Byla 2A-168/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2087-431/2010 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios teises po likvidavimo perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. K., B. K. dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, pirkimo- pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Solvenita“, valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarė Pranė Jaskovikaitė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, pirkimo- pardavimo sutarties pripažinimu negaliojančiais ir restitucijos taikymu.

5Apeliaciniu skundu ginčijamas teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteista 7 013 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, pagrįstumas.

6Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 5633-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies ( - ), pardavimo Z. K.“, pripažinti negaliojančia 700 kv.m ploto valstybinio žemės sklypo dalies, esančios 1379 kv.m ploto žemės sklype ( - ), 2002 m. gruodžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PO1/2002-26327, sudarytą Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir Z. K. bei B. K., bei pripažinti negaliojančia šio nekilnojamo turto teisinę registraciją Z. K. ir B. K. nuosavybės teise, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti solidariai iš Z. K. ir B. K. valstybei 268 201 Lt. Reikalavimą grindė tuo, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakymas ir jo pagrindu sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 5633-01„Dėl valstybinės žemės sklypo dalies ( - ), pardavimo Z. K.“, pripažino negaliojančia 700 kv.m ploto valstybinio žemės sklypo dalies, esančios 1379 kv.m ploto žemės sklype ( - ), 2002 m. gruodžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PO1/2002-26327, sudarytą Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir Z. K. bei B. K., nusprendė taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovų Z. K. ir B. K. valstybei 268 201 Lt, priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybei 7 013 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, parduodama atsakovams Z. K. ir B. K. valstybinės žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka, pažeidė imperatyvias Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Vyriausybės nutarimu patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarkos nuostatas, nes valstybinės žemės sklypas, kurio paskirtis mažaaukščių namų statyba ir kuriame jokios statybos nebuvo vykdomos, turėjo būti parduodamas aukciono tvarka. Teismas nurodė, kad atsakovai Z. K. ir B. K. sandoriu perleido įsigytą žemės sklypą trečiajam asmeniui UAB „Solvenita“, iš kurio kaip sąžiningo įgijėjo žemės sklypas negali būti išreikalautas, todėl atsakovai privalo atlyginti šio sklypo vertę pinigais. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, privalanti ginti viešąjį interesą, nesiėmė priemonių padarytiems pažeidimams dėl valstybės institucijos priimto imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio akto pašalinti, kad ieškinys buvo pareikštas ginant viešąjį interesą dėl neteisėtų atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų, kuriais ji pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą, priteisiant valstybei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 357,99 Lt bylinėjimosi išlaidų, o likusią bylinėjimosi išlaidų dalį valstybei solidariai priteisti iš atsakovų Z. K. ir B. K.. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, priteisdamas visas bylinėjimosi išlaidas iš apelianto, pažeidė CPK 93 ir 96 straipsnių nuostatas. Ieškinyje yra suformuluoti du turtinio pobūdžio reikalavimai, t.y. pripažinti negaliojančia tarp valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Z. K. ir B. K. sudarytą sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei šio sklypo teisinę registraciją Z. K. ir B. K. nuosavybės teise ir taikyti restituciją, ir vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas, t.y. pripažinti Vilniaus apskrities viršininko įsakymą dėl sklypo pardavimo negaliojančiu, todėl apelianto atžvilgiu yra nukreiptas neturtinio pobūdžio reikalavimas ir tik dalis turtinio pobūdžio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis už neturtinio pobūdžio reikalavimą yra 100 Lt, o už turtinio pobūdžio reikalavimą iki 100 000 Lt yra 3 procentai, tai apeliantui priteistina 357,99 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Šią sumą sudaro 100 Lt už neturtinį reikalavimą ir 257,99 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimą, nes ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta 25 799 Lt suma, 3 procentai nuo šios sumos sudaro 773,97 Lt, o ši suma dalijama iš trijų, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp trijų asmenų. Likusi 6 655,01 Lt bylinėjimosi išlaidų suma turi būti priteista solidariai iš Z. K. ir B. K..
  2. Teismas neteisingai įvertino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, privalanti ginti viešąjį interesą, nesiėmė jokių priemonių padarytiems pažeidimams dėl valstybės institucijos priimto imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio akto pašalinti. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba šioje byloje ženkliai prisidėjo ginant viešąjį interesą bei išaiškinant valstybinės žemės sklypo dalies neteisėto pardavimo aplinkybes. Nacionalinės žemės tarnybos Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikta specialisto išvada „Dėl žemės sklypo suformavimo, nuomos ir privatizavimo teisėtumo“ Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras rėmėsi, apsispręsdamas ginti viešąjį interesą ir pateikdamas ieškinį teismui. Teismas, priteisdamas visas bylinėjimosi išlaidas iš institucijos, padėjusios išaiškinti pažeidimus ir prisidėjusios prie viešojo intereso gynimo, pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus.

10Atsakovas Z. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir dėl valstybės institucijos priimto imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio akto jo kaltės nėra. Vilniaus apskrities viršininko administracija atliko neteisėtus veiksmus, sudarydama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su Z. K., todėl teismas pagrįstai priteisė visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos - Nacionalinės žemės tarnybos.

11Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad CPK normose, įtvirtinančiose bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nėra nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstomos keliems atsakovams skirtingai, priklausomai nuo jų kaltės dėl ieškiniu ginamų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. CPK nuostatose, reglamentuojančiose bylinėjimosi išlaidas, nėra numatyta solidari prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl visų atsakovų prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas turėtų būti pripažinta daline ir iš jų bylinėjimosi išlaidos valstybei turėtų būti priteistos lygiomis dalimis.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

14Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos padėjus išaiškinti pažeidimus ir prisidėjusios prie viešojo intereso gynimo pareiškiant ieškinį, nepagrįstai iš šios institucijos priteistos bylinėjimosi išlaidos ir tuo pažeistas teisingumo ir sąžiningumo principas.

15CPK 48 straipsnio 1 dalis reglamentuoja procesinį teisių perėmimą ir numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pažymėtina, kad vadovaujantis bendruoju principu, perimamos visos procesinės teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos byloje perėmė atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesines teises ir pareigas, įskaitant ir pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

16Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nepaskirstant bylinėjimosi išlaidų tarp visų atsakovų.

17CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pilnai. Ieškinio turinys patvirtina, kad ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 5633-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies ( - ), pardavimo Z. K.“, pripažinti negaliojančia valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudalytą Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Z. K. ir B. K., pripažinti negaliojančia šio nekilnojamo turto teisinę registraciją Z. K. ir B. K. nuosavybės teise, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti solidariai iš Z. K. ir B. K. valstybei 268 201 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu nebūtų priimtas imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis minėtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, jo pagrindu nebūtų sudaryta ir nurodyta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, nebūtų pagrindo, išnagrinėjus bylą iš esmės priimti sprendimo dėl restitucijos taikymo. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti Vilniaus apskrities virškinimo administracijos, o kiti veiksmai buvo šių neteisėtų veiksmų pasekmė, pirmosios instancijos teismas pagristai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

18Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai