Byla 2A-408-227/2018
Dėl pirkimo-pardavimo sandorio kainos sumažinimo atsakovui P. K

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-686-452/2018 pagal ieškovės Z. K. ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sandorio kainos sumažinimo atsakovui P. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

  1. Ieškovė Z. K. ieškiniu prašė sumažinti 2017 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sandorio kainą ir priteisti iš atsakovo P. K. 10.000 Eur; priteisti 600 Eur neturtinę žalą, 5 proc. procentines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2017 m. liepos 3 d. iš atsakovo nusipirko 27/100 dalis gyvenamojo namo, ūkinį pastatą, 27/100 dalis kitų kiemo statinių, 541/1289 dalis žemės sklypo, esančius ( - ), už 25.000 Eur sumą, tačiau pirkimo sutartyje nurodė bendrą 15.000 Eur kainą. Apsigyvenus name 2017 m. birželio mėnesio antroje pusėje ir po sandsorio sudarymo paaiškėjo, kad namas parduotas su esminiais paslėptais trūkumais, namo dalis (statyta anskčiau nei likusi dalis namo)- avarinė, kritinė anksčiau statyta namo dalis: patalpoje 1-6 iš po grindų lendantis pelėsis, verandoje iki 1,40 m. esantis pelėsis, supuvę, supeliję sienos rastai, supuvę namo kampo rąstai, tarp stogo ir namo sienos nėra izoliacijos, todėl per stogą bėga vanduo palei sieną. Nuėmus verandos lubų laminatą pasimatė supelijusi ir supuvusi konstrukcija po lietaus supiltas tualetas. Virtuvėje visiškai nėra grindų. Nėra įrengta kamino išvalymo anga, kaminas nevalytas. Kieme neįrengta pralaida, todėl po lietaus užtvinus kiemui, vanduo bėga po namo pamatais. Atsakovas apie šiuos esminius trūkumus neinformavo ir sąmoningi nuslėpė, tuo pažeisdamas sutarties 6.1.6 punkte numatytą įsipareigojimą atskleisti parduodamo daikto trūkumus, kurie turi įtakos pirkimo kainai ir sandorio sudarymui. Įvertinus visus paslėptus defektus, gyvenamojo namo su žemės sklypu kaina 25.000 Eur yra akivaizdžiai per didelė ir turi būti sumažinta 10.000 Eur suma. Dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, baimės ir nestabilumo jausmus, dėl ko pablogėjo jos sveikata. Patirtą neturtinę žalą vertino 600 Eur suma.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1.000 Eur atstovavimo išlaidų bei 4,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų - valstybei.
  2. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nupirkto gyvenamojo namo kainos sumažinimo dėl pardavimo metu jo paslėptų trūkumų, vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334, 6.327 straipsnių nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais.
  3. Nustatė, kad 2017 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi P. K. (pardavėjas) pardavė Z. K. (pirkėjai) 27/100 dalis gyvenamojo namo, ūkinį pastatą, 27/100 dalis kitų kiemo statinių, 541/1289 dalis žemės sklypo, esančius ( - ), už bendrą 15.000 Eur kainą. Sutartyje nurodė, kad šis turtas parduodami už bendrą 15000 Eur kainą, iš jų žemės sklypo kaina yra 7.000 Eur, pastatų kaina - 8.000 Eur. Pirkėjas sumokėjo pardavėjui 15.000 Eur prieš pasirašant šią sutartį ir šalys yra pilnai atsiskaičiusios (sutarties 4.1 punktas). Sutarties 6.1.1, 6.1.6 punktais pardavėjas (šiuo atveju atsakovas) garantavo, kad parduodamų daiktų kokybė atitinka šios sutarties sąlygas, mokamą kainą, daiktai tinkami naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių daiktų negalima būtų naudoti pagal tiesioginę paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų pirkęs arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taip pat 6.1.6 punkte buvo nurodyta, kad pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų pardavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Sutartimi pardavėjas (atsakovas) pareiškė ir garantavo pirkėjui (ieškovei), kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto būtų negalima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėja, apie tuos trūkumus žinodama, arba būtų jo visai nepirkusi, arba būtų už jį tiek nemokėjusi.
  4. Teismas pažymėjo, kad byloje svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Pagal sutartį ieškovė įsigijo 1940 metais pradėtą ir 1978 metais baigtą statyti gyvenamąjį namą, tų pačių metų statybos kiemo statinius, 1970 metais pastatytą ūkinį pastatą ir žemę už bendrą 15.000 Eur kainą. Duomenys apie gyvenamojo namo pastatymą 1940 metais nurodyti ne tik sutartyje, bet ir Nekilnojamojo turto registro išraše, namų valdos techninės apskaitos byloje (kadastrinėje byloje). Teismas sprendė, kad ieškovė privalėjo prieš sudarydama sutartį, įvertinti aplinkybę, kad perkamas gyvenamasis namas yra rąstinis, 1940-1978 metų statybos ir gali turėti trūkumų dėl natūralaus susidėvėjimo, turėjo pakankamai laiko ir realią galimybę atlikti bet kokius turto vertinimus, paskaičiavimus, nes ji du mėnesius iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gyveno name, netrukdomai galėjo patekti į visas patalpas, įsitikinti jo kokybe, detaliai apžiūrėti namą, reikalui esant, pasitelkti specialistą, be to, ji nurodė, kad pagal išsilavinimą yra inžinierė, dėl to jai kito specialisto nuomonė perkamo namo kokybei įvertinti nebuvo reikalinga.
  5. Teismas įvertino ieškovės pateiktas fotonuotraukas, kuriose matosi atliekamas gyvenamojo namo remontas – po palangėmis išardyti seni rastai, sumūryta dalis sienos, nubėgę sienos, patvinęs kiemas, liudytojų A. A., O. M., V. V. parodymus ir sprendė, kad tokie įrodymai nepatvirtina, kad namas buvo parduotas su užslėptais trūkumais ir kad jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Teismas laikė neįrodytu, kad atsakovui iki parduodant namą buvo žinomi visi ieškovės nurodyti namo trūkumai ir, kad jis sąmoningai apie juos nepasakė pirkėjai, be to, ji pati nurodė, kad trūkumai paaiškėjo tik jai pačiai pradėjus remontą. Pažymėjo, kad neįrengta kamino išvalymo anga, neįrengtos pralaidos kieme, vandeniu užlietos sienos tualete, negali būti laikomi paslėptais trūkumais, nes jie ieškovei turėjo būti aiškūs ir matomi detaliai apžiūrint patalpas bei kiemą prieš juo įsigyjant.
  6. Pripažino, kad ieškovė, reikalaudama 10.000 Eur mažinti pirkimo-pardavimo sutarties kainą, nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog realiai už namą su žeme ji sumokėjo 25.000 Eur, kadangi 2017 m. liepos 3 d. notarinėje nenuginčytoje pirkimo-pardavimo sutartyje bendra nekilnojamųjų daiktų kaina nurodyta 15.000 Eur. Nustatė, kad 2017-07-03 mokėjimo pavedimu už namo pirkimą į P. K. sąskaitą buvo pervesta 15.000 Eur (9-10 b.l.), o rašytinių įrodymų, patvirtinančių 25.000 Eur sumokėjimą atsakovui, byloje nėra. Banko išraše grynųjų pinigų nuėmimo operacijas nuo Z. K. sąskaitos teismas laikė nepakankamu įrodymu. Pažymėjo, kad UAB „Verslavita“ 2017 m. gruodžio 19 d. konsultacija patvirtina, jog gyvenamojo namo dalies pardavimo kaina galėjo svyruoti nuo 14.000 Eur iki 1.5000 Eur ir atitinka sutartyje nurodytą turto kainą. Įvertinus tai, kad pagal sandorį įgyto nekilnojamojo turto vertė yra 15.000 Eur, sumažinus ją ieškovės reikalaujama 10.000 Eur suma, 5.000 Eur gyvenamojo namo su žeme pirkimo-pardavimo kaina prieštarautų bet kokiems protingumo kriterijams ir būtų nereali, įvertinus dar ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kiek galėtų kainuoti (ar kainavo) defektų šalinimas. Teismas S. K. raštiškų paliudijimų nevertino.
