Byla 1A-229/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų Kęstučio Jucio ir Viktoro Kažio, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Galinai Seniut, gynėjui Edgarui Dereškevičiui, nuteistajam A. Š., nukentėjusiajam A. J.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

3Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

4Iš nuteistojo A. Š. priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam A. J..

5Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

6A. Š. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo teisę į svetimą, A. J. priklausantį didelės vertės turtą – 200000 Lt pinigines lėšas. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

7A. Š., žinodamas, jog A. J. jam nėra įsiskolinęs ar kitaip finansiškai įsipareigojęs, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis įgijo nenustatyto asmens pagamintą netikrą 2007-06-01 paprastąjį vekselį su suklastotu A. J. parašu, kuriame nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad A. J. iki 2008-06-01 įsipareigoja sumokėti A. Š. 200 000 Lt sumą, po to šį netikrą vekselį laikė su savimi, kol 2008-05-30 pateikė Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro, esančio Vilniuje, Savanorių pr. 1, notarei V. S.-M. vykdomajam įrašui gauti, po to, sustabdžius vykdymą, jis pakartotinai, 2009-01-28 kreipėsi į Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 8-16, notarę A. P. vykdomajam įrašui gauti bei 2009-01-28 notarės A. P. išduotą vykdomąjį įrašą 2009-01-29 pateikė D. B. ir V. M. antstolių kontorai, esančiai Vilniuje, Konstitucijos pr. 12, prašydamas, kad išieškojimas būtų nukreiptas į A. J. priklausantį turtą, dėl ko 2009-02-25 antstolis V. M. tariamos skolos išieškojimo užtikrinimui parengė turto arešto aktą bei 2009-02-25 areštavo A. J. priklausantį turtą – butą/patalpą, esantį ( - ), bei garažą (boksą), esantį ( - ).

8Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimo. Baudžiamoji byla buvo tiriama bei nagrinėjama neobjektyviai ir šališkai. Šioje byloje ikiteisminį tyrimą organizavusi prokurorė buvo suinteresuota tik apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, o teismas irgi buvo šališkas, nes tendencingai įvertino įrodymus, nuosprendyje išsamiai neaptarė tų įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies turinio matyti, jog teismas nesivadovavo BPK 20 str. 5 d. nuostatomis įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismas ignoravo BPK 1 str. nustatytą draudimą netraukti baudžiamojon atsakomybėn nekaltų asmenų, be to, visiškai nepagrįstai jam perkelta pareiga įrodyti savo nekaltumą. Nuo pat įtarimo pareiškimo momento jis visą laiką buvo įtariamas ir gynėsi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 str. 2 d., padarymo, tačiau teismas konstatavo, jog jis padarė visiškai kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. Todėl buvo pažeistos BPK 255 str. numatytos nagrinėjimo teisme ribos. Visi neaiškumai ir abejonės privalo būti vertinami kaltinamojo naudai, asmuo negali būti pripažintas kaltu remiantis prielaidomis ir spėjimais. Teismas neįrodytus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (suklastoto dokumento įgijimas, laikymas) priskyrė kitai nusikalstamos veikos sudėčiai (sukčiavimui) pagrįsti. Skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 reikalavimų, jog apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas turi tiksliai nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingus faktus ir aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas tik tada, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teismas nuosprendyje tik perrašė jo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, tačiau jų tarpusavio ryšio nenurodė ir taip pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 ir 3 punktų reikalavimus. Teismas privalo ne tik sugretinti įvykio aplinkybes su baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, bet ir konstatuoti, jog yra įrodyta, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą nusikalstamą veiką. Nusikaltimo sudėtį sudaro ne tik objektyviųjų, bet ir subjektyviųjų požymių visuma. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad jo tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo apgaulę, paprastąjį vekselį panaudojant kaip apgaulės priemonę. Tačiau tokia teismo išvada yra ne tik nepagrįsta, bet ir neatitinka tikrovės. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Vekselio apmokėjimo terminas šiuo atveju buvo nurodytas pačiame vekselyje. Iš teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad jis (A. Š.) A. J. išduotą paprastąjį vekselį, suėjus jo mokėjimo terminui, teisės aktų nustatyta tvarka, be jokių nusikalstamų ketinimų, ką patvirtina ir liudytojos V. S. – M. parodymai, pateikė dar 2008-05-30. Tačiau A. J., bandydamas išvengti prievolės, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, teigdamas, kad vekselis yra suklastotas. Nesuprantamas teismo konstatavimas, kad liudytojos A. P. parodymai įrodo netikro vekselio pateikimo faktą, kuris, pagal teismo prielaidas įvyko 2009-01-28. Teismas visiškai nevertino svarbaus momento, kad nuo 2008-05-30 iki 2009-01-28 įvyko daug svarbių faktų, t. y. po to, kai pagal A. J. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis (A. Š.) atvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir pateikė paprastojo vekselio originalą. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro eksperto, atlikusio 2007-06-01 paprastojo vekselio rašysenos tyrimą, išvadoje konstatuota, jog rankraštinį įrašą – A. J. parašė ir šalia pasirašė A. J.. Susipažinęs su minėto tyrimo išvada jis (A. Š.) 2009-01-28 vėl kreipėsi į antstolį, kuris patvirtino, kad būtinasis vekselio rekvizitas yra ne vekselio davėjo vardas ir pavardė, bet parašas. Akivaizdu, kad nuosprendyje formuluojant jo kaltės turinį, tariamos tyčios kryptingumą ar apibūdinant nusikalstamos veikos objektą, teismas privalėjo vertinti įrodymus, kurie leistų daryti išvadą apie jo tuometinę galimą tyčią veikti nusikalstamai, o ne 2011 metais specialisto V. Litvinovo parodymus teisme. Taigi akivaizdu, kad apkaltinamajam nuosprendžiui surašyti aktualus laikotarpis buvo būtent nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2009 m. sausio 28 d., kurio metu įvykusių nenuginčijamų faktų teismas nuosprendyje nevertino visiškai, nepagrįstai gilindamasis į jo (A. Š.) kreditorinius įsipareigojimus. Be to, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, teismas nevertino teisiamojo posėdžio metu jo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog jis tuo metu galėjo paskolinti A. J. ne tik 100 000, bet ir 200 000 Lt. Tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių, patvirtina nuosprendžio motyvas, jog teismas nukentėjusiojo A. J. finansinės situacijos aptariamu laikotarpiu neanalizuoja.

9Kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas prielaidomis, patvirtina ir tai, jog teismas rėmėsi 2009-10-29 pateikta ekspertizės išvada, kurioje konstatuota, kad nustatyti, ar 2007-06-01 vekselį A. J. vardu pasirašė pats A. J., ar A. Š., ar kitas asmuo, negalima. Be to, teismas rėmėsi ir kita išvada, kurioje konstatuota, jog tikėtina, kad parašas gali būti nukopijuotas, perpiešiant jo štrichus prieš šviesos šaltinį. Pastaroji išvada yra tik tikėtina, o visa kita bylos medžiaga, jo nuomone, įrodo jo nekaltumą, nes visi neaiškumai ir abejonės privalo būti vertinami kaltinamojo naudai. Darydamas išvadą, kad jis kėsinosi į A. J. turtą, nuosprendyje nenurodant nė vieno jo kaltės įrodymo, išskyrus prieštaringus suinteresuoto nukentėjusiojo parodymus, teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

10Priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį teismas pažeidė ir BPK 115 str. reikalavimus, kad išvadas dėl civilinių ieškinių turi pagrįsti įrodymais. Nukentėjusysis A. J. nepateikė nė vieno įrodymo, kad jam buvo reali turtinė ar neturtinė žala, taip pat įrodymų, jog nukentėjusysis galėjo patirti žalą dėl jo (A. Š.) padarytos nusikalstamos veikos. Prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

11Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą patenkinti ir A. Š. išteisinti. Prokurorė ir nukentėjusysis A. J. prašo nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

12Apeliacinis skundas atmetamas.

13Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus bei jų visumą ir pagrįstai pripažino A. Š. kaltu. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta A. Š. nusikalstamą veiką, baudžiamąjį įstatymą teismas irgi pritaikė tinkamai. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nuosprendyje tik perrašė jo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, tačiau spręsdamas kaltės bei kvalifikavimo klausimus, išsamių motyvų apie šių įrodymų tarpusavio ryšį neišdėstė ir taip pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 ir 3 punktų reikalavimus. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad ji atitinka BPK 305 str. 1 d. nurodytus reikalavimus. Šioje nuosprendžio dalyje išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat ir paties nuteistojo parodymus bei jo versijas. Kad A. Š. padarė skundžiamu nuosprendžiu pripažintą įrodyta nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiojo A. J., liudytojų V. S.-M., V. M., L. R. parodymai, rašysenos bei dokumentų ekspertizių aktai, eksperčių J. Volkovskos ir R. Rupšienės paaiškinimai ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai.

14Byloje nustatyta, kad A. Š. 2007 m. birželio 1 d. paprastąjį vekselį (1 t. 110 b. l.), kuriuo jo davėjas A. J. iki 2008 m. birželio 1 d. įsipareigoja sumokėti vekselio gavėjui A. Š. 200 000 Lt, pateikė notarei vykdomajam įrašui gauti. Tai patvirtina teisme apklaustos notarės liudytojos V. S.-M. parodymai. Ši liudytoja parodė, A. Š. 2008 m. gegužės 30 d. kreipėsi į jos notarų biurą ir pateikė paprastąjį vekselį 200 000 Lt sumai. Vekselis atitiko reikalavimus, todėl ji išsiuntė A. J. raginimus apmokėti vekselį, tačiau 2008 m. birželio 2 d. A. J. informavus, kad jo parašas ant vekselio yra suklastotas, jo vykdymas buvo sustabdytas. Liudytojas V. M. teisme parodė, kad dirba antstoliu. Prisimena, kad gavo A. Š. dokumentus dėl vekselio. Vėliau gavus nurodymą stabdyti procesą, viskas sustojo. Iš teisme perskaitytų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., 32-33 b. l.) matosi, kad liudytojas buvo parodęs, jog 2009 m. sausio 28 d. į jų kontorą kreipėsi A. Š. ir pateikė notaro išduotą vykdomąjį įrašą bei A. J. pasirašytą vekselį 200 000 Lt sumai. 2009 m. vasario 25 d. jis surašė turto arešto aktą, buvo areštuotas A. J. priklausantis butas bei garažas. Taip pat išdavė patvarkymą areštuoti A. J. lėšas bankuose – AB SEB, Swedbank, AB DnB Nord bank iki atskiro patvarkymo. 2009-04-17 buvo paskelbtos pirmosios garažo (bokso) varžytynės. 2009-05-18 gavęs A. J. prašymą su 2009-05-15 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nutartimi sustabdyti vykdymo veiksmus dėl garažo varžytinių, 2009-05-18 priėmė patvarkymą dėl turto realizavimo atšaukimo. Taip pat liudytojas buvo parodęs, kad gavus prokurorės siūlymą sustabdyti vykdomąją bylą, nes baudžiamojoje byloje paskirta vekselio rašysenos ekspertizė, 2009-11-10 jis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Teisme perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas V. M. patvirtino, o šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esančios liudytojo apklausoje minimų dokumentų sustabdytoje vykdomojoje byloje kopijos (1 t., 34-76 b. l.).

15Apeliaciniame skunde nuteistasis be jokio pagrindo prieštaringais vadina nukentėjusiojo A. J. parodymus. Teisme apklaustas nukentėjusysis A. J. kategoriškai paneigė rašęs 200000 Lt vekselį ir parodė, kad jam yra tekę skolintis pinigų, bet jis paskolos raštelius visada surašydavo ranka, o ne spausdindavo. A. Š. niekada nebuvo skolingas ir jokio vekselio nebuvo išdavęs, o apie tokio vekselio egzistavimą sužinojo tik 2008 m. birželio 2 d. iš notaro gavęs A. Š. pareiškimą apie tai, kad pagal neprotestuotiną vekselį iki 2008 m. birželio 1 d. jis privalo sumokėti A. Š. 200000 Lt. Kadangi tokio vekselio jis nebuvo rašęs, iš karto kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo A. Š. sustabdymo. Notarei parodžius vekselio kopiją, jis suprato, kad vekselis suklastotas, o jame esantis jo parašas galimai nuskanuotas. Anksčiau jis kartu su A. Š. dirbo vienoje bendrovėje „A.“, šiuo metu ji vadinasi UAB „V.“, o jos direktorius yra A. Š.. Šioje įmonėje nebedirba nuo 2007 m. gegužės 31 d. Įvertinus jo ir A. Š. nelabai draugiškus santykius bei tai, kad jie išsiskyrė gana konfliktiškai, tokio vekselio 2007 m. birželio 1 d. jis pasirašyti negalėjo. Be to, jam nebuvo jokio reikalo skolintis pinigų. Įmonė „A.“ buvo paėmusi paskolą, bet jis ją sugrąžino pardavęs vieno kambario butą. A. Š. parodymai apie tai, kad šis jam skolino pinigus, yra melagingi. Tuo metu, kaip A. Š. nurodo skolinęs jam 23000 Lt, pats nuteistasis turėjo finansinių problemų su kita įmone – UAB „K. E.“. A. Š. šiai bendrovei buvo skolingas ir tuos 23000 Lt ar 25000 Lt turėjo susimokėti antstoliui, šiam tikslui ėmė paskolą. Be to, A. Š. 2006 m. pirko iš jo butą, tam iš „Vilniaus banko“ buvo paėmęs paskolą. Bankas negalėjo pervesti A. Š. gautos paskolos, kol A. Š. nesusimokėjo skolos bendrovei „Kino ekspresas“. Išėjęs iš darbo jis (A. J.) dėl 27000 Lt skolos teisėsi su UAB „V.“, kurios vadovas buvo A. Š.. Skola per antstolius buvo išieškota iš įmonės, kuri buvo skolinga „V.“. Taip pat jis A. Š. buvo pardavęs akcijas už 10000 Lt, tačiau už jas nuteistasis pinigų nesumokėjo, buvo iškelta civilinė byla, kuri buvo užbaigta taikos sutartimi, tačiau A. Š. vis tiek jam liko skolingas didžiąją dalį pinigų. A. Š. jam negalėjo skolinti pinigų, apie kuriuos nurodo savo parodymuose, nes jis jų neturėjo.

16Nuteistasis A. Š., apklaustas teisme, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad A. J. pasirašytą 200000 Lt vekselį jis pateikė notarei V. S.-M., o vėliau ir notarei A. P. bei antstoliui. Tačiau pateikdamas vekselį notarui vykdomajam įrašui gauti, o po to ir antstoliui, jis elgėsi teisėtai, nes A. J. jam buvo skolingas vekselyje nurodytą pinigų sumą. A. J. iš jo per kelis kartus skolinosi didelėmis pinigų sumomis, o skolindamas A. J. paskutinį kartą 100 000 Lt jis nukentėjusiojo paprašė išrašyti vekselį skoloms pateisinti. Tarp jo ir A. J. buvo tik civiliniai santykiai, tačiau A. J. viską „pakreipė baudžiamąja linkme“. Jis parodė, kad 2006 m. vasarą paėmęs iš banko sąskaitos 23000 Lt juos paskolino A. J., nes šiam reikėjo pinigų bendrovės „A.“ darbuotojų atlyginimams išmokėti. Šiuos pinigus A. J. jis padavė bendrovės „L. S.“ patalpose, ir tai matė ten dirbantis L. R.. 2007 m. pavasarį A. J. jis paskolino 70000 Lt buto remontui ir baldų pirkimui. Šiuos pinigus jis turėjo gavęs 60000 Lt vartojamąją paskolą iš „Parex“ banko. Jų santykiai su A. J. buvo draugiški, todėl dėl skolos grąžinimo konkrečiai nesitarė. Skolindamas pinigus jis nepagalvojo, kad A. J. gali jam negrąžinti pinigų. A. J. turėjo problemų, bendrovei grėsė bankrotas, todėl jo paprašė dar paskolinti pinigų, ir jis A. J. paskolino 100 000 Lt, iš jų 90000 Lt buvo jo santaupos, o 10000 Lt jam davė jo motina. Tuo metu jo atlyginimas buvo 5000 Lt, jo žmona uždirbdavo apie 2500 Lt, šeimoje yra 5 metų vaikas. 23000 Lt paskolą vis dar moka bankui. A. J. jam matant pats pasirašė 200 000 Lt vekselį, o nenorėdamas grąžinti skolos, dabar jį nepagrįstai kaltina. Nuteistasis taip pat parodė, kad buvo skolingas įmonei „K. E.“, tačiau su ja atsiskaitė savo pinigais, paėmęs iš Swedbanko paskolą jis pirko iš A. J. butą, paskolą dar tebemoka bankui. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Š. taip pat parodė, kad A. J. pats parašė vekselį, o jis vekselį pateikė vykdymui, jo neklastojo.

17Nuteistojo parodymus tiek dėl paties vekselio išdavimo, tiek ir dėl pinigų skolinimo nukentėjusiajam paneigia teisme išnagrinėti įrodymai. 2009-10-29 ekspertizės akto Nr. 11-1845 (09) išvadoje (1 t., 97-104 b. l.) nurodyta, kad tirti pateiktame 2007-06-01 paprastajame vekselyje 200 000 Lt sumai rankraštinis įrašas „A. J.“ ir šalia esantis parašas nėra nukopijuoti techninių priemonių pagalba, o yra atlikti rašikliu. Tikėtina, kad rankraštinis įrašas „A. J.“ ir šalia esantis parašas nukopijuoti iš 2006-08-04 hipotekos lakšto, identifikavimo kodas 01/1/2006/0018605 (arba jo kopijos), perpiešiant jų štrichus prieš šviesos šaltinį. 2009-11-03 ekspertizės akto Nr. 11-2790 (09) išvadoje (1 t. 106-109 b. l.) nurodyta, kad 2007 m. birželio 1 d. paprastajame vekselyje, kuriuo vekselio davėjas A. J. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti vekselio gavėjui A. Š. 200 000 Lt iki 2008 metų birželio 1 d., įrašą „A. J.“ parašė ne A. J.. Nustatyti, ar 2007 m. birželio 1 d. paprastajame vekselyje, kuriuo vekselio davėjas A. J. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti vekselio gavėjui A. Š. 200000 Lt iki 2008 m. birželio 1 d. įrašą „A. J.“ parašė A. Š., ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų akto tiriamojoje dalyje. Nustatyti, ar 2007 m. birželio 1 d. paprastajame vekselyje, kuriuo vekselio davėjas A. J. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti vekselio gavėjui A. Š. 200000 Lt iki 2008 m. birželio 1 d. A. J. vardu pasirašė pats A. J., ar A. Š., ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų akto tiriamojoje dalyje. Šios ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad įvertinus rašysenų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus, nustatyta, kad jie esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą išvadai, kad 2007 m. birželio 1 d. paprastajame vekselyje, kuriuo vekselio davėjas A. J. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti vekselio gavėjui A. Š. 200000 Lt iki 2008 m. birželio 1 d., įrašą „A. J.“ parašė ne A. J.. Palyginus tiriamąjį parašą su A. J. parašais bei A. Š. rašysena ir parašais, nustatyti pavieniai parašų ir rašysenų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, iš kurių nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių požymių negalima, nes tiriamasis parašas mažai informatyvus, kadangi yra trumpas, paprastos sandaros, pasirašyta sutrikusios koordinacijos ir sulėtintais judesiais, kurių spūdis nediferencijuotas. Dėl šių priežasčių nustatyti, ar 2007 m. birželio 1 d. paprastajame vekselyje, kuriuo vekselio davėjas A. J. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti vekselio gavėjui A. Š. 200000 Lt iki 2008 m. birželio 1 d., A. J. vardu pasirašė pats A. J., ar A. Š., ar kitas asmuo, negalima.

18Teisme apklaustos 2009-10-29 ekspertizę atlikusios ekspertės J. Volkovska ir R. Rupšienė savo išvadą patvirtino. Ekspertė J. Volkovska paaiškino, kad tyrimui buvo pateiktas vekselis, hipotekos lakštas ir daug dokumentų pavyzdžių palyginimui. Įrašo ir parašo tikrumas buvo tikrinamas sutapatinimo būdu uždedant vieną dokumentą ant kito. Kiek paprastuose lapuose buvo įrašų „A. J.“ ir parašas, iš jų sutapo tik vienas kitas. Tuo tarpu palyginus įrašą ir parašą vekselyje su įrašu ir parašu hipotekos lakšte, buvo daug sutapimų. Įrašo pradžia, jo pabaiga ir atstumai tarp jų sutapo, persidengė beveik visos raidės. Parašo pradžioje taip pat persidengė pagrindiniai elementai. Buvo konstatuota, kad įrašai ir parašas perpiešti, nes buvo pastebėti rašiklio sustojimai. Tie įrašai buvo daryti galimai ant lango dedant vieną lapą ant kito. Tokiu atveju ranka juda visai kitaip, nes rašymas nėra laisvas. Paprastai parašas rašomas greitai, iš karto matosi braižas, štrichų spūdis. Šiuo atveju matėsi, kad nuo pradžios iki galo yra vienodi įspaudimai, vienodas štrichų plotis, o tai reiškia, kad buvo piešta. Tiek vekselyje, tiek hipotekos lakšte žodžiai „A. J.“ ir parašas ties jais yra išsidėstę toje pačioje eilutės linijoje ir tais pačiais atstumais, atskiri fragmentai žodžiuose „A. J.“, raidžių elementai paraše ir didesnioji parašo štrichų dalis, jo baigiamasis štrichas visiškai ar iš dalies susitapatino. Tokie sutapimai gali būti paaiškinami tik jų perpiešimu prieš šviesos šaltinį. Ji su eksperte R. Rupšiene davė išvadą atsakydamos į klausimą, ar dokumentas buvo techniškai padirbtas. Buvo truputį nesutapimų, dėl to ir davė tikėtiną išvadą. Ekspertė taip pat paaiškino, kad 100 procentų kategoriškos išvados savo darbo praktikoje nėra davusi. Kita ekspertė R. Rupšienė teisme patvirtino ekspertizės išvadas ir parodė, kad nieko papildomai paaiškinti neturi, nes ekspertė J. Volkovska viską išsamiai paaiškino.

19Apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad paminėtų ekspertizių tikėtinos išvados nepatvirtina A. Š. kaltės ir teismas jomis negalėjo pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio, kolegija atmeta. Kodėl kai kurios ekspertizių išvados yra tik tikėtinos, o ne kategoriškos, matosi iš ekspertizių aktų tiriamųjų dalių ir iš eksperčių J. Volkovskos bei R. Rupšienės paaiškinimų teisiamajame posėdyje. Nors dalis ekspertizių išvadų yra tikėtinos, tačiau kita dalis išvadų yra kategoriškos ir neabejotinai patvirtina vekselio suklastojimo faktą. Be to, išvadą apie vekselio suklastojimą, kaip matosi iš nuosprendžio, teismas padarė įvertinęs abiejų ekspertizių aktų išvadų visumą. Ekspertizės nepatvirtino, kad vekselyje esantį įrašą „A. J.“ parašė ir už jį pasirašė būtent nuteistasis A. Š., tačiau A. Š. netikro vertybinio popieriaus pagaminimu ir nebuvo kaltinamas. Tačiau ekspertizės metu kategoriškai nustatyta, kad įrašą „A. J.“ vekselyje tikrai parašė ne pats nukentėjusysis A. J..

20Kaip jau buvo nurodyta, ekspertai nustatė, kad vekselyje esantis įrašas „A. J.“ ir jame esantis parašas yra nukopijuoti nuo 2006-08-04 hipotekos lakšto Nr. 01120060018605 perpiešiant jų štrichus prieš šviesos šaltinį. Nors ši išvada ir tikėtina, tačiau manyti, kad vekselyje nurodytą įrašą bei parašą perpiešė nukentėjusysis A. J., o po to tokį vekselį pateikė A. Š., kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Tokią galimybę paneigia ir paties nuteistojo parodymai. Nuteistasis A. Š. visų ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu ir teisme parodė, kad A. J. vekselį pasirašė jo akivaizdoje. Tuo tarpu kad nuteistasis A. Š. disponavo ekspertizės išvadoje nurodytu hipotekos lakštu, patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 10 d. raštas bei prie jo pridėta pašto siuntų sąrašo kopija (1 t. 84-86 b. l.), iš kurios matosi, kad 2007-12-21 išregistruotas hipotekos lakštas Nr. 01120060018605 2008 m. sausio 24 d. registruotu laišku grąžintas skolininkui UAB „A.“ adresu ( - ). Iš bylos matosi, kad tuo pačiu adresu gyvena tuo metu bendrovės „V.“ (anksčiau „A.“) vadovu buvęs nuteistasis A. Š..

21Teisme buvo išnagrinėta ir pirmoji ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto V. Litvinovo specialisto išvada (1 t., 129-131 b. l.). Joje iš tikrųjų buvo padaryti kategoriška išvada, kad pateiktame tyrimui 2007-06-01 paprastajame vekselyje 200000 Lt sumai, surašytame tarp vekselio gavėjo A. Š. ir vekselio davėjo A. J., esantį rankraštinį įrašą „A. J.“ parašė ir šalia pasirašė A. J.. Nors teisme apklaustas specialistas V. Litvinovas iš pradžių savo išvadą ir patvirtino, tačiau pats ja suabejojo ir pripažino, kad jo pateikta išvada kelia abejonių. Tai specialistas paaiškino tuo, kad tyrimo metu jis neturėjo pakankamai lyginamosios medžiagos, taip pat jam nebuvo žinoma dokumentų ekspertizės išvada apie tai, kad vekselyje padaryti įrašai buvo nukopijuoti iš kito dokumento, t. y. hipotekos lakšto. Turėdamas papildomos medžiagos jis galėtų savo išvadą pakoreguoti, todėl jis galėtų atlikti papildomą ar pakartotinį tyrimą. Faktiškai specialistas V. Litvinovas teisme sutiko su jau paminėtų dviejų komisijinių ekspertizių išvadomis, todėl teismas pagrįstai paminėtos specialisto išvados nepripažino įrodymu. Iš nuosprendžio matosi, kad ir pačiame skundžiamame nuosprendyje teismas išsamiai išdėstė ekspertizių išvadų vertinimo motyvus, pagrįstai rėmėsi šiomis išvadomis ir jas patvirtinančiais eksperčių paaiškinimais ir nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad vekselyje esantis įrašas „A. J.“ ir šalia esantis A. J. parašas yra suklastoti.

22Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas atmetė nuteistojo A. Š. parodymus, o rėmėsi nukentėjusiojo A. J. parodymais, remdamasis ne tik ekspertizių išvadomis, bet ir kitomis bylos aplinkybėmis. Teisme išnagrinėti rašytiniai įrodymai patvirtino ir tai, kad dėl finansinės padėties ir kitų aplinkybių nuteistasis A. Š. iš viso negalėjo paskolinti A. J. nurodytų pinigų sumų.

23Teisme buvo ištirti papildomai išreikalauti duomenys iš Centrinės hipotekos įstaigos bei bankų, o įvertinęs šiuos įrodymus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. Š. nurodytu laikotarpiu, kuomet jis tariamai skolino A. J. pinigus, tokių pinigų sumų skolinti neturėjo galimybės, nes pats turėjo finansinių sunkumų. Iš Centrinės hipotekos duomenų (4 t., 89-104 b. l.) matosi, kad A. Š. turtui dėl įvairių turtinių prievolių nevykdymo buvo uždėti areštai. 2006-02-09 turto areštas uždėtas dėl 26392,32 Lt turtinės prievolės UAB „K. E.“, o tai pačiai UAB dėl 8833,64 Lt turtinės prievolės turto areštas buvo uždėtas ir 2007-01-05. 2006-2010 m. A. Š. turtui buvo uždėta turto areštai ir dėl daugelio kitų turtinių prievolių neįvykdymo: AB SEB Vilniaus bankui turtinės prievolės sudarė dideles pinigų sumas (76676,66 eurų, 276592,62 Lt, 76676,66 Lt), AB „Hansabankas“ turtinė prievolė - 30297,8 Lt, BUAB „A.“ turtinė prievolė - 46000 Lt ir kitos turtinės prievolės dėl mažesnių piniginių sumų.

24Iš AB „Swedbank“ pateiktų duomenų (4 t., 105-111 b. l.) matosi, kad A. Š. sąskaitose nuo 2006 m. buvo įregistruoti apribojimai pinigų sumoms nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Iš A. Š. sąskaitos ( - ) AB „Swedbank“ (buvęs „Hansabankas“) išrašo matosi, kad 2006-01-04 - 2007-07-04 laikotarpiu sąskaitos piniginių įplaukų suma yra 36971,32 Lt, iš jų 30 000 Lt vartojimo paskola, pervesta 2006-01-05, likusią sumą sudaro iš UAB „A.“ pervestas atlyginimas. Kredito apyvarta 2007-07-04 dienai yra 36952,32 Lt. Iš kitos A. Š. sąskaitos Nr. ( - ) matosi, kad ji skirta vartojimo paskolai grąžinti. Banko pateiktais duomenimis A. Š. bankui pagal vartojimo kredito sutartį dar yra skolingas 16119,16 Lt. AB SEB Vilniaus banko pateiktais duomenimis (4 t., 116-122 b. l.) A. Š. 2006-03-22 buvo suteiktas 72 575,80 eurų kreditas iki 2036-03-22, kuris jam buvo išmokėtas 2006-04-05. Nuo 2009-08-27 iki 2010-08-22 kreditą už A. Š. mokėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“. Nuteistojo A. Š. įsiskolinimas bankui 2011-06-07 buvo 62817,03 eurų.

25AB „Citadele“ banko (buvusio „Parex“) pateikti duomenys (4 t., 123-128 b. l.) patvirtina, kad A. Š. nuo 2004-12-09 iki 2007-12-05 buvo suteikta 20 000 Lt. vartojamoji paskola, kuri šiuo metu jau yra padengta. Iš pateiktų sąskaitų išrašų matosi, kad nuo 2005-01-04 iki 2007-01-30 paskola buvo naudojama, ją išgryninant sumomis nuo 200 Lt iki 400 Lt arba perkant įvairias prekes, duomenų, kad tuo laikotarpiu iš A. Š. sąskaitos šiame banke būtų nuimta vienu metu 20 000 Lt, nėra.

26Išdėstyti nuteistojo A. Š. bankų sąskaitų išrašų duomenys prieštarauja paties nuteistojo parodymams apie tai, kad 2007 m. pavasarį skolindamas A. J. 70000 Lt pinigus paėmė iš sąskaitos „Parex“ banke, nes buvo paėmęs 60000 Lt vartojamąją paskolą. Iš bylos duomenų matosi, kad „Parex“ bankas tik 2004 m. A. Š. buvo suteikęs paskolą ir tik 20000 Lt. Nėra ir jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti A. Š. parodymus apie galimybę 2006 m. vasarą skolinti A. J. 23000 Lt. Centrinės hipotekos duomenimis A. Š. turtui 2006-02-09 buvo uždėtas areštas dėl 26392,32 Lt turtinės prievolės UAB „K. E.“, o tai patvirtina nukentėjusiojo A. J. parodymus apie tai, kad panašią pinigų sumą A. Š. turėjo susimokėti antstoliui. Be to, teisiamajame posėdyje atsakydamas į nukentėjusiojo klausimą nuteistasis A. Š. patvirtino, kad skolindamas A. J. 23000 Lt pats turėjo skolinių įsipareigojimų ir ėmė paskolą, nes tuo metu tokių pinigų neturėjo. Nuteistojo parodymų apie tai, kad 23000 Lt perdavimą A. J. matė L. R., apklaustas teisme šis liudytojas nepatvirtino. Jis parodė, kad apie A. Š. ir nukentėjusiojo A. J. piniginius santykius nieko nežino ir nėra matęs, kad jo akivaizdoje būtų perduodami skolinami pinigai. Anksčiau yra dirbęs kartu su nuteistuoju A. Š. ir nukentėjusiuoju A. J. ir gali pasakyti tik tiek, kad nuteistasis su nukentėjusiuoju buvo tuo metu buvo geri draugai. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad nuteistojo parodymuose minimu laikotarpiu A. J. neturėjo pakankamai lėšų darbuotojų atlyginimams išmokėti. Juo labiau, byloje nėra duomenų apie tai, kad A. Š. galėjo turėti 90000 Lt santaupų, o dar 10000 Lt paėmė iš savo motinos. Nuteistojo A. Š. parodymai apie pinigų skolinimą A. J. niekaip nesiderina ir tokiomis aplinkybėmis, kad jis pats tuo laikotarpiu buvo skolingas A. J..

