. Papildomai atkreipė dėmesį, kad, panaikinus dalį seniūnijų, pažeidžiamas Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų lygiateisiškumas, nes skiriasi gyventojų, kurių gyvenamojoje teritorijoje yra įsteigtos seniūnijos, teisinė padėtis nuo gyventojų, kurių gyvenamojoje teritorijoje seniūnijos panaikintos.

22Atsakovai Savivaldybės taryba ir Administracijos direktorius bendruose 2014-01-22 ir 2014-04-29 atsiliepimuose prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą kaip nepagrįstą.

23Atsakovai atsiliepimuose pažymėjo, kad pareiškėjo pareiškimo pagrindą sudaro deklaratyvios nuostatos, pateikiama Konstitucinio Teismo jurisprudencijos apžvalga atitinkamų teisės principų sampratos klausimu, tačiau nėra jokių teisiškai reikšmingų argumentų, patvirtinančių, kad jie kėsinasi pažeisti ar pažeidžia viešąjį interesą. Pareiškėjas savo įgaliojimus ginti viešąjį interesą įgyvendina deklaratyviai, nepagrįstai ir neprotingai ir neįrodo savo pareiškimo dalyko. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą, bet nepateikė įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka atsakovams yra pateikęs teikimą dėl šio ginčijamo akto, nors SAPĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja Vyriausybės atstovą tokį teikimą pateikti. Ir tik tuomet, kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, Vyriausybės atstovas gali kreiptis į teismą (SAPĮ 4 str. 1 d. 4 p.). Pareiškėjas, ginčydamas atitinkamus Sprendimo punktus, neprašo ištirti šio teisės akto teisėtumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str. 2 d.). Jis formaliai vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo ir SAPĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis pareiškėjo, kaip specialaus subjekto, kreipimosi į teismą dėl viešojo intereso gynimo tvarką, siekia išvengti pareigos motyvuoti savo pareiškimą dėl norminio teisės akto (ginčo tarybos sprendimo) ištyrimo ir pareigos suformuluoti teikimą dėl ginčijamo Įsakymo. Pareiškėjas nesilaiko savo įgaliojimų įgyvendinimo tvarkos, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjo pareiškimą kaip nepagrįstą.

24Nurodo, kad ginčijamos Sprendimo nuostatos yra pagrįstos ir teisėtos, ir paaiškino, kad Savivaldybės tarybos 2012-01-25 sprendimu Nr. 1-400 buvo panaikintos seniūnijos. Dėl to ir kilo ginčas šioje byloje. Vyriausybės atstovas kreipėsi į Savivaldybės tarybą 2012-01-30 teikime

25Nr. 1T-2 nurodydamas, kad būtina įvertinti Vilniaus miesto gyventojų nuomonę. Jokių kitų teisėtumo reikalavimų dėl seniūnijų panaikinimo jis nekėlė. Savivaldybės taryba 2012-02-08 sprendimu Nr. 1-432 panaikino 2012-01-05 sprendimo Nr. 1-400 nuostatas dėl seniūnijų panaikinimo, tačiau ne dėl to, kad pripažino pagrįsta Vyriausybės atstovo poziciją dėl šių nuostatų prieštaravimo viešajam interesui. 2012-02-08 sprendimu Nr. 1-433 paskelbė Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausą – veikė Vyriausybės atstovo nurodytu būdu. Nurodo, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pripažinta, kad Vyriausybės atstovo teiginiai dėl viešojo intereso pažeidimo, vykdant seniūnijų pertvarką, buvo nepagrįsti. Teismams atmetus pareiškėjo reikalavimus dėl ginčijamų Savivaldybės tarybos sprendimų, Savivaldybės taryba

262013-11-20 sprendimu Nr. 1-1558 įvertino gyventojų apklausos rezultatus ir 2013-12-11 priėmė Sprendimą.

27Nurodė, kad VSĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad gyventojų apklausos yra patariamojo, taigi neprivalomojo pobūdžio. Taigi tai, kad Savivaldybės taryba svarstė, įvertino, tačiau nutarė priimdama sprendimą neatsižvelgti į apklausos rezultatus, negali būti viešojo intereso pažeidimas.

28Dėl Sprendimo 1.1 punkto teisėtumo pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010-08-26 įsakymu Nr. 1V-561 patvirtinto Seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos adresų registro tvarkymo įstaigai tvarkos aprašo 5 punktas nustato iš esmės vieną procedūros reikalavimą – įvertinti gyventojų nuomonę. Apklausos rezultatų įvertinimas buvo atliktas Savivaldybės tarybos 2013-11-20 sprendimu Nr. 1-1558, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. Be to, nepagrįsta pareiškėjo pozicija, kad Savivaldybės taryba vertino rezultatus, gautus iš neteisėtai vykdytos atrankinės gyventojų apklausos telefonu. 2012 m. vasario 13–20 d. apklausos rezultatai yra nenuginčyti ir neginčijami šioje byloje, o ginčas dėl minėtos gyventojų apklausos rezultatų panaudojimo tarp šalių yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Pareiškėjas nepateikia jokių argumentų ir faktų, kurie patvirtintų, kad apklausos duomenys yra neteisingi. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad apklausos rezultatai yra neteisėti, kadangi nuo 2013-01-01 pasikeitė VSĮ nuostatos, reglamentuojančios gyventojų apklausas. Apklausa įvyko 2012 m. vasario 13–20 d., o Savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo paskelbta ir vykdyta apklausa, teismo 2012-11-26 sprendimu yra pripažinta teisėta ir pagrįsta. Ta aplinkybė, kad laikotarpio, kol vyko teisminis ginčas dėl apklausos rezultatų naudojimo, apklausos duomenys nebuvo naudojami, nelemia, kad duomenys tapo neteisėtais dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo. Apklausa vyko teisėtai, taip, kaip tuo metu tą nustatė VSĮ nuostatos, nėra duomenų, kad apklausos rezultatai yra neteisingi ar neobjektyvūs, nėra jokių teisinių kliūčių juos naudoti (svarstyti/vertinti) priimant Sprendimą. Vertinant gyventojų apklausos rezultatus, nustatyta, kad tik du trečdaliai apklaustų asmenų nepritaria seniūnijų pertvarkai, be to, Savivaldybės taryba įvertino kitus teigiamus Sprendimo priėmimo rezultatus, taigi ji teisėtai nusprendė įvertinti, tačiau neatsižvelgti į gyventojų apklausos rezultatus priimdama Sprendimą.

29Dėl Sprendimo 1.2 punkto teisėtumo nurodė, kad nesutinka, kad šis punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Sprendimu įsteigti biurai nėra seniūnijos, veikia kaip administracijos struktūros padaliniai ir gali vykdyti jiems priskirtas funkcijas: biurų, kaip viešojo administravimo subjekto struktūros padalinių, teisinį režimą nustato VAĮ 11 str. 5 d. Dalį funkcijų, kurias vykdė seniūnijos, gali vykdyti tiek biurai, tiek kiti savivaldybės administracijos struktūros padaliniai, nes tai neprieštarauja teisės aktams. Įstatymai nenustato draudimo viešojo administravimo subjekto struktūros padaliniui turėti buveinę. Veiklos teritorijos nustatymas taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad pažeidžiamos teisės aktų nuostatos, nes, remiantis VAĮ 11 str. 2 d., administracijos direktorius, kaip viešojo administravimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, gali nustatyti ir tam tikro struktūros padalinio veiklos ribas funkcijoms optimizuoti ir efektyvinti. Biurų veiklos ribų (teritorijų) nustatymas nepažeidžia teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjo teiginiai, kad tik seniūnijos pagal įstatymą gali būti filialais, neįrodo, kad Sprendimo 1.2 punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. VSĮ 31 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad kai seniūnijos nesteigiamos, įstatymuose nustatytas seniūnijos ir seniūno funkcijas įgyvendina kiti savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai. Taigi aplinkybė, kad atitinkamos funkcijos yra perskirstomos biurams – struktūros padaliniams, yra teisėta ir pagrįsta įstatymo nuostatomis.

30Dėl Sprendimo 1.3 punkto teisėtumo nurodė, kad Savivaldybės taryba Sprendimu neperdavė vykdomajai institucijai išimtinės tarybos kompetencijos – pati panaikino seniūnijas, įvertino gyventojų nuomonę, pavedė Miesto plėtros departamentui rengti tarybos sprendimo projektą „Dėl Vilniaus miesto tarybos 1995-06-09 sprendimo Nr. 37 „Dėl Vilniaus miesto seniūnijų skaičiaus ir ribų patvirtinimo“ pakeitimo“. Pati Savivaldybės taryba spręs dėl seniūnijų ribų patvirtinimo, kai bus parengtas toks tarybos sprendimo projektas. Sprendimo 1.3 punktu Administracijos direktorius yra įpareigojamas nustatyti administracijos struktūros padalinių – biurų – veiklos ribas, o ne atlikti teritorijų priskyrimo seniūnijoms funkciją ar nustatyti seniūnijų teritorijų ribas. Savivaldybės tarybos pavedimas atlikti organizacinio pobūdžio darbus, nustatant biurų veiklos teritorijas ir buveinės adresus, nepažeidžia nei tarybos, nei Administracijos direktoriaus, kaip įstaigos vadovo, kompetencijos. Adresų suteikimas pagal teisės aktus taip pat priskiriamas savivaldybės vykdomajai institucijai (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-01-25 įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo 3 punktas), todėl pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimo 1.3 punktas yra neteisėtas, šiuo požiūriu yra nepagrįsti. Pareiškėjas teisiškai neargumentuoja, kokiu būdu ir kokios teisės aktų nuostatos yra pažeidžiamos Administracijos direktoriui nustatant viešojo administravimo subjekto struktūros padalinio buveinės adresą.

31Atkreipia dėmesį, kad Sprendimo 5 ir 5.1 punktais Savivaldybės taryba pavedė Administracijos direktoriui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka atlikti darbo organizavimo pakeitimus. Šie punktai Vyriausybės atstovo nebuvo sustabdyti, jie nėra ginčijami šioje byloje. Pareiškėjas klaidina teigdamas, kad Administracijos direktorius vykdė sustabdyto Sprendimo nuostatas. Administracijos direktorius nėra gavęs Vyriausybės atstovo teikimo panaikinti ar pakeisti ginčijamo 2013-12-13 Įsakymo, kaip tai nustato SAPĮ 5 str. 1 d. 1 p., todėl pareiškėjas reikalauja panaikinti Įsakymą, nesilaikydamas SAPĮ nustatytos tvarkos. Netinkamas pareiškėjo įgaliojimų įgyvendinimas negali būti teisėtas pagrindas reikalauti naikinti viešojo administravimo subjekto priimtą aktą. Pareiškėjas nenurodo savarankiškų Įsakymo neteisėtumo ir panaikinimo pagrindų.

32Atsakovų atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad gali būti naikinamos tik visos seniūnijos. Mano, kad, sprendžiant seniūnijų naikinimo klausimą, nėra privaloma atsižvelgti į gyventojų nuomonę, ji tik turi būti įvertinta. Pabrėžė, kad reikalavimas panaikinti Įsakymą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį. Atkreipė dėmesį, kad dalį seniūnijų teiktų paslaugų gyventojams, kurių gyvenamoje teritorijoje seniūnijos yra panaikintos, teiks įsteigti biurai.

33Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodė, kad palaiko Vyriausybės atstovo pareiškimą, ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad Vyriausybės atstovas tinkamai įgyvendino savo įgaliojimus kreiptis į teismą. Mano, kad Sprendimu buvo pažeisti pagrindiniai vietos savivaldos principai, išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija ir Sprendimo priėmimo procedūros. Pabrėžė, kad Savivaldybės taryba, panaikindama dalį seniūnijų, neįvertino gyventojų nuomonės, taip paneigė vietos savivaldos principus ir pažeidė Sprendimo priėmimo procedūrą. Be to, atkreipė dėmesį, kad seniūnijų pertvarkai nepritarė du trečdaliai telefoninėje apklausoje, kuri nuo 2013 m. kaip apklausos būdas yra panaikinta, dalyvavusių Vilniaus miesto gyventojų. Nesutinka su atsakovų pozicija, kad seniūnijos nuolat vykdo tik dvi funkcijas, o dar dvi funkcijas atlieka epizodiškai, kadangi seniūnijos atlieka daugiau funkcijų, kurias atsakovai nutyli ir kurios susijusios su vietos bendruomenių poreikiais. Mano, kad vietos gyventojams ypač svarbūs seniūnų atliekami notariniai veiksmai neatlygintinai ir seniūnijos gyventojų gyvenamojoje vietoje. Taigi 5 nepanaikintų seniūnijų gyventojai, priėmus Sprendimą, atsidūrė geresnėje padėtyje, nei panaikintų seniūnijų gyventojai, nes įsteigti biurai notarinių veiksmų negalės atlikti, o nepanaikintų seniūnijų seniūnai notarinius veiksmus galės atlikti tik seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams. Paaiškino, kad nepagrįstas atsakovų teiginys, kad buvo paliktos labiausiai nuo miesto centro nutolusios seniūnijos. Mano, kad seniūnijų pertvarka pažeis gyventojų interesus, kartu ir viešąjį interesą. Pabrėžė, kad Administracijos direktorius, priimdamas Įsakymą, neteisėtai vykdė sustabdytą Sprendimą.

34Teismo posėdyje dalyvavę tretieji suinteresuoti asmenys palaikė Vyriausybės atstovo pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

35Liudytojas E. M. paaiškino, kad yra Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos Vilniaus miesto bendruomenės reikalų visuomeninės komisijos pirmininkas. Nurodė, kad bendruomenės nepritaria seniūnijų pertvarkai.

36Pareiškimas tenkintinas.

37Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Savivaldybės tarybos Sprendimo 1.1, 1.2, 2, 3.1 ir 4 punktų ir Administracijos direktoriaus Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

38Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad 2013-12-11 Savivaldybės taryba priėmė Sprendimą, kuriame, be kita ko, nusprendė: panaikinti Savivaldybės administracijos Antakalnio, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujamiesčio, Pašilaičių, Pilaitės, Rasų, Senamiesčio, Šeškinės, Šnipiškių, Vilkpėdės, Viršuliškių, Žirmūnų ir Žvėryno seniūnijas (1.1 punktas); įsteigti Savivaldybės administracijos Antakalnio, Centro, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės, ir Žirmūnų biurus (1.2 punktas); patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Savivaldybės administracijos naują redakciją (2 punktas); įpareigoti Administracijos direktorių nustatyti Savivaldybės administracijos Antakalnio, Centro, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės ir Žirmūnų biurų veiklos teritorijų ribas ir buveinių adresus iki 2014-02-15 (3.1 punktas); nustatyti, kad Sprendimo 1.1, 1.2 ir 2 punktai įsigalioja nuo 2014-04-15 (4 punktas). Administracijos direktorius, vadovaudamasis Savivaldybės tarybos Sprendimu, 2013-12-13 priėmė Įsakymą, kuriuo panaikino nuo 2014-04-15 naikinamų Savivaldybės administracijos seniūnijų 34 pareigybes.

39Visų pirma atsakovai ginčija pareiškėjo įgaliojimus kreiptis į teismą. Nurodė, kad byloje nėra jokių teisiškai reikšmingų argumentų, patvirtinančių, kad jie kėsinasi pažeisti ar pažeidžia viešąjį interesą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą, bet nepateikė įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka atsakovams yra pateikęs teikimą dėl šio ginčijamo akto.

40Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme nustatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).

41Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal SAPĮ 4 str. 4 d. manydamas, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą, Vyriausybės atstovas dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį. SAPĮ 4 str. 7 d. nustatyta, kad jeigu savivaldybės administravimo subjektai priėmė teisės aktus, kuriais remiantis gali būti sudaromi neteisėti ir viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybės administravimo subjektai priėmė teisės aktus, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Vyriausybės atstovas šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gali savo potvarkiu sustabdyti tokių savivaldybės administravimo subjektų teisės aktų vykdymą ir sandorių pasirašymą. Nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas priėmė teisės aktą, kuriuo remiantis gali būti sudarytas neteisėtas ir pažeidžiantis viešąjį interesą sandoris, arba kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas gali pažeisti viešąjį interesą, Vyriausybės atstovas: 1) ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po neteisėto ar galinčio pažeisti viešąjį interesą teisės akto priėmimo gali savo potvarkiu sustabdyti jo vykdymą; 2) ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo potvarkio priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui motyvuotu teikimu pasiūlo svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą; 3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako pakeisti ar panaikinti teisės aktą) kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydamas teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių (SAPĮ 5 str. 4 d.).

42 minėto reglamentavimo matyti, kad SAPĮ normos suteikia teisę Vyriausybės atstovui kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, jeigu, jo nuomone, savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą. SAPĮ 5 str. 4 d. nustatyta tokių Vyriausybės įgaliojimų įgyvendinimo tvarka. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis SAPĮ 5 straipsnio 4 dalimi, 2013-12-13 Potvarkiu sustabdė Savivaldybės tarybos Sprendimo 1.1, 1.2, 2, 3.1 ir 4 punktų vykdymą,

432013-12-17 pateikė Savivaldybės tarybai Teikimą, siūlydamas svarstyti Sprendimo 1.1, 1.2, 2, 3.1 ir 4 punktų pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Pagal SAPĮ 5 str. 1 d. 1 p. Vyriausybės atstovo teikimą Savivaldybės taryba turėjo apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

44LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vyriausybės atstovui SAPĮ suteikia teisę kreiptis į teismą ne tik tuomet, kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti ir tokią informaciją jam pateikia, bet ir tuo atveju, kai Vyriausybės atstovas per įstatymo nustatytą terminą negauna jokios informacijos apie pateikto rašytinio reikalavimo nevykdymą (LVAT 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-879/2010). Šiuo atveju Teikimas į artimiausio Savivaldybės tarybos posėdžio, kuris įvyko 2013-12-27, darbotvarkę įtrauktas ir apsvarstytas nebuvo, per įstatyme nustatytą 10 dienų terminą Vyriausybės atstovas taip pat negavo jokios informacijos apie Teikimo įvykdymą. Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, savivaldybės administravimo subjektui neapsvarsčius Teikimo ir nepateikus atsakymo, turėjo teisę paduoti pareiškimą teismui.

45Be to, teismų praktikoje nurodoma ir būtina prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013). LVAT praktikoje pažymima, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (LVAT 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

46Konstitucijos 5 str. nustatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Vietos savivaldos teisė reglamentuojama Konstitucijos 10 skirsnyje. Konstitucijos 120 straipsnyje nustatyta, kad Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 17 d. nutarime yra nurodęs, kad savivaldybių institucijos yra steigiamos tam, kad būtų realizuojami savivaldybių interesai, taip pat kad būtų tiesiogiai įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, savivaldybių tarybų sprendimai. Vietos savivaldos įstatymo 1 str. apibrėžta, kad šio įstatymo tikslas – skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą. Pagal VSĮ 30 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje (VSĮ 31 straipsnio 1 dalis).

47Iš VSĮ nuostatų matyti, kad seniūnijos yra savivaldybės administracijos, kaip vienos iš savivaldybės institucijos, kuri atsakinga už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais, struktūriniai padaliniai. Taigi savivaldybės įsteigtos institucijos, įskaitant seniūnijas, turi tarnauti teritorijos administracinio vieneto gyventojų bendruomenės žmonėms. Teismo nuomone, savivaldybės įsteigtų institucijų pertvarka, įskaitant dalies seniūnijų panaikinimą, gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą principą valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Vilniaus miesto gyventojų interesas, kad Vilniaus miesto savivaldybės institucijos tarnautų žmonėms, laikytinas viešuoju, todėl teismas konstatuoja, kad Vyriausybės atstovas pagrįstai į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą. Atsakovų atstovė teismo posėdyje pripažino ir iš Administracijos direktoriaus Įsakymo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis ginčijamu Savivaldybės tarybos sprendimu, todėl Vyriausybės atstovo reikalavimas jį panaikinti laikytinas išvestiniu iš pirminio reikalavimo panaikinti Savivaldybės tarybos sprendimo dalį. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad išvestinio reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus Įsakymą nagrinėjimas šioje byloje taip pat yra pagrįstas.

48Pagal VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 10 ir 13 punktus išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją sudaro: savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu ir mero teikimu; sprendimų dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, įvertinus gyventojų nuomonę, priėmimas. Iš VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto matyti, kad gyventojų nuomonės įvertinimas yra būtina sąlyga priimant sprendimą dėl seniūnijų (jų dalies) panaikinimo. Pareiškėjas teigia, kad Savivaldybės taryba pažeidė esminę sprendimo priėmimo procedūrą – neįvertino gyventojų nuomonės dėl seniūnijų panaikinimo. Atsakovai teigia, kad apklausos rezultatų įvertinimas buvo atliktas Savivaldybės tarybos 2013-11-20 sprendimu Nr. 1-1558, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimas priimtas neįvertinus gyventojų nuomonės.

49VSĮ 36 str. 1–2 dalyse nustatyta, kad gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje; apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio. VSĮ 38 str. 1 d. nustatyti gyventojų apklausos būdai, t. y. procedūra, kurios metu išsiaiškinama gyventojų nuomonė. Nuo 2013-01-01 galiojančioje VSĮ 38 str. 1 d. redakcijoje yra nustatytas baigtinis galimų apklausos atlikimo būdų sąrašas: 1) tiesioginis gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose; 2) gyventojų nuomonės pareiškimas sueigoje balsuojant; 3) atrankinė gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose; 4) gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose. Iki 2013-01-01 galiojusioje VSĮ 38 str. 1 d. redakcijoje buvo nustatytas toks galimų apklausos atlikimo būdų sąrašas: 1) tiesioginis gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose; 2) gyventojų nuomonės pareiškimas sueigoje balsuojant; 3) atrankinė gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose; 4) atrankinė gyventojų apklausa telefonu. Iš minėto reglamentavimo pokyčių matyti, kad nuo 2013-01-01 atrankinės gyventojų apklausos telefonu, kaip apklausos būdo, VSĮ 38 str. 1 d. nebeliko, t. y. atrankinė gyventojų apklausa telefonu nuo

502013-01-01 nebegalėjo būti vykdoma.

51Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje spręstinas klausimas dėl galimumo 2013-12-11 priimant ginčijamą Sprendimą remtis 2012 m. vasario mėnesį atliktos gyventojų apklausos rezultatais, kuri atlikta naudojant nuo 2013-01-01 teisės aktuose nebeįtvirtintą apklausos būdą – atrankinę gyventojų apklausą telefonu. Visų pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte įtvirtinta pareiga sprendimą dėl seniūnijų (jų dalies) panaikinimo priimti tik įvertinus gyventojų nuomonę nėra tik formalus reikalavimas ir susijęs su dviejų būtinų sąlygų egzistavimu: pareiga teisės aktų nustatyta tvarka išsiaiškinti gyventojų nuomonę bei pareiga įvertinti apklausos rezultatus. Atsakovai teigia, kad įvertino gyventojų nuomonę pagal apklausos telefonu, vykdytos 2012 m. vasario 13–20 d., rezultatus, tačiau į ją neatsižvelgė.

52Nors VSĮ 36 str. 2 dalyje nustatyta, kad apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio, tačiau, teismo nuomone, jų įvertinimas, pagal VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punktą, reiškia motyvuotą ir pagrįstą gyventojų nuomonės atmetimą ar pritarimą jai. Argumentuotas nuomonės įvertinimas ypač svarbus, jeigu sprendimas priimamas įvertinus, tačiau neatsižvelgus į gyventojų nuomonę, t. y. jeigu priimamas sprendimas, kuriam prieštarauja apklausoje dalyvavę gyventojai. Šiuo atveju kaip tik taip ir nutiko, nes Savivaldybės taryba priėmė Sprendimą, kuriam nepritarė du trečdaliai apklausoje dalyvavusių asmenų. Tačiau, teismo nuomone, byloje nėra pakankamai atsakovės Savivaldybės tarybos poziciją nepritarti gyventojų nuomonei pagrindžiančių argumentų / įrodymų.

53Iš bylos duomenų matyti, kad Savivaldybės taryba įgyvendino pareigą išsiaiškinti gyventojų nuomonę, tačiau byloje kilo ginčas, ar tai buvo atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2013-11-26 sprendimu administracinėje byloje

54Nr. I-2497-629/2012 atmetė Vyriausybės atstovo pareiškimą panaikinti Savivaldybės tarybos

552012-02-08 sprendimo Nr. 1-433 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos paskelbimo, apklausos komisijos sudarymo ir atrankinės Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos telefonu tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 p., kuriuo buvo paskelbta Vilniaus miesto gyventojų apklausa ir nustatytas klausimų tekstas, apklausos teritorija, būdas, vykdytojas ir laikotarpis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad LVAT

562013-10-14 priėmė nutartį taip pat su šiuo ginču susijusioje administracinėje byloje

57Nr. A520-1559/2013, kurioje nustatytomis aplinkybėmis remiasi ginčo šalys. LVAT minėtoje byloje paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą atmesti pareiškėjo Vyriausybės atstovo prašymą uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės merui skelbti duomenis, gautus per 2012 m. vasario 13–20 d. vykdytą Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų telefoninę apklausą, ir naudoti šiuos duomenis viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo srityje. Pareiškėjo prašymas administracinėje byloje Nr. I-658-244/2013 buvo atmestas iš esmės dėl procesinių priežasčių, o vykdytos apklausos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nebuvo analizuojamas. Nors minėtoje byloje nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas uždrausti naudoti gyventojų apklausos duomenis, tačiau LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad atsakovo veiksmų, kuriais jis vykdė pareiškėjo potvarkiu sustabdytą teisės aktą ir gavo tam tikrus duomenis, teisėtumas ar neteisėtumas būtų aktualus tuo atveju, jei būtų nagrinėjamas ginčas dėl šių gautų duomenų panaudojimo. Pažymėtina, kad kaip tik šioje byloje ir analizuojamas 2012 m. vasario 13–20 d. vykdytos Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų telefoninės apklausos duomenų panaudojimo teisėtumas ir pagrįstumas.

58Iš bylos medžiagos matyti, kad Vyriausybės atstovas 2012-02-10 potvarkiu sustabdė Savivaldybės tarybos 2012-02-08 sprendimo Nr. 1-433 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos paskelbimo, apklausos komisijos sudarymo ir atrankinės Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos telefonu tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punkto vykdymą. SAPĮ 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sustabdytas savivaldybės administravimo subjekto teisės aktas negali būti vykdomas, kol atitinkamos kompetencijos teismas nuspręs dėl pareiškimo ar ieškinio užtikrinimo priemonių. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-02-17 nutartimi Vyriausybės atstovo prašymą priėmė, taip pat tenkino jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė Vilniaus miesto savivaldybei vykdyti atrankinę gyventojų apklausą telefonu. Taigi nors pareiškėjo prašymai minėtose su šia administracine byla susijusiose bylose nebuvo patenkinti, tačiau Savivaldybės tarybos 2012-02-08 sprendimo Nr. 1-433 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos paskelbimo, apklausos komisijos sudarymo ir atrankinės Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos telefonu tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punkto, kurio pagrindu ir buvo atliekama apklausa, vykdymas nuo 2012-02-10 iki 2013-10-14 buvo sustabdytas. Todėl negalima teigti, kad vien todėl, kad bylos buvo išnagrinėtos atsakovų naudai, akto sustabdymas yra nereikšmingas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2012 m. vasario 13–20 d. vykdyta gyventojų apklausa telefonu negalėjo būti vykdoma nuo 2012-02-10 iki 2013-10-14, nes tuo metu buvo sustabdytas akto dalies, kurios pagrindu atlikta apklausa, vykdymas.

59Be to, teismo nuomone, šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad apklausa buvo remiamasi praėjus beveik dviem metams nuo jos atlikimo ir praėjus beveik metams nuo SAPĮ reglamentavimo pasikeitimo, kuris nebeįtvirtino tokio apklausos atlikimo būdo. Teismas, remdamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuoja, kad nebūtų veiksmingai užtikrinta gyventojų nuomonės įvertinimo procedūra (nebūtų pasiektas nuomonės įvertinimo tikslas), jeigu sprendimą priimantis subjektas galėtų neribotą laiką nuo apklausos atlikimo remtis atliktos apklausos rezultatais. Ypač svarbu tai, kad šiuo atveju apklausa buvo atlikta tokiu būdu, kurio rezultatų panaudojimo metu galiojantis įstatymas nebenustato. Savivaldybės taryba nepagrįstai rėmėsi prieš beveik dvejus metus atliktos apklausos rezultatais, nes įstatymų leidėjas buvo iš esmės pakeitęs apklausos atlikimo procedūrą, kurios Sprendimo priėmimo metu atsakovai turėjo laikytis. Kadangi ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2013-12-11, todėl turėjo būti įvertinta gyventojų nuomonė, gauta vadovaujantis nuo 2013-01-01 galiojančiomis gyventojų apklausos procedūromis, t. y. būdais, nustatytais VSĮ 38 str. 1 d.

60Taigi teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Savivaldybės taryba išimtinę savo kompetenciją panaikinti seniūnijas (jų dalį) įgyvendino pažeisdama sprendimo priėmimo procedūrą. Nustatyti pažeidimai, teismo nuomone, atsižvelgiant į apklausos duomenų gavimo laiką, neteisėtumą, nepakankamą įvertinimo argumentavimą, laikytini esminiais, kurie galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą Sprendimą.

61Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad neginčija Savivaldybės tarybos kompetencijos priimti sprendimus dėl seniūnijų pertvarkos, t. y. seniūnijų panaikinimo (VSĮ 31 straipsnio 1 dalis), jų skaičiaus nustatymo, tačiau nesutinka su ginčijamu Sprendimu iš esmės dėl to, kad buvo panaikinta tik dalis seniūnijų ir kad tai buvo padaryta pažeidžiant pagrindines procedūras. Be to, pareiškėjas, ginčydamas Sprendimo punktus, atkreipė dėmesį, kad, panaikinus dalį seniūnijų, pažeidžiamas Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų lygiateisiškumas, nes skiriasi gyventojų, kurių gyvenamojoje teritorijoje yra įsteigtos seniūnijos, teisinė padėtis nuo gyventojų, kurių gyvenamojoje teritorijoje seniūnijos yra panaikintos ir įsteigti biurai.

62Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia, Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d.,

632006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai).

64Pastebėtina, kad atsakovai nepagrindė teiginio, kad gyventojai įsteigtuose biuruose galės gauti tas pačias paslaugas kaip ir gyventojai, kurių gyvenamosiose teritorijose seniūnijos nepanaikintos. Priešingai, iš dabar galiojančių teisės aktų matyti, kad, vietoj seniūnijų įsteigus biurus (Sprendimo 1.1 ir 1.2 punktai), gyventojai juose negalės atlikti tam tikrų veiksmų, kuriuos galės atlikti gyventojai, kurių gyvenamojoje teritorijoje seniūnijos liks. Pavyzdžiui, gyventojai, kurių gyvenamojoje teritorijoje vietoj seniūnijos bus įsteigtas biuras, negalės Notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlikti notarinių veiksmų, kuriuos pagal VSĮ 32 straipsnio 3 dalies 8 punktą gali atlikti tik seniūnas ir tik seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams. Teismas, neneigdamas VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte įtvirtintos Savivaldybės tarybos išimtinės kompetencijos pertvarkyti seniūnijas, pavyzdžiui, keisti jų skaičių, aptarnaujamos teritorijos ribas, pažymi, kad tai turi būti atliekama nepažeidžiant Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo.

65Atsakovai atsiliepime nurodė, kad toliau tęs veiklą labiausiai nuo miesto centro nutolusios seniūnijos, tačiau šį argumentą paneigia trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepime pateikti duomenys apie seniūnijų nutolimą nuo miesto centro. Atsakovai nepagrindė, kokių pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų siekiama arba kokie ypatumai lemia ir kokiais kriterijais remiantis naikinamos tik pasirinktos seniūnijos. Pažymėtina, kad Savivaldybės tarybos 2013-11-20 sprendime Nr. 1-1558 nurodytas siekis optimizuoti Savivaldybės administracijos veiklą ir taupyti Savivaldybės administracijos lėšas nepagrindžia pasirinkimo Sprendimu naikinti tik dalį seniūnijų. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju dalies seniūnijų naikinimas pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų lygiateisiškumą, nes skiriasi gyventojų, kurių gyvenamojoje teritorijoje yra įsteigtos seniūnijos, teisinė padėtis nuo gyventojų, kurių gyvenamojoje teritorijoje seniūnijos yra panaikintos ir įsteigti biurai. Be to, teismo nuomone, minėtas gyventojų teisinės padėties diferencijavimas nėra objektyviai pateisinamas, nes atsakovai objektyviais duomenimis nepagrindė tarp Vilniaus miesto skirtingų teritorijų gyventojų egzistuojančių tokio pobūdžio skirtumų, kurie darytų objektyviai pateisinamą tik dalies seniūnijų panaikinimą.

66Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad Sprendimo 1.1 punktas, kuriuo nuspręsta panaikinti Savivaldybės administracijos Antakalnio, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujamiesčio, Pašilaičių, Pilaitės, Rasų, Senamiesčio, Šeškinės, Šnipiškių, Vilkpėdės, Viršuliškių, Žirmūnų ir Žvėryno seniūnijas, priimtas pažeidžiant esmines sprendimo priėmimo procedūras ir prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, todėl yra neteisėtas ir naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

67Sprendimo 1.2, 2, 3.1 ir 4 punktai, kuriais įsteigti biurai, patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Savivaldybės administracijos nauja redakcija, Administracijos direktorius iki 2014-02-15 įpareigotas nustatyti biurų veiklos teritorijų ribas ir buveinių adresus, nustatyta Sprendimo 1.1, 1.2 ir 2 punktų įsigaliojimo data (nuo 2014-04-15) ir Administracijos direktoriaus Įsakymas panaikinti naikinamų Savivaldybės administracijos seniūnijų pareigybes laikytini išvestiniais viešojo administravimo subjektų patvarkymais, neatsiejamai susijusiais su pagrindiniu Sprendimo 1.1 punkte įtvirtintu sprendimu panaikinti dalį seniūnijų. Taigi, teismui pripažinus Sprendimo 1.1 punkto neteisėtumą, naikintini išvestiniai Sprendimo 1.2, 2, 3.1 ir 4 punktai ir įgyvendinant ginčijamą Sprendimą priimtas Administracijos direktoriaus Įsakymas.

68Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas

Nutarė

69Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą tenkinti.

70Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-12-11 sprendimo Nr. 1-1579 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-13 sprendimo Nr. 1-74 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“ pakeitimo“ 1.1, 1.2, 2, 3.1, 4 punktus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-13 įsakymą Nr. 41-1148 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių panaikinimo“.

71Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau –... 4. 2014-01-06 elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui pareiškimą,... 5. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Vyriausybės atstovas, vykdydamas... 6. Taip pat pažymi, kad vadovaudamasis SAPĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytais... 7. Dėl įstatymų saugomo intereso (teisės aktų teisėtumo) nurodė, kad,... 8. Dėl Sprendimo 1.1 punkto neatitikties įstatymų nuostatoms paaiškino, kad... 9. 13–20 dienomis vykdyta gyventojų apklausa buvo neteisėta, nes iki Vilniaus... 10. 2012-02-10 potvarkis Nr. 1P-7, kuriuo buvo sustabdytas atrankinės gyventojų... 11. Taip pat nurodo, kad Sprendimas neatitiko ir Lietuvos Respublikos vidaus... 12. Dėl Sprendimo 1.2 punkto prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams... 13. Taip pat pabrėžė, kad, prieš priimdama sprendimą steigti biurus, kurie... 14. Mano, kad Sprendimo 1.2 punktas prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4... 15. Dėl Sprendimo 3.1 punkto prieštaravimo įstatymams nurodė, kad, šiuo punktu... 16. Mano, kad Sprendimo 3.1 punktas prieštarauja įstatymo viršenybės bei... 17. Dėl viešojo intereso pažeidimo nurodė, kad nurodytų Savivaldybės tarybos... 18. Mano, kad 2012 m. vasario 13–20 dienomis vykdyta atrankinė gyventojų... 19. Remiasi LVAT praktika, kai prokuroras imasi veiksmų savivaldybės institucijų... 20. Administracijos direktoriaus Įsakymas, priimtas įgyvendinant neteisėtą... 21. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė patikslintame... 22. Atsakovai Savivaldybės taryba ir Administracijos direktorius bendruose... 23. Atsakovai atsiliepimuose pažymėjo, kad pareiškėjo pareiškimo pagrindą... 24. Nurodo, kad ginčijamos Sprendimo nuostatos yra pagrįstos ir teisėtos, ir... 25. Nr. 1T-2 nurodydamas, kad būtina įvertinti Vilniaus miesto gyventojų... 26. 2013-11-20 sprendimu Nr. 1-1558 įvertino gyventojų apklausos rezultatus ir... 27. Nurodė, kad VSĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad gyventojų apklausos yra... 28. Dėl Sprendimo 1.1 punkto teisėtumo pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos... 29. Dėl Sprendimo 1.2 punkto teisėtumo nurodė, kad nesutinka, kad šis punktas... 30. Dėl Sprendimo 1.3 punkto teisėtumo nurodė, kad Savivaldybės taryba... 31. Atkreipia dėmesį, kad Sprendimo 5 ir 5.1 punktais Savivaldybės taryba... 32. Atsakovų atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į pareiškimą... 33. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodė, kad palaiko Vyriausybės... 34. Teismo posėdyje dalyvavę tretieji suinteresuoti asmenys palaikė Vyriausybės... 35. Liudytojas E. M. paaiškino, kad yra Savivaldybės tarybos... 36. Pareiškimas tenkintinas.... 37. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Savivaldybės tarybos Sprendimo 1.1,... 38. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad 2013-12-11 Savivaldybės... 39. Visų pirma atsakovai ginčija pareiškėjo įgaliojimus kreiptis į teismą.... 40. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo,... 41. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 42. minėto reglamentavimo matyti, kad SAPĮ normos... 43. 2013-12-17 pateikė Savivaldybės tarybai Teikimą, siūlydamas svarstyti... 44. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vyriausybės atstovui SAPĮ suteikia... 45. Be to, teismų praktikoje nurodoma ir būtina prielaida kreiptis dėl viešojo... 46. Konstitucijos 5 str. nustatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.... 47. Iš VSĮ nuostatų matyti, kad seniūnijos yra savivaldybės administracijos,... 48. Pagal VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 10 ir 13 punktus išimtinę savivaldybės... 49. VSĮ 36 str. 1–2 dalyse nustatyta, kad gyventojai savo nuomonę viešųjų... 50. 2013-01-01 nebegalėjo būti vykdoma.... 51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje spręstinas klausimas dėl... 52. Nors VSĮ 36 str. 2 dalyje nustatyta, kad apklausos rezultatai yra patariamojo... 53. Iš bylos duomenų matyti, kad Savivaldybės taryba įgyvendino pareigą... 54. Nr. I-2497-629/2012 atmetė Vyriausybės atstovo pareiškimą panaikinti... 55. 2012-02-08 sprendimo Nr. 1-433 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų... 56. 2013-10-14 priėmė nutartį taip pat su šiuo ginču susijusioje... 57. Nr. A520-1559/2013, kurioje nustatytomis aplinkybėmis remiasi ginčo šalys.... 58. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vyriausybės atstovas 2012-02-10 potvarkiu... 59. Be to, teismo nuomone, šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad apklausa buvo... 60. Taigi teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad... 61. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad neginčija... 62. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų... 63. 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m.... 64. Pastebėtina, kad atsakovai nepagrindė teiginio, kad gyventojai įsteigtuose... 65. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad toliau tęs veiklą labiausiai nuo miesto... 66. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad Sprendimo... 67. Sprendimo 1.2, 2, 3.1 ir 4 punktai, kuriais įsteigti biurai, patvirtinta... 68. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,... 69. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą tenkinti.... 70. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-12-11 sprendimo Nr.... 71. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...