Byla A-756-934-14
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2–8), prašydamas:

51) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 3R-151(AG-131/05-2013);

62) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. TI-47 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2004/LT/16/C/PE/003 „Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ grąžinimo“.

7Pareiškėjas paaiškino, kad pritarus Europos Komisijai 2004 m. gruodžio 21 d. buvo pradėtas įgyvendinti projektas „Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ registracijos Nr. 2004/LT/16//C/PE/003 (toliau – ir Projektas), iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos sanglaudos fondo bei Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis. Projektui įgyvendinti Europos Komisija nusprendė dalį paramos lėšų skirti Utenos regioninio sąvartyno įrengimams ir mobiliai įrangai pirkti, todėl Agentūra, kaip perkančioji organizacija, organizavo viešąjį pirkimą ir vadovaujantis viešojo konkurso rezultatais, sudarė trišales pirkimo sutartis: 2007 m. spalio 3 d. sutartį Nr. 2007/22/A/PT/LT, 2007 m. spalio 3 d. sutartį Nr. 2007/21/A/PT/LT, 2007 m. spalio 3 d. sutartį Nr. 2007/20/A/PT/LT, 2007 m. rugsėjo 18 d. sutartį Nr. 2007/19/A/PT/LT ir 2007 m. rugsėjo 18 d. sutartį Nr. 2007/18/A/PT/LT. Agentūra apmokėjo tiekėjams už sutartimis nustatytus pirkimo objektus visą numatytą pirkinių kainą, o 2013 m. kovo 25 d. raštu Nr. APVA-964 pateikė pareiškėjui 2013 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. T1-47, kuriame nurodė, jog Projekto galutinis paramos gavėjas UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“, vykdydamas minėtas projekto sutartis, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei Bendrojo finansavimo lėšų ir pažeidė 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį, 23 ir 35 straipsnius, todėl projekto vykdytojas (pareiškėjas) per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą turi grąžinti lėšas, kurios buvo pripažintos netinkamomis finansuoti ir išmokėtos kartu su pateiktomis sąskaitomis. Šį Agentūros įsakymą pareiškėjas 2013 m. balandžio 24 d. apskundė Komisijai, kuri 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu skundą atmetė. Pareiškėjo manymu, Komisija neįsigilino į skundo motyvus, iš esmės neanalizavo įrodymų visumos, todėl sprendimą priėmė remdamasi prielaidomis bei formalizuodama pateiktus įrodymus, savo sprendimą pagrindė tik Valstybės kontrolės audito išvadomis, bet neįvertino to, kad Agentūra savo veiksmais akceptavo visas vykdomų sutarčių pozicijas. Visa pagal sutartis nupirkta įranga buvo užpajamuota ir įtraukta į apskaitą kaip bendrovės ilgalaikis turtas sumomis, kurios buvo nustatytos sutartyse ir kurios buvo apmokėtos tiekėjams už įrangą. Taigi, pareiškėjas, vykdydamas Projektą ir sutartis, tinkamai deklaravo išlaidas ir jos visos yra tinkamos finansuoti Sanglaudos fondo lėšomis, nes vadovaujantis 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias iš dalies finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo, 23 straipsnio 1 dalimi, išlaidos, susijusios su įrangos techniniu aptarnavimu ir priežiūra, įskaitant susidėvinčias atsargines dalis garantinio laikotarpio metu, kurių tikslas buvo išvengti galimų įrangos defektų, vertintinos kaip defektinių įsipareigojimų nustatymo išlaidos, o ne įrenginio eksploatavimo išlaidos. Be to, ginčijamame įsakyme, išvadoje ir pranešime apie pažeidimą Agentūra neaiškiai suformulavo, kaip buvo padarytas 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Sutarties objektas yra tiekimas, priežiūra ir aptarnavimas garantinio laikotarpio metu, kurį atlieka tiekėjas, ir jokių atsarginių dalių šiomis sutartimis pareiškėjas nepirko. Sutarčių techninėse specifikacijose atsarginės dalys yra paminėtos kaip tiekėjo prisiimto įsipareigojimo garantiniu laikotarpiu atlikti patiektos įrangos techninį aptarnavimą ir priežiūrą kokybiškas įvykdymas, t. y. kaip priemonė išvengti galimų įrangos defektų, taip pat kaip priemonė tiekėjo vykdomo įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros kainai pagrįsti. Net jei būtų pripažinta, jog ginčo išlaidos nėra tinkamos finansuoti, Agentūra nėra teisi, reikalaudama jas grąžinti iš bendrovės, nes pati Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, atliko minėtos įrangos viešą pirkimą ir į pirkimo dokumentus (pirkimo objektą) įtraukė techninį aptarnavimą, įskaitant susidėvinčias detales, medžiagas ir darbą. Pareiškėjas, kaip užsakovas, pasirašydamas trišales įrangos pirkimo sutartis, sąžiningai buvo įsitikinęs, kad Agentūra tinkamai atliko pirkimą ir nupirko tinkamą finansuoti Sanglaudos fondo lėšomis objektą. Šis įsitikinimas ir teisėti lūkesčiai dar labiau sustiprėjo, kai, gavęs perkamą įrangą ir tiekėjų sąskaitas faktūras, pareiškėjas pateikė Agentūrai mokėjimo prašymus apmokėti tiekėjams pagal pirkimo sutartis ir pateiktas sąskaitas faktūras, o Agentūra informavo raštais, kad pagal pateiktus mokėjimo prašymus tiekėjams apmokėta Sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto lėšomis.

8Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra su skundu nesutiko ir atsiliepimu (IV t., b. l. 1–8) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

9Teigė, kad pareiškėjas neteisingai aiškina teisės aktų nuostatas. Vadovaujantis Reglamento Nr. 16/2003 23 ir 35 straipsniais, 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 1999/44/EB „Dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų“ (toliau – ir Direktyva Nr. 1999/44/EB) 6 straipsnio 1 dalimi, tik garantiniai įsipareigojimai, susiję su defektų šalinimu, yra tinkamos finansuoti išlaidos. Garantiniai įsipareigojimai, susiję su įrenginio eksploatacijos metu per nustatytą tarnavimo laiką natūraliai susidėvinčiomis dalimis ir medžiagomis, remontu, nėra tinkamos finansuoti, nes eksploatuojant įrenginį tai yra susidėvėjusių įrenginio dalių pakeitimo (veiklos) sąnaudos, kurios pagal tipines apskaitos nuostatas nėra kapitalizuojamos, o įtraukiamos į atsargas arba veiklos sąnaudas ir nelaikomos įrangos bandymų išlaidomis. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad tiekėjo teikiamos aptarnavimo paslaugos buvo būtinos siekiant užtikrinti, jog sumontuotas įrenginys funkcionuotų tinkamai ir be defektų, todėl jos turi būti vertinamos kaip defektinių gedimų nustatymo ir šalinimo išlaidos, o ne įrenginio eksploatavimo išlaidos. Iš sutarčių 10.1–10.7 punktų, jų priedų „Techninės specifikacijos“ matyti, kad tiekėjas garantiniu laikotarpiu įsipareigojo šalinti ne tik defektus, tačiau ir atlikti įrangos techninį aptarnavimą (keisti susidėvėjusias detales), o įrangos techninio aptarnavimo darbai neturi nieko bendra su garantiniais įsipareigojimais dėl neatlygintino defektų šalinimo. Techninio aptarnavimo paslaugos teikiamos visiškai neatsižvelgiant, ar yra defektų. Techninio aptarnavimo paslaugų periodiškumas nurodomas tiekėjo pasiūlyme, kuris yra neatskiriama sutarčių dalis, todėl nurodytos paslaugos negali būti laikomos garantinių įsipareigojimų, susijusių su defektų šalinimu, išlaidomis. Vadovaujantis verslo apskaitos standarto Nr. 12 „Ilgalaikis materialusis turtas“ 12 bei 15 punktais, pareiškėjo patirtos išlaidos dėl įrangos aptarnavimo (eksploatavimo) yra priskirtinos veiklos sąnaudoms, kurios nėra ir negali būti laikomos kapitalo sąnaudomis. Pats pareiškėjas skunde pripažįsta, jog patirtos išlaidos buvo nesusijusios su realiai egzistuojančių defektų šalinimu, o skirtos siekiant išvengti galimų įrangos defektų. Pagal Vyriausybės 2005 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Grąžinimo taisyklės) nuostatas būtent projekto vykdytojas turi pareigą grąžinti paramos lėšas, nesvarbu, dėl kokių asmenų (paties projekto vykdytojo, administruojančios ar įgyvendinančios institucijos) veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai. Be to, pareiškėjas klaidingai nurodo, jog Agentūra, kaip perkančioji organizacija, parengė visus pirkimo dokumentus ir techninėse specifikacijose įrašė reikalavimus, kad per garantinį laikotarpį tiekėjas turi teikti visą aptarnavimą. Vadovaujantis Sanglaudos programos įgyvendinimo sutarties dėl užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo tarp Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros ir UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ Nr. 2005/GPG/15 4 straipsniu, galutinis paramos gavėjas, t. y. pareiškėjas, atsako už pirkimo dokumentų techninių specifikacijų bei brėžinių parengimo kontrolę, jų kokybę bei sklandų jų rengimo koordinavimą ir derinimą, techninės užduoties ir techninių parametrų pagrįstumą.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu (IV t., b. l. 83–92) pareiškėjo UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkino: panaikino Komisijos 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 3R-151(AG-131/05-2013) bei Agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. TI-47.

12Teismas nustatė, kad Europos Komisija 2004 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą dėl paramos iš Sanglaudos fondo skyrimo projektui dėl Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo Lietuvos Respublikoje Nr. CCI 2004 LT 16 C PE 003 (Komisijos byla, V t., b. l. 38–45).

13Agentūra (perkančioji organizacija) ir pareiškėjas (užsakovas) pasirašė pirkimo sutartis su tiekėjais: 1) 2007 m. rugsėjo 18 d. su UAB „Oksata“ sutartį Nr. 2007/18/A/PT/LT dėl ratinių frontalinių krautuvų (2 vienetai) pirkimo (kaina 1 643 060 Lt be PVM) (Komisijos byla, I t., b. l. 60–203); 2) su UAB „Baltijos statybinės mašinos“ sutartį Nr. 2007/19/A/PT/LT dėl buldozerio pirkimo (kaina – 450 000 Lt be PVM) (Komisijos byla, II t., b. l. 1–49); 3) 2007 m. spalio 3 d. su UAB „Intrac Lietuva“ sutartį Nr. 2007/20/A/PT/LT dėl atliekų tankintuvo (kompaktoriaus) pirkimo (kaina – 766 900 Lt be PVM) (Komisijos byla, II t., b. l. 50–104); 4) su UAB „Kadikas“ sutartį Nr. 2007/21/A/PT/LT dėl kompostuojamų atliekų smulkintuvų (2 vienetai) pirkimo (kaina 863 700 Lt be PVM) (Komisijos byla, II t., b. l. 105–165); 5) su UAB „Oksata“ sutartį Nr. 2007/22/A/PT/LT dėl sijotuvo-būgninio rėčio pirkimo (kaina – 259 400 Lt be PVM) (Komisijos byla, II t., b. l. 166–210, III t., b. l. 1–139).

14Valstybės kontrolė, 2011 m. vasario 4 d. vykdžiusi Projekto valstybinį auditą, surašė baigiamojo valstybinio audito ataskaitą Nr. FA-P-70-4-1, kurioje pateikė pastabą, kad pareiškėjas, įregistruodamas apskaitoje įsigytą įrangą pagal sutartis, į šio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą įtraukė išlaidas, tiesiogiai nesusijusias su šio turto įsigijimu (pagal sutartį Nr. 2007/18/A/PT/LT įsigijo ratinį frontalinį krautuvą (2 vienetai) su 115 068,68 Lt vertės techninio aptarnavimo ir priežiūros paslauga, įskaitant garantinio laikotarpio metu susidėvinčias atsargines dalis; pagal sutartį Nr. 2007/19/A/PT/LT – buldozerį ir techninio aptarnavimo ir priežiūros paslaugą (19 000 Lt); pagal sutartį Nr. 2007/20/A/PT/LT – atliekų tankintuvą ir 25 200 Lt vertės techninio aptarnavimo paslaugą; pagal sutartį Nr. 2007/21/A/PT/LT – kompostuojamų atliekų smulkintuvą (2 vienetai) ir 27 700 Lt vertės techninio aptarnavimo paslaugą; pagal sutartį Nr. 2007/22/A/PT/LT – sijotuvą-būgninį rėtį ir 16 871,14 Lt vertės techninio aptarnavimo paslaugą) ir visa tai apskaitė kaip vieną ilgalaikio materialiojo turto vienetą. Valstybės kontrolė padarė išvadą, kad pareiškėjas, įregistruodamas apskaitoje įsigytą įrangą, į šio ilgalaikio materialinio turto įsigijimo savikainą nepagrįstai įtraukė išlaidas, nesusijusias su šio turto įsigijimu (IV t., b. l. 54–59, taip pat Komisijos byla, III t., b. l. 148–151).

15Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2013 m. vasario 8 d. raštu Nr. (4(4.79-2409)-5K-1300550)-6K-1301416 Agentūrai, be kita ko, nurodė, jog 2011 m. vasario 4 d. valstybinio audito ataskaitoje dėl Projekto pateiktas pastebėjimas Nr. 12, tačiau informacijos, kad Agentūra būtų nustačiusi pažeidimus ir pripažinusi netinkamomis finansuoti lėšas dėl pastebėjimo Nr. 12, nėra, todėl paprašė atlikti pažeidimų tyrimus ar pateikti išsamius komentarus (Komisijos byla, V t., b. l. 73–77). Agentūros Atliekų projektų skyriaus projektų vadovas 2013 m. vasario 12 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame paprašė užregistruoti ir ištirti nurodytą pažeidimą (Komisijos byla, V t., b. l. 78). Agentūra 2013 m. kovo 21 d. surašė penkis pranešimus apie pažeidimus, kuriuose nurodė, kad remdamasi tarnybiniu pranešimu atliko tyrimus dėl sutarčių Nr. 2007/18/A/PT/LT, Nr. 2007/19/A/PT/LT, Nr. 2007/20/A/PT/LT, Nr. 2007/21/A/PT/LT, Nr. 2007/22/A/PT/LT ir nustatė, kad pareiškėjas, apskaitoje registruodamas projekto įgyvendinimo metu įsigytą įrangą, pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį, 23 ir 35 straipsnius (I t., b. l. 27–36).

16Agentūra 2013 m. kovo 21 d. parengė ir patvirtino penkias išvadas dėl Projekto išlaidų tinkamumo pagal sutartis Nr. 2007/18/A/PT/LT, Nr. 2007/19/A/PT/LT, Nr. 2007/20/A/PT/LT, Nr. 2007/21/A/PT/LT, Nr. 2007/22/A/PT/LT, kuriose, be kita ko, nurodė, kad 2013 m. vasario 8 d. Finansų ministerija raštu Nr. ((4.79-2409)-5K-100550)-6K-1301416 prašė Agentūros atlikti pažeidimų tyrimus dėl Projekto išlaidų tinkamumo pagal sutartis. 2011 m. vasario 4 d. baigiamojo valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-70-4-1 pateiktame pastebėjime dėl Europos Komisijai deklaruotos įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros, įskaitant susidėvinčias atsargines dalis garantinio laikotarpio metu, išlaidų, nurodoma, kad šios išlaidos galimai yra netinkamos finansuoti. Padaryta išvada, kad garantiniai įsipareigojimai, susiję su įrenginio eksploatacijos metu per nustatytą tarnavimo laiką natūraliai susidėvinčiomis dalimis ir medžiagomis, remontu, nėra laikytini tinkamomis finansuoti išlaidomis, nes eksploatuojant įrenginį, tai yra susidėvėjusių įrenginio dalių pakeitimo (veiklos) sąnaudos, kurios pagal tipines apskaitos nuostatas nėra kapitalizuojamos, o traukiamos į atsargas arba veiklos sąnaudas ir nelaikomos įrangos bandymų išlaidomis. Taip pat Agentūra pastebėjo, kad atsarginės dalys pagal savo prasmę bei remiantis Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis laikytinos išlaidomis, kurios bus patiriamos vėlesnėje bendrovės veikloje, todėl nėra tinkamos finansuoti. Dėl šių pažeidimų įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros, įskaitant susidėvinčias atsargines dalis garantiniu laikotarpiu, išlaidų suma pripažinta netinkamomis finansuoti lėšomis ir turi būti grąžinta į Lietuvos Respublikos biudžetą (I t., b. l. 17–26).

17Agentūros direktorius 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. T1-47, vadovaudamasis Grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktu bei siekdamas susigrąžinti neteisėtai sumokėtas lėšas, nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas Projekto sutartis, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei Bendrojo finansavimo lėšų ir pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį, 23 ir 35 straipsnius. Agentūros direktorius nurodė pareiškėjui per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų sumą: pagal sutartį Nr. 2007/22/A/PT/LT – 16 871,14 Lt ir 3 036,81 Lt PVM dalį; pagal sutartį Nr. 2007/21/A/PT/LT –27 700 Lt ir 4 986 Lt PVM dalį; pagal sutartį Nr. 2007/20/A/PT/LT – 25 200 Lt ir 4 536 Lt PVM dalį; pagal sutartį Nr. 2007/19/A/PT/LT – 19 000 Lt ir 3 420 Lt PVM dalį; pagal sutartį Nr. 2007/18/A/PT/LT – 115 068,68 Lt ir 20 712,36 Lt PVM dalį, kurios buvo išmokėtos kartu su pateiktomis sąskaitomis (I t., b. l. 15–16). 2013 m. kovo 25 d. raštu Nr. APVA-964 Agentūra informavo pareiškėją apie atliktų sutarčių pažeidimų tyrimus ir nustatytas bei išvardytas netinkamas finansuoti ir grąžintinas lėšų sumas bei nurodė per 2013 m. kovo 21 d. įsakyme nustatytą terminą pervesti į Agentūros sąskaitą nurodytas sumas (IV t., b. l. 34–35). Nesutikdamas su Agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, I t., b. l. 1–14). Išnagrinėjusi skundą, Komisija 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 3R-151(AG-131/05-2013) jo netenkino (I t., b. l. 11–14).

18Teismas pažymėjo, kad ginčas tarp pareiškėjo ir Agentūros kilo dėl to, kad pareiškėjas apskaitoje, registruodamas Projekto vykdymo metu įsigytą įrangą, į šio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą nepagrįstai įtraukė įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad tiekėjo teikiamos aptarnavimo paslaugos buvo būtinos siekiant užtikrinti, jog sumontuotas įrenginys funkcionuotų tinkamai ir be defektų, todėl jos turi būti vertinamos kaip defektinių gedimų nustatymo ir šalinimo išlaidos, o ne įrenginio eksploatavimo išlaidos.

19Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, skirtos pirkti ar statyti įrenginius ir įrangą, kurie turi būti įrengti ir sumontuoti projekte naudoti nuolat, yra tinkamos, jeigu jos įtrauktos į už įgyvendinimą atsakingos įstaigos ilgalaikio naudojimo įrangos aprašą ir pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis (1 d.). Remiantis 35 straipsnio 1 dalimi, projekto arba projektų grupės veiklos sąnaudos nėra tinkamos.

201995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 „D 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, pažeidimu laikomas bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmu ar neveikimu, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas. Apsaugos reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykdžius bet kokį pažeidimą neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas; visiškai arba iš dalies nusavinant užstatą, kuris buvo pateiktas kartu su paskirtos sumos prašymu arba tada, kai buvo gautas išankstinis mokėjimas. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje nustatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis. Pagal Apsaugos reglamento Nr. 2988/95 5 straipsnį, padarius tyčinius pažeidimus arba pažeidimus dėl aplaidumo gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos: administracinė bauda; reikalavimas sumokėti didesnę sumą negu neteisėtai gautos arba vengiamos mokėti sumos, tam tikrais atvejais pridėjus palūkanas; ši papildoma suma nustatoma remiantis konkrečiose taisyklėse nurodytu procentu, bet ji negali būti didesnė, nei yra būtina, kad darytų atgrasančios priemonės poveikį; visiškai ar iš dalies panaikinant Bendrijos taisyklėmis suteiktą naudą, net jeigu ekonominės veiklos vykdytojas neteisėtai pasinaudojo tik dalimi šios naudos; nesuteikiant arba panaikinant naudą tam tikram laikotarpiui po pažeidimo; laikinai panaikinant patvirtintą ar pripažintą teisę dalyvauti Bendrijos pagalbos sistemoje; nusavinant užstatą ar depozitą, pateiktą, kad būtų laikomasi taisyklėse nustatytų sąlygų arba atstatant neteisėtai grąžinto užstato sumą; kitos grynai ekonominės, savo pobūdžiu ir taikymo sritimi lygiavertės nuobaudos, nustatytos atskirų sektorių taisyklėse, kurias priėmė Taryba, atsižvelgdama į atitinkamiems sektoriams keliamus konkrečius reikalavimus ir neviršydama Komisijai Tarybos suteiktų įgaliojimų. Apsaugos reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas (angl. the limitation period for proceedings) – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį.

21Teismas, įvertinęs aptartas teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad yra nustatytas ketverių metų terminas nuo pažeidimo padarymo patraukti fizinius ar juridinius asmenis (Apsaugos reglamento Nr. 2988/95 7 str.) atsakomybėn už Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimą, susijusį su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas. Kitaip tariant, ketverių metų terminas nuo pažeidimo padarymo nustatytas pradėti procedūrai dėl pažeidimo tyrimo. Teismas pažymėjo, kad Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis, t. y. ketverių metų senaties terminas, taikomas ir šio reglamento 5 bei 4 straipsniuose nustatytiems pažeidimams, keliantiems grėsmę Bendrijų finansiniams interesams (žr., pvz., 2004 m. birželio 15 d. sprendimą Herbert Handlbauer GmbH byloje Nr. C-278/02).

22Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas atmetė atsakovo atstovo teismo posėdyje išdėstytą argumentą, kad ketverių metų senaties terminas taikytinas tik skiriant administracines nuobaudas (Apsaugos reglamento 5 str.), kadangi jis taikytinas ir taikant administracines priemones (Apsaugos reglamento 4 str.). Be to, Europos Teisingumo Teismas, nagrinėdamas Apsaugos reglamento 3 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad nesant atskirų Bendrijos sektorių taisyklių, nustatančių trumpesnį terminą, bet ne trumpesnį kaip treji metai, arba ilgesnį senaties terminą įtvirtinančių nacionalinių teisės aktų, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis valstybėse narėse yra taikoma tiesiogiai (žr., pvz., 2004 m. birželio 24 d. sprendimą Herbert Handlbauer GmbH byloje C-278/02, 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą sujungtose bylose C‑201/10 ir C‑202/10 Ze Fu Fleischhandel GmbH (C‑201/10) ir Vion Trading GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas (C‑202/10) ir kt.). Nei 1994 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1164/94, įsteigiančiame Sanglaudos fondą, nei 1994 m. liepos 26 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1831/94 dėl pažeidimų ir su Sanglaudos fondo finansavimu ir šios srities informacinės sistemos organizavimu susijusių neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo, nei kiti paramos iš Sanglaudos fondo suteikimo tvarką reglamentuojantys Bendrijos teisės aktai nenustato trumpesnio (bet ne trumpesnio kaip treji metai) termino patraukti fizinius ar juridinius asmenis atsakomybėn už Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimą. Grąžinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, taip pat nėra nustatytas terminas, per kurį prieš asmenį turi būti pradėta administracinė procedūra dėl lėšų susigrąžinimo.

23Nustačius, kad nėra Bendrijos taisyklių, nustatančių trumpesnį terminą, bet ne trumpesnį kaip treji metai, ir ilgesnį senaties terminą įtvirtinančių nacionalinių teisės aktų, šioje byloje Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis taikoma tiesiogiai. Taigi šiuo atveju taikytinas ketverių metų nuo pažeidimo padarymo senaties terminas patraukti pareiškėją atsakomybėn, t. y. pradėti procedūras dėl administracinių priemonių (paramos susigrąžinimo) taikymo.

24Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje OKS Nr. 00948 (Komisijos byla, I t., b. l. 44) užpajamavo ir apskaitė pagal 2007 m. spalio 3 d. sutartį Nr. 2007/22/A/PT/LT įsigytą įrangą – sijotuvą-būgninį rėtį „Komptech Joker HFCIV“ kaip ilgalaikį turtą (bendra vertė 259 400,00 Lt) ir į įsigijimo savikainą įtraukė techninio aptarnavimo ir priežiūros, įskaitant susidėvinčias atsargines dalis garantiniu laikotarpiu, išlaidas. Pareiškėjas į pagal 2007 m. spalio 3 d. sutartį Nr. 2007/21/A/PT/LT įsigytos įrangos – kompostuojamų atliekų smulkintuvo „Husmann HFG IV“ (2 vienetus) – įsigijimo savikainą 2008 m. vasario 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje KAD Nr. 800347 (Komisijos byla, I t., b. l. 45) įtraukė šios įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros, įskaitant susidėvinčias atsargines dalis garantiniu laikotarpiu, išlaidas (27 700 Lt) (Komisijos byla, II t., b. l. 122–125). 2008 m. vasario 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje B Nr. 902 (Komisijos byla, I t., b. l. 46) pareiškėjas užpajamavo ir apskaitė pagal 2007 m. spalio 3 d. sutartį Nr. 2007/20/A/PT/LT įsigytą atliekų tankintuvą „BOMAG BC 572 RB-2“ (bendra vertė 766 900 Lt), į įsigijimo savikainą įtraukė šios įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros, įskaitant susidėvinčias atsargines dalis garantiniu laikotarpiu, išlaidas (25 200 Lt) (Komisijos byla, II t., b. l. 76). Į 2007 m. rugsėjo 18 d. sutartimi Nr. 2007/19/A/PT/LT įsigyto buldozerio „Komatsu D51EX-22“ savikainą 2007 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje BSM Nr. 0002293 (Komisijos byla, I t., b. l. 47) pareiškėjas įtraukė ir techninio aptarnavimo bei priežiūros, įskaitant susidėvinčias atsargines dalis garantiniu laikotarpiu, išlaidas (19 000 Lt), užpajamavo ir apskaitė kaip ilgalaikį turtą (bendra vertė 450 000,00 Lt). Pareiškėjas 2007 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje OKS Nr. 00987 užpajamavo ir į apskaitą įtraukė kaip ilgalaikį turtą (bendra vertė 1 643 060,00 Lt) pagal 2007 m. rugsėjo 18 d. sutartį Nr. 2007/18/A/PT/LT įsigytą ratinį frontalinį krautuvą (2 vienetus), į kurio savikainą įtraukė techninio aptarnavimo bei priežiūros, įskaitant susidėvinčias atsargines dalis garantiniu laikotarpiu, išlaidas (Komisijos byla, I t., b. l. 78–80, 94–97).

25Iš esmės byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Agentūrai pateiktose apmokėti sąskaitose faktūrose techninio aptarnavimo ir priežiūros darbus, įskaitant susidėvinčias atsargines dalis garantiniu laikotarpiu, įskaičiavo į bendrą įrangos kainą. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir nurodyta bylos medžiaga (Komisijos byla, I t., b. l. 44–48, 78–80, 94–97, II t., b. l. 76, 122–125 ir kt.). Taigi šiuo atveju pažeidimas pasireiškė tuo, kad sąskaitose faktūrose techninio aptarnavimo ir priežiūros darbai, įskaitant susidėvinčias atsargines dalis garantiniu laikotarpiu, įskaičiuoti į bendrą įrangos kainą ir įsigytas turtas užpajamuotas kaip ilgalaikis. Kaip nustatyta, PVM sąskaitos faktūros surašytos 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. vasario 22 d., 2008 m. vasario 4 d., 2007 m. lapkričio 10 d., 2007 m. gruodžio 22 d., sutartys dėl aptartos įrangos įsigijimo sudarytos 2007 m. spalio 3 d. ir 2007 m. rugsėjo 18 d. 2008 m. vasario 22 d. pagal Projektą buvo baigta įsigyti iš dalies iš Europos Sanglaudos fondo lėšų finansuojama įranga. Kaip nustatyta iš Agentūros pareiškėjui išsiųstų 2013 m. kovo 21 d. pranešimų apie pažeidimą (I t., b. l. 27–36), grafose „Data, kada gauta informacija apie pažeidimą“ nurodoma 2013 m. vasario 12 d., t. y. kai buvo pateiktas Agentūros Atliekų projektų skyriaus projektų vadovo 2013 m. vasario 12 d. tarnybinis pranešimas (Komisijos byla, V t., b. l. 78), o grafose „Pažeidimo nustatymo data“ nurodoma 2013 m. kovo 1 d.

26Finansų ministerija 2013 m. vasario 8 d. raštu Nr. (4(4.79-2409)-5K-1300550)-6K-1301416 Agentūrai, be kita ko, nurodė, jog 2011 m. vasario 4 d. valstybinio audito ataskaitoje dėl Projekto pateiktas pastebėjimas Nr. 12, tačiau informacijos, kad Agentūra būtų nustačiusi pažeidimus ir pripažinusi netinkamomis finansuoti lėšas dėl pastebėjimo Nr. 12, nėra, todėl paprašė atlikti pažeidimų tyrimus ar pateikti išsamius komentarus (Komisijos byla, V t., b. l. 73–77). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimas pradėtas tirti, kai Agentūros Atliekų projektų skyriaus projektų vadovas 2013 m. vasario 12 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriuo paprašė užregistruoti ir ištirti nurodytą pažeidimą (Komisijos byla, V t., b. l. 78), o baigtas tirti ir pareiškėjas atsakomybėn patrauktas 2013 m. kovo 21 d., kai buvo surašyti pranešimai apie pažeidimus, išvados bei priimtas ginčijamas įsakymas.

27Apibendrinus išdėstytą, vadovaujantis Apsaugos reglamento nuostatomis, darytina išvada, kad buvo pažeistas ketverių metų nuo pažeidimo padarymo senaties terminas patraukti pareiškėją UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsakomybėn už Bendrijos teisės aktų pažeidimą ir taikyti jam administracines priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui išsiųstuose 2013 m. kovo 21 d. pranešimuose apie pažeidimą (I t., b. l. 27–36) nurodytos pažeidimo padarymo datos – sutarčių sudarymo bei sutartyse nustatytų užduočių atlikimo (sutartyse nustatyta, kad užduotys turi būti atliktos per 4 mėnesius nuo jos vykdymo pradžios) datos, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d. (2008 m. sausio 18 d.) ir 2007 m. spalio 3 d. (2008 m. vasario 3 d.). Taigi, pati Agentūra nurodo dar ankstesnę pažeidimų padarymo datą, todėl tai dar kartą patvirtina, kad ketverių metų terminas nuo pažeidimo padarymo patraukti atsakomybėn praleistas.

28Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad atsižvelgiant į Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslą, dėl kurio Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, jog ketverių ar net trejų metų senaties terminas pats savaime yra pakankamai ilgas, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų patraukti atsakomybėn asmenis už pažeidimus, keliančius grėsmę šiems finansiniams interesams ir dėl kurių gali būti imamasi tokių priemonių, kaip antai neteisėtai gautos naudos susigrąžinimas (žr. 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą sujungtose bylose C‑201/10 ir C‑202/10 Ze Fu Fleischhandel GmbH (C‑201/10), Vion Trading GmbH (C‑202/10) prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas). Pagal Reglamento Nr. 1164/94 2 straipsnį, kad būtų užtikrintas sėkmingas Sanglaudos fondo finansuojamų projektų vykdymas, valstybės narės imasi būtinų priemonių: reguliariai tikrinti, ar Bendrijos finansuojama veikla tinkamai vykdoma, užkirsti kelią pažeidimams ir imtis priemonių jų išvengti, susigrąžinti visas sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad valstybės institucijos per nustatytą pakankamai ilgą laiką nesiėmė priemonių ir praleido terminą patraukti pareiškėją atsakomybėn.

29Vienas pagrindinių teisės principų nustato, kad iš neteisės neatsiranda teisė (ex injuria non oritur jus). Taigi atsakovui neteisėtai, t. y. praėjus nustatytam terminui, patraukus atsakomybėn pareiškėją, negali būti laikomas teisėtu ir Agentūros 2013 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. TI-47 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2004/LT/16/C/PE/003 „Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ grąžinimo“, todėl jis naikintinas. Komisija 2013 m. gegužės 6 d. sprendime Nr. 3R-151(AG-131/05-2013) neįvertino aplinkybių dėl senaties termino, todėl nepagrįstai Agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. TI-47 pripažino pagrįstu, todėl Komisijos sprendimas taip pat naikintinas.

30III.

31Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 97–108) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti. Be to, apeliantas prašo į bylą įtraukti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, kuri pateiktų specialistų išvadas dėl lėšų, įgyvendinant Projektą 2004/LT/16/C/PE/003, tinkamumo finansuoti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

321. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pradėjo formuoti ydingą praktiką dėl senaties termino taikymo ir jo pradžios momento nustatymo: nepagrįsta daugiametėje programoje (projekte) senaties terminą pradėti skaičiuoti dar tęsiantis ir įgyvendinant šią programą (projektą) ir konstatuoti, jog jis yra pasibaigęs dar nebaigus jo vykdyti (nesant teisės aktų numatyto patikrinimo). Remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 12 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-736/2013), valstybė turi pareigą susigrąžinti pinigų sumas, kurios buvo išmokėtos ne už realiai padarytas išlaidas, t. y. netinkamas finansuoti išlaidas. Ši valstybės pareiga nėra ribojama laike. Be to, ūkio subjektai, kuriems paramos lėšos yra išmokamos neteisėtai, negali įgyti teisėtų lūkesčių, jog šios lėšos nebus susigrąžintos.

332. Reglamentas Nr. 2988/95 ginčo teisiniams santykiams išvis netaikomas, nes Sanglaudos fondo lėšų pripažinimą tinkamomis finansuoti ir jų susigrąžinimą reguliuoja specialūs teisės aktai, kurie įtvirtina valstybės institucijų pareigą net ir po lėšų išmokėjimo, paaiškėjus apie pažeidimą, susigrąžinti nepagrįstai pareiškėjo gautas lėšas (1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94, Komisijos reglamentas Nr. 16/2003, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 1026 „Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje“, Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. 1K-307 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklių tvirtinimo“). Be to, tai, kad Apsaugos reglamentas Nr. 2988/95 negali būti taikomas ginčo teisiniams santykiams (ir Sanglaudos fondo lėšoms), patvirtina faktas, jog Reglamentas Nr. 1164/94 – pagrindinis dokumentas, reguliuojantis Sanglaudos fondo veiklą ir jo teikiamą finansinę paramą, yra priimtas ir įsigaliojo dar iki Apsaugos reglamento Nr. 2988/95.

343. Reglamentas Nr. 2988/95 yra skirtas reglamentuoti kitiems teisiniams santykiams (sankcijų taikymui) nei yra susiklostę nagrinėjamoje situacijoje (Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų gražinimas). Skundžiamu įsakymu galutiniam paramos gavėjui jokios sankcijos nebuvo taikomos, nes buvo tiesiog susigrąžinamos Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšos. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakingos įstaigos ir institucijos visus bet kurio projekto išlaidų patvirtinamuosius dokumentus, skirtus Komisijai teikti, saugo trejus metus po projekto paskutinio mokėjimo dienos, t. y. 3 metus po galutinio mokėjimo paraiškos apmokėjimo (Reglamento Nr. 1164/94 12 straipsnio 3 dalis).

354. Europos Teisingumo Teismo praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra suformuluota kitokio pobūdžio bylose (dėl eksporto grąžinamųjų išmokų, o ne Sanglaudos fondo lėšų), todėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma.

365. Jeigu teismas nuspręstų, jog Apsaugos reglamentas Nr. 2988/95 yra taikytinas, tokiu atveju ketverių metų senaties terminas nėra pasibaigęs, nes Projektas yra daugiametis, jis dar nėra užbaigtas (nėra parengta ir Europos Komisijai pateikta galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita, kuri būtina pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 111 punktą), o Apsaugos reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, jog vykdant daugiametes programas senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa.

376. Galutinis paramos gavėjas, t. y. pareiškėjas, privalo užtikrinti, kad Europos Sąjungos, įskaitant Sanglaudos fondo, lėšos būtų įsisavintos laikantis teisės aktų reikalavimų ir būtent pareiškėjui tenka atsakomybė, jeigu yra padaromi pažeidimai.