  7. Sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl parduoto namo trūkumų nesudaro esminio sutarties pažeidimo fakto. Ieškovė pagal sutartį įgijo turto už sutartyje nurodytą 15.000 Eur kainą ir gavo tai, ką pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas paveldėtą turtą pardavė už didesnę nei sutartyje nurodytą kainą ir su užslėptais trūkumais, dėl kurių turto negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Pripažinęs reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo kainos sumažinimo nepagrįstu, teismas netenkino ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.

6III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė Z. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą jos ieškinį tenkinant pilnai bei priteisiant bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad nepagrįstai konstatuota, jog ieškovė elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai, prieš sudarant sutartį neįvertino, kad gyvenamasis namas yra rąstinis, statytas 1940 - 1978 metais ir gali turėti trūkumų dėl natūralaus nusidėvėjimo. Tik dalis namo yra statyta 1940 metais (apie ką atsakovas neinformavo), kita dalis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje įvardinta kaip verandos 2al/ž, 3al/ž statytos 1971 m., mansarda statyta 1978 m. Ieškovė patikrino gyvenamojo namo rąstų būklę, šią aplinkybę patvirtino liudytoja S. K., tačiau vietose, kuriose dar iki sandorio sudarymo buvo nuimtos medinės apdailos lentelės ir tikrinti rąstai, jų būklė buvo gera, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, kas nėra daikto trūkumas. Tačiau šiuo atveju namo rąstų sienos buvo visiškai sudūlėję, išpuvę, rąstų defektai užslėpti, t.y. iš vidaus uždengus USB plokšte, viduje rąstų prikaišant skudurų, kitų atliekų (rastos virtuvinės spintelės durelės, prie kurių tvirtintas radiatorius, nes rąstas buvo visiškai išpuvęs, sandarinant statybinėmis putomis (putplastis). Taigi atsakovui buvo žinoma gyvenamojo namo dalies rąstų kritinė būklė, jis iki pirkimo-pardavimo sandorio slėpė sutrūnijusius rąstus, nors atlikdamas vidaus patalpų remonto darbus tai turėjo akivaizdžiai matyti ir jų nedangstyti. Ieškovės negąsdina tai, kad dalis gyvenamojo namo yra statyta 1940 m., nes šių metų statybos rąstų būklė gali būti tinkama, tačiau šiuo atveju rąstai buvo supuvę, kas išaiškėjo ardant grindjuostes, grindis, išorės sienų apdailos lenteles, pastebėjus pelėsį. Atsakovas negalėjo nežinoti apie defektus, kadangi atliko vidaus patalpų remontą, galimai šalino pelėsį, todėl trūkumų nepašalinęs turėjo apie tai informuoti. Ieškovei ėmusis neatidėliotinų remonto darbų, ji informavo atsakovą, kuris pasisiūlė padėti pristatant ieškovės lėšomis įgytas statybines medžiagas, tokiu būdu iš esmės pripažino, jog pardavė daiktą su trūkumais.
  3. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti liudytojos S. K. notarinės formos 2017-12-14 parodymus, kadangi išiamtinais atvejais pagal CPK 192 straipsnio 8 dalį, juos vertinti galima, teismas neaiškiai nurodė, ar tai yra leistini įrodymai ar nepakankami. Šios liudytojos parodymus iš esmės patvirtino ir A. A. parodymai apie pastebėtą pelėsį, rąstų supelijimą, rąstų defektų maskavimą, sutrūnijusį gipsą. Atsakovas pats pripažino ieškovės nurodytas aplinkybes, teigdamas kad iš tiesų ieškovė rado pelėsio židinius, jis pats išardė grindis, viską išvalė, pradėjus ardyti kapitalines sienas, pamatė, kad rąstai sutrūniję, ieškovė išardė 3 rąstus po 6 metrus. Atsakovas taip pat paaiškino, kad jis atvežė plytų, USB plokštės, betono, kalkinio skiedinio, už medžiagas mokėjo ieškovė. Nors, pasak atsakovo, jam pačiam tokia namo būklė nebuvo žinoma, tačiau tai paneigia faktinės aplinkybės dėl defektų slėpimo, einamojo patalpų remonto metu, kuomet buvo panaudotos naujos medžiagos, t.y. akivaizdu, kad seni defektai buvo maskuojami naujomis vidaus apdailos medžiagomis. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojos O. M. parodymų, nors ji patvirtino atsakovo teiginius apie tai, kad P. K. atliko gyvenamojo namo remonto darbus po A. B. mirties, ji matė ieškovės atliekamus remonto darbus naikinant pelėsį, keičiant supuvusius rąstus, taip pat patvirtino, kad atsakovas namą pardavinėjo už 27. 000 Eur. Liudytojas V. V. patvirtino matęs supuvusius rąstus, išplėštas sutrūnijusias grindis verandoje, nurodė, kad viskas buvo paslėpta po kosmetinio remonto, panaudojant šiuolaikiškas medžiagas.
