Byla 2S-1097-622/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Alvydo Žerlausko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės P. M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-11-22 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės P. M. B. ieškinį atsakovams D. Ž., R. K., tretiesiems asmenims K. G., Ž. V. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir pažeidimų pašalinimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Nustatė

3Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2010-10-28 gautas ieškovės P. M. B. patikslintas ieškinys atsakovams D. Ž., R. K., K. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir administracinių aktų panaikinimo, juo ieškovė prašo atnaujinti praleistą terminą ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007-03-30 įsakymą Nr. 4-1637-(1.3) bei su juo susijusius kitus norminius aktus: Klaipėdos apskrities 2006-08-30 viršininko leidimą Nr. R2-592, Klaipėdos rajono architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006-09-11 patvirtintas planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. 2006.274. zp., 2006-11-24 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą; panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale atsakovų vardu įteisintą nuosavybę žemės sklypams pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2007-03-30 įsakymą Nr. 4-1637-(1.3); nustatyti ieškovei P. M. B. ir atsakovėms D. Ž. ir R. K. naudojamo namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ), ribą su atsakovėmis naudojamais valdos žemės sklypais pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą planą M1:2000, kadastriniuose taškuose l-37X-6182899;Y-336420, apibrėžtą plane Nr. 2 raudona linija, kurio bendras plotas – 33274 kv. m; nustatyti ieškovei naudojamo žemės sklypo, esančio ( - ), ribą pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą žemės sklypo planą M1:2000, kadastriniuose taškuose 1-19 X-6182914; Y-336396 apibrėžtą plane Nr. 3 žalia linija, kurio plotas A–14963 kv. m; įpareigoti atsakoves D. Ž. ir R. K. pašalinti pažeidimus, atlaisvinant žemės sklypą, kuriuo jos naudojasi neteisėtai, ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis – 741; 67; 97; 1782; 433, 1803 kv. m, esančias ( - ), pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą žemės sklypo planą M1:2000, kadastriniuose taškuose 1-19X-6182911; Y-336491, apibrėžtas plane, kurio plotas yra 33274 kv. m; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 1–7).

4Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-11-22 nutartimi atsisakė priimti ieškovės P. M. B. patikslintą ieškinį atsakovams D. Ž., R. K., K. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir administracinių aktų panaikinimo ir grąžino jį pateikusiam asmeniui; grąžino 266 Lt žyminį mokestį. Konstatavo, kad byla teisme nagrinėjama daugiau kaip pusantrų metų, 2009-11-02 paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, ieškovė nenurodė naujų aplinkybių, todėl siekiant užkirsti kelią proceso vilkinimui, atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį (t. 3, b. l. 9–10).

5Ieškovė P. M. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-11-22 nutartį ir patikslintą ieškinį priimti. Nurodo, kad teismas klaidingai įvertino patikslintą ieškinį, nes jis buvo pateiktas ne kaip pareiškimas dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis), o kaip procesinis dokumentas, papildantis ieškovės pareikštą ieškinį naujais reikalavimais, kurie neatsiejami su pareikštu pradiniu ieškiniu. Teigia, kad nebuvo sąlygų taikyti CPK 141 straipsnio 3 dalį. 2009-11-02 buvo pereita į teismo posėdį, tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas, todėl patikslinto ieškinio priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taip pat nurodo, kad teismas nesilaikė CPK 137 straipsnio nuostatų, nepagrįstai rėmėsi nuostatomis, reglamentuojančiomis priešieškinio priėmimą. Patikslintas ieškinys turėjo būti priimtas ir siekiant proceso kooperacijos, koncentracijos ir ekonomiškumo (t. 3, b. l. 48-51).

6Byloje gautas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti (t. 3, b. l. 53-54).

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

10Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

11Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

12CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

132009-11-02 paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje (t. 2, b. l. 86-89). Todėl vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik egzistuojant tokioms aplinkybėms: 1. jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau; 2. jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas; 3. jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

14Iš patikslinto ieškinio matyti, kad prašoma atnaujinti praleistą terminą ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007-03-30 įsakymą Nr. 4-1637-(1.3) bei su juo susijusius kitus norminius aktus: Klaipėdos apskrities 2006-08-30 viršininko leidimą Nr. R2-592, Klaipėdos rajono architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006-09-11 patvirtintas planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. 2006.274. zp., 2006-11-24 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale atsakovų vardu įteisintą nuosavybę žemės sklypams pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2007-03-30 įsakymą Nr. 4-1637-(1.3) (t. 3, b. l. 6). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad šie reikalavimai yra glaudžiai susiję su ieškovės pateiktu pradiniu ieškiniu (t. 1, b. l. 3-4). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimas yra atidedamas (t. 2, b. l. 97-99, 119-121, 134-135, 186-188), todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad patikslintas ieškinys užvilkins bylos nagrinėjimą.

15Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai. CPK 158 straipsnio 3 dalyje nurodyta teismo posėdžio pirmininko pareiga rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos nagrinėjimu.

16Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai nurodė, kad patikslinto ieškinio pateikimas gali užvilkinti bylos procesą, nes byla nagrinėjama jau pusantrų metų, o siekiamybė yra išnagrinėti bylą vieno posėdžio metu. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolų, posėdžiai buvo atidėti dėl kitų priežasčių. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, ar tokius reikalavimus būtų galima tikslingiau ir ekonomiškiau išspręsti kartu, atitinkamai realizuojant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis).

17Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina, ieškovės P. M. B. patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis).

18Vadovaudamasi CPK 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-11-22 nutartį ir ieškovės P. M. B. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai