Byla A-525-2745-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. O. ,

4atsakovo atstovui Vasilijui Gerasimovui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. O. O. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. O. O. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sweco hidroprojektas“, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei „Vilniaus regiono keliai“ dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėja L. O. O. skundu (t. I, b.l. 1–9), kurį patikslino (t. II, b.l. 31), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

91) priteisti iš Lietuvos valstybės 47 708,70 Lt žalos atlyginimui dėl neteisėtai visuomenės poreikiams paimtos žemės ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

102) priteisti iš Lietuvos valstybės 200 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos, patirtos dėl valstybės institucijų veiksmais pažeminto pareiškėjos orumo, konstitucinių ir turtinių teisių ir interesų pažeidimo bei sąmoningo klaidinimo skundo tyrimo stadijoje, siekiant apgaulės būdu sutrukdyti apginti pažeistas teises ir interesus, atlyginimui bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

113) įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atlikti savo lėšomis pareiškėjos žemės sklypo, registro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus, nustatant faktines ribas ir plotą dėl dalies žemės sklypo paėmimo, sudaryti kadastrinių duomenų bylą, atlikti visas patikrų ir derinimo procedūras ir su pareiškėjos sutikimu įregistruoti kadastre naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis, padarant atitinkamus pakeitimus registre.

12Nurodė, kad valstybinis žemės sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, neteisėtai suformuotas pareiškėjos privačioje žemėje. Paaiškino, kad pagal pareiškėjai 2003 metais išduotus žemės nuosavybės dokumentus viena iš žemės sklypo ribų nurodytas 22 m pločio kelias, nuorodų, kad šioje vietoje likusi valstybės nepaskirta žemė, nėra. Šioje vietoje matuojant bei ženklinant žemės sklypo ribą, pagrindu imtas paženklintas kelio vidurys, nuo kurio buvo atidedamos 11 m žymos, tačiau iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad žemės sklypo riba, ėjusi šalia kelio, perkelta nuo buvusios jos vietos atstumu nuo 15 iki 40 m. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-560-(79) suformuotas ne kelias, kaip inžinerinis statinys, ne kelio juosta, bet visiškai atskiras žemės sklypas, neįeinantis į kelio sudėtį. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir teigė, jog ta aplinkybė, kad žemės sklypas skirtas ne tik susisiekimo tinklams aptarnauti, bet ir inžineriniams tinklams, reiškia, kad tokia žemė negali būti susidedamoji kelio dalis. Teigė, jog jos sklypo ribos akivaizdžiai pasikeitusios, todėl tai laikytina žemės paėmimu visuomenės poreikiams, kas reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.100 straipsnis ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Pareiškėjos nuomone, formuojant ginčo sklypą apskrities viršininkas pažeidė Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis, net ir po ribų pasikeitimo, nurodomas nepakitęs žemės sklypo bendras plotas – 14,05 ha, o tai reiškia, kad sumažėjęs sklypo plotas dėl sklypo dalies paėmimo visuomenės naudai kompensuotas neteisėtai praplečiant pareiškėjos sklypo ribas kaimyninių sklypų sąskaita. Nurodė, jog VĮ Registrų centras pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, pakeitęs pareiškėjo sklypo kadastro duomenis be pareiškėjos prašymo, 14 straipsnį, neatsisakęs įrašyti naujai suformuoto sklypo kadastro duomenis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 100 punktą, kuriuo draudžiama įrašyti į kadastrą duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginta pinigais rinkos kaina, pareiškėjos skaičiavimais paimto sklypo dalies vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 70 060 Lt. 2009 metais, kai vyko žemės paėmimo procesas, žemės sklypo vieno aro rinkos vertė buvo 941 Lt, todėl bendra paimtos žemės sklypo dalies vertė yra 47 708,70 Lt. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), gavusi pareiškėjos skundą, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnį, persiuntė skundą Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjos nuomone, persiuntimo pagrindas (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.) yra niekinis ir juo siekiama vilkinti procesą, kartu pažeidžiant subsidiarumo principą, nes nuostolių atlyginimo procedūrą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams kontroliuoja Tarnyba, bet ne jos teritoriniai padaliniai. Pažymėjo, kad suformavus valstybinį žemės sklypą, pareiškėja prarado galimybę patekti į savo sklypą, besiribojusį su keliu Trakai-Vievis. Nurodė, jog su jos sklypu besiribojantys privatūs sklypai neturi viešo naudojimo kelių, jiems nenustatyti kelio servitutai, todėl jį būtina nustatyti. Atsižvelgiant į Trakų rajono bendrąjį planą, pareiškėjos sklypai patenka į aglomeracijos zoną, todėl turi būti užtikrintas pakankamo pločio kelias pravažiavimui, ne mažesnis kaip 6 metrai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neteisėtai pakeitė pareiškėjos sklypo ribas, jie privalo savo lėšomis atlikti kadastrinius matavimus, nustatant faktines ribas ir plotą dėl dalies žemės sklypo paėmimo, sudaryti kadastrinių matavimų bylą, atlikti visas procedūras ir su pareiškėjos sutikimu įregistruoti naujus sklypo kadastrinius duomenis.

13Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 37–40) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Nurodė, kad remiantis 1999 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 10741 duomenimis, pareiškėjai Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 79-11349 buvo atkurtos nuosavybės teisės vietoje savininkės N. D. Rokiškio mieste, Panevėžio apskrityje, turėtos 3,64 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn du lygiaverčius žemės sklypus: 16,50 ha ploto sklypą Nr. 295-1 ( - ) kaime, Trakų seniūnijoje ir 14,05 ha ploto sklypą Nr. 295-2. Pažymėjo, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad buvusi Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir Vilniaus AVA), neinformavus pareiškėjos, paėmė jos nuosavybę visuomenės poreikiams. Žemė paimta galėjo būti parengus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, tačiau šiuo atveju tokio projekto nėra ir negalėjo būti, nesant paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Žemėtvarkos projektų rengimo metodika) 20 punktu, rengiant kaimo vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektus, valstybinės reikšmės kelių juostų ribos ir plotai projekto autoriaus yra pažymėti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose. Todėl kaimo vietovėje atliekant valstybinės reikšmės kelių kadastrinius matavimus, jokių naujų teritorijų planavimo dokumentų kelio juostų sklypų formavimui rengti nereikia. Remiantis Tarnybos 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių (toliau – ir Rengimo taisyklės) 42 punktu, kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų ženklinimo-parodymo aktas nepildomas. Todėl rengiant valstybinės reikšmės kelio Trakai-Vievis kadastrinius matavimus, sklypo ribos nebuvo ženklinamos ir derinamos su gretimų sklypų savininkais ar naudotojais. Pažymėjo, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nenustatyta, jog nurodant valstybinės žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje sklypo ribos dengia privataus žemės sklypo ribas. Žemės dalis visuomenės poreikiams paimta nebuvo, todėl negali būti taikomi CK 4.100 straipsnis, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, nėra pagrindo reikalauti žalos atlyginimo. Pareiškėjos skunde nurodyti abstraktūs teiginiai dėl patirtos žalos negali būti pagrindu priteisti moralinei žalai. Pabrėžė, kad po atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų pareiškėjos sklypo plotas (14,05 ha) ir ribos nepasikeitė. Norėdama įrodyti, kad riba, ėjusi šalia kelio, perkelta iš buvusios vietos, dėl ko pareiškėja prarado dalį jai priklausančio žemės sklypo, pareiškėja gali užsakyti jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Teisės aktai nenumato, kad kadastrinius matavimus privačiame žemės sklype savo lėšomis galėtų atlikti valstybės institucija.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 35) nurodė, kad VĮ „Vilniaus regiono keliai“ valstybinės reikšmės kelius valdo, naudoja ir jais disponuoja turto patikėjimo teise. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o kelio juosta yra sudėtinė kelio dalis. Kelias Nr. 107 Trakai-Vievis yra III kategorijos valstybinės reikšmės kelias, o minimalus tokios kategorijos kelio juostos plotis yra 22 metrai (11 metrų į šoną nuo kelio ašies). VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2005 m. rugsėjo 28 d. sudarė sutartį su UAB „Sweco hidroprojektas“ dėl kelio Trakai-Vievis ruože nuo 0,00 km iki 17,52 km ir kelio juostos kadastrinių matavimų bei teisinės registracijos paslaugų.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 151–152) prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

17Nurodė, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistravo žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2028-1196, ir teises į jį pagal pateiktus dokumentus, kurie atitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, 12 straipsnį ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalį. Registro tvarkytojas, nenustatęs aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, neturėjo pagrindo atsisakyti įregistruoti daikto ir nuosavybės teisių bei valstybinės žemės patikėjimo teisių į šį žemės sklypą. Pareiškėja nenurodė, kokias teisės normas pažeidė registro tvarkytojas. Registro tvarkytojas atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, teisingumą ir apsaugą, o šiuo atveju registre įrašyti duomenys atitinka pateiktus nenuginčytus dokumentus.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco hidroprojektas“ atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 29) prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

19II.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu (t. II, b.l. 74–83) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

