Byla e2-6853-945/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Rasuolei Daukantei, nedalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens UAB „Sanitex“ atstovams bei trečiajam asmeniui A. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Sanitex“ ir A. S. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 120,99 Eur turtinės žalos atlyginimą, 14,75 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog 2012 m. vasario 22 d. trečiasis asmuo A. S. vairuodama transporto priemonę Fiat Panda, v/n ( - ) važiuodama keliu Veiverių g. ties pastatu Nr. 150B, Kaune įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri buvo apsemta vandeniu ir nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais aitvarais. Apgadinta transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (Kasko). Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė įvykio schemą, surašė tarnybinį pranešimą, vairuotojos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, kadangi vairuotoja neturėjo galimybės pastebėti duobės ir jos apvažiuoti. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, jog nepataisomai sugadintas (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratlankis, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinė dešinės pusės padanga ir reikalingas priekinės pakabos reguliavimas. Transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolių dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Fiat Panda“ atsirado 120,99 Eur (73,33 Eur – sugadinto ratlankio pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą sąmatą ir 102,68 Eur transporto priemonės remonto kaina pagal UAB „Krasta auto Kaunas“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija KKK Nr. 018318 atėmus 55,02 Eur (išskaičiuota suma už nesusijusių su eismo įvykiu sugadinimų remonto darbus)) dydžio žala bei ją kompensavo. Sudarant sąmatą pakeistas ratlankis buvo nuvertintas 5 % dėl pagerinimo. Ieškovė nurodė, jog Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl atsakovė privalo juos prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai priklausančiuose keliuose. Yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.266 straipsnį: atsakovė valdė kelią, draudėjui atsirado žala, nes važiuojant keliu buvo sugadintas turtas, tarp kelio trūkumo ir žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą ir CK 6.271 straipsnio pagrindu, nes 1) nevykdydama pareigos prižiūrėti ir taisyti kelio (Veiverių g. Kaune) atsakovė elgėsi neteisėtai; 2) transporto priemonei įvažiavus į kelyje buvusią duobę ieškovės draudėjai atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigos tvarkyti, prižiūrėti jai priklausantį kelią nevykdymo rezultatas.

3Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes iš pateikto ieškinio ir jo priedų nėra aišku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi su ginčo duobe, kodėl būtent tokio dydžio turtinė žala patirta. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus ir būtent tik dėl to buvo patirta nurodoma turtinė žala. Tai patvirtina ir policijos pareigūno 2012 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime nurodytas faktas, kad „mums atvykus duobė buvo užlyginta kelininkų, todėl pažymėjome schemoje tik jos buvimo vietą“. Vienintelis įrodymas byloje, patvirtinantis duobės buvimo vietą, yra vairuotojos, suinteresuotos bylos baigtimi, parodymai. Taip pat nežinant konkrečios duobės dydžio, matmenų, negalima spręsti ir apie priežastinį ryšį tarp automobilio apgadinimų ir konkretaus eismo įvykio. Atsakovės įsitikinimu, iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Vairuotoja, būdamas atidi ir atsakinga, pasirinkdama saugų greitį turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl atsakovė nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleista dėl pačios vairuotojos neatidumo arba žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas. Dėl netinkamo teisinio reguliavimo, atsakovei skiriamos nepakankamos lėšos kelių priežiūrai vykdyti.

4Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant, papildomai nurodė, jog policijos pareigūnų surinktoje eismo įvykio medžiagoje nustatyta, jog 2012 m. vasario 22 d. kelias, Veiverių pl., Kaune, ties 150B numeriu pažymėtu pastatu, buvo duobėtas. Priežastinį ryšį tarp kelio trūkumo (duobės) ir atsiradusios žalos patvirtina policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio medžiaga. Atitinkamai, policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio medžiaga pagrindžia ir priežastinį ryšį CK 6.271 straipsnio atžvilgiu, nes iš joje užfiksuotų aplinkybių galime daryti išvadą, jog atsakovė pažeidė pareigą prižiūrėti ir remontuoti Veiverių pl., Kaune, ties 150B numeriu pažymėtu pastatu, esantį kelią. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio aplinkybes ištyrė policijos pareigūnai, jų surinkta medžiaga yra didesnės įrodomosios galios. Eismo įvykio aplinkybes patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių reguliavimo skyriaus specialisto nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir kita eismo įvykio tyrimo medžiaga.