  4. Įvertinus liudytojų parodymus yra akivaizdūs gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų defektai - sutrūniję rąstai, paplitęs pelėsis po gyvenamojo namo patalpų grindimis, prieangio lubose, kuriuos kosmetinio remonto metu uždangstė atsakovas tam, kad suklaidinti pirkėją. Atsakovas, parduodamas nekilnojamąjį daiktą buvo nesąžiningas, patvirtindamas (Sutarties 6.1.6. p., 6.1.1. p.), kad parduodamas turtas neturi defektų, sąmoningai klaidino pirkėją, o seno pastato defektus slėpė, atlikdamas kosmetinį remontą. Todėl ieškovė pagrįstai prašė sandorio kainą sumažinti 10.000 Eur suma, nes tokios būklės gyvenamasis namas, 2017-07-03 galėjo būti parduotas už ne didesnę kaip 15.000 Eur kainą. Teismas neanalizavo nurodytų daiktų trūkumų, jų susidarymo aplinkybių, atsakovo veiksmų nurodant parduodamo daikto trūkumus pirkėjai. Neaišku, kodėl teismas laikė neįrodyta, kad atsakovui iki parduodant namą buvo žinomi visi ieškovės nurodyti trūkumai ir kad jis sąmoningai juos nuslėpė, nors atsakovas atliko vidaus patalpų remontą prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį. Nesutinka, kad ji neįrodė, jog namo negalima naudoti pagal paskirtį, nes supuvus sienos konstrukcijai nuo pamato iki 1,4 m. aukščio, kyla reali grėsme viso namo griuvimui, nelieka atramos, o namas turi ir mansardos patalpas, todėl yra pavojus namo dalies įgriuvimui, žiemos sezono metu akivaizdu, kad tokios sienų konstrukcijos peršąla, pralaidžios vandeniui ir pan. Sprendžiant, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti, turi būti įvertinta aplinkybių visuma. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais - tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami.
  5. Ieškovės teiginius dėl sandorio kainos dydžio (25.000 Eur) patvirtina jos banko sąskaitos išrašas, liudytojų S. K. bei O. M., V. V. parodymai. Ieškovei dukra S. K. 2017-05-23 pervedė 3.000 Eur ir tą pačią dieną ieškovė išgrynino 2.000 Eur, kuriais atsiskaitė su P. K., sumokėdama avansinę įmoką už perkamą dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo dalį. 2017-06-16 ieškovė gavo 32.000 Eur sumą už jos pačios parduotą gyvenamojo namo dalį, iš kurių ieškovė išsigrynino bendrą 7.000 Eur sumą 2017-06-27, 2017-06-28, 2017-06-29, 2017-07-03, skirtą atsiskaitymui su atsakovu. 2017-07-03 ieškovė atliko mokėjimo pavedimą atsakovui iš viso 15.000 Eur. Liudytoja S. K. patvirtino, kad ieškovė už gyvenamąjį namą mokėjo 25.000 Eur, iš jų 10.000 Eur sumokėjo grynais. Liudytoja O. M. patvirtino faktą, kad atsakovas pardavinėjo turtą už 27.000 Eur, liudytojas V. V. patvirtino, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą įsigijo už 25.000 Eur. Teismas nepagrįstai laikė grynųjų pinigų judėjimą nepakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsiskaitymą pagal notarinį sandorį, nevertino liudytojų parodymų. Sutinka, kad sumažinus kainą likusi 5.000 Eur suma būtų nereali, tačiau po sumažinimo sandorio kaina būtų 15.000 Eur, t.y. pilnai atitiktų namo būklę, kai jis parduotas tokios būklės. Kadangi ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos sveikatos būklė, ji patyrė neturtinę žalą.
  6. Atsakovas P. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad namų valdos dalį atsakovas 2011 m. gruodžio 19 d. paveldėjo iš dėdės A. B., kurį apeliantė pažinojo, kelis kartus buvo pas jį namuose. Po turto palikėjo mirties namų valdos dalyje niekas šešerius metus negyveno, tačiau atsakovas tikėjosi, kad po mokslų čia apsigyvens dukra, dėl ko pakeitė elektros instaliaciją ir padarė kosmetinį remontą. Ieškovė 2017 m. gegužės 29 d. pardavė savo namų valdos dalį ir su atsakovo leidimu atsikraustė gyventi į po dviejų mėnesių įsigytą namų valdos dalį, joje pilnai šeimininkavo, darė name remontą, sode išpjovė medžius, prie namo pasidarė gėlių darželį, po kurio buvo pakeistas sklypo nuolydis ir palijus vanduo skverbėsi po namo pamatais. 2017 m. liepos 3 d. sudarytos notarinės sutarties 5.3 punktas numatė, jog šalys patvirtina, kad prieš sutarties sudarymą pardavėjas perdavė, o pirkėjas priėmė daiktus, kad daiktų būklė bei kokybė atitinka šalių aptartas sąlygas, mokamą kainą, taip pat pirkėjui perduoti visi daiktų nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, žemės sklypo planas, 2017-06-15 pastato energetinio naudingumo sertifikatas. Sutarties 6.2.1 punktu apeliantė pareiškė ir patvirtino, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktus jų buvimo vietoje iki šios sutarties pasirašymo dienos, kad daiktai visiškai atitinka jos kaip pirkėjos keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už perkamus daiktus, taip pat patvirtino, kad daiktai neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų ir dėl jų kokybės jokių pretenzijų atsakovui neturi.
  7. Kadangi 2017 metų vasara ir ruduo buvo labai lietingi, žemės sklypas, esantis žemesnėje vietoje, buvo iš dalies užlietas, lietaus vanduo kaupėsi ir po gyvenamojo namo pamatais. Apeliantė, nurodžiusi neva tai paslėptus namo defektus, teigė, kad juos šalino liudytojas A. A. už dyką, o liudytojas A. A. savo darbą įvertino keliais šimtais eurų, tačiau apeliantė prašo sumažinti sandorio kainą niekuom nepagrįsta 10.000 Eur suma.
  8. Apeliantė teigia, kad gyvenamasis namas parduotas ne su trūkumais, bet su esminiais paslėptais trūkumais ir tokios būklės gyvenamajame name gyventi negalima, nors apeliantė jame gyvena ir neketina iš jo kraustytis. Apeliantė privalėjo įrodyti, kad turto 15.000 Eur kaina neatitinka daikto kokybės, nors pati teismui pateikė turto vertintojo konsultaciją, kurioje nurodoma tikėtina apeliantės įsigyto nekilnojamojo turto kaina svyruoja nuo 14.000 Eur iki 15.000 Eur. Kodėl sandorio kaina (15.000 Eur) turėtų būti sumažinta 10.000 Eur suma (liktų tik 5.000 Eur), apeliantė negalėjo pagrįsti bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Sutartis numatė tiek atsakovo garantijas dėl parduodamo daikto kokybės (Sutarties 6.1.1.ir 6.1.6. punktai), tiek apeliantės garantijas, kad perkamo daikto kokybę yra patikrinusi ir ji atitinka perkamo daikto kainą (Sutarties 5.3. ir 6.2.1. punktai), todėl apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovas nuslėpė parduodamo daikto trūkumus ir tokiu būdu pažeidė sutartį. Apie gyvenamojo namo sienų kokybę apeliantė galėjo spręsti ir iš 2017-06-15 pastato energetinio naudingumo sertifikato, be to, ji pagal profesiją yra kvalifikuota statybos inžinierė. Apeliantei buvo pateikti visi perkamo nekilnojamojo turto dokumentai, todėl nepagrįstai tiegiama, jog atsakovas neinformavo ieškovės apie tai, kad dalis gyvenamojo namo yra pastatyta 1940 metais, kita dalis - 1971 m. Apeliantė dar prieš sudarant sandorį tikrino namo kokybę, o atsakovas, kuris paveldėjo turtą, apie nustatytus defektus nežinojo. Tai, kad apeliantė rytinėje pusėje rąstų kokybės neapžiūrėjo, nenorėdama be reikalo plėšti lentelių, tik įrodo apeliantės nepakankamą atidumą ir rūpestingumą, įsitikinant kokios kokybės namo dalį perka.
  9. Sprendžiant ginčą dėl paslėptų daikto trūkumų, apeliantė turėjo įrodyti paslėptų trūkumų faktą, ištaisymo kainą, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Byloje apklausti liudytojai yra apeliantės dukters draugas (A. A.), apeliantės brolis (V. V.), netoli gyvenanti kaimynė (O. M.). Nei vienas liudytojas nebuvo matęs apeliantės įsigyto gyvenamojo namo dalies iki sandorio sudarymo, apie sandorio sudarymo aplinkybes teigė sužinoję tik iš apeliantės ir tik iškilus ginčui lankėsi tame name, matė pelėsį ir patrūnijusius rąstus, nei vienas jų nėra statybų specialistas, todėl teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus. Apeliantė, kaip namo bendrasavininkė, privalėjo pasirūpinti, kad nešlaptų namo pamatai, sienos ar lubos, per du mėnesius turėjo pastebėti atsiradusį pelėsį. Atsakovas namo nestatė, tyčia paslėpti defektų negalėjo, rąstai patrūkinėję dėl normalaus susidėvėjimo, negali būti paslėptais trūkumais, vizualiai buvo matoma, kad namas labai senas, nusidėvėjęs ir reikalauja remonto, už tokius pinigus ieškovė negalėjo tikėtis kokybiško namo, atsakovas jo būklės neslėpė, ieškovė turėjo galimybę pasitikrinti namo konstrukcijų būklę, pasiteirauti apie ją bendraturčių.
  10. Apeliantė neginčija sandorio, jo kainos ar kito punkto, todėl teiginys, kad faktinė gyvenamojo namo kaina yra ne 15.000 Eur, kaip nurodyta 2017-07-03 pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau 25.000 Eur, yra ne tik nepagrįstas, bet ir prieštaraujantis teisės normoms. Nesutinka, kad sandorio kainos dydį patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašas, liudytojų parodymai. Sutartis yra notaro patvirtintas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį paneigti liudytojų parodymais ne tik negalima, bet ir draudžiama, be to, liudytojai nematė pinigų perdavimo fakto. Nesutinka, kad trūkumų šalinimo kaštai nėra esminis bylos nagrinėjimo klausimas.
  11. Apeliantė, siekdama prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą, privalėjo įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė nurodė, kad vartoja medikamentus, kuriems yra alergiška ir kurie žaloja jos sveikatą (netoleruojami organizmo) ir dėl netinkamų medikamentų reikalauja žalos atlyginimo. Apeliantė teigė, kad pas psichiatrą lankosi jau 20 metų, todėl jai atsinaujino sena liga - nemiga. Negalėjo motyvuoti, kodėl neturtinę žalą įvertino 600 Eur suma.Teismo išvadų deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai apie apeliantės dvasinius išgyvenimus, sveikatos būklės pablogėjimą ir atsiradusią naktinę nemigą, nepaneigia.
  1. Teisme 2018-05-02 buvo gautas apeliantės prašymas prie civilinės bylos prijungti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus 2018-03-13 mikrobiologinio tyrimo protokolą, nurodant, kad nustatytas didelis mielių ir pelėsių skaičius plovinyje nuo grindų bei pelėsių skaičius ore.

7IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
  2. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju įvertintina, kad ne su apeliaciniu skundu, o tik 2018-05-02 buvo gautas apeliantės prašymas prie civilinės bylos prijungti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus 2018-03-13 mikrobiologinio tyrimo protokolą, nemotyvuojama, kodėl tyrimas buvo atliktas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, kodėl šio rašytinio įrodymo nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė, kuri buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo visas galimybes pirmosios instancijos teismui pateikti visus įrodymus dėl gyvenamojo namo būklės, todėl juos priimti atsisakoma.
  3. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja, pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
  4. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nupirkto gyvenamojo namo kainos sumažinimo dėl pardavimo metu jo paslėptų trūkumų.
  5. Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys – įsipareigojimas perduoti tinkamus daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra,- įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2dalis). Pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų (CK 6.334 str. 1 d.). Reikalavimą sumažinti pirkimo kainą pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą tokiu santykiu, kokiu vertė, kurią turėjo parduodamas daiktas, kai buvo perduodamas, atitinka vertę, kurią tuo pačiu momentu turėtų daiktai, atitinkantys kokybės reikalavimus. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės.
  6. Nagrinėjamu atveju 2017 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi P. K. (pardavėjas) pardavė Z. K. (pirkėjai) 27/100 dalis gyvenamojo namo, ūkinį pastatą, 27/100 dalis kitų kiemo statinių, 541/1289 dalis žemės sklypo, esančius ( - ). Sutartyje nurodyta, kad šis turtas parduodami už bendrą 15.000 Eur kainą, iš jų žemės sklypo kaina yra 7.000 Eur, pastatų kaina - 8.000 Eur. Pirkėjas sumokėjo pardavėjui 1.5000 Eur prieš pasirašant šią sutartį ir šalys yra pilnai atsiskaičiusios (sutarties 4.1 punktas). Sutarties 6.1.1, 6.1.6 punktais atsakovas garantavo, kad parduodamų daiktų kokybė atitinka šios sutarties sąlygas, mokamą kainą, daiktai tinkami naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių daiktų negalima būtų naudoti pagal tiesioginę paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų pirkęs arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad tokios būklės gyvenamasis namas galėjo būti parduodamas už ne didesnę kaip 15.000 Eur sumą, tačiau realiai buvo sumokėta 25.000 Eur suma, kuri atitinkamai ir turėtų būti mažinama 10.000 Eur suma, t.y. iki 15.000 Eur sumos. Tokiu būdu pripažintina, kad apeliantė neginčija, jog įsigytas nekilnojamasis turtas vertintinas 15.000 Eur suma, ši kaina atitinka nusipirkto namo kokybę, ką patvirtina ir jos pačios iniciatyva pateikta UAB „Verslavita“ 2017 m. gruodžio 19 d. konsultacija. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad 5.000 Eur gyvenamojo namo su žeme pirkimo-pardavimo kaina prieštarautų bet kokiems protingumo kriterijams ir būtų nereali, sutinka, kad už nekilnojamąjį turtą mokama kaina turėtų būti 15.000 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esminė nustatinėtina aplinkybė yra realiai ieškovės sumokėta už namą su žemę kaina, ar turtas, kurį ieškovė vertina 15.000 Eur suma, įsigytas už notarinėje sutartyje nustatytą 15.000 Eur sumą, ar už 25.000 Eur sumą.
  7. Apeliantė nurodo, kad jos teiginius dėl sandorio kainos dydžio patvirtina banko sąskaitos išrašas, liudytojų S. K. bei O. M., V. V. parodymai. Nurodo, kad ieškovei dukra S. K. 2017-05-23 pervedė 3.000 Eur ir tą pačią dieną ieškovė išgrynino 2.000 Eur, kuriais atsiskaitė su P. K., sumokėdama avansinę įmoką už perkamą dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo dalį. 2017-06-16 Z. K. gavo 32.000 Eur sumą už jos pačios parduotą gyvenamojo namo dalį tame pačiame Rožyno rajone ir kurių ieškovė išsigrynino bendrą 7.000 Eur sumą 2017-06-27, 2017-06-28, 2017-06-29, 2017-07-03, skirtą atsiskaitymui su atsakovu. 2017-07-03 ieškovė atliko mokėjimo pavedimą atsakovui iš viso 15.000 Eur. Pirmosios intancijos teismas sprendė, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių 25.000 Eur sumokėjimą atsakovui, byloje nėra, o banko išraše grynųjų pinigų nuėmimo operacijas nuo Z. K. sąskaitos teismas laikė nepakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsiskaitymą pagal notarinį sandorį.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. liepos 3 d. notariškai patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje bendra nekilnojamųjų daiktų kaina nurodyta 15.000 Eur, sutartis ar jos dalis nenuginčyta ir galiojanti. Z. K. sąskaitos išraše nurodyta, kad 2017-07-03 mokėjimo pavedimu už namo pirkimą adresu ( - ), į P. K. sąskaitą pervesta 15.000 Eur (9-10 b.l.). Nors ieškovė teigė, kad be minėtos sumos 2017-05-23 atsakovui buvo sumokėtas 2.000 Eur avansas, 2017-06-16 – 1.000 Eur avansas, o prieš pasirašant sutartį 2017-07-03 atsakovui buvo sumokėta grynais pinigais 7.000 Eur sandorio kainos, tačiau atsakovas to nepripažįsta ir nėra rašytinių įrodymų, patviartinančių nurodytų sumų sumokėjimą atsakovui. Tai, kad ieškovė išgrynino jos nurodytas sumas, nepatvirtina, kad jos buvo perduotos atsakovui.
  9. Apeliantės teigimu liudytoja S. K. patvirtino, jog ieškovė už gyvenamąjį namą sumokėjo 25.000 Eur, iš jų 10.000 Eur grynais, tačiau šie parodymai buvo duoti ne teismo posėdžio metu, be to, įvertintina, kad ši liudytoja yra ieškovės dukra, todėl jos parodymai vertintini kaip subjektyvūs, palankūs ieškovei. Pastebėtina, kad pagal CPK 192 straipsnio 8 dalį išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Kadangi S. K. yra ieškovės dukra, akivaizdu, kad notaro akivaizdoje duoti bei notaro patvirtinti parodymai negalėtų būti vertinami kaip objektyvūs liudytojo parodymai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tuo, kad aplinkybės, jog liudytoja S. K. gyvena ir dirba Danijoje, savaime sąlygoja tai, kad liudytojos apklausti teismo posėdyje buvo neįmanoma. Todėl pagrįstai šie raštiški paliudijimai buvo vertinami pirmosios instancijos teismo kaip nepatvirtinti jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis ir pagrįstai buvo laikomi kaip nepakankami. Be to, pažymėtina, jog S. K. rašytiniuose parodymuose teigia nemačiusi pinigų perdavimo fakto.
  10. Apeliantė skunde nurodo kad liudytoja O. M. patvirtino faktą, jog atsakovas ieškovei parduotą turtą pardavinėjo už 27.000 Eur, o liudytojas V. V. patvirtino, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą įsigijo už 25.000 Eur. Tačiau šie asmenys nedalyvavo nei šalims sudarant notarinį sandorį, nei pinigų perdavimo metu, todėl tokie liudytojų parodymai negali paneigti notarinėje sutartyje nurodytos nekilnojamojo turto kainos. Pažymėtina, kad Notariato įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta, jog notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais, t y. notaro patvirtinti dokumentai yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys prima facie galią (CPK 197 str. 2 d.). Aplinkybė, kad 2017-05-29 pirkimo- pardavimo sutartiemi ieškovė jai priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo dalį, ( - ), tame pačiame Rožyno rajone pardavė už 40.000 Eur, taip pat nepatvirtina apeliantės teiginio, kad už perkamą nekilnojamąjį turtą jį sumokėjo 25.000 Eur kainą.
  11. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos proceso įstatymo normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.
  12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą įsigijo už 15.000 Eur sumą, kuri norodoma notarinėje pirkimo- pardavimo sutartyje, yra pagrįsta, padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių, įtvirtintų CPK 176–185 straipsniuose.
  13. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos įsigytas nekilnojamasis turtas su ieškinyje nurodomais trūkumais faktiškai yra vertas 15.000 Eur sumos. Byloje nustatyta, kad būtent tokią pinigų sumą ji sumokėjo už perkamą turtą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės interesai būtų buvę pažeisti ir kad būtų pagrindas sumažinti pirkimo kainą, kuri atitiko daikto vertę. Dėl nurodytų aplinkybių nėra tikslinga svarstyti, kokie defektai paaiškėjo po sandorio sudarymo, ar jie gali būti pripažįstami paslėptais trūkumais, kadangi pati apeliantė tokios būklės turtą vertina 15.000 Eur suma.
  14. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
  15. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti ir naikinti nėra pagrindo.
  16. Netenkinus apeliacinio skundo iš ieškovės priteistinos 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti P. K. naudai.

9Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistu.

11Priteisti iš Z. K., asmens kodas ( - ) P. K., asmens kodas ( - ) 500 Eur atstovavimo išlaidas.

Ryšiai