21Nustatė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 79-11349 L. O. O. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės N. D. nuosavybės teisėmis valdytą 5,29 ha ploto žemės sklypą Rokiškio mieste, Rokiškio rajone, Panevėžio apskrityje, pareiškėjai vietoj turėtos 3,64 ha žemės perduodant nuosavybėn lygiavertį 30,55 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ( - ) ir ( - ) kaimuose, Trakų seniūnijoje. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, 14,05 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ) kaime, Trakų rajone, nuosavybės teise priklauso L. O. O. pagal Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 79-11349. Šis sklypas yra vienas iš sklypų, kuris perduotas pareiškėjai neatlygintinai nuosavybėn, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Sklypas suformuotas Trakų rajono ( - ) kaimo Akmenos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir plane buvo pažymėtas numeriu 295-2. Remiantis 2002 m. birželio 5 d. žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktu, nurodytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: kelių apsaugos zona 1 ha, medžių ir krūmų želdiniai 4,80 ha, vandens telkinių apsaugos zona 0,12 ha, ryšių linijos apsaugos zona 0,08 ha. Šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašytos ir Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo Nr. 295-2, kadastro Nr. ( - ), 14,05 ha ploto, ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2003 m. vasario 10 d. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Remiantis byloje pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ) (sklyp. Nr. 295-1 ir 295-2), yra šalia žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ). Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-560-(79) patvirtintos žemės sklypų ribos, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas, pobūdis, vertė, specialiosios naudojimo sąlygos, servitutai ir šiems sklypams nustatyti kiti kadastro duomenys pagal priedą, o būtent – 22,4636 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (inžinerinės infrastruktūros teritorijos/susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams); valstybinės žemės sklypai, prieš tai įregistravus juos Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu, perduoti valdyti, naudotis ir disponuoti patikėjimo teise VĮ „Vilniaus regiono keliai“. Byloje pateiktas 22,4636 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), planas patvirtina, kad sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2010 m. kovo 4 d. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, 2010 m. kovo 5 d. įregistruota Lietuvos valstybės nuosavybės teisė į 22,4636 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), ir Tarnybos valstybinės žemės patikėjimo teisė į minėtą žemės sklypą. Sklypo naudojimo būdas nurodytas kaip inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Registre pažymėta, kad sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pareiškėja 2010 m. liepos 20 d. padavė skundą Tarnybai, prašydama pateikti paaiškinimą, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjos privačioje žemėje buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas, kodėl pareiškėja nebuvo informuota apie atliekamą valstybinio žemės sklypo projektavimą ir su pareiškėja nebuvo derintos jo ribos; prašė pateikti duomenis apie valstybės perimtos pareiškėjos žemės sklypo dalies plotą su planu. Tarnyba 2010 m. liepos 26 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-O-673-854 informavo, kad remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, prašymus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų atitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Tarnybos teritoriniai padaliniai, todėl Tarnyba persiuntė pareiškėjos skundą Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui. Tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. LST-5-(1.19) informavo, kad VĮ „Vilniaus regiono keliai“ užsakymu buvo atlikti valstybinės reikšmės kelio Trakai-Vievis kadastriniai matavimai bei parengtos kelio ir kelio juostos kadastro bylos. Remiantis Rengimo taisyklių 5 punktu, kelių juostų žemės sklypai formuojami pagal teritorijų planavimo dokumentus, t. y. detaliuosius planus miesto teritorijoje, žemės reformos žemėtvarkos projektus bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus kaimo vietovėje. Pagal Žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 20 punktą, valstybinės reikšmės kelių juostų (žemės sklypų) ribos ir plotai projekto autoriaus pažymėti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose, dėl to kaimo vietovėje atliekant valstybinės reikšmės kelio juostų žemės sklypų formavimui rengti nereikia. Pagal Rengimo taisyklių 42 punktą, kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų ženklinimo-parodymo aktas nepildomas. Valstybinės reikšmės kelias Trakai-Vievis perduotas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pagal valstybei nuosavybės teise priklausančio turto faktinių likučių patvirtinimo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ ir šio turto perėmimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo aktą. Nurodė, kad nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas nenustatė, kad pažymint valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ribas kadastro žemėlapyje, žemės sklypo ribos dengia kito privataus sklypo, kadastro Nr. ( - ), ribas. Siekiant nustatyti, ar žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ribos ir plotas nepakito, siūlė pareiškėjai atlikti kadastrinius matavimus.

22Nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymo, kuriuo, be kita ko, buvo nustatytos ir ginčijamo sklypo, kuriame yra kelias, ribos, turinys patvirtinta, kad įsakymas priimtas, remiantis CK 1.109 straipsniu. Sklypas įregistruotas registre 2010 metais, jo įregistravimo pagrindu nurodytas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymas. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad buvo suformuotas ir įregistruotas naujas žemės sklypas, todėl nepagrįstais pripažino atsakovo argumentus, kad buvo tik atlikti sklypo kadastriniai matavimai. Toks argumentas būtų buvęs pagrįstas, jeigu sklypas jau būtų įregistruotas registre, bet suformuotas atliekant preliminarius matavimus arba kadastrinius matavimus, kuriuos dėl tam tikrų priežasčių būtų reikėję tikslinti, tačiau šiuo atveju suformuotas naujas sklypas, įregistruotas, formuojant sklypą, jo ribos buvo nustatytos atliekant kadastrinius matavimus. Tokiame žemės sklype yra valstybinės reikšmės kelias Trakai-Vievis. Teismas atsižvelgė į Kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 3, 13 dalis, 8 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 2 straipsnio 3, 5 dalis ir nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu buvo formuojamas naujas žemės sklypas, todėl turėjo būti rengiamas teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas. Atsižvelgdamas į TPĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 5 dalį, 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktus, pažymėjo, jog formuojant valstybinės žemės sklypą kaimo vietovėje turėtų būti rengiamas detalusis planas, tačiau įstatyme nustatyta, kad tokiu atveju vietoje detaliojo plano rengiamas specialusis planas – žemėvaldų planas (projektas). TPĮ nenumato galimybės, jog tokį dokumentą keičia žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame yra pažymėtos sklypo ribos. Todėl konstatavo, kad formuojant valstybinės žemės sklypą, kuriame yra kelias, turi būti rengiamas specialiojo planavimo dokumentas – žemėvaldos planas (projektas). Rėmėsi Žemės įstatymo 37 straipsnio 2, 6 dalimis, 40 straipsnio 1, 3, 4 dalimis ir pabrėžė, jog ginčijamu atveju turėjo būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Išvadas dėl būtinumo rengti ginčijamu atveju teritorijų planavimo dokumentą patvirtina ir nurodytas įstatymo nuostatas įgyvendinantys teisės aktai – Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklės (2, 5, 42 p.), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) (1.1.4, 7 p.). Nurodė, jog nors atsakovas tvirtino, kad sklypas suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau tokių įrodymų nepateikė ir byloje tokių įrodymų nėra. Ta aplinkybė, kad šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo yra pažymėta kelio riba, nepatvirtina aplinkybių, jog 2003 metais patvirtintame žemėtvarkos projekte buvo suformuotas visas 2010 metais įregistruotas žemės sklypas, kuriame yra kelias. Pažymėjo, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo tikslas buvo kitas negu ginčijamo sklypo formavimo tikslas. Žemės reformos įstatymo nuostatos bei Žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nuostatos patvirtina, kad Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo tikslas yra suformuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu bei suteikti galimybę kitais būdais naudotis valstybinę žemę. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose minėti plotai žymimi piliečiams grąžintinų sklypų suformavimo tikslu, bet ne minėtu konkretiems objektams reikalingų valstybinės žemės sklypų formavimo tikslu, todėl žemėtvarkos projektas negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu, kuriame yra suformuotas ginčijamas sklypas, kuriame yra valstybinės reikšmės kelias. Pažymėjo, jog Įgyvendinimo taisyklės nustato privalomas procedūras, kurių turi būti laikomasi rengiant teritorijų planavimo dokumentą (20, 29, 43 p.). Padarė išvadą, kad naujai formuojamo žemės sklypo, kuriame yra kelias, ribos nustatomos arba keičiamos rengiant teritorijų planavimo dokumentą, kuriam negali būti prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame yra pažymėta kelio vieta, nes tokio naujai formuojamo sklypo plano rengimo procedūra neužtikrina plano svarstymo su visuomene, žemės savininkų ar valdytojų dalyvavimo rengiant tokį planą bei kitų teritorijų planavimo teisės aktuose nustatytų procedūrų įgyvendinimo, būtent procedūrų dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo, derinimo, tvirtinimo ir galiojimo. Konstatavo, kad Vilniaus AVA, kurios teisių perėmėja yra Tarnyba, suformavo sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės kelias, pažeisdama pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, dėl to toks suformavimas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.). Todėl nebuvo užtikrintos pareiškėjos, kaip besiribojančio žemės sklypo savininko, teisės, pareiškėja negalėjo teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti šiame procese. Be to, nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka sprendžiamas klausimas, kaip pareiškėja galės naudotis pagal paskirtį savo sklypu, kuomet šalia buvo formuojamas ir registruojamas žemės sklypas. Atsakovas negalėjo paaiškinti bei pateikti įrodymų, patvirtinančių, kaip yra išspręstas klausimas dėl įvažiavimo į pareiškėjos žemės sklypą. Formuojant sklypą TPĮ nustatyta tvarka būtų buvęs išspręstas šis ir kiti klausimai, susiję su gretimo savininko sklypo teisėmis. Todėl tenkino pareiškėjos reikalavimą priteisti dėl tokių neteisėtų veiksmų neturtinės žalos atlyginimą.

23Teismas atsižvelgė į CK nuostatas (6.271 str. 1, 2 d., 6.250 str. 1 d., 6.246, 6.247, 6.249 str.) ir nurodė, jog skundo turinys, pareiškėjos atstovo paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja, sužinojusi apie savo teisių pažeidimą, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Konstatavo, kad pareiškėjai padaryta neturinė žala dėl neteisėtų Vilniaus AVA veiksmų. Padarė išvadą, jog nustačius visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovas privalo atlyginti padarytą neturtinę žalą. Remdamasis CK 6.250 straipsniu, 6.281 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl institucijos veiksmų pobūdžio, pareiškėjos paaiškinimus dėl atsiradusių neigiamų pasekmių, padarė išvadą, kad pareiškėjai priteistina 5 000 Lt neturtinė žala.