38Pareiškėjas UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (IV t., b. l. 113–117) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

39Pareiškėjo manymu, apelianto teiginiai prieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms, t. y. Apsaugos reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 daliai bei 3 straipsnio 1 daliai, pagal kurias minėtas reglamentas nustato taisykles, susijusias su patikrinimais, administracinėmis priemonėmis bei nuobaudomis už Bendrijos teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjas palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, jog ginčo piniginės lėšos sumokėtos tiekėjams pagal sutartyse nurodytą pirkimo objektą yra tinkamos finansuoti lėšos ir kad, jeigu pažeidimas visgi buvo padarytas, už jį atsakinga Agentūra.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41IV.

42Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. TI-47 bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 3R-151(AG-131/05-2013 teisėtumo bei pagrįstumo.

43Iš bylos duomenų nustatyta, kad projektui „Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2004/LT/16/C/PE/003 Europos Komisija 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. K(2004) 5606 iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų skyrė paramą (Komisijos byla, I t., b. l. 38–45). Šiame sprendime nurodyta, jog projekto įgyvendinimo išlaidos yra tinkamos paramai iš fondo gauti iki 2009 m. gruodžio 31 d. Europos Komisijos 2010 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. K(2010)1367 Projekto pabaigos terminas pratęstas iki 2010 m. vasario 28 d. (Komisijos byla, I t., b. l. 46–50). Vykdant Projektą, Agentūra (perkančioji organizacija) bei pareiškėjas (užsakovas) pasirašė pirkimo sutartis su tiekėjais: 2007 m. rugsėjo 18 d. su UAB „Oksata“ sutartį Nr. 2007/18/A/PT/LT dėl ratinių frontalinių krautuvų pirkimo (Komisijos byla, I t., b. l. 60–203); su UAB „Baltijos statybinės mašinos“ sutartį Nr. 2007/19/A/PT/LT dėl buldozerio pirkimo (Komisijos byla, II t., b. l. 1–49); 2007 m. spalio 3 d. su UAB „Intrac Lietuva“ sutartį Nr. 2007/20/A/PT/LT dėl atliekų tankintuvo (kompaktoriaus) pirkimo (Komisijos byla, II t., b. l. 50–104); su UAB „Kadikas“ sutartį Nr. 2007/21/A/PT/LT dėl kompostuojamų atliekų smulkintuvų pirkimo (Komisijos byla, II t., b. l. 105–165) ir su UAB „Oksata“ sutartį Nr. 2007/22/A/PT/LT dėl sijotuvo-būgninio rėčio pirkimo (Komisijos byla, II t., b. l. 166–210, III t., b. l. 1–139).

44Valstybės kontrolė, 2011 m. vasario 4 d. vykdžiusi Projekto valstybinį auditą, surašė baigiamojo valstybinio audito ataskaitą Nr. FA-P-70-4-1, kurioje pateikė pastabą, kad UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“, įregistruodamas apskaitoje įsigytą įrangą pagal minėtas sutartis, į šio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą įtraukė išlaidas, tiesiogiai nesusijusias su šio turto įsigijimu, t. y. išlaidas techniniam įrangos aptarnavimui (IV t., b. l. 54–59, taip pat Komisijos byla, III t., b. l. 148–151). Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2013 m. vasario 8 d. raštu Nr. (4(4.79-2409)-5K-1300550)-6K-1301416, adresuotu Agentūrai, nurodė, jog 2011 m. vasario 4 d. valstybinio audito ataskaitoje dėl Projekto pateiktas pastebėjimas Nr. 12, tačiau informacijos, kad Agentūra būtų nustačiusi pažeidimus ir pripažinusi netinkamomis finansuoti lėšas dėl pastebėjimo Nr. 12, nėra, todėl Finansų ministerija prašo atlikti pažeidimų tyrimus ar pateikti išsamius komentarus (Komisijos byla, V t., b. l. 73–77). Agentūros Atliekų projektų skyriaus projektų vadovas 2013 m. vasario 12 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame paprašė užregistruoti ir ištirti nurodytą pažeidimą (Komisijos byla, V t., b. l. 78). Agentūra 2013 m. kovo 21 d. surašė penkis pranešimus apie pažeidimus (dėl sutarčių Nr. 2007/18/A/PT/LT, Nr. 2007/19/A/PT/LT, Nr. 2007/20/A/PT/LT, Nr. 2007/21/A/PT/LT, Nr. 2007/22/A/PT/LT) ir 2013 m. kovo 21 d. parengė bei patvirtino penkias išvadas dėl Projekto išlaidų pagal minėtas sutartis tinkamumo. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. TI-47 pareiškėjas UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo įpareigotas per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų sumas: pagal sutartį Nr. 2007/22/A/PT/LT – 16 871, 14 Lt (ir 3 036,81 Lt PVM), pagal sutartį Nr. 2007/21/A/PT/LT – 27 700 Lt (ir 4 986 Lt PVM), pagal sutartį Nr. 2007/20/A/PT/LT – 25 200 Lt (ir 4 536 Lt PVM), pagal sutartį Nr. 2007/19/A/PT/LT – 19 000 Lt (ir 3 420 Lt PVM), pagal sutartį Nr. 2007/18/A/PT/LT – 115 068,68 Lt (ir 20 712,36 Lt PVM). Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 3R-151(AG-131/05-2013) nustatė, kad Agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. TI-47 yra pagrįstas, todėl pareiškėjo skundo netenkino (Komisijos byla V t., b. l. 85–92).

45Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkino ir panaikino Komisijos 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 3R-151(AG-131/05-2013) bei Agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. TI-47. Pirmosios instancijos teismas minėtą sprendimą priėmė konstatavęs, jog atsakovas pažeidė Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą ketverių metų senaties terminą, skaičiuojamą nuo pažeidimo padarymo, patraukti pareiškėją atsakomybėn, t. y. pradėti procedūras dėl administracinių priemonių (paramos susigrąžinimo) taikymo, todėl atsakovui neteisėtai, t. y. praėjus nustatytam terminui, patraukus atsakomybėn pareiškėją, negali būti laikomas teisėtu ir Agentūros 2013 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. TI-47.

46Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

47Ginčo tarp šalių, kad Projektas iš dalies buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, nėra. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai dėmesį atkreipė į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, kuris nustato bendras taisykles, reglamentuojančias vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus (pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį, „pažeidimas“ apibrėžiamas kaip bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas) (žr., LVAT 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo situacijai nepagrįstai pritaikytas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas ketverių metų senaties terminas pradėti procedūras dėl administracinių priemonių (t. y. paramos iš Sanglaudos fondo lėšų susigrąžinimo) taikymui.

48Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Sanglaudos fondas yra įsteigtas Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1164/994, fondas finansiškai prisideda prie projektų ir gali teikti paramą aplinkos apsaugos projektams, kurie padeda siekti Europos Sąjungos sutartyje nustatytų tikslų aplinkos apsaugos srityje. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/994 nuostatos (11 str. 4 d., 12 str. 1 d.), numato principines taisykles dėl fondo lėšų panaudojimo – mokėjimai turi būti glaudžiai ir skaidriai susiję su projekto įgyvendinimu, tai reiškia, turi būti skirti tik paramos sutartyje numatytoms išlaidoms finansuoti, o valstybės narės turi pareigą reguliariai tikrinti, ar finansuojama veikla tinkamai vykdoma, bei susigrąžinti visas lėšas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo (žr., LVAT 2014 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1338/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog bendrieji minėtos kontrolės principai įtvirtinti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nuostatose (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2011; 2014 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1338/2014). Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnis numato valstybės narės galimybę susigrąžinti neteisėtai sumokėtas sumas per penkerius metus nuo veiksmų užbaigimo. Minėto reglamento 2 straipsnio 3 punkte „veiksmai“ apibrėžiami kaip projektas ar keli projektai, kuriuos pagal stebėsenos komiteto nustatytus kriterijus atrenka atitinkamai veiksmų programai vadovaujanti institucija arba kurie atrenkami jos atsakomybe ir kuriuos įgyvendina vienas ar daugiau paramos gavėjų, sudarydami sąlygas pasiekti prioritetinės krypties, su kuria tas projektas ar keli projektai susiję, tikslus.

49Minėta, kad projekto Nr. 2004/LT/16/C/PE/003 „Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ pabaigos terminas Europos Komisijos 2010 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. K(2010)1367 pratęstas iki 2010 m. vasario 28 d. Todėl, atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje skundžiamas Agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. TI-47 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2004/LT/16/C/PE/003 „Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ grąžinimo“ priimtas nepažeidžiant Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnyje nustatytų terminų.

50Kadangi pirmosios instancijos teismas, pritaikęs Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą ketverių metų senaties terminą, padarė nepagrįstą išvadą, jog Agentūros 2013 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. TI-47 yra neteisėtas ir naikintinas, o dėl bylos esmės nepasisakė, sprendimas naikinamas, o nagrinėjama administracinė byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako ir dėl apelianto prašymo į bylą įtraukti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, kuri pateiktų specialistų išvadas dėl lėšų, įgyvendinant Projektą 2004/LT/16/C/PE/003, tinkamumo finansuoti.

51Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

52Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

53Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į... 5. 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir... 6. 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų... 7. Pareiškėjas paaiškino, kad pritarus Europos Komisijai 2004 m. gruodžio 21... 8. Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra su skundu nesutiko ir... 9. Teigė, kad pareiškėjas neteisingai aiškina teisės aktų nuostatas.... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu... 12. Teismas nustatė, kad Europos Komisija 2004 m. gruodžio 21 d. priėmė 13. Agentūra (perkančioji organizacija) ir pareiškėjas (užsakovas) pasirašė... 14. Valstybės kontrolė, 2011 m. vasario 4 d. vykdžiusi Projekto valstybinį... 15. Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2013 m. vasario 8 d. raštu Nr.... 16. Agentūra 2013 m. kovo 21 d. parengė ir patvirtino penkias... 17. Agentūros direktorius 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr.... 18. Teismas pažymėjo, kad ginčas tarp pareiškėjo ir Agentūros kilo dėl to,... 19. Reglamento Nr. 16/2003 20. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 „D 1 straipsnio 1... 21. Teismas, įvertinęs aptartas teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad... 22. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas atmetė atsakovo atstovo teismo... 23. Nustačius, kad nėra Bendrijos taisyklių, nustatančių trumpesnį terminą,... 24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. lapkričio 23 d. PVM... 25. Iš esmės byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Agentūrai pateiktose... 26. Finansų ministerija 2013 m. vasario 8 d. raštu Nr.... 27. Apibendrinus išdėstytą, vadovaujantis Apsaugos reglamento nuostatomis,... 28. Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad atsižvelgiant į Sąjungos... 29. Vienas pagrindinių teisės principų nustato, kad iš neteisės neatsiranda... 30. III.... 31. Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra apeliaciniu skundu (IV t., b. l.... 32. 1. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pradėjo formuoti... 33. 2. Reglamentas Nr. 2988/95 ginčo teisiniams santykiams išvis netaikomas, nes... 34. 3. Reglamentas Nr. 2988/95 yra skirtas reglamentuoti kitiems teisiniams... 35. 4. Europos Teisingumo Teismo praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos... 36. 5. Jeigu teismas nuspręstų, jog Apsaugos reglamentas Nr. 2988/95 yra... 37. 6. Galutinis paramos gavėjas, t. y. pareiškėjas, privalo užtikrinti, kad... 38. Pareiškėjas UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ su apeliaciniu... 39. Pareiškėjo manymu, apelianto teiginiai prieštarauja galiojančių teisės... 40. Teisėjų kolegija... 41. IV.... 42. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos... 43. Iš bylos duomenų nustatyta, kad projektui „Utenos regiono atliekų tvarkymo... 44. Valstybės kontrolė, 2011 m. vasario 4 d. vykdžiusi Projekto valstybinį... 45. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo... 46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos... 47. Ginčo tarp šalių, kad Projektas iš dalies buvo finansuojamas Europos... 48. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Sanglaudos fondas yra įsteigtas... 49. Minėta, kad projekto Nr. 2004/LT/16/C/PE/003 „Utenos regiono atliekų... 50. Kadangi pirmosios instancijos teismas, pritaikęs Reglamento Nr. 2988/95 3... 51. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 52. Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo... 53. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą... 54. Nutartis neskundžiama....