27Iš byloje esančio 2007-06-06 paprastojo vardinio vekselio (4 t., 149 b. l.) matosi, kad A. Š. nukentėjusiajam A. J. buvo skolingas 15000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2007 m. birželio 15 d. Iš byloje esančios Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-01-21 nutarties matosi, kad nuteistasis A. Š. nukentėjusiajam A. J. buvo skolingas 10136,98 Lt, šią skolą nuteistasis pripažino ir teismas tarp jo bei A. J. sudarytą taikos sutartį dėl skolos grąžinimo patvirtino, o civilinę bylą nutraukė. Šio proceso šalys buvo fiziniai asmenys: nukentėjusysis A. J. - ieškovas, o nuteistasis A. Š. atsakovas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio proceso metu nuteistasis A. Š. apie tariamai nukentėjusiojo A. J. buvusią skolą jam teisme nenurodė, nors tai būtų įstatymo numatytas pagrindas 10136,98 Lt skolos dalimi sumažinti nukentėjusiojo A. J. turtinius įsipareigojimus, jei tokie būtų buvę. Taip pat byloje yra skolos raštelis (4 t., 155 b. l.), iš kurio matosi, kad A. Š. pripažįsta esąs skolingas nukentėjusiajam A. J. 12690 Lt už betonavimo darbus, tą skolą pasižada grąžinti iki 2007-06-20. Raštelyje yra įrašas apie tai, kad 2007-06-06 grąžinta 4000 Lt.

28Įvertinus tai, kad pagal paprastąjį vekselį A. Š. buvo skolingas A. J. 15000 Lt, kuriuos jis įsipareigojo grąžinti iki 2007 m. birželio 15 d., taip pat tai, kad A. Š. surašė raštelį, jog jis skolingas A. J. 12690 Lt už betonavimo darbus ir pinigus žada grąžinti iki 2007 m. birželio 20 d., nukentėjusiojo A. J. vardu 200 000 Lt vekselio surašymas 2007 m. birželio 1 d., kelia labai didelių abejonių, nes šiuose rašteliuose nėra jokios užuominos apie paties nukentėjusiojo skolą A. Š..

29BPK 20 str. 1 ir 3 d. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismo išreikalauti duomenys iš Centrinės hipotekos įstaigos bei bankų, taip pat ir kiti byloje esantys duomenys apie A. Š. turtinę padėtį pagrįstai buvo pripažinti įrodymais. Būtent šie duomenys teismui leido patikrinti nuteistojo parodymus ir jo versiją apie pinigų skolinimą A. J. bei padaryti išvadas, kad nuteistasis, pats turėdamas didelių finansinių įsipareigojimų kreditoriams, neturėjo galimybių skolinti tokias didžiules pinigų sumas A. J.. Neįtikėtini yra nuteistojo A. Š. parodymai apie pinigų skolinimą nukentėjusiajam tokiomis didelėmis pinigų sumomis, paimant paskolas iš bankų, kai tuo tarpu pats nuteistasis turėjo didelių finansinių įsipareigojimų. Dar labiau tie parodymai yra neįtikinantys, kad skolindamas pinigus sumomis nuo kelių dešimčių iki 100 000 Lt nuteistasis nepasirašė jokių paskolos raštelių, kai tuo tarpu byloje yra paties nuteistojo A. Š. pasirašytas vekselis, pagal kurį jis A. J. yra skolingas žymiai mažesnę pinigų sumą – 15000 Lt.

30Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nuteistasis A. Š. pateikė 6 paskolos sutartis (4 t., 133-139 b. l.), pagal kurias jis laikotarpiu nuo 2006-05-25 iki 2007-03-18 iš sutartyse nurodytų fizinių asmenų yra pasiskolinęs 310000 Lt. Iš šių sutarčių matosi, kad A. Š. keturiais atvejais iš vieno asmens V. J. skolinosi po 40 000 Lt, 50 000 Lt, vienu atveju iš G. P. skolinosi 100000 Lt. Pažymėtina, kad paskolos sutartys, kuriose nurodytos skolinamos didelės pinigų sumos, nėra patvirtintos notaro. Faktiškai šios paskolų sutartys tik patvirtina, kad nuteistasis A. Š. turėjo finansinių problemų, bet tikrai nepatvirtina nuteistojo turtinės padėties, kuri sudarė galimybę skolinti pinigus nukentėjusiajam. Šioje dalyje kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. Š. beveik visas paskolintų pinigų sumas paskolų davėjams sugrąžino, V. J. jis grąžino 2006-08-15, 2006-12-20, 2007-04-10, 2007-05-07 po 40000 Lt, o 2006-12-12 iš G. P. pasiskolinęs 100 000 Lt, 2007-08-31 jam grąžino 60 000 Lt. Taigi šios paskolos sutartys galimybę tuos pinigus perskolinti A. J. daugiau paneigia, negu patvirtina. Įvertinęs tokių sutarčių buvimą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jos tik patvirtina jose nurodytų asmenų paskolinius sutartinius santykius, tačiau neįrodo, kad tie pinigai ar jų dalis buvo perskolinta nukentėjusiajam A. J.. Tokia teismo išvada tikrai nereiškia, kaip apeliantas skunde nurodo, kad teismas nevertino jo teisiamojo posėdžio metu pateiktų įrodymų. Pažymėtina, kad duodamas parodymus teisme nuteistasis A. Š. nurodė, jog tyrimo metu apie pinigų paėmimą iš banko detalių parodymų nedavė, nes šių aplinkybių nesureikšmino, o tai patvirtinančių dokumentų šiuo metu neturi. Ir tik teismui priėmus nutartį išreikalauti papildomus duomenis apie S. Š. turtinę padėtį ir jo finansines galimybes supratęs, kad jo parodymus patvirtinančių duomenų nebus gauta, nuteistasis kitame teismo posėdyje pateikė kitus dokumentus (jau nurodytas 6 paskolos sutartis), tariamai patvirtinančius jo turėtą galimybę skolinti A. J. pinigus. Tokiu būdu nuteistasis bandė įtikinti teismą, kad jis tikrai skolino pinigus A. J., tačiau tai kolegija vertina tik nuteistojo pasirinktu gynybos būdu. Taip pat pažymėtina, kad net ir tikint A. Š. apie jo finansines galimybes skolinti pinigus kitam asmeniui, tai nepaneigia jo kaltės padarius nusikaltimą, kuri grindžiama konkrečiais jau aptartais tiesioginiais įrodymais.

31Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo ir apie tai, kad teismas gilinosi tik į jo kreditorinius įsiskolinimus ir visiškai nevertino nukentėjusiojo A. J. finansinės padėties. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, teismas ištyrė papildomai išreikalautus duomenis apie nuteistojo turtinę padėtį ir juos įvertino siekdamas patikrinti nuteistojo A. Š. parodymus apie jo galimybes skolinti tokias dideles pinigų sumas A. J.. Tuo tarpu iš nukentėjusiojo A. J. parodymų matosi, kad jis didelių finansinių problemų neturėjo arba jas išsprendė parduodamas savo vieno kambario butą. Nors teismas tikrai didesnį dėmesį nuosprendyje skyrė nuteistojo finansinei padėčiai nustatyti, tačiau iš bylos matosi, kad joje buvo surinkta ir nukentėjusiojo A. J. finansinę padėtį patvirtinančių duomenų. Palyginus duomenis apie nuteistojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, yra pagrindas teigti, kad A. Š. skolinių įsipareigojimų turėjo daugiau. Tačiau teismas nustatė ir daugiau aplinkybių, dėl kurių A. Š. parodymai apie pinigų skolinimą A. J. buvo įvertinti kaip neįtikinantys. Be to, dar kartą pažymėtina, kad apkaltinamajame nuosprendyje A. Š. kaltė grindžiama ne vien tik duomenimis apie A. Š. ir A. J. turtinę padėtį, ne tik nukentėjusiojo A. J. parodymais, bet ir tuos parodymus patvirtinančiais kitais įrodymais (ekspertizių išvadomis, liudytojų parodymais ir kt.).