24Taip pat teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą. Pažymėjo, jog būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Teisės normose nėra nustatyta jokių prezumpcijų, dėl to turi būti taikoma bendra taisyklė dėl kiekvienos proceso šalies pareigos įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsiradusios turtinės žalos neįrodė. Pareiškėjai 2010 m. spalio 27 d. nutartimi buvo siūloma pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo veiksmų neteisėtumą ir padarytos žalos dydį. Pareiškėja pateikė UAB „Traksalis“ pažymą, kurioje, pareiškėjos tvirtinimu, yra konstatuota, kad įregistravus registre naują sklypą pareiškėjos sklypo plotas sumažėjo 50,7 aro. Taip pat pateikė UAB „Kvadratinis metras“ paruoštą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjos sklypo vieno aro rinkos vertė yra 941 Lt. Nurodė, jog UAB „Traksalis“ pateikti matavimai dėl naujai suformuoto sklypo ir pareiškėjos sklypo ribos nepatvirtina viso pareiškėjos sklypo ploto sumažėjimo. Atsižvelgė į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir pažymėjo, jog pareiškėja, siekdama įrodyti viso sklypo ploto sumažėjimą, turėjo pati inicijuoti savo sklypo kadastrinių matavimų atlikimą. Todėl netenkino pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą bei išlaidas, susijusias su šios žalos įvertinimu – 400 Lt (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.). Pareiškėja neįrodė, jog dalis jos žemės yra paimta visuomenės poreikiams. Pažymėjo, kad bylos išsprendimui neturi reikšmės pareiškėjos motyvai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nes tokia procedūra ginčijamu atveju nebuvo vykdoma ir pareiškėja neįrodė, jog turėjo būti vykdoma. Taip pat netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti sklypo kadastrinius matavimus, nes, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnį, teisės aktai nenustato viešojo administravimo subjektų, prie kurių yra priskirta ir Tarnyba, kompetencijai atlikti privačios žemės kadastrinius matavimus.

25Nurodė, jog nustačius, kad sklypo suformavimo procesas yra neteisėtas, neturi reikšmės šios bylos išsprendimui aplinkybės dėl sklypo kadastrinių matavimų, jų derinimo ir pažymėjimo kadastre, nes nurodyti veiksmai yra išvestiniai iš viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl sklypo suformavimo. Atsižvelgė į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 8 straipsnio 2, 5 dalis, Kadastro nuostatų 76, 125 punktus, Tarnybos 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 patvirtintų Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 6, 8 punktus ir nurodė, jog pareiškėjos pateiktas VĮ Registrų centro 2010 m. rugpjūčio 18 d. raštas patvirtina, kad pažymint kadastro žemėlapyje naujai suformuotą sklypą, gauta leistina ploto paklaida, pareiškėjos sklypo ribos kadastrinėje vietovėje nepasikeitė. Nurodytas raštas patvirtina, kad kadastro tvarkytojas neturėjo kliūčių pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą pažymėti kadastro žemėlapyje naujai suformuoto sklypo, besiribojančio su pareiškėjos sklypu. Naujai suformuoto sklypo pažymėjimas kadastro žemėlapyje nesudaro kliūčių pareiškėjai atlikti savo sklypo kadastrinių matavimų. Sklypo, suformuoto ir įregistruoto vadovaujantis atliktais preliminariais matavimais, ribos gali būti tikslinamos, tačiau jos negalėtų būti patikslintos kitaip prie naujai suformuoto sklypo, kuriame yra kelias, ribos pagal Reikalavimus, nes atskaitos tašku bus tiksliai nustatytos gretimo sklypo ribos.

26III.

27Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 91–95), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo dalį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

281. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė norminius teisės aktus ir padarė neteisingą išvadą, kad šiuo atveju keliui Trakai-Vievis buvo parengtas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Pažymi, jog remiantis Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 4, 20, 25 punktais, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-560-(79) „Dėl valstybinės žemės sklypų kadastro duomenų įregistravimo ir perdavimo neatlygintinai naudotis turo patikėjimo teise valstybės įmonei „Vilniaus regiono keliai“ Trakų rajone“ buvo patvirtinti 22,4636 ha ploto kitos paskirties (inžinerinės infrastruktūros teritorijos/susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams) valstybinio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), t. y. valstybinės reikšmės kelio Nr. 107 ruožo, ribos, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas, pobūdis, vertė, specialiosios naudojimo sąlygos, servitutai ir šiam sklypui nustatyti kadastro duomenys. Šio ruožo ribos yra įklotos kadastro duomenų žemėlapyje. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, įrašydamas nekilnojamojo turto kadastro duomenis į kadastrą, nenustatė, kad pažymint minėto valstybinės žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos dengė Nekilnojamojo turto registre registruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), priklausančio pareiškėjai, ribas. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. IN (12.5.1.15)-24392 pareiškėjai taip pat nurodyta, kad pažymėjus patikslintas žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ribas kadastro žemėlapyje, gauta leistina ploto paklaida, o jos ribos kadastrinėje vietovėje nepasikeitė ir šiuo metu sudaro vientisą sklypą.

292. Teismas nepagrįstai pritaikė CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsnių nuostatas, nes šiuo atveju nėra nustatyti neteisėti valdžios institucijų veiksmai. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjai iš Lietuvos valstybės priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

30Pareiškėja L. O. O. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 101–107), kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstant, kad pareiškėjos žemės sklypo dalis paimta visuomenės poreikiams, ir dėl to priteisti jos naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės 47 708,70 Lt žalos atlyginimui; įpareigoti Tarnybą per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atlikti savo lėšomis pareiškėjos žemės sklypo, registro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus, nustatant faktines ribas bei plotą dėl dalies žemės sklypo paėmimo, sudaryti kadastrinių duomenų bylą, atlikti visas patikrų ir derinimo procedūras ir su pareiškėjos sutikimu įregistruoti kadastre naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis, padarant atitinkamus pakeitimus registre; padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

311. Nurodo, jog teismas savo argumentus apie leistiną ploto paklaidą ir dėl to atsiradusią laisvą valstybinę žemę, kurioje suformuotas valstybinis sklypas, grindė VĮ Registrų centro raštu pareiškėjai, rašytu dar iki bylos iškėlimo. Tačiau tokiame rašte nepateikiami paaiškinimai ir skaičiavimai, kaip, kokiu pagrindu ir kokio dydžio paklaida nustatyta. Be to, atsiliepime į jos skundą VĮ Registrų centras savo veiksmų jau neteisino jos žemės sklypo ploto ir ribų netikslumais. Todėl negali būti pagrįstos teismo išvados, pateisinančios valstybinės žemės sklypo dalies suformavimą ir įregistravimą jai priklausančiame žemės sklype.

322. Teismas be jokio teisėto pagrindo preliminarių matavimų pagrindu pagal kartografinę medžiagą nustatytų žemės sklypo ribų nelaiko žemės sklypo ribomis, turinčiomis juridinę galią ir saugomomis įstatymo. Jokiame teisės akte nėra nustatyta, kad kadastriniai matavimai a priori yra tikslesni už preliminarius, o sklypo ribų nustatymas pagal kartografinę medžiagą visais atvejais yra neteisingas ir kad atliekant gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus be jokių apribojimų savavališkai galima keisti kito sklypo ribas, nustatytas pagal kartografinę medžiagą.

333. Pažymi, jog jos žemės sklypas buvo suformuotas Žemės reformos įstatymo pagrindu, atkuriant nuosavybės teises į žemę, o tokiu pagrindu formuojant žemės sklypus naudojama kartografinė medžiaga, kas taip pat prilyginama kadastriniams matavimams. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą ir nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja savo reikalavimų pagrindimui turi atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie laikytini vieninteliu teisėtu pagrindu spręsti apie jos žemės sklypo ploto sumažėjimą.

344. Pabrėžia, jog jos žemės sklypo suformavimas buvo ir yra teisėtas, o į bylą nėra pateikta įrodymų, kad jis tokiu būdu suformuotas netinkamai, t. y. neteisingai pažymint jo ribas ir nustatant plotą. Todėl gali būti daroma tik vien išvada, jog jos sklypo plotas sumažėjo 0,507 ha, ką patvirtina ir UAB „Traksalis“ atlikti paskaičiavimai.

355. Jeigu būtų vertinama, kad atsakovas kaltas tik dėl neteisėtai, pažeidžiant pareiškėjos teises, suformuoto valstybinės žemės sklypo, teismo priteistas atlygintinas neturtinės žalos dydis galėtų būti laikomas priimtinu. Tačiau teismas neteisingai įvertino pagrindinę jai padarytą žalą – jos konstitucinių ir civilinių teisių pažeidimo pagrindu atsiradusią žalą ir toliau tęsiamą jos žeminimą, todėl priteistino žalos atlyginimo dydis turėtų būti padidintas. Be to, skunde taip pat buvo suformuluotas prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalos sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio reikalavimo nepatenkino, nepateikdamas jokių motyvų.

36Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b.l. 112–114) su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime iš esmės pateikti tokie patys argumentai kaip jos skunde pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame skunde.

37Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b.l. 115–119) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti Tarnybos apeliacinį skundą. Atsiliepimas iš esmės pagrįstais tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovo atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme bei apeliacinis skundas.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV.

40Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

41Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš Lietuvos valstybės turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtai visuomenės poreikiams paimtos žemės, atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; neturtinės žalos, patirtos dėl valstybės institucijų veiksmais pažeminto pareiškėjos orumo, konstitucinių ir turtinių teisių ir interesų pažeidimo bei sąmoningo klaidinimo skundo tyrimo stadijoje, siekiant apgaulės būdu sutrukdyti apginti pažeistas teises ir interesus, atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat prašė įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atlikti atitinkamus veiksmus, susijusius su pareiškėjos žemės sklypo kadastriniais matavimais ir atitinkamais pakeitimais Nekilnojamojo turto registre.

42Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

43Pareiškėja nurodė, jog, jos manymu, turtinė žala jai kilo dėl to, kad, šalia jos žemės sklypo suformavus valstybinės žemės sklypą, buvo neteisėtai visuomenės poreikiams paimta jai priklausiusi žemės sklypo dalis.

44Kaip jau minėta, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėja įgijo teisę į turtinės žalos atlyginimą, būtina nustatyti viešosios atsakomybės sąlygas. Pažymėtina, jog tokių sąlygų egzistavimas negali būti paremtas vien tik prielaidomis, nepatvirtintomis įrodymais. Tuo tarpu pareiškėja valstybės institucijų neteisėtus veiksmus, dėl kurių, jos teigimu, jai buvo padaryta turtinė žala, neteisėtai visuomenės poreikiams paimant žemės sklypą, grindė iš esmės išimtinai prielaidomis.

45Kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pareiškėjai priklausantis žemės sklypas sudaro 14,5 ha (t. I, b.l. 17). Pareiškėja skunde taip pat sutiko, jog VĮ Registrų centro duomenimis, net ir po ribų pasikeitimo nurodomas nepakitęs žemės sklypo bendras plotas – 14,05 ha. Pareiškėja šią aplinkybę aiškino tuo, kad sumažėjęs sklypo plotas dėl sklypo dalies paėmimo visuomenės naudai kompensuotas neteisėtai praplečiant pareiškėjos sklypo ribas kaimyninių sklypų sąskaita, tačiau toks jos teiginys nėra patvirtintas byloje esančiais įrodymais. Priešingai, kaip jau minėta, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjos žemės sklypo plotas nepakito, dėl ko negalima sutikti, jog dalis pareiškėjos žemės sklypo buvo neteisėtai paimta visuomenės poreikiams. Pažymėtina, jog, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais dėl jos žemės sklypo ribų praplėtimo šalia esančių žemės sklypų sąskaita.

46Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus ir teisės aktų nuostatas, nepagrįstu pripažįsta pareiškėjo teiginį, jog jos sklypo ribos akivaizdžiai pasikeitusios, todėl tai laikytina žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalis buvo paimta visuomenės poreikiams. Kadangi pareiškėja turtinės žalos jai atsiradimą siejo būtent su neteisėtu dalies jos žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėja neįrodė viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimo šiuo atveju, todėl nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

47Kaip jau minėta, pareiškėja taip pat prašė priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą, nuodydama, kad tokią žalą patyrė valstybės institucijų veiksmais pažeminus jos orumą, pažeidus jos konstitucines ir turtines teises ir interesus bei sąmoningai klaidinus ją skundo tyrimo stadijoje, siekiant apgaulės būdu sutrukdyti apginti pažeistas teises ir interesus. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino tokį pareiškėjos reikalavimą, konstatavęs, jog Vilniaus AVA suformavo sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės kelias, pažeisdama pagrindines procedūras, todėl nebuvo užtikrintos pareiškėjos, kaip besiribojančio žemės sklypo savininko, teisės, pareiškėja negalėjo teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti šiame procese. Be to, nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka sprendžiamas klausimas, kaip pareiškėja galės naudotis pagal paskirtį savo sklypu, kuomet šalia buvo formuojamas ir registruojamas žemės sklypas. Tuo tarpu formuojant sklypą TPĮ nustatyta tvarka būtų buvęs išspręstas šis ir kiti klausimai, susiję su gretimo savininko sklypo teisėmis.

48Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-560-(79), kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas keliui tiesti, priėmimo metu galiojusios Rengimo taisyklių redakcijos 5 punktas nustatė, jog prieš atliekant kelio juostos kadastro duomenų nustatymą, pagal teritorijų planavimo dokumentus, t. y. detaliuosius planus, parengtus vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D 1-239 „Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 79-2809) – miesto teritorijoje, žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1189) bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5420) – kaimo vietovėje, turi būti suformuotas žemės sklypas, kuriame nutiestas arba bus tiesiamas kelias. Pažymėtina ir tai, jog, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pagal Rengimo taisyklių 42 punktą, kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų ženklinimo – parodymo aktas, nurodytas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede, nepildomas.

49Nagrinėjamu atveju atsakovas teigė, jog toks žemės sklypas keliui tiesti, jau buvo suformuotas žemėtvarkos projekte. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nebuvo pateikta tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat teigė, jog žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo tikslas buvo kitas nei ginčo žemės sklypo formavimas, todėl tokius argumentus atmetė ir atitinkamai konstatavo, kad šiuo atveju turėjo būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Teismo teigimu, tokiu būdu formuojant minėtą žemės sklypą, turėjo būti laikomasi nustatytos procedūros, kuri būtų atitinkamai užtikrinusi pareiškėjos, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkės, teises dalyvauti ginčo žemės sklypo formavimo procese.

50Kaip matyti iš byloje pateiktos žemės reformos žemėtvarkos projekto plano ištraukos, kurioje pažymėtas pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, jau nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai metu, prie jos žemės sklypo buvo pažymėta keliu užimta žemė (t. I, b.l. 50). Tokios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvados, kad šiuo atveju žemės sklypas keliui tiesti nebuvo suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, teisingumu, ypač atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra išreikalautas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir su jo rengimu susijusi medžiaga, kurie galėtų padėti tinkamai nustatyti visas šios bylos išsprendimui svarbias aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad žemės sklypas keliui tiesti buvo pilnai suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau byloje atitinkamai nėra ir įrodymų, patvirtinančių priešingą išvadą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas, konstatavus, kad su pareiškėjos žemės sklypu besiribojantis valstybinės žemės sklypas keliui tiesti buvo suformuotas, nesilaikant nustatytos procedūros ir tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjos teises, turėtų būti panaikintas ir šioje dalyje byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kartu nurodytina, jog siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą, būtina išsireikalauti žemės reformos žemėtvarkos projektą ir su juo susijusią medžiagą.

51Taip pat pažymėtina ir tai, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. IN(12.5.1.15)-24392 (t. II, b.l.65), siųstu pareiškėjai, nurodė, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos buvo tikslinamos 2010 m. kovo 4 d. pagal besiribojantį žemės sklypą, t. y. 22 metrų pločio kelią. Pažymėjus patikslintas žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje gauta leistina ploto paklaida, o jo ribos kadastrinėje vietovėje sudaro vientisą sklypą.

52Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 patvirtintų Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų 8 punktas nustato, jog tais atvejais, kai negalima žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, kadastro tvarkytojas parengia išvadą, pridėdamas kadastro žemėlapio ištrauką, dėl žemės sklypo plano patikrinimo, kurioje privalo nurodyti nustatytą nesutapimą (tarpą arba persidengimą) tarp žymimo ir jau pažymėto nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo, administracinių vienetų, miestų gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių ar blokų ribų bei leistiną nesutapimą (tarpą arba persidengimą), apskaičiuotą pagal šių Techninių reikalavimų 6 punktą. Taip pat šiame teisės akte reglamentuojami atvejai, kai kadastro tvarkytojas gali atlikti ribų patikslinimą. Iš byloje pateiktų kadastro žemėlapio ištraukų (t. I, b.l. 170, 171) matyti, kad pareiškėjos žemės sklypo ribos pasikeitė. Nors tokios aplinkybės nepatvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau jos gali sudaryti pagrindą vertinti, ar pareiškėjai priklausančių kadastro duomenų tikslinimas šiuo atveju buvo atliktas pagrįstai. Be to, kaip jau minėta, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, kad pareiškėjos žemės sklypo ribų tikslinimas jau buvo atliktas anksčiau, remiantis Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techniniais reikalavimais.

53Todėl, atsižvelgus į nurodytame VĮ Registrų centro Vilniaus filialo rašte įvardintas aplinkybes, nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos skundo dalį, turėtų pakartotinai įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus ir spręsti dėl galimybės tikslinti proceso šalis, galimai įtraukiant kadastro tvarkytoją dalyvauti byloje kaip atsakovą (atsakovo atstovą), ir atitinkamai dėl galimybės siūlyti tikslinti skundo reikalavimus.

54Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atlikti savo lėšomis pareiškėjos žemės sklypo, registro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus, nustatant faktines ribas ir plotą dėl dalies žemės sklypo paėmimo, sudaryti kadastrinių duomenų bylą, atlikti visas patikrų ir derinimo procedūras ir su pareiškėjos sutikimu įregistruoti kadastre naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis, padarant atitinkamus pakeitimus registre. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Tarnyba neturi įgaliojimų atlikti tokius veiksmus, o toks pareiškėjos skundo reikalavimas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

55Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nenustatė visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl sprendimo dalis, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, naikintina, o skundas šioje dalyje grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Likusi teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

57pareiškėjos L. O. O. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

58Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 200 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos ir šioje dalyje bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

59Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

60Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. O. ,... 4. atsakovo atstovui Vasilijui Gerasimovui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėja L. O. O. skundu (t. I, b.l. 1–9), kurį patikslino (t. II, b.l.... 9. 1) priteisti iš Lietuvos valstybės 47 708,70 Lt žalos atlyginimui dėl... 10. 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 200 000 Lt neturtinės (moralinės)... 11. 3) įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje... 12. Nurodė, kad valstybinis žemės sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių... 13. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 37–40) prašė skundą... 14. Nurodė, kad remiantis 1999 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 10741 duomenimis,... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepime... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą... 17. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistravo žemės... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco hidroprojektas“ atsiliepimu į... 19. II.... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu (t.... 21. Nustatė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 9 d. sprendimu Nr.... 22. Nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymo,... 23. Teismas atsižvelgė į CK nuostatas (6.271 str. 1, 2 d., 6.250 str. 1 d.,... 24. Taip pat teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės žalos... 25. Nurodė, jog nustačius, kad sklypo suformavimo procesas yra neteisėtas,... 26. III.... 27. Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 91–95), kuriuo... 28. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė norminius teisės aktus ir... 29. 2. Teismas nepagrįstai pritaikė CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsnių nuostatas,... 30. Pareiškėja L. O. O. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 101–107),... 31. 1. Nurodo, jog teismas savo argumentus apie leistiną ploto paklaidą ir dėl... 32. 2. Teismas be jokio teisėto pagrindo preliminarių matavimų pagrindu pagal... 33. 3. Pažymi, jog jos žemės sklypas buvo suformuotas Žemės reformos įstatymo... 34. 4. Pabrėžia, jog jos žemės sklypo suformavimas buvo ir yra teisėtas, o į... 35. 5. Jeigu būtų vertinama, kad atsakovas kaltas tik dėl neteisėtai,... 36. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b.l.... 37. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b.l.... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV.... 40. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 41. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš Lietuvos... 42. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė)... 43. Pareiškėja nurodė, jog, jos manymu, turtinė žala jai kilo dėl to, kad,... 44. Kaip jau minėta, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėja įgijo... 45. Kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų... 46. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus ir teisės... 47. Kaip jau minėta, pareiškėja taip pat prašė priteisti jai neturtinės... 48. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-560-(79),... 49. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigė, jog toks žemės sklypas keliui tiesti,... 50. Kaip matyti iš byloje pateiktos žemės reformos žemėtvarkos projekto plano... 51. Taip pat pažymėtina ir tai, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010... 52. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio... 53. Todėl, atsižvelgus į nurodytame VĮ Registrų centro Vilniaus filialo rašte... 54. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo... 55. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 56. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 57. pareiškėjos L. O. O. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 58. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d.... 59. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 60. Nutartis neskundžiama....