5Tretieji asmenys UAB „Sanitex“ ir A. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

6Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog niekas kitas išskyrus vairuotoją nematė duobės, į kurią įvažiavo trečiojo asmens vairuojamas automobilis. Nesant duomenų apie duobę, negalima konstatuoti, kad automobilio apgadinimai susiję su eismo įvykiu. Kad automobilis buvo techniškai netvarkingas ir jį buvo būtina remontuoti dar iki eismo įvykio, patvirtina byloje esanti PVM sąskaita faktūra Nr. 018318, iš kurios matyti, jog automobiliui buvo atliekami papildomi darbai, nesusiję su eismo įvykio pasekmėmis. Ieškinio tenkinimas sudarytų sąlygas Kauno miesto gyventojams piktnaudžiauti savivaldybės pareiga prižiūrėti, tvarkyti miesto kelius, nes užtektų techniškai netvarkingą automobilį pastatyti duobėtoje gatvėje ir konstatuoti, jog buvo įvažiuota į duobę ir savivaldybė yra už tai atsakinga. Eismo įvykis įvyko vasario mėnesį, tiek policijos pareigūnų, tiek vairuotojos paaiškinimuose nurodyta, kad duobė buvo pilna vandens, lijo lietus, kelio danga buvo šlapia, atsakovės atstovė pabrėžė, jog tokiomis oro sąlygomis apskritai nevykdomi kelio remonto darbai. Atsakovės atstovei nepavyko rasti savivaldybės užsakymų Veiverių gatvės remonto darbams 2012 metų vasario mėnesį. Paprastai kelių remonto darbai esant geromis oro sąlygomis atliekami nuo balandžio mėnesio. Atsakovės atstovės teigimu, esant pagrįstoms abejonėms dėl duobės buvimo ir ieškovei nepateikus daugiau įrodymų, ieškinio tenkinti nėra pagrindo. Ieškinio tenkinimas pažeistų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

7Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

8Ieškinys tenkintinas.

9Iš bylos medžiagos nustatyta, jog draudėjas UAB „Sanitex“ laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 26 d. iki 2012 m. lapkričio 25 d. apdraudė transporto priemonę – automobilį „Fiat Panda“, v/n ( - ) transporto priemonių draudimu (Kasko) AB „Lietuvos draudimas“. 2012 m. vasario 22 d. A. S. kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodė, kad važiuodama Veiverių plentu Kaune pataikė į pilną vandens duobę, nepažymėtą kelio ženklu, dėl to automobilis buvo apgadintas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2012 m. vasario 22 d. apie 9 val. 50 min. buvo gautas pranešimas apie Veiverių g. ties pastatu Nr. 150B įvykusį eismo įvykį. Nuvykus į įvykio vietą vairuotoja A. S. paaiškino, kad važiuodama Veiverių gatve, ties pastatu Nr. 150B, nepastebėjo duobės, esančios važiuojamojoje kelio dalyje, į ją įvažiavo ir apgadino savo automobilį. Pranešime nurodoma, jog atvykus minėta duobė buvo užlyginta, todėl schemoje buvo pažymėta tik jos buvimo vieta. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą. 2012 m. vasario 22 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Ieškovės atstovai apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę ir surašė sąmatą, automobiliui buvo atlikti remonto darbai. Ieškovė atlygino įvykio metu padarytą žalą, išmokėdama 120,99 Eur sumą UAB „Sanitex“. Ieškovė 2012 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo.

10Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

11CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

12Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

13Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepaneigiantį ieškinio reikalavimo pagrįstumo atsakovės argumentą, jog atsakovei skiriamos nepakankamos lėšos kelių priežiūrai vykdyti. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl aktų, kuriais nustatomas atsakovei skiriamų lėšų kiekis, teisėtumo ir pagrįstumo, tuo tarpu reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo ši aplinkybė nėra reikšminga: lėšų nepakankamumas tegali būti vertinamas kaip pagrindas reikšti pretenzijas lėšų neskiriančiam subjektui, bet nepaneigia atsakovės kaltės dėl nepakankamos gatvių priežiūros, o kartu ir pareigos atlyginti netinkamos gatvės būklės sąlygotą žalą. Į bylą pateiktoje eismo įvykio schemoje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2012 metais tinkamai vykdė aptariamos kelio atkarpos priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta.

14Į bylą pateikti įrodymai (2012 m. vasario 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio schema, kurioje pažymėtas apgadintas automobilis, tarnybinis pranešimas administracinio teisės pažeidimo byloje) patvirtina eismo įvykio faktą.

15Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos ir jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Atsakovės argumentai, kad pati vairuotoja nebuvo atidi ir atsargi, nepasirinko saugaus greičio ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pati vairuotoja nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo, vairuotojos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Vairuotojos teigimu, buvo apsiniaukę, krito dulksna, kelio danga buvo šlapia. Be to, pasekmių mastas negali būti vertinamas kaip įrodantis neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį.

16Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Rašytiniai ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog transporto priemonė 2012 m. vasario 22 d. įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio išdaužą. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, žalos sąmata ir atliktų remonto darbų PVM sąskaita faktūra neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovės atstovės argumentas, jog automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, kadangi šalinant įvykio padarinius buvo atlikti ir papildomi remonto darbai, negali būti vertinamas kaip turintis reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi, iš vienos pusės, papildomų darbų kaštai nebuvo įtraukti į sumą, kurią prašoma atlyginti, iš kitos pusės, atsakovė neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp buvusių transporto priemonės trūkumų ir eismo įvykio.

17Atsakovės deklaratyvūs teiginiai, jog niekas išskyrus automobilio vairuotoją nematė ginčo duobės, taip pat atsakovės abejonės dėl vasario mėnesį atliekamų kelio remonto darbų, teismo vertinimu, negali būti pagrindas ieškiniui atmesti. Teismas pagal CPK 12 straipsnį turi paisyti visuotinai pripažinto šalių rungimosi procese principo. Pateikti ginčo duobės egzistavimą, kelio remonto darbų atlikimą patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Ieškovė pateikė į bylą vairuotojos paaiškinimą (šiame paaiškinime nurodytas aplinkybes vairuotoja patvirtino pirmajame teismo posėdyje, kuriame byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, taip pat teikdama teismui informaciją apie nedalyvavimą antrajame teismo posėdyje). Dėl šių aplinkybių jokių abejonių nekilo ir įvykį fiksavusiems policijos pareigūnams, kurie pažymėjo duobės vietą ir nurodė, jog jiems atvykus duobė buvo užtaisyta kelininkų. Jeigu policijos pareigūnams būtų kilę abejonių dėl duobės egzistavimą ir automobilio įvažiavimo būtent į tą duobę, jie nebūtų galėję eismo įvykio schemoje užfiksuoti duobės vietos, įvardindami eismo įvykio kilimo priežastį. Remiantis bylose dėl turtinės žalos taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovei nesutikus su ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais eismo įvykį, atsakovė turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 177 str.). Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio aplinkybes ištyrė policijos pareigūnai, eismo įvykio aplinkybes patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių reguliavimo skyriaus specialisto nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir kita eismo įvykio tyrimo medžiaga, atsakovei nepateikus įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes (neteikus įrodymų, jog nurodyta duobė nurodytu laiku nebuvo ar negalėjo būti remontuojama, neprašius pripažinti vairuotojos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ar apklausti liudytojus), teismas daro išvadą, jog, galiojant didesnės tikimybės įrodinėjimo standartui civiliniame procese, kaip labiausiai tikėtina vertintina būtent ieškovės ir vairuotojos nurodyta įvykių seka. Priešinga išvada lemtų tik teoriškai įmanomą, bet praktiškai sunkiai įsivaizduojamą situaciją, jog tarnybinę transporto priemonę vairuojanti vairuotoja (pastarasis faktas parodo ribotas galimybes laiko ir turto valdymo apimties prasme įgyvendinti planą, sumodeliuojant tikrovės neatitinančią eismo įvykio schemą, kadangi tarnybinė transporto priemonė darbo laiku turi būti naudojama pagal paskirtį), neaiškiomis aplinkybėmis sugadinusi transporto priemonės padangą ir ratlankį (sugadinimų pobūdis, užfiksuotas nuotraukose, aiškiai atskleidžia, jog buvo įvažiuota į kelio duobę), skirtingai nei nurodo atsakovė, neturėdama jokio suinteresuotumo (transporto priemonė buvo apdrausta, priklausė net ne pačiai vairuotojai, o jos darbdaviui, t.y. vairuotojai nebuvo kilusi jokia finansinė grėsmė, susijusi su apgadinimų šalinimu), turėjo pasistatyti automobilį gatvėje tokioje vietoje, kurioje net nebuvo duobės, bet buvo duobės užtaisymo požymių, kviesti policiją ir teikti tikrovės neatitinančius paaiškinimus vien tam, kad draudikas, kuris bet kuriuo atveju būtų turėjęs pareigą išmokėti draudimo išmoką, įgytų teisę reikalauti išmokėtinos juridiniam asmeniui nereikšminga pripažintinos sumos grąžinimo iš už kelių priežiūrą atsakingo subjekto.

18Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Veiverių g. ties pastatu Nr. 150B Kaune bei užtikrinti saugų eismą joje, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta UAB „Sanitex“ priklausanti, A. S. vairuota transporto priemonė, o ieškovė kompensavo išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas.

19Ieškinį tenkinus visiškai, remiantis CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės ieškovei priteistinos 0,05 proc. – 14,75 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2012-09-05) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

20Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 120,99 Eur sumos. Terminas, už kurį priteisiamos palūkanos, skaičiuojamas nuo 2015 m. vasario 20 d., kuria buvo priimtas ieškovės ieškinys Kauno apylinkės teisme.

21Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 57,92 Eur išlaidas už advokato paslaugas, kurios vertintinos kaip pagrįstos, todėl jų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 98 str. 2 d. ir LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 5 p., 7 p., 8.2 p.). Be to, iš atsakovės ieškovei priteistina už atitinkamo dydžio ieškinį elektroninėje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma 15 Eur (CPK 93 str. 1 d.). Viso iš atsakovės ieškovei priteistina 72,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22Vadovaudamasis CPK 259, 263-271 str., teismas

Nutarė

23ieškinį patenkinti.

24Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, buveinė - J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 120,99 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų 99 ct) turtinės žalos atlyginimą, 14,75 Eur (keturiolika eurų, 75 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą (120,99 Eur) nuo 2015 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,92 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei... 2. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 120,99 Eur turtinės žalos... 3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes iš... 4. Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovei ir jos atstovui... 5. Tretieji asmenys UAB „Sanitex“ ir A. S. teismo nustatytu terminu... 6. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog niekas... 7. Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jiems... 8. Ieškinys tenkintinas.... 9. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog draudėjas UAB „Sanitex“ laikotarpyje... 10. Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę... 11. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 12. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų... 13. Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo,... 14. Į bylą pateikti įrodymai (2012 m. vasario 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo... 15. Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, jog automobilis... 16. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog iš pateiktų... 17. Atsakovės deklaratyvūs teiginiai, jog niekas išskyrus automobilio... 18. Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog atsakovė šiuo... 19. Ieškinį tenkinus visiškai, remiantis CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės... 20. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37... 21. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinas ieškovės patirtų... 22. Vadovaudamasis CPK 259, 263-271 str., teismas... 23. ieškinį patenkinti.... 24. Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, buveinė... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...