32Nuteistasis savo parodymuose, be kita ko, tvirtina, kad vekselio neklastojo, tačiau tuo jis ir nebuvo kaltinamas. Atlikus kaltinime nurodyto vekselio dokumentinę ir rašysenos ekspertizę, nustatyti, kas jame ranka padarė įrašą „A. J.“ bei vekselį pasirašė, nepavyko, tačiau išvadoje nurodyta ir tai, kad tokio įrašo neįrašė A. J.. Taigi, kas suklastojo 2007 m. birželio 1 d. vekselį, nenustatyta. Tačiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Š., žinodamas, jog A. J. jam nėra įsiskolinęs ar kitaip finansiškai įsipareigojęs, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo nenustatyto asmens pagamintą netikrą 2007 m. birželio 1 d. paprastąjį vekselį su suklastotu A. J. parašu, kuriame nurodyti žinomai melagingi duomenys dėl nukentėjusiojo A. J. 200 000 Lt skolos A. Š. ir įsipareigojimo skolą sumokėti iki 2008-06-01, šį vekselį laikė iki tol, kol 2008 m. gegužės 30 d. pateikė Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarei V. S.-M. vykdomajam įrašui gauti, po to sustabdžius vykdymą, A. Š. pakartotinai 2009 m. sausio 28 d. kreipėsi į kitą Vilniaus m. 35-ojo notarų biuro notarę A. P. vykdomajam įrašui gauti bei 2009 m. sausio 28 d. šios notarės išduotą vykdomąjį įrašą 2009 m. sausio 29 d. pateikė D. B. ir V. M. antstolių kontorai, kad išieškojimas būtų nukreiptas į A. J. priklausantį turtą. 2009 m. vasario 25 d. antstolis V. M. tariamos skolos išieškojimo užtikrinimui parengė turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuotas A. J. butas bei garažas, esantys ( - ). Tokiu būdu A. Š. apgaule įgijo teisę į didelės vertės jam svetimą A. J. turtą.

33Iš bylos matosi, kad A. Š. buvo kaltinamas pagal BK 213 str. 2 d. Pagal tokį patį kaltinimą byla buvo ir perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau teismas kaltinimą pakeitė, A. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikavo ir pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

34Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos tiesioginis objektas yra normali pinigų ir vertybinių popierių apyvarta. Papildomas objektas gali būti valstybės, ūkio subjektų ar fizinių asmenų materialiniai interesai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnį kyla tada, kai padarant bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veikų yra pažeidžiama finansų sistema. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad kaltinamojo A. Š. tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo A. J. apgaulę ir paprastasis vekselis buvo panaudotas kaip jo apgaulės priemonė. Savo veiksmais kaltinamasis A. Š. nesiekė pakenkti valstybės finansų sistemai ir objektyviai to padaryti negalėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 1999 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas vekselių naudojimo taisykles Lietuvos banko platinami vekselių blankai yra rekomenduojami, bet ne privalomi, tai reiškia, kad valstybė nesiekia griežtai reguliuoti vekselių apyvartos. Paprastojo vekselio atsiradimo apyvartoje sąlyga yra vienas konkretus sandoris, kuriuo vekselio davėjas įsipareigoja sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą. Paprasto vekselio surašymas nesukelia jokių finansinių prievolių nei privatiems tretiesiems asmenims, nei valstybės institucijoms, taigi atitinkamai ir netikro paprastojo vekselio pateikimas apmokėti jokios grėsmės valstybės finansų sistemai sukelti negali. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis A. Š., panaudodamas apgaulę ir neteisėtai įgydamas reikalavimo teisę pagal aukščiau aptariamą paprastąjį vekselį ir dėl jo suklaidinto notaro išduoto vykdomojo įrašo į didelės vertės nukentėjusiojo A. J. turtą, tiesiogiai kėsinosi į jo nuosavybę. Nustačius, kad A. Š. savo veika nesikėsino į normalią vertybinių popierių apyvartą, o kėsinosi į konkretaus asmens nuosavybę, jo veika kvalifikuotina pagal BK 182 str. 2 d. Nuosprendyje teismas taip pat nurodė, kad požymiai (apgaulė siekiant įgyti svetimą turtą), kurie buvo inkriminuoti jo veiką kvalifikuojant pagal BK 213 str. 2 d., yra nustatyti, todėl veikos perkvalifikavimas jokių procesinių problemų nekelia, juolab, kad veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, nekeičiant jokių byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Toks aptariamų kaltinamojo A. Š. veiksmų kvalifikavimas formuojamas ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2K-7-301/2011).

35Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad pakeisdamas kaltinimą ir perkvalifikuodamas jo veiką į BK 182 str. 2 d. teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme ribas, BPK 255 str. reikalavimus ir kad tai pažeidė jo teises. Tokius apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011 nurodė, kad remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principais, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiškia tinkamą kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėjas nutartyje nurodo ir inkriminuotą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą (BPK 233 str. 3 d.), tačiau toks kvalifikavimo nurodymas parodo tik prokuroro poziciją, išdėstytą kaltinamajame akte, ir bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatęs, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nei nurodyta kaltinamajame akte, sudėtį, privalo veiką atitinkamai perkvalifikuoti. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, nepažeisdamas išdėstytų nuostatų, A. Š. veiką perkvalifikavo iš BK 213 str. 2 d. į BK 182 str. 2 d. Nuosprendyje nurodyta, kad taip kvalifikavęs A. Š. veiką teismas šiuo atveju vadovavosi ir jau suformuota teismine praktika. Nuosprendyje paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301/2011 nurodyta ir apie tai, kad pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d. teismų sprendimai konkrečiose bylose turi precedento reikšmę. Toje pačioje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-301/2011 kaip tik ir buvo išaiškinta, kad paprasto vekselio surašymas nesukelia jokių finansinių prievolių nei privatiems tretiesiems asmenims, nei valstybės institucijoms, taigi atitinkamai ir netikro paprastojo vekselio pateikimas apmokėti jokios grėsmės valstybės finansų sistemai sukelti negali. Kasacinės instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad M. M., panaudodamas apgaulę ir neteisėtai įgydamas reikalavimo teisę pagal 2 paprastuosius vekselius suklaidintų notarų išduotus vykdomuosius raštus į didelės vertės nukentėjusiųjų I. N. ir K. Č. turtą, tiesiogiai kėsinosi į jų nuosavybę. Tad šioje byloje konstatavus, kad M. M. savo veikomis nesikėsino į normalią vertybinių popierių apyvartą, o kėsinosi į konkrečių asmenų nuosavybę, jo veikos perkvalifikuotinos iš BK 213 str. 2 d. į BK 182 str. 2 d. Perkvalifikavęs M. M. veikas iš BK 213 str. 2 d. į BK 182 str. 2 d. kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad visi BK 182 str. 2 d. dispozicijoje nurodyti požymiai (apgaulė siekiant įgyti svetimą didelės vertės turtą) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais yra nustatyti, veikos kvalifikavimo klausimas pagal BK 182 str. 2 d. proceso metu buvo keliamas, todėl veikos perkvalifikavimas jokių procesinių problemų nekelia, juolab, kad veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, nekeičiant jokių byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

37Kolegijos nuomone, kvalifikuodamas nuteistojo A. Š. nusikalstamą veiką, teismas pagrįstai rėmėsi nurodyta kasacine nutartimi kaip teismo precedentu ir teisės šaltiniu taikant ne tik baudžiamąjį įstatymą, bet ir baudžiamojo proceso normas dėl kaltinimo pakeitimo. Pirmiausia pažymėtina, kad šioje byloje buvo nustatytos iš esmės tapačios nusikalstamos veikos aplinkybės. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. Š. nesikėsino į normalią vertybinių popierių apyvartą, o kėsinosi į konkretaus asmens nuosavybę. Skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje jau aptartais įrodymais buvo neginčijamai nustatyta, kad 2007 m. birželio 1 d. A. J. tariamai pasirašytas vekselis buvo netikras ir suklastotas. Žinodamas, kad A. J. jam neskolingas ir kad nurodytas vekselis suklastotas, A. Š. jį įgijo, laikė, po to pateikė notarams, o notaro išduotą vykdomąjį įrašą pateikė antstoliui tam, kad išieškojimas būtų nukreiptas į nukentėjusiojo turtą. Byloje nustatyta, kad A. Š. į notarus kreipėsi du kartus, antrą kartą jau po to, kai pagal nukentėjusiojo A. J. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir buvo gauta pirmoji specialisto išvada, klaidingai patvirtinusi, kad įrašus vekselyje įrašė ir vekselį pasirašė pats A. J.. Tačiau tai tolesnių A. Š. veiksmų kvalifikavimui, apie ką nurodoma apeliaciniame skunde, jokios reikšmės neturėjo. Pirminė specialisto išvada vėliau buvo paneigta dviem komisijinių ekspertizių išvadomis ir tai šioje nutartyje jau buvo aptarta. Tai, kad po pirmos specialisto išvados pateikimo, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, A. Š. dar kartą pateikė vekselį notarui ir antstoliui, patvirtina, kad jis tik toliau tęsė nusikalstamą veiką žinodamas, kad A. J. jam neskolingas, o vekselis suklastotas. Taigi jis ir toliau veikė turėdamas tyčią apgaule įgyti teisę į svetimą turtą. Tokiu būdu A. Š. vekselį panaudojo kaip apgaulės priemonę ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą. Todėl A. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d.

38Jau paminėta kasacine nutartimi Nr. 2K-7-301/2011 nuteistojo M. M. nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos iš BK 213 str. 2 d. į BK 182 str. 2 d. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat perkvalifikavęs nuteistojo A. Š. nusikalstamą veiką, teismas, kolegijos nuomone, vadovavosi jau suformuota teismine praktika ir esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepadarė.

39BPK 255 str. 1 d. nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme taisyklės yra nustatytos BPK 256 str. Jame tiesiogiai nurodyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, susiję su kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimu, yra taikomi tais atvejais, kai teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, arba taip kvalifikuoti veiką iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos raštu prašo prokuroras ar nukentėjusysis. Tuo tarpu veiką kvalifikuojant pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, jokia speciali procedūra BPK nenustatyta. BPK 256 str. 4 d. tik nurodyta, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-7-228/2008 išaiškino, kad kaltinamasis neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų ir keičiant kaltinimą, jei jo apimtis nėra vien tik siaurinama, kaltinamajam apie tai iš anksto turi būti pranešama ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos dėl to išsakyti argumentus. Tas pats nurodoma ir kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-301/2011. Joje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro skundą dėl E. P. pripažinimo kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, neįspėjo E. P., kad teismas gali svarstyti jo veiksmų perkvalifikavimą į BK 184 str. 2 d., ir nesuteikė galimybės gintis nuo tokio jo veiksmų kvalifikavimo. Todėl nuteistojo E. P. gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad jie neturėjo galimybės gintis nuo tokio kaltinimo. Abiejose paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse nurodoma ir apie tą pačią Europos Žmogaus Teisių Teismo bylą Sipavičius prieš Lietuvą (Sipavicius v Lithuania, no 49093/99, 21 February 2002), kurioje buvo konstatuota, kad kaltinamojo galimybėms gintis nuo kaltinimo yra pakenkiama, jei kaltinamasis iki nuteisimo nežino apie veikos perkvalifikavimo galimybę. Konvencijos pažeidimas nurodytoje byloje nebuvo nustatytas dėl to, kad pareiškėjas turėjo teisę ginčyti apkaltinamojo nuosprendžio teisės ir faktų aspektus apeliacinės instancijos teisme, be to, bylą kasacine tvarka peržiūrėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

40Skundžiamame nuosprendyje teismas kaltinime nurodytą A. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 str. 2 d., perkvalifikavo į BK 182 str. 2 d., t. y. pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą. Be to, pakeitus kaltinimą, kolegijos nuomone, faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nepasikeitė. Tai matosi iš to, kaip A. Š. padaryta nusikalstama veika buvo aprašyta kaltinamajame akte (4 t., 2 b. l.) ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje (4 t. 170 b. l.). Nors pagrindinis BK 213 str. numatyto nusikaltimo objektas yra normali pinigų ar vertybinių popierių apyvarta, kaltinamajame akte aprašant A. Š. veiką nenurodyta nei apie nei tokį nusikalstamos veikos objektą, nei apie valstybės finansų sistemai padarytą žalą ar jai kilusią grėsmę. Priešingai, jau pačiame kaltinamajame akte nurodoma, kad A. Š., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti teisę į svetimą – A. J. priklausantį turtą – pinigines lėšas 200 000 Lt sumai... įgijo ir laikė netikrą paprastą vekselį, kurį po to pateikė notarams, kreipėsi į antstolį, kuris tariamos skolos išieškojimui areštavo nukentėjusiajam A. J. priklausantį turtą. Tik kaltinimo pabaigoje nurodyta, kad tokiu būdu A. Š. įgijo, laikė ir realizavo netikrą didelės vertės vertybinį popierių – paprastąjį vekselį 200 000 Lt sumai, todėl jo veikoje yra BK 213 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad A. Š. apgaule įgijo teisę į svetimą – A. J. priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas 200 000 Lt sumai. Toliau nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytos lygiai tokios pačios kaip kaltinamajame akte konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybės, tik ši veika įvertinta kaip didelės vertės turtinės teisės įgijimas apgaule ir ši veika kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. nurodo, kad įtarimai dėl žinomai netikro dokumento įgijimo, laikymo ir panaudojimo jam nebuvo pareikšti, todėl teismas pažeidė bylos nagrinėjimo ribas, tačiau šie apelianto argumentai irgi nepagrįsti. Apie tai, kad A. Š. įgijo nenustatyto asmens pagamintą netikrą 2007-06-01 paprastąjį vekselį, jį laikė, o po to pateikė notarams, vienodai nurodoma ir kaltinamajame akte, ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje, taip pat visiškai vienodai abiejuose dokumentuose išdėstytos ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės. Faktiškai jau pačiame kaltinamajame akte ši veika buvo aprašyta kaip turtinės teisės įgijimas apgaule (sukčiavimas), tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji buvo neteisingai kvalifikuota pagal BK 213 str. 2 d. tik todėl, kad apgaulės priemone buvo panaudotas vertybinis popierius paprastasis vekselis. Teismas ištaisė šią klaidą ir nusikalstamą veiką pagrįstai perkvalifikavo į BK 182 str. 2 d., tokiu būdu palengvino nuteistojo padėtį, o faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, kaip jau buvo nurodyta, iš esmės nepasikeitė.

41Vis dėlto pažymėtina, kad pagal aptartą teisminę praktiką net ir tokiu būdu pakeisdamas A. Š. kaltinimą, teismas turėjo įspėti kaltinamąjį apie tokio kaltinimo pakeitimo galimybę, tuo tarpu iš bylos matosi, kad tai nebuvo padaryta. Vis dėlto esminis baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimas šiuo atveju nebuvo padarytas. Kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas būtent pagal nukentėjusiojo A. J. pareiškimą, kuriame buvo prašoma pradėti tyrimą būtent dėl galimo A. Š. sukčiavimo. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o teisme dar ir civiliniu ieškovu. Viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodinėjama, ar A. Š. tikrai panaudojo suklastotą vekselį ir ar taip įgijo teisę būtent į asmeninį A. J. turtą. Gindamasis nuo tokio kaltinimo A. Š. negalėjo nesuprasti jo esmės, todėl jo nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į BK 182 str. 2 d. tikrai negalėjo būti staigmena nei nuteistajam, nei jo gynėjui. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo nuteistasis turėjo teisę ir galimybę nuosprendį apskųsti ir nesutikimo su juo argumentus išdėstyti apeliaciniame skunde. Šią savo teisę A. Š. realizavo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas ir nuteistasis A. Š. buvo apklaustas papildomai. Tokiu būdu nuteistajam buvo suteikta galimybė gintis dėl jam pirmosios instancijos teisme pakeisto kaltinimo, o taip pat galimybė papildomai duoti parodymus, taip pat prašyti išnagrinėti papildomus įrodymus. Tačiau apklaustas apeliacinės instancijos teisme A. Š. jokių naujų ar papildomų aplinkybių nenurodė ir prašymų tirti kitus įrodymus nepareiškė, priešingai, jis ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patys nurodė, kad atlikti įrodymų tyrimą yra nereikalinga. Dėl to, kas buvo išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas apie galimą kaltinimo pakeitimą pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą A. Š. ir neįspėjo, tai nebuvo esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, be to, ši teismo klaida jau buvo ištaisyta apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nuteistojo A. Š. įstatymo garantuotos teisės, taip pat teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, taip pat turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai pažeistos nebuvo.

42Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl kitų BPK reikalavimų pažeidimų irgi atmetami. Apie tai, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, taip pat apie tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas išdėstė ir A. Š. kaltę patvirtinančius įrodymus, ir motyvus, dėl kurių buvo atmesti kiti įrodymai, šioje nutartyje jau buvo išdėstyta. Vertindamas įrodymus ir surašydamas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomąją dalį pirmosios instancijos teismas BPK 20 str. 5 d. ir 305 str. 1 d. reikalavimų nepažeidė. Apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo ikiteisminį tyrimą organizavusios prokurorės ir bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo taip pat nepagrįsti. Pats nuteistasis savo skunde jokių BPK 58 str. numatytų nušalinimo pagrindų nenurodė ir jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų suabejoti galimu prokurorės ar teismo nešališkumu, neišdėstė. Vien tik tai, kad teismas priėmė ne tokį nuosprendį, kokio pageidavo nuteistasis, negali būti pagrindu abejoti to teismo nešališkumu. Patikrinusi šią bylą, jokių kitų esminių BPK pažeidimų kolegija taip pat nenustatė.

43Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę nuteistajam A. Š. teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties bei kitomis bausmės skyrimą reglamentuojančiomis BK bendrosios dalies normomis. Nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Buvo įvertinta, kad A. Š. padarė sunkų savanaudišką nusikaltimą, vykstant ikiteisminiam tyrimui šioje byloje padarė dar dvi kitas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas 2010 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu, ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis A. Š. dirba, turi šeimą. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo veiksmais teisė į didelės vertės svetimą turtą tik buvo įgyta, tačiau pats turtas nebuvo užvaldytas, teismas nuteistajam A. Š. paskyrė ženkliai mažesnę už įstatymo sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad BK 182 str. 2 d. sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų, A. Š. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Šiuo nuosprendžiu įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką A. Š. padarė iki 2010 m. balandžio 8 d. baudžiamojo įsakymo jo atžvilgiu priėmimo. Tuo nuosprendžiu A. Š. buvo nuteistas ne tik pagal BK 182 str. 1 d., bet ir pagal BK 215 str. 1 d., t. y. už nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai ir kuri pagal pavojingumą labai nesiskiria nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. Todėl šiuo nuosprendžiu ir nurodytu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pagrįstai subendrintinos visiško sudėjimo būdu. Galutinė subendrinta bausmė irgi negali būti laikoma per griežta.

44Nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo argumentus dėl tariamai pažeistų BPK 115 str. reikalavimų sprendžiant civilinio ieškinio priteisimo klausimą, kolegija taip pat atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad šioje byloje nukentėjusysis A. J. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kurią jis įvertino 40000 Lt, atlyginimo, išdėstė ir išsamius argumentus dėl patirtos žalos. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusysis A. J. civiliame ieškinyje nurodė, kad dėl A. Š. nusikalstamos veikos, patyrė dvasinį sukrėtimą, stresą, nes dėl nepagrįstų A. Š. turtinių pretenzijų buvo apribotos jo nuosavybės teisės į bankų sąskaitose laikomus pinigus, jo nekilnojamam turtui, buvo pradėta jo turto priverstinio pardavimo procedūra. Verslo partnerių jis buvo vertinamas kaip skolininkas ir prarado pasitikėjimą, negalėjo tinkamai plėtoto savo verslo. Bankams gavus informaciją apie tariamą jo įsiskolinimą neteko galimybės pakeisti turimo kredito sąlygas, sumažinant palūkanas. Dėl neteisėtų A. Š. turtinių pretenzijų dvasinius išgyvenimus patyrė ir jo šeima. Tuo metu jo žmona buvo nėščia, ji taip pat išgyveno ir jautė didelę nervinę įtampą, kad tie išgyvenimai gali neigiamai atsiliepti būsimam kūdikiui. Tai, kad A. Š. nebuvo skolingas, jis įrodinėjo daugiau nei dvejus metus, ir tik po 2 jo aktyvaus įrodinėjimo metų jam pavyko pasiekti, kad būtų nustatytas vekselio suklastojimo faktas. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl užtrukusio proceso siekiant paneigti įsiskolinimą A. Š. jis patyrė ir turtinę žalą, tačiau turėtas išlaidas ir nuostolius patvirtinančių dokumentų neturi, todėl turtinės žalos atlyginimo neprašo priteisti. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad visas šias civiliame ieškinyje nurodytas aplinkybes įvertinęs teismas padarė išvadą, byloje ištirtų įrodymų visuma bei nukentėjusiojo nurodytos šeiminės aplinkybės patvirtina, jog dėl nusikalstamų A. Š. veiksmų A. J. patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo finansinės galimybės, o tai vertintinama kaip neturtinė žala, kurią turi atlyginti ją padaręs A. Š.. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas paminėtas aplinkybes teismas vertino atsižvelgdamas ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus ir nukentėjusiajam A. J. priteisė 20000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinus visas aplinkybes šis civilinio ieškinio dydis negali būti laikomas per dideliu.

45Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

46Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., šią bausmę visiško sudėjimo būdu... 4. Iš nuteistojo A. Š. priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1... 5. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 6. A. Š. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo teisę į svetimą, A. J.... 7. A. Š., žinodamas, jog A. J. jam nėra įsiskolinęs ar kitaip finansiškai... 8. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka... 9. Kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas prielaidomis, patvirtina ir tai, jog... 10. Priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį teismas pažeidė ir BPK 115 str.... 11. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo A. Š.... 12. Apeliacinis skundas atmetamas.... 13. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas... 14. Byloje nustatyta, kad A. Š. 2007 m. birželio 1 d. paprastąjį vekselį (1 t.... 15. Apeliaciniame skunde nuteistasis be jokio pagrindo prieštaringais vadina... 16. Nuteistasis A. Š., apklaustas teisme, savo kaltės nepripažino ir parodė,... 17. Nuteistojo parodymus tiek dėl paties vekselio išdavimo, tiek ir dėl pinigų... 18. Teisme apklaustos 2009-10-29 ekspertizę atlikusios ekspertės J. Volkovska ir... 19. Apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad paminėtų ekspertizių tikėtinos... 20. Kaip jau buvo nurodyta, ekspertai nustatė, kad vekselyje esantis įrašas... 21. Teisme buvo išnagrinėta ir pirmoji ikiteisminio tyrimo metu pateikta... 22. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas atmetė nuteistojo A. Š.... 23. Teisme buvo ištirti papildomai išreikalauti duomenys iš Centrinės hipotekos... 24. Iš AB „Swedbank“ pateiktų duomenų (4 t., 105-111 b. l.) matosi, kad A.... 25. AB „Citadele“ banko (buvusio „Parex“) pateikti duomenys (4 t., 123-128... 26. Išdėstyti nuteistojo A. Š. bankų sąskaitų išrašų duomenys... 27. Iš byloje esančio 2007-06-06 paprastojo vardinio vekselio (4 t., 149 b. l.)... 28. Įvertinus tai, kad pagal paprastąjį vekselį A. Š. buvo skolingas A. J.... 29. BPK 20 str. 1 ir 3 d. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra... 30. Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nuteistasis A. Š. pateikė 6... 31. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo ir apie tai, kad teismas... 32. Nuteistasis savo parodymuose, be kita ko, tvirtina, kad vekselio neklastojo,... 33. Iš bylos matosi, kad A. Š. buvo kaltinamas pagal BK 213 str. 2 d. Pagal tokį... 34. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad BK 213 straipsnio 2 dalyje... 35. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad pakeisdamas kaltinimą ir... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė... 37. Kolegijos nuomone, kvalifikuodamas nuteistojo A. Š. nusikalstamą veiką,... 38. Jau paminėta kasacine nutartimi Nr. 2K-7-301/2011 nuteistojo M. M.... 39. BPK 255 str. 1 d. nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų... 40. Skundžiamame nuosprendyje teismas kaltinime nurodytą A. Š. nusikalstamą... 41. Vis dėlto pažymėtina, kad pagal aptartą teisminę praktiką net ir tokiu... 42. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl kitų BPK reikalavimų... 43. Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę nuteistajam A. Š. teismas... 44. Nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo argumentus dėl tariamai pažeistų BPK... 45. Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 46. Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti....