Byla 2-1771/2012
Dėl lėšų grąžinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Meyer & John GmbH & Co. KG atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-4888-611/2012 pagal ieškovo Meyer & John GmbH & Co. KG ieškinį atsakovui bankrutuojančiam AB bankui SNORAS dėl lėšų grąžinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5Ieškovas Meyer & John GmbH & Co. KG kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 27 d. terminuotojo indėlio sutartį Nr. DE 20101227V990215 ir taikyti restituciją, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui pinigines lėšas, kurių suma 2 225 580,50 Lt bei įpareigoti atsakovo bankroto administratorių grąžintiną sumą grąžinti ieškovui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nesilaikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos.

6Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – BAB banko Snoras žinioje esančių ieškovui priklausančių piniginių lėšų 2 225 580,50 Lt sumai areštą, uždraudžiant atsakovui šiomis lėšomis disponuoti be atskiro teismo leidimo, tačiau leidžiant iš šių lėšų atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju reikalavimas yra labai didelis, kas savaime suponuoja būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas yra bankrutuojanti bendrovė, kurios turimo turto vertė yra ženkliai mažesnė už turimų įsipareigojimų sumą. BAB banko SNORAS bankroto administravimo sąnaudos yra ypač didelės ir yra kompensuojamos iš atsakovo turto. Įvertinus itin dideles bankroto administravimo išlaidas, kyla grėsmė, jog patenkinus ieškovo ieškinį, toks teismo sprendimas negalės būti praktiškai įgyvendintas, kadangi visas BAB banko SNORAS grynųjų pinigų rezervas gali būti išleistas bankroto administratoriaus išlaidoms padengti. Dabartinių grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų likučio užtektų dar apytiksliai 9 mėnesių administravimo išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į BAB banko SNORAS bankroto procedūros sudėtingumą, labai tikėtina, kad ji truks ilgiau nei 9 mėnesius, todėl būtina užtikrinti, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovas turėtų realią galimybę susigrąžinti iš atsakovo jo žinioje esančias ieškovui nuosavybės teise priklausančias lėšas. Ieškovas pažymėjo, jog BAB bankas SNORAS niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į ieškovo pagal finansinio užtikrinimo sutartį jam perduotą turtą (pinigines lėšas), todėl yra būtina rezervuoti šias lėšas, užtikrinant, jog šis BAB banko SNORAS žinioje esantis ieškovo turtas nebūtų įtrauktas į BAB banko SNORAS turto masę ir nebūtų apskaitomas kaip banko turtas, iš kurio bus dengiamos administravimo išlaidos ir tenkinami banko kreditorių reikalavimai bankroto byloje

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

8Teismas nurodė, kad vien ieškinio sumos dydis nėra savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant kitų aplinkybių, sudarančių prielaidą galimam teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui.

9Teismas preliminariai įvertindamas pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia garantijos suteikimo ir finansinio užtikrinimo sutartimis, kurių pagrindu tarp šalių susiklostė garantijos teisiniai santykiai. Ieškovas tinkamam garantijos suteikimui sudarė terminuoto indėlio sutartį ir pervedė į ją ginčijamą 2 225 580,50 Lt sumą. Taigi ieškovo terminuotame indėlyje esančios lėšos (iki 100000 EUR) priskirtinos prie apdraustųjų lėšų pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Dėl likusios sumos dalies, viršijančios draudiminę sumą, ieškovas, kaip banko indėlininkas, turėjo pareikšti bankrutuojančiam AB bankui SNORAS kreditorinį reikalavimą. Tokie reikalavimai tenkinami ketvirtąja eile (Bankų įstatymo 87 str. 4 d.). Preliminariai (prima facie) įvertinus šias aplinkybes, kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe nagrinėjamoje byloje, teismui kilo abejonių dėl ieškinio tenkintinumo, kadangi preliminariai nėra pagrindo padaryti išvadai, jog terminuoto indėlio sutartis yra negaliojanti. Todėl teismas padarė išvadą, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, nes nesudaro pagrindo teismo įsitikinimui, jog jų taikymu bus užtikrintas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

10Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas Meyer & John GmbH & Co. KG atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė. Atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios turimo turto vertė yra ženkliai mažesnė už turimų įsipareigojimų sumą kas neabejotinai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra itin bloga. Atitinkamai nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas vadovautis teismų praktikos formuluojama prezumpcija, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
  2. Ieškovas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė ne tik tai, jog atsakovo grynoji turto vertė yra mažesnė už jo įsipareigojimus net 2755,666 mln. litų suma (kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui), bet ir tai, jog atsakovo bankroto administravimo sąnaudos, kurios kompensuojamos iš atsakovo turto, yra ypač didelės. Įvertinus itin dideles bankroto administravimo išlaidas, ieškovas pagrįstai nurodė, kad kyla grėsmė, jog patenkinus ieškovo ieškinį, toks teismo sprendimas negalės būti praktiškai įgyvendintas, kadangi visas BAB banko SNORAS grynųjų pinigų rezervas gali būti išleistas bankroto administratoriaus išlaidoms padengti.
  3. Teismas neįvertino ieškovo bei atsakovo ginčo specifikos, o būtent – ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės, jog BAB bankas SNORAS niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į ieškovo pagal finansinio užtikrinimo sutartį atsakovui perduotą turtą, todėl yra būtina rezervuoti šias lėšas, užtikrinant, jog šis BAB banko SNORAS žinioje esantis ieškovo turtas nebūtų įtrauktas į BAB banko SNORAS turto masę ir nebūtų apskaitomas kaip banko turtas, iš kurio bus dengiamos administravimo išlaidos ir tenkinami banko kreditorių reikalavimai bankroto byloje.
  4. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas netiria ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir įrodymų pagrįstumo, o vertina tik ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdį.
  5. Remiantis ieškovo ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, jas patvirtinančiais įrodymais bei ieškinio motyvais galima daryti pagrįstą prielaidą jog ieškinio reikalavimas atitinka ieškinyje dėstomų argumentų pobūdį ir todėl ieškinys, preliminariu vertinimu, yra pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies prasme ir apimtimi.
  6. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą skundžiamą nutartį priėmusio teismo argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių, neva ieškovo terminuotame indėlyje esančios lėšos yra priskirtinos prie apdraustųjų lėšų, o dėl likusių lėšų ieškovas turėjo pareikšti reikalavimą atsakovo bankroto administratoriui, negali būti laikomi pagrįstais, kadangi šios aplinkybės yra nagrinėtinos sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.
  7. Pasisakydamas dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas jau pačioje pradinėje bylos stadijoje, t. y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vertino ne tai, ar ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą bet pasisakė dėl bylos esmės, t. y. atsakė į esminį byloje spręstiną klausimą ar ginčo šalių sudaryta terminuoto indėlio sutartis gali būti pripažinta negaliojančia. Vienareikšmiškai konstatavus, kad preliminariai įvertinus ieškovo ieškinį nėra pagrindo teigti, kad ginčo šalių sudaryta terminuoto indėlio sutartis yra negaliojanti, teismas iš anksto (be bylos nagrinėjimo iš esmės) de fakto atmetė vieną iš ieškinio reikalavimų, tokiu būdu pažeisdamas ne tik formuojamą teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, bet ir esminius civilinio proceso principus.

12Atsakovas BAB „Snoras“ atsiliepime į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad ieškovo terminuotame indėlyje esančios lėšos (iki 100 000 EUR) priskirtinos prie apdraustųjų lėšų pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Dėl likusios sumos dalies, viršijančios draudiminę sumą, ieškovas kaip banko indėlininkas, turėjo pareikšti BAB „Snoras kreditorinį reikalavimą. Tokie reikalavimai yra tenkinami ketvirtąja eile. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog preliminariai nėra pagrindo teigi, jog terminuotojo indėlio sutartis yra negaliojanti. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad net ir patenkinus ieškovo reikalavimą dėl terminuotojo indėlio sutarties pripažinimo negaliojančia, tai neturėtų jokio poveikio ieškovo reikalavimo tenkinimo tvarkai. Atsakovas neginčija fakto, kad po užtikrinamų finansinių įsipareigojimų visiško įvykdymo finansinis užstatas turi būti grąžintas ieškovui, tačiau iškėlus atsakovui bankroto bylą, toks grąžinimas visais atvejais galimas tik Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

16Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, siekdamas pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 27 d. terminuotojo indėlio sutartį Nr. DE 20101227V990215 ir taikyti restituciją, t. y. įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui pinigines lėšas, kurių suma 2 225 580,50 Lt bei įpareigoti atsakovo bankroto administratorių grąžintiną sumą grąžinti ieškovui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nesilaikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – BAB banko Snoras žinioje esančių ieškovui priklausančių piniginių lėšų 2 225 580,50 Lt sumai areštą, uždraudžiant atsakovui šiomis lėšomis disponuoti be atskiro teismo leidimo, tačiau leidžiant iš šių lėšų atsiskaityti su ieškovu. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgiant į ieškiniu reiškiamus reikalavimus, tuo atveju, jeigu ieškinys būtų tenkintas, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra įtrauktas į atsakovo BAB banko Snoras kreditorių sąrašą, todėl nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymui ar galimam įvykdymo apsunkinimui grėsmės nėra.

17Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad didelė ieškinio suma gali būti vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011), tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, nes kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visumą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta apskritai jokių duomenų apie ieškovo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog minėta suma būtų tokia didelė atsakovui, kad ji savaime sąlygotų teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar negalimumo galimybę (CPK 178 str.).

18Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apelianto prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo apelianto atskirojo skundo argumentus. Kaip minėta aukščiau, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu: 1) asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinus byloje esančią medžiagą bei atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog egzistuoja objektyvios aplinkybės išvadai, kad atsakovas siektų paslėpti turtą, mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitaip elgtųsi nesąžiningai, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar taptų neįmanomu.

19Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

20Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismo... 5. Ieškovas Meyer & John GmbH & Co. KG kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi prašymą taikyti... 8. Teismas nurodė, kad vien ieškinio sumos dydis nėra savarankiškas pagrindas... 9. Teismas preliminariai įvertindamas pareikštus reikalavimus ir pateiktus... 10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tai nėra ieškiniu pareikštų... 11. Ieškovas Meyer & John GmbH & Co. KG atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 12. Atsakovas BAB „Snoras“ atsiliepime į atskirąjį skundą su atskiruoju... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Atskirasis skundas netenkintinas.... 15. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį... 17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad didelė ieškinio suma gali būti... 18. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apelianto prašomų taikyti... 19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo dėl... 20. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos... 22. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą....