Byla 2A-1777-467/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Liudos Uckienės, Alvydo Barkausko, sekretoriaujant

3Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieškovui A. G., ieškovo atstovui

4adv. Dariui Sauliūnui, atsakovui

5D. Š., atsakovo D. Š. atstovui adv. Arnui Paliukėnui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Mindaugui Špūrui, trečiojo asmens UAB „Minorantė“ direktorei Audronei Čekanauskienei, trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovams Audriui Bulniui ir Audronei Ercmonaitei,

6žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams D. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pripažinimo negaliojančiu bei pagal atsakovo D. Š. priešieškinį ieškovui A. G. dėl neteisėtai pastatytos tvoros patraukimo, sklypo ribas žyminčių stulpelių (riboženklių) grąžinimo į vietą, tretieji asmenys - sodininkų bendrija „Riešė“, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Minorantė“, valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8Ieškovas A. G. 2009-02-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-13022-(41) „Dėl D. Š. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“, priimtą 2008-10-10, nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio SB „Riešė“, ( - ), ribas pagal SB „Riešė“ patvirtintą schemą, generalinį SB „Riešė“ planą ir UAB „Minorantė“ parengtą žemės sklypo planą. Nurodė, kad 2000-12-28 buvo patvirtinta ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 190, esančio SB „Riešė“, ( - ), schema, kurią patvirtino SB „Riešė“ pirmininkas R. B. ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja V. G.. Schema yra suderinta su Vilniaus rajono savivaldybės architekte N. M.. Pagal šią schemą nustatytas jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas buvo pastatyta tvora, ribojanti jam ir atsakovui D. Š. priklausančius žemės sklypus. 2008-12-01 jis gavo atsakovo D. Š. prašymą dėl žemės sklypo ribas žyminčių stulpelių grąžinimo į vietą bei tvoros patraukimo, kuriame atsakovas teigė, neva ieškovas savavališkai pašalino atsakovui D. Š. priklausančio žemės sklypo ribas žyminčius kuolelius ir pastatė tvorą, pažeisdamas nustatytas žemės sklypų ribas. Kartu su prašymu atsakovas D. Š. pateikė jam 2007-03-20 UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo planą, kuris neatitinka SB „Riešės“ patvirtintos žemės sklypo schemos. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2008-01-25 atliko kadastrinius geodezinius matavimus bei žemės sklypo ženklinimą ieškovui nedalyvaujant, nes jam nebuvo tinkamai pranešta apie planuojamą žemės sklypo matavimą bei ženklinimą - jis pranešimą apie planuojamus žemės sklypo matavimo darbus gavo tik 2008-01-28. Gavęs atsakovo D. Š. prašymą dėl tvoros patraukimo, jis kreipėsi į UAB „Minorantė“, kuri, atlikus kadastrinius geodezinius matavimo darbus, nustatė, jog atsakovui D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai geodeziniai matavimai buvo atlikti neteisingai, nesivadovaujant natūroje susiformavusiomis ribomis, tvora, SB „Riešė“ schema, preliminariais jo ir atsakovo D. Š. žemės sklypų planais, pateikti derinti ir tvirtinti bei įregistruoti VĮ Registrų centras nesuderinus su gretimo žemės sklypo savininku, t.y. ieškovu. UAB „Minorantė“ parengtame jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plane nustatytos žemės sklypo ribos atitinka SB „Riešė“ schemoje nustatytas ribas. Generaliniame SB „Riešė“ plane matyti, kad žemės sklypo Nr. 191 dvi kraštinės yra 30 m ilgio, o UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtame plane tos pačios kraštinės tėra atitinkamai 26,67 m ir 25,57 m. Praplatinus atsakovo D. Š. žemės sklypą, bendras sklypo plotas išliko nepakitęs, kadangi sklypas buvo atitinkamai patrumpintas. Kadangi atsakovui D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nesivadovaujant preliminariais jo ir atsakovo žemės sklypų planais bei generaliniu SB „Riešė“ planu, 2008-10-10 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-13022-(41) buvo priimtas neteisėtai. Pripažinus atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimo teisinį pagrindą neteisėtu, teismas turėtų išspręsti šalių ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Riba, skirianti jam ir atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, turi būti nustatyta vadovaujantis pirminiais oficialiais dokumentais, t.y. SB „Riešė“ patvirtinta žemės sklypo schema bei generaliniu SB „Riešė“ teritorijos planu. Būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2000 m. jis faktiškai valdė tokio dydžio žemės sklypą, koks yra nurodytas minėtoje schemoje, vadovaujantis šia schema buvo pastatyta jo ir atsakovo žemės sklypus ribojanti tvora. Ieškovas apie ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko įsakymo priėmimą sužinojo tik gavęs atsakovo D. Š. atsiliepimą į pareikštą ieškinį.

9Atsakovas D. Š. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą A. G. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos patraukti neteisėtai pastatytą tvorą iš jam priklausančio žemės sklypo ir, vadovaujantis UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ paruoštu žemės sklypo Nr. 191 kadastriniu planu M 1:500, grąžinti į vietą sklypo ribas žyminčius stulpelius (riboženklius). Nurodė, kad tarp jo ir ieškovo kilo ginčas dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų, todėl jis 2007 m. kreipėsi į UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, kad būtų atlikti žemės sklypo tikslūs kadastriniai matavimai, nustatytos tikslios sklypo ribų koordinatės. 2007-03-20, vadovaujantis žemės sklypo schema M 1:500 bei sklypo faktine padėtimi, buvo atliktas jam priklausančio žemės sklypo paženklinimas. Nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, tačiau ieškovas nurodytu laiku neatvyko, nepateikė pageidavimų dėl kitos datos ar laiko, todėl žemės sklypas buvo paženklintas jam nedalyvaujant. Žemės sklypų ribos buvo paženklintos 4 riboženkliais. Atlikus žemės sklypo matavimo ir paženklinimo darbus, buvo paruoštas žemės sklypo kadastrinis planas M 1:500. Ieškovas buvo pakartotinai kviečiamas į jam (atsakovui) priklausančio žemės sklypo 2008-01-25 kadastrinius matavimus bei ribų paženklinimą, tačiau A. G. neatvyko. 2008-10-10 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu patikslino atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ atliktus kadastrinius matavimus. 2008-10-22 žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto registre, patikslinti kadastro duomenys. A. G., elgdamasis nesąžiningai ir neteisėtai, UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ geodezininkų sukaltus stulpelius, žymėjusius atsakovo žemės sklypo ribas, savavališkai ištraukė ir jo sklype pastatė tvorą, šių pažeidimų nėra pašalinęs iki šiol. UAB „Minorantė“ ieškovo sklypo kadastrinius geodezinius matavimus atliko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesivadovaujant jau nustatytomis gretimo sklypo teisingomis ribomis, todėl buvo paruoštas neteisingas A. G. priklausančio žemės sklypo planas. Ieškovo pastatyta tvora atsakovo žemės sklypo teritorijoje trukdo tinkamai naudotis visu nuosavybės teise priklausančiu sklypu, jį valdyti. Sodininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo tvora (gyvatvore) galima esant rašytiniam susitarimui. Tokio susitarimo tarp jo ir ieškovo niekada nebuvo ir nėra.

10Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. pripažino neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-13022-(41) „Dėl D. Š. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“, priimtą 2008-10-10, nustatė ieškovui A. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio SB „Riešė“, ( - ), ribas, kurių pagrindas generalinis SB „Riešė“ planas ir SB „Riešė“ patvirtinta 2000-12-28 schema, ir 2009-12-14 UAB „Minorantė“ parengtas žemės sklypų Nr.190 (kadastrinis Nr. ( - )) ir Nr.191 (kadastro Nr. ( - )) planas, ieškovui iš atsakovo D. Š. priteisė 5178 Lt bylinėjimosi išlaidų, priešieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas turėjo pareigą ir objektyvią galimybę per vieną mėnesį nuo 2008-10-22 žinoti ir ginčyti administracinį aktą, padarė išvadą, jog yra pagrindas laikyti ieškovo paaiškinimus dėl termino nepraleidimo ir sužinojimo pagrįstais ir leidžiančiais ginčyti administracinį aktą nepažeidus senaties termino. Teismas nustatė, jog ieškovo vardu 2001-01-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įregistruotas 0,06 ha žemės sklypas, esantis ( - ), SB „Riešė“. Šio žemės sklypo įsigijimo pagrindas yra 2001-01-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas M 1:500 bei jame nurodytas apribojimas – „laikytis pažymėtų sklypo ribų“, kurios nurodytos ir generaliniame plane. Teismas laikė, kad atsakovo veiksmai, kurių pagrindu buvo atlikti sklypo Nr.191 kadastriniai matavimai ir įregistruoti VĮ Registrų centre, yra neteisėti, todėl negalėjo būti priimtas ir teisėtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-13022-(41) „Dėl D. Š. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“, priimtas 2008-10-10, todėl šį įsakymą panaikino. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra pateikęs UAB „Minorantė“ 2009-12-14 kadastrinių matavimų planą su sklypų Nr.190 ir 191 koordinatėmis, kuris eliminuoja ginčą ateityje tarp gretimų sklypų savininkų (ieškovo ir atsakovo) - padarytas atsižvelgiant į tai, kad abiejų ginčo sklypų savininkai savo sklypų ribas „pritraukia“ prie kelio; kad sprendimui įsiteisėjus, tuo pačiu išlaikant kuo tikslesnį generalinį planą ir buvusias sklypų schemas, atsakovui nebus reikalingas naujas kadastrinių matavimų planas, kad įregistruoti sklypo ribas - nustatė ieškovui A. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, kurių pagrindas generalinis SB „Riešė“ planas ir SB „Riešė“ patvirtinta 2000-12-28 schema bei 2009-12-14 UAB „Minorantė“ parengtas žemės sklypų Nr. 190 ir Nr.191 planas. Teismas nenustatė, jog ieškovo tvora yra atsakovo žemės sklypo teritorijoje, todėl priešieškinį atmetė.

11Atsakovas D. Š. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, o priešieškinis patenkintas, arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas padarė procesinių pažeidimų, kurie lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas nepagrįstai atmetė jo išsamius paaiškinimus, o ieškovo klaidingus teiginius laikė įrodytais, vertindamas šalių pateiktus įrodymus teismas nebuvo nuoseklus, neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, rėmėsi teisme netirtais įrodymais. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl jo pateiktų argumentų, pažeidė teismingumo taisykles. Teismas sprendime nenurodė nei teisinių, nei faktinių aplinkybių, patvirtinančių jo (atsakovo) kokius nors neteisėtus veiksmus, pažeidusius ieškovo teises ir teisėtus interesus, todėl nebuvo atsakyta į klausimą, ar jis yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje. Pagal pagrindinį reikalavimą (pripažinti neteisėtu Vilniaus apskrities viršininko įsakymą) tinkamas atsakovas yra tik šį įsakymą priėmusi valstybės institucija. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu dėl jo žemės sklypo ribų nustatymu pagal UAB „Minorantė“ parengtą žemės sklypo planą, rėmėsi oficialiais, galiojančiais, nenuginčytais duomenimis. Teismui pateikti duomenys taip pat buvo pakankami konstatuoti, jog ieškovas yra praleidęs senaties terminą dėl administracinio akto panaikinimo, nes šio akto pagrindu nekilnojamojo turto kadastro duomenys buvo patikslinti 2008-10-22, o ieškovas reikalavimą dėl šio įsakymo nuginčijimo pareiškė tik 2009-04-14. Teismas neįvertino aplinkybės, jog apie atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimą registruose ieškovas buvo informuotas dar 2008-12-01, todėl turėjo pakankamai informacijos apie atsakovo žemės sklypo ribų pakeitimus Nekilnojamojo turto registruose, jų pakeitimo (patikslinimo) pagrindą. Nekilnojamojo turto registre ir kadastre esantys duomenys yra vieši, suinteresuotiems asmenims laisvai prieinami. Netrukus po to, kai atsakovas ieškovui pateikė informaciją apie jo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą (įregistravimą) bei žemės sklypo planą (2008-12-01), pastarasis kreipėsi į UAB „Minorantė“, kuri 2008 m. gruodžio mėnesį paruošė ieškovo žemės sklypo planą bei surašė pažymą. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas dar 2008 m. gruodžio pradžioje žinojo apie jo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą. Dėl to ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2008-10-10 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą turėtų būti atmestas dėl senaties. Byloje nebuvo paneigti atsakovo išsamūs paaiškinimai, kad jam priklausančio žemės sklypo Nr. 191, esančio SB „Riešė“, geodeziniai matavimai bei paženklinimas buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Ieškovas ne kartą asmeniškai buvo informuotas apie planuojamus žemės sklypo matavimus ir pažymėjimus, žemės sklypo ribos buvo nustatytos vadovaujantis žemės sklypo schema M 1:500 bei sklypo faktine padėtimi. Atlikus žemės sklypo matavimo ir paženklinimo darbus, buvo nustatytos tikslios jo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, kraštinių ilgiai, kiti būtini duomenys. Tuo pagrindu buvo paruoštas žemės sklypo Nr.191 kadastrinis planas M 1:500 ir 2008-10-10 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu patikslinti duomenys. Ieškovas faktiškai naudojasi žymiai didesniu, nei jam nuosavybės teise priklauso, žemės sklypo plotu - apie 8 arus, jo žemės sklypą juosianti tvora yra neteisėtai pastatyta atsakovo žemės sklypo ribose, kas neatitinka SB „Riešė“ patvirtintos schemos, generalinio bendrijos plano, o pati ieškovo pateikta žemės sklypo schema neinformatyvi, nepatvirtinanti tikslių ieškovui priklausančio žemės sklypo kraštinių posūkio taškų koordinačių, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl negalima remtis UAB „Minorantė“ kadastriniais matavimais. Teismas rėmėsi 2001-01-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria ieškovui buvo perleistos nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr.190, esantį SB „Riešė“, tačiau sutartis neapibrėžia ieškovo žemės sklypo ribų, joje nėra nustatyti ieškovo žemės sklypo ribų tikslūs posūkio taškai, koordinatės, o šios sutarties sudedamoji dalis - žemės sklypo planas (schema) nėra informatyvus. Iš 2001-02-08 Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo matyti, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, t.y. nenustačius tikslių žemės sklypo kraštinių ilgių bei posūkių taškų koordinačių. Nei sutartis, nei prie jos pridedamas žemės sklypo planas nepaneigia atsakovo žemės sklypo patikslintų kadastrinių matavimų bei užfiksuotų duomenų viešuose registruose teisingumo. Teismas sprendime nepagrįstai painioja jo žemės sklypo Nr. 191 kadastrinių matavimų planą bei laisvos žemės planą. Apie tai, kad šalia atsakovo žemės sklypo yra laisvos žemės plotas, paaiškėjo tik tuomet, kai buvo atlikti tikslūs jo žemės sklypo kadastriniai matavimai, kadangi kitų tikslių (kadastrinių) matavimų šioje teritorijoje nebuvo atliekama. Nagrinėjamos SB „Riešė“ teritorijos žemėtvarkos projektas yra pradėtas 2001 m., tačiau nebaigtas ir nepatvirtintas. Tiek SB „Riešė“ generalinis planas, tiek ir kiti šios teritorijos bendri planai yra tik preliminarūs. Duomenys užfiksuoti bendruose planuose (sodo bendrijos generaliniame plane bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktoje ištraukoje iš žemėtvarkos projekto) nesutampa. Teismas rėmėsi trečiojo asmens UAB „Minorantė“ paaiškinimais bei parengtais raštais, planais (ekspertize), nors jokia ekspertizė byloje nebuvo paskirta. Trečiojo asmens „Minorantė“ „ekspertizės planas“ galėtų būti vertinamas tik kaip suinteresuotos šalies paaiškinimas, kuris akivaizdžiai veikia ieškovo interesais. Todėl teismui, kritiškai vertinant bei atmetant trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, kaip neva suinteresuoto asmens paaiškinimus, taip pat kritiškai turėjo būti vertinami ir UAB „Minorantė“ pateikti paaiškinimai bei papildomi matavimai. Be to iš 2010-02-02 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas nutarė šį „ekspertizės planą“ prijungti prie bylos, bet jo nevertinti, todėl neturėjo pagrindo remtis teisme neištirtu trečiojo asmens pateiktu planu, jo pagrindu daryti išvadas. Ieškovas pateiktuose ieškiniuose prašė nustatyti jo žemės sklypo ribas pagal kartu su pirminiu ieškiniu pateiktą UAB „Minorantė“ parengtą žemės sklypo planą, tačiau teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje, nustatydamas ieškovo žemės sklypo ribas, rėmėsi teisme netirtu UAB „Minorantė“ pateiktu „ekspertizės aktu“. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino ir nepasisakė dėl neteisėtai pastatytos tvoros, nors ieškovas, neteisėtai pastatydamas tvorą, savavališkai užėmė dalį jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Teismas nepateikė konkretaus atsakymo, kas yra atsakingas už kadastrinių matavimų teisingumą ir teisėtumą bei kokiu teisiniu pagrindu, todėl negalima pripažinti nagrinėjamoje byloje, kad teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir atskleidė šios bylos esmę. Teismas padarė procesinių pažeidimų, kurie lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Atsakovas ir jo atstovas prašė teismo posėdyje apklausti SB „Riešė“ pirmininką E. M. ir teismas 2009-11-05 protokoline nutartimi pripažino E. M. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Nors į teismo posėdį E. M. atvyko, tačiau šalims nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus bei išsiaiškinti svarbias su teisingu bylos išnagrinėjimu susijusias aplinkybes. Jis ir jo gynėjas išreiškė pakartotinį prašymą iškviesti ir apklausti SB „Riešė“ pirmininką E. M., teismas įpareigojo atsakovą įteikti šiam asmeniui šaukimą į teismą. Jis pavestą įpareigojimą atliko tinkamai, tačiau E. M. į teismo posėdį neatvyko, o teismas nesiaiškino šalių pozicijos dėl galimumo nagrinėti bylą liudytojui neatvykus ir iš esmės užkirto kelią išsiaiškinti visas svarbias bylos aplinkybes, apribojo teises tinkamai ginti savo interesus ir užkirto kelią išsamiam ir nešališkam bylos išnagrinėjimui. Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pažodžiui perrašyti teiginiai iš trečiojo asmens UAB „Minorantė“, veikiančio išskirtinai ieškovo interesais, paaiškinimų. Viso teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas buvo šališkas bei turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties. Teismas netinkamai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų klausimą.

12Ieškovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad jis neišskyrė reikalavimo pripažinti įsakymą negaliojančiu kaip esminio, abu jo pareikšti reikalavimai yra susiję su jam ir apeliantui priklausančių žemės sklypų ribų nustatymu, Jam įsakymo kopija buvo pateikta tik kartu su atsakovo atsiliepimu į patikslintą ieškinį 2009-04-02, todėl būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas vieno mėnesio terminas skundui dėl individualaus administracinio akto paduoti, ir jis šio termino nepraleido. Teismas pagrįstai rėmėsi 2001-01-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ir prie jos pridėta 2000-12-28 schema M 1:500, o taip pat UAB „Minorantė“ atliktais ieškovo žemės sklypo kadastriniais matavimais, kadangi iš pirkimo-pardavimo sutarties ir schemos aiškiai galima nustatyti jam priklausančio sklypo plotą ir jo bei apelianto žemės sklypus skiriančios ribos ilgį, kuris sudaro 30 m, ir kurio apeliantui buvo privalu laikytis atliekant kadastrinius matavimus. Teismas, vertindamas žemės sklypų schemas ir generalinį planą, pripažino, kad atliekant kadastrinius matavimus galima paklaida lyginant žemės sklypų kraštinių ilgius su schemose nurodytomis, tačiau ši paklaida turi atitikti įstatymo reikalavimus, o atsakovo užsakymu parengto žemės sklypo Nr. 191 plano paklaida yra akivaizdžiai per didelė. Argumentai apie tai, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 191 ribų paženklinimą, yra neįrodyti ir nepagrįsti. Jis taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, neva teismas sprendime painioja apelianto žemės sklypo Nr. 191 kadastrinių matavimų planą su laisvos žemės planu. Teismas, nagrinėdamas laisvo žemės sklypo susidarymo aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, tik patvirtino byloje nustatytas aplinkybes, kad apelianto užsakymu parengtas žemės sklypo planas neatitinka pirminių teritorijos planavimo dokumentų. 2009-12-14 UAB „Minorantė“ žemės sklypų Nr.190 ir 191 plane šalių žemės sklypų plotas ir sklypų kraštinių ilgis beveik identiški pirminiuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems ilgiams. Teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais teritorijų planavimo dokumentais: SB „Riešė“ generaliniu planu ir žemės sklypų schemomis bei nustatė ieškovui priklausančio žemės sklypo ribas pagal labiausiai šiuos dokumentus atitinkantį UAB „Minorantė“ parengtą 2009-12-14 planą. Apeliantas, nusprendęs atlikti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalėjo šią teisę įgyvendinti taip, kad nepažeistų gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir turtinių interesų (CK 6.263 str.), tačiau kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant kadastro nuostatų ir taisyklių normas, jo teises ir turtinius interesus. Skunde nurodomi procesiniai pažeidimai yra tik subjektyvi apelianto nuomonė, dėl kurios ginčijamas sprendimas negali būti naikinamas. Teismui atsakovo prašymu pripažinus SB „Riešė“ pirmininko E. M. dalyvavimą būtinu ir jam atvykus į posėdį, šalims buvo sudaryta galimybė jį apklausti, tačiau pats atsakovo atstovas buvo pateikęs prašymą teismui atidėti posėdį dėl ligos, o pirmininko apklausti jam nedalyvaujant neprašė, nepaisant to, kad atsakovas D. Š. buvo atvykęs į posėdį. Teismas, siekdamas užtikrinti tinkamą atsakovo atstovavimą, priėmė nutartį teismo posėdį atidėti. Teismas elgėsi teisingai ir profesionaliai, tačiau pats atsakovas nepasinaudojo savo teise apklausti į posėdį atvykusį liudytoją. Skundžiamas sprendimas yra išsamus, suprantamas ir motyvuotas, atitinka CPK 265 bei 270 straipsnių reikalavimus. Apelianto teiginiai dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo šališkumo taip pat yra visiškai nepagrįsti, bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai.

13Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad, nors reikalavimas pripažinti įsakymą negaliojančiu yra administracinio pobūdžio, tačiau visi ieškovo reikalavimai nagrinėjamu atveju yra susiję, todėl pagrįstai išnagrinėti bendrosios kompetencijos teisme. Teisės aktas, kurį ginčijo ieškovas, priimtas 2008-10-10, patikslintą ieškinį ieškovas pateikė 2009-04-14, apie jį sužinojęs 2009-04-02 gavus atsakovo atsiliepimą į pareikštą ieškinį, todėl ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, nepraleidęs skundo padavimo termino. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui kvietimas dalyvauti 2008-01-25 atsakovo sklypo paženklinime vietovėje, buvo išsiųstas pavėluotai- 2008-01-22. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad, atliekant atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr.191 matavimą ir paženklinimą, buvo atvykęs ieškovas, tačiau jis žemės sklypo paženklinimo darbuose aktyviai nedalyvavo, kategoriškai nesutiko su nustatytomis ribomis, atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Todėl 2007-03-20 akte UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ darbuotojai nurodė, kad žemės sklypo Nr. 190 savininkas (ieškovas) į žemės sklypo paženklinimą neatvyko. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš visų atsakovų lygiomis dalimis, nes kadastrinių matavimų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų ne dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų kaltės, o dėl UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ darbuotojų veiksmų.

14Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą panaikinti arba bylą grąžinti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Palaiko apelianto teiginius, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išvados padarytos neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių, remiantis teisme netirtais ir nevertintais įrodymais.

15Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas bei trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovai palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, ieškovas ir jo atstovas, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas ir trečiojo asmens UAB „Minorantė“ direktorė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai (b.l. 63; 109-133; 134-163) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Geodezijos ir kartografijos departamento 2012-03-19 raštas Nr.TR-(5.34)-2240 „Dėl informacijos pateikimo“.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo D. Š. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi ir įvertinusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas nurodo, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-10 įsakymą nagrinėtinas ne bendrosios kompetencijos teisme, o administraciniame teisme pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, todėl ši civilinės bylos dalis turėtų būti nutraukta. Iš tikrųjų imperatyvaus pobūdžio teismingumo taisyklės, atribojančios bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetenciją, yra privalomos tiek ginčo šalims, tiek teismams. Pradiniame A. G. ieškinyje (b.l. 1-3, t.1) pareikštas reikalavimas nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio SB „Riešė“, ( - ), ribas pagal SB „Riešė“ patvirtintą schemą, generalinį SB „Riešė“ planą ir UAB „Minorantė“ parengtą žemės sklypo planą akivaizdžiai nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 str. 1 d.). Patikslintu ieškiniu (b.l. 96-10, t.1 ir b.l. 30-35, t.2), be pradinio reikalavimo, buvo pareikštas naujas reikalavimas - pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-10 įsakymą Nr. 2.3-13022-(41) „Dėl D. Š. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“, kuris yra administracinio pobūdžio. Tačiau tiek pradinis civilinio, tiek administracinio pobūdžio reikalavimai nagrinėjamu atveju yra susiję, todėl, siekiant užtikrinti operatyvų bylos išnagrinėjimą ir remiantis tuo, kad pirminis reikalavimas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, abu reikalavimai pagrįstai išnagrinėti bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-989/2000). Be to CPK 26 straipsnio 2 dalis, galiojusi iki 2011-10-01 (LR 2011-06-21 įstatymo Nr.XI-1480 redakcija), nustatė, kad, jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Todėl apelianto argumentai, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

19Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas sprendime nenurodė nei teisinių, nei faktinių aplinkybių, patvirtinančių jo (atsakovo) kokius nors neteisėtus veiksmus, pažeidusius ieškovo teises ir teisėtus interesus, todėl nebuvo atsakyta į klausimą, ar jis yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, nes pagal pagrindinį reikalavimą (pripažinti neteisėtu Vilniaus apskrities viršininko įsakymą) tinkamu atsakovu yra tik šį įsakymą priėmusi valstybės institucija. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, nes iš esmės abu ieškovo reikalavimai yra nukreipti atsakovui D. Š.. Atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, buvo atlikti ieškovo iniciatyva – jis pasirinko matavimus atlikusią UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ ir davė užsakymą, aktyviai dalyvavo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos rengime, pasirašė 2007-03-20 žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir plane, sutiko su šių duomenų teisingumu, pateikė juos registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui. Pagal Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 3.5 punktą atsakovas, nutaręs atlikti jam nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalėjo šią teisę įgyvendinti taip, kad nepažeistų gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir turtinių interesų (CK 6.263 str.). Todėl ieškovas, paduotu ieškiniu teigdamas, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės normas ir taisykles, jo teises ir turtinius interesus, pagrįstai atsakovu nagrinėjamoje byloje patraukė atsakovą D. Š. bei ginčijamą administracinio pobūdžio aktą priėmusią instituciją. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas A. G. ir atsakovas D. Š. yra gretimų žemės sklypų savininkai, tarp kurių kilo ginčas dėl sklypų ribų ir jo sprendimas buvo perkeltas į teismą (CK 4.45 str. 1 d.), akivaizdu, jog tokie gretimų žemės sklypų savininkai byloje dalyvauja šalimis: ieškinį padavęs asmuo - ieškovu, turintis atsakyti pagal ieškinį - atsakovu. Todėl ir dėl šios aplinkybės apeliantas yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje.

20Kitas atsakovo apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su ieškinio senaties termino pareikštam reikalavimui dėl administracinio akto nuginčijimo taikymo. Apeliantas įsitikinęs, jog teismui pateikti duomenys buvo pakankami konstatuoti, jog ieškovas yra praleidęs senaties terminą dėl administracinio akto panaikinimo ir šis reikalavimas turėjo būti atmestas dėl senaties. Tačiau su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas pateikė patikslintą ieškinį dėl akto nuginčijimo, nepraleidęs skundo padavimo termino.

21Kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurie yra, atskirai imant, civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkami taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-658/2002; 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-134/2008; kt.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr.A-438-363/2010), jog tokiu atveju, kai individualus aktas neįteikiamas ar jo įteikimas neprivalomas, tačiau asmuo mano, kad toks aktas pažeidžia jo teises, jis gali kreiptis į teismą per 30 dienų, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šio akto turinį ir juo pažeidžiamas savo teises ar teisėtus interesus.

22Bylos duomenys tvirtina, kad teisės aktas, kurį ginčija ieškovas A. G. – Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-13022-(41) „Dėl D. Š. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“, yra priimtas 2008-10-10 (b.l. 48, t.1). Patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu minimą įsakymą, ieškovas pateikė 2009-04-14 (b.l. 96-100, t.1). Ieškovo teigimu, apie Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-10 įsakymą jis sužinojo 2009-04-02, gavęs atsakovo atsiliepimą į pareikštą ieškinį (b.l. 88, t.1), todėl ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, nepraleidęs skundo padavimo termino. Apeliantas tvirtina, kad ginčijamo administracinio akto pagrindu nekilnojamojo turto kadastro duomenys buvo patikslinti 2008-10-22, jie yra vieši, todėl ieškovas dar 2008 metais galėjo turėti pakankamai informacijos apie atsakovo žemės sklypo ribų pakeitimus ir jų pakeitimo (patikslinimo) pagrindą. Be to, kaip teigia atsakovas, netrukus po to, kai atsakovas ieškovui pateikė informaciją apie jo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą (įregistravimą) bei žemės sklypo planą (2008-12-01), pastarasis kreipėsi į UAB „Minorantė“, kuri 2008 m. gruodžio mėnesį paruošė ieškovo žemės sklypo planą bei surašė pažymą. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas dar 2008 m. gruodžio pradžioje žinojo apie atsakovo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą. Kaip nurodo ieškovas ir tvirtina bylos duomenys, ieškovas neneigia, jog apie atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimą Nekilnojamojo turto kadastre jis sužinojo iš atsakovo 2008-12-01 prašymo dėl žemės sklypo ribas žyminčių stulpelių grąžinimo į vietą bei tvoros patraukimo (b.l. 104, t.1), kadangi kartu su prašymu atsakovas pateikė UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo planą. Tačiau prašyme ieškovui atsakovas nepaminėjo ir juo labiau nepateikė Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-10 įsakymo Nr. 2.3-13022-(41), todėl nėra pagrindo teigti, kad tuo pačiu metu ieškovui tapo žinoma ir apie ginčijamą administracinį aktą ar šio akto turinį.

23Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į jo išsamius paaiškinimus ir argumentus apie tai, jog jam priklausančio žemės sklypo Nr.191, esančio SB „Riešė“, ( - ), geodeziniai matavimai bei paženklinimas buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir, kad ieškovas ne kartą asmeniškai buvo informuotas apie planuojamus žemės sklypo matavimus ir pažymėjimus, žemės sklypo ribos nustatytos vadovaujantis žemės sklypo schema M 1:500 bei sklypo faktine padėtimi. Tačiau teisėjų kolegija ir šiuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes jie prieštarauja nagrinėjamos bylos duomenims.

24Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2005-06-23 nutarimu Nr.695 (toliau tekste – Nuostatai), reikalauja, kad žemės sklypo ribos vietovėje būtų paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui ir gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems atstovams (nuostatų 32.1 punktas). Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku (nuostatų 32.1.1.2 punktas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 (toliau tekste – Taisyklės). Byloje nustatyta, kad ieškovui kvietimas dalyvauti 2008 m. sausio 25 d. atsakovo žemės sklypo paženklinime vietovėje, buvo išsiųstas pavėluotai - 2008-01-22 (b.l. 107, 108-109, t.1), t.y. pažeidžiant Nuostatuose ir Taisyklėse numatytą 10 dienų terminą. Tokiu būdu atsakovas nesilaikė minėtuose norminiuose aktuose numatytų žemės savininkų informavimo reikalavimų.

25Paženklinus žemės sklypo ribas surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavę kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo, patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, išnagrinėjamos kviestinių asmenų pastabos (Nuostatų 32.1.1.4 ir 32.1.1.5 punktai). Atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas surašytas 2007-03-20 (b.l. 57-58, t.1), jame yra atsakovo D. Š. parašas. Akte žemės sklypo Nr. ( - ) savininko (ieškovo) parašo nėra, nurodyta, kad jis į žemės sklypo paženklinimą neatvyko. Atžymą apie neatvykimą akte padarė A. K. (žemės sklypo Nr. ( - ) savininkė), o kadastrinius matavimus atliko geodezininkas K. D.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad kadastrinių matavimų byloje yra pridėtas tik jau minėtas 2008-01-15 kvietimas ieškovui dalyvauti 2008 m. sausio 25 d. atsakovo žemės sklypo paženklinime vietovėje (b.l. 107, t.1), konstatuotina, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė asmuo, nebuvęs sklypo vietoje, bet konstatavęs dėl ieškovo nedalyvavimo. Tokiu būdu Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateikti neteisingi duomenys ir patvirtinti neatitinkantys teisės aktų reikalavimų kadastriniai matavimai. Nors apeliantas ir tvirtina, kad ieškovas ne kartą asmeniškai buvo informuotas apie planuojamus žemės sklypo matavimus ir pažymėjimus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

26Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad, atliekant atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 191 matavimą ir paženklinimą, ieškovas buvo, tačiau jis nebuvo kviestas Nuostatų ir Taisyklių nustatyta tvarka, todėl žemės sklypo paženklinimo darbuose aktyviai nedalyvavo, tik stebėjo UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ darbuotojų atliekamą žemės sklypo Nr. 191 pamatavimą ir paženklinimą. Pasiūlius A. G. pasirašyti dėl nustatytų ir paženklintų žemės sklypo ribų ar pateikti pastabas, jis kategoriškai nesutiko su nustatytomis ribomis, atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Todėl 2007-03-20 akte UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ darbuotojai nurodė, kad žemės sklypo Nr. 190 savininkas (ieškovas A. G.) į žemės sklypo paženklinimą neatvyko.

27Apeliantas skunde nesutinka ir su teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu bei tuo pagrindu padarytų išvadų pagrįstumu. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2001-01-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria ieškovui buvo perleistos nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr.190, esantį SB „Riešė“ (b.l. 124-125, t.1) ir prie sutarties pridėta 2000-12-28 schema M 1:500 (b.l. 102, t.1) kaip neatskiriama sutarties dalimi, atmesdamas apelianto argumentus dėl jo žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumo bei konstatuodamas, kad būtent trečiojo asmens UAB „Minorantė“ atlikti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra teisingi. Apeliantas tvirtina, kad, atlikus jo žemės sklypo Nr.191 matavimo ir paženklinimo darbus, buvo nustatytos tikslios jo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, kraštinių ilgiai, kiti būtini duomenys, tuo pagrindu paruoštas žemės sklypo Nr.191 kadastrinis planas M 1:500 ir 2008-10-10 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu patikslinti duomenys. Tuo tarpu ieškovas faktiškai naudojasi žymiai didesniu, nei jam nuosavybės teise priklauso, žemės sklypo plotu, jo žemės sklypą juosianti tvora yra neteisėtai pastatyta atsakovo žemės sklypo ribose, kas neatitinka SB „Riešė“ patvirtintos schemos, generalinio bendrijos plano, o pati ieškovo pateikta žemės sklypo schema neinformatyvi, nepatvirtinanti tikslių ieškovui priklausančio žemės sklypo kraštinių posūkio taškų koordinačių, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl negalima remtis UAB „Minorantė“ kadastriniais matavimais bei 2001-01-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria ieškovui buvo perleistos nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr.190, esantį SB „Riešė“, kuri neapibrėžia ieškovo žemės sklypo ribų, joje nėra nustatyti ieškovo žemės sklypo ribų tikslūs posūkio taškai, koordinatės, o šios sutarties sudedamoji dalis - žemės sklypo planas (schema) nėra informatyvus. Teisėjų kolegija ir šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

28Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2001-01-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 124-125, t.1) ir schemą (b.l. 102, t.1), konstatavo, jog šios sutarties pasekmė yra laikytis sklypo ribų - 30-28-35-12, kurios taip pat nurodytos ir SB „Riešė“ generaliniame plane (b.l. 135, 184-185, t.1). Iš tikrųjų minimoje schemoje nėra nurodyta aiškių sklypo koordinačių taškų, tačiau iš pirkimo-pardavimo sutarties ir schemos akivaizdžiai galima nustatyti ieškovui priklausančio sklypo plotą ir jo bei apelianto žemės sklypus skiriančios ribos ilgį, kuris sudaro 30 m, ir kurio apeliantui buvo privalu laikytis atliekant kadastrinius matavimus, nukrypstant tik leidžiamos paklaidos ribose, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, pagrįstai ir teisingai vadovavosi pateikta sutartimi ir schema. Be to pirmosios instancijos teismas, vertindamas abiejų šalių žemės sklypų schemas (b.l. 102, t.1; b.l. 65, t.1) ir bendrijos generalinį planą, pagrįstai pripažino, kad, atliekant kadastrinius matavimus, galima paklaida lyginant žemės sklypų kraštinių ilgius su schemose nurodytomis, tačiau ši paklaida turi atitikti įstatymo reikalavimus, o atsakovo užsakymu parengto žemės sklypo Nr. 191 plano paklaida yra akivaizdžiai per didelė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, vadovaudamasis rašytiniais įrodymais, Nuostatais ir Taisyklėmis, konstatavo, kad, atliekant atsakovo žemės sklypo matavimus, nebuvo laikytasi informavimo apie žemės sklypo ribų ženklinimą tvarkos, žemės sklypo matavimo metodikų, teisingumo ir protingumo kriterijų.

29Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai painioja jo žemės sklypo Nr. 191 kadastrinių matavimų planą bei laisvos žemės planą, nes apie tai, kad šalia atsakovo žemės sklypo yra laisvos žemės plotas, paaiškėjo tik tuomet, kai buvo atlikti tikslūs jo žemės sklypo kadastriniai matavimai, kadangi kitų tikslių (kadastrinių) matavimų šioje teritorijoje nebuvo atliekama. Nagrinėjamos SB „Riešė“ teritorijos žemėtvarkos projektas yra pradėtas 2001 m., tačiau nebaigtas ir nepatvirtintas. Tiek SB „Riešė“ generalinis planas, tiek ir kiti šios teritorijos bendri planai yra tik preliminarūs. Duomenys užfiksuoti bendruose planuose (sodo bendrijos generaliniame plane bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktoje ištraukoje iš žemėtvarkos projekto) nesutampa, todėl, apelianto teigimu, jais negalima remtis. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas painioja apelianto žemės sklypo Nr. 191 kadastrinių matavimų planą su laisvos žemės planu. Bylos duomenys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas laisvo žemės ploto prie atsakovo žemės sklypo susidarymo aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, t.y. analizuodamas UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ atsakovo D. Š. žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenis (b.l. 49-79, t.1) ir kitus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtino byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad apelianto užsakymu parengtas žemės sklypo planas neatitinka pirminių teritorijos planavimo dokumentų (SB „Riešė“ generalinio plano, tos vietovės kadastro žemėlapio). Apelianto žemės sklypas ribojasi su žemės sklypais Nr. 280 ir Nr. 281. Laisvos žemės 0,0184 ha ploto sklypas susiformavo tik po to, kai ginčijamo 2008-10-10 įsakymo pagrindu buvo įregistruoti apelianto žemės sklypo Nr.191 kadastriniai matavimai. Tokiu būdu apelianto žemės sklypas, atliekant kadastrinius matavimus, buvo neteisėtai praplatintas ieškovo žemės sklypo sąskaita. 2009-05-29 aiškinamajame rašte (b.l. 130, t.1) UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ nurodė, kad laisvos žemės sklypas buvo suformuotas dėl to, jog natūroje atsakovo D. Š. plotas buvo 0,184 ha didesnis nei įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tačiau tokiu atveju, kai matavimų metu paaiškėja, jog žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina paklaida, UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ turėjo vadovautis Nuostatų 21 punktu ir apie tai informuoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Analizuojant 2009-12-14 UAB „Minorantė“ parengtą žemės sklypų Nr.190 ir 191 planą (b.l. 20, t.2), matyti, kad jų plotas ir sklypų kraštinių ilgis beveik identiški pirminiuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems ilgiams. Ieškovas teismo posėdžių metu pripažino, jog šiuo metu yra aptvėręs dalį žaliosios zonos, todėl matuojant jo žemės sklypo ribas palei tvorą jos gavosi ilgesnės nei nurodyta UAB „Minorantė“ plane ir 2000-12-28 schemoje, tačiau ieškovo naudojimasis žaliąją zona nėra šios bylos dalykas, kadangi toje pusėje ginčo šalių žemės sklypai nesiriboja. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis pirminiais teritorijų planavimo dokumentais - SB „Riešė“ generaliniu planu ir žemės sklypų schemomis - nustatė ieškovui priklausančio žemės sklypo ribas pagal labiausiai šiuos dokumentus atitinkantį UAB „Minorantė“ parengtą 2009-12-14 planą. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje priimti šalių pateikti nauji įrodymai (b.l. 63; 109-133; 134-163) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Geodezijos ir kartografijos departamento 2012-03-19 raštas Nr.TR-(5.34)-2240 „Dėl informacijos pateikimo“ ne tik kad nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, bet, atvirkščiai, jas patvirtina ir įrodo.

30Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi trečiojo asmens UAB „Minorantė“ paaiškinimais bei parengtais raštais, planais (ekspertize), nors jokia ekspertizė byloje nebuvo paskirta. Trečiojo asmens „Minorantė“ „ekspertizės planas“, kaip nurodo apeliantas, galėtų būti vertinamas tik kaip suinteresuotos šalies paaiškinimas, kuris akivaizdžiai veikia ieškovo interesais. Todėl teismui, kritiškai vertinant bei atmetant trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, kaip neva suinteresuoto asmens paaiškinimus, taip pat kritiškai turėjo būti vertinami ir UAB „Minorantė“ pateikti paaiškinimai bei papildomi matavimai. Be to iš 2010-02-02 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas nutarė šį „ekspertizės planą“ prijungti prie bylos, bet jo nevertinti, todėl neturėjo pagrindo remtis teisme neištirtu trečiojo asmens pateiktu planu, jo pagrindu daryti išvadas. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.

31Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas A. G. ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė UAB „Minorantė“ atliktus matavimus, planus ir raštus, atsakovas D. Š. - UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ atliktus matavimus, jų pagrindu sudarytus planus ir raštus. Abi šios bendrovės buvo įtrauktos į bylą dalyvauti trečaisiais asmenimis, todėl akivaizdu, kad jų paaiškinimai byloje yra įrodymai. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi tikimybės principu, įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Iš tikrųjų nagrinėjamoje byloje nebuvo skirta ekspertizė, todėl 2010-02-02 teismo posėdžio protokolu (b.l. 27, t.2), pirmosios instancijos teismas nutarė UAB „Minorantė“ taip vadinamus „ekspertizės išvadas“ir „ekspertizės planą“ prijungti prie bylos kaip rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Įrašas protokole „jų nevertinti“ reiškia, kad prie bylos prijungti įrodymai nėra tiriami ir vertinami iš karto, o tai yra daroma bylos nagrinėjimo iš esmės metu (CPK 183 str.) ir priimant sprendimą (CPK 265, 270 str.). Kadangi UAB „Minorantė“ sudarytas abiejų ginčo žemės sklypų planas akivaizdžiai išreiškė susidariusią tarp šalių faktinę situaciją, kurios iš esmės neginčijo nė viena iš ginčo šalių, eliminavo ginčą ateityje tarp gretimų žemės sklypų Nr. 190 ir 191, be to jis atitiko ir pradinį UAB „Minorantė“ parengtą ieškovo žemės sklypo planą (b.l. 17-18, 111-112, t.1), pagal kurį ieškovas, paduodamas ieškinį prašė nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį įrodymą vertino ir juo rėmėsi, priimdamas sprendimą. Dėl to apelianto argumentai, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje, nustatydamas ieškovo žemės sklypo ribas, rėmėsi teisme netirtu UAB „Minorantė“ pateiktu, taip vadinamu, „ekspertizės aktu“ atmestini.

32Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino ir nepasisakė dėl neteisėtai pastatytos tvoros, nors ieškovas, neteisėtai pastatydamas tvorą, savavališkai užėmė dalį jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, kadangi, tenkindamas ieškinį ir nustatydamas ieškovo žemės sklypo ribas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo prašoma pašalinti tvora yra jo nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pilnai patenkinus ieškinį, nėra pakankamų ir pagrįstų sąlygų tenkinti priešieškinį, todėl nepakankama teismo sprendimo argumentacija negali būti pagrįstu pagrindu panaikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.).

33Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė visą eilę procesinės teisės normų pažeidimų, kurie turėjo įtakos neteisingam teismo sprendimui priimti. Vienas tokių pažeidimų, apelianto teigimu, yra susijęs su SB „Riešė“ pirmininko E. M. liudijimu teisme - teismas 2009-11-05 protokoline nutartimi pripažino E. M. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir, nors į teismo posėdį E. M. atvyko, tačiau šalims nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus bei išsiaiškinti svarbias su teisingu bylos išnagrinėjimu susijusias aplinkybes, o pakartotinai E. M. į teismo posėdį neatvyko. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip neatitinkančius faktinių aplinkybių.

34Bylos duomenys tvirtina, kad SB „Riešė“ pirmininko E. M. dalyvavimas būtinu buvo pripažintas atsakovo prašymu. Vilniaus rajono apylinkės teismui pripažinus SB „Riešė“ pirmininko E. M. dalyvavimą būtinu ir jam atvykus į posėdį, šalims buvo sudaryta galimybė jį apklausti, tačiau pats atsakovo atstovas buvo pateikęs prašymą teismui atidėti posėdį dėl ligos, o pirmininko apklausti jam nedalyvaujant neprašė, nepaisant to, kad atsakovas D. Š. buvo atvykęs į posėdį. Atsakovas palaikė atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas, siekdamas užtikrinti tinkamą atsakovo atstovavimą, priėmė nutartį teismo posėdį atidėti. Tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-03-15 posėdžio metu nepaklausė, ar galima bylą nagrinėti neatvykus liudytojui, nesudaro pagrindo pripažinti apelianto teiginius dėl neišsamaus ir šališko bylos išnagrinėjimo, pagrįstais. Kaip tvirtina posėdžio protokolo įrašai, teismas, prieš pradėdamas posėdį, paklausė proceso dalyvių, ar jie turi papildomų prašymų, tačiau atsakovą atstovavęs advokatas nepasisakė dėl liudytojo E. M. apklausos būtinumo ir neišreiškė pageidavimo dar kartą šaukti šį asmenį liudyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas elgėsi teisingai, bet pats atsakovas tinkamai nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis.

35Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas jo atžvilgiu - sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pažodžiui perrašyti teiginiai iš trečiojo asmens UAB „Minorantė“, veikiančio išskirtinai ieškovo interesais, paaiškinimų, viso teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas buvo šališkas bei turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties. Tačiau, kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, sprendimas yra suprantamas ir motyvuotas, iš esmės atitinka CPK 265 ir 270 straipsnių reikalavimus, o sprendimo stilistika, išdėstymas ar panašumas su šalių procesiniais dokumentais, nedaro įtakos jo teisėtumui bei pagrįstumui. Apelianto teiginiai dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo šališkumo yra nepagrįsti akivaizdžiais ir pakankamais įrodymais. Atsakovo atstovas buvo pareiškęs nušalinimą teisėjui, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkas šį pareiškimą pripažino nepagrįstu.

36Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį ir atmesdamas piešieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

37Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

38Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Jo nuomone, visos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ir abiejų atsakovų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, laiko, jog bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė teisingai. Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos negali būti priteistos, kadangi tai yra administravimo subjektas, kurio priimtas individualaus pobūdžio aktas teismo pripažintas negaliojančiu dėl to, kad kito atsakovo D. Š. kadastrinių matavimų byla, kurios pagrindu buvo priimtas nuginčytas administracinis aktas, neatitiko teisės aktų reikalavimų dėl atsakovo užsakymu UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ darbuotojų ir paties atsakovo netinkamų veiksmų.

39Atmetus apeliacinį skundą, sutinkamai su CPK 98 straipsniu, iš atsakovo D. Š. ieškovo naudai priteisiamos 2400 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (b.l. 93, t.3).

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš atsakovo D. Š. ieškovo A. G. naudai 2400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Liudos Uckienės, Alvydo Barkausko, sekretoriaujant... 3. Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieškovui A. G., ieškovo atstovui... 4. adv. Dariui Sauliūnui, atsakovui... 5. D. Š., atsakovo D. Š. atstovui adv. Arnui Paliukėnui, atsakovo... 6. žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Š. apeliacinį... 7. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. Ieškovas A. G. 2009-02-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau... 9. Atsakovas D. Š. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo... 10. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį... 11. Atsakovas D. Š. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 12. Ieškovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.... 13. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio... 14. Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą... 15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas bei... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 18. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas nurodo, kad ieškovo... 19. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas sprendime nenurodė nei... 20. Kitas atsakovo apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su ieškinio senaties... 21. Kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurie yra,... 22. Bylos duomenys tvirtina, kad teisės aktas, kurį ginčija ieškovas A. G. –... 23. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos... 24. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2005-06-23... 25. Paženklinus žemės sklypo ribas surašomas žemės sklypo ribų... 26. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad,... 27. Apeliantas skunde nesutinka ir su teismo atliktu byloje esančių įrodymų... 28. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2001-01-17 valstybinės žemės... 29. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai... 30. Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas... 31. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal... 32. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos... 33. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos... 34. Bylos duomenys tvirtina, kad SB „Riešė“ pirmininko E. M. dalyvavimas... 35. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios... 36. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 37. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 38. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų... 39. Atmetus apeliacinį skundą, sutinkamai su CPK 98 straipsniu, iš atsakovo D.... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 41. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą palikti... 42. Priteisti iš atsakovo D. Š. ieškovo A. G. naudai 2400 Lt (du tūkstančius...