Byla A-822-314-11

1Lietuvos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant prokurorei Aušrinei Račkauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Rimgaudui Kvikliui,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro skundą atsakovui Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos minsiterijos (Utenos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Miško savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir Vyriausiasis prokuroras) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) direktoriaus 2005-04-01 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-73 (toliau – Projektavimo sąlygų sąvadas) ir Molėtų rajono savivaldybės 2005-11-21 išduotą statybos leidimą Nr. P5-113 (toliau – ir Statybos leidimas) administracinio pastato, esančio Inturkės g. 55, Molėtuose (toliau – ir Administracinis pastatas), mansardos įrengimui. Savo reikalavimus ir nesutikimą su ginčijamais aktais Vyriausiasis prokuroras pagrindė tuo, kad Projektavimo sąlygų sąvadas ir Statybos leidimas priimti pažeidžiant aukštesnės galios teisės normas, todėl yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Vyriausiasis prokuroras paaiškino, kad Aministracinio pastato bendraturčiai yra Miško savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“ (toliau – ir MSK „Aukštaitijos šilas“) ir Lietuvos Respublika, kuriai priklausančią dalį minėto turto patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Utenos RAAD). Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija patalpų, įrengtų Aministracinio pastato mansardoje, nepripažįsta tinkamomis naudoti, nes komisijos narys, atstovaujantis Utenos RAAD, nepasirašo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. Šį sprendimą aplinkos apsaugos institucijos atstovas motyvavo tuo, kad MSK „Aukštaitijos šilas“ Statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant Statybos techninio reglamento 1.07.01:2002 IV skyriaus „Statybos leidimo išdavimo bendroji tvarka“ 15.3 p. reikalavimus. Nepaisant to, kad minėtos patalpos teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintos tinkamomis naudoti, MSK „Aukštaitijos šilas“ jas eksploatuoja neteisėtai. Vyriausiasis prokuroras pažymėjo, jog pagal ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu galiojusią norminę bazę Administracinio pastato rekonstrukcijai Utenos RAAD turėjo duoti sutikimą, tačiau toks sutikimas Savivaldybės administracijai nebuvo pateiktas. Be to, Projektavimo sąlygų sąvadas išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 20 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į Projektavimo sąlygų sąvado tvirtinimo metu galiojusios minėtas nuostatas, Savivaldybės administracijos direktorius privalėjo kreiptis į aplinkos apsaugos instituciją, nes jos planavimo sąlygos yra būtinas projektavimo sąlygų sąvado elementas. Projektavimo sąlygų sąvadas ir Savivaldybės administracijos 2009-05-27 raštas Vilniaus apygardos prokuratūrai patvirtina, kad Savivaldybės administracija į aplinkos apsaugos instituciją nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, nei Projektavimo sąlygų sąvadas, nei Statybos leidimas Administracinio pastato rekonstrukcijai negalėjo būti išduoti, todėl yra naikintini. Teisę kreiptis į teismą Vyriausiasis prokuroras pagrindė tuo, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus išduotas Statybos leidimas prieštarauja jo priėmimo metu ir šiuo metu galiojantiems teisės aktams, o neteisėtai suteikus leidimą rekonstruoti Administracinį pastatą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos teisės įstatymų nustatyta tvarka valdyti, naudoti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, t.y. pažeistas viešasis interesas, kurį ginti yra prokuro pareiga. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo Vyriausiojo prokuroro pareiškimą su pareiškime išdėstytais reikalavimais nesutiko, paaškindama, kad išduoti leidimą statybai nesant aplinkos apsaugos agentūros atstovo pritarimo rekomendavo Savivaldybės Nuolatinė statybos komisija (toliau – ir Nuolatinė statybos komisija). Tokį Nuolatinės statybos komisijos sprendimą lėmė tai, kad buvo prašoma išduoti sąlygų sąvadą mansardos virš esamo pastato įrengimui, o ne naujai statybai. Kadangi sklypui, kuriame buvo numatomas Administracinio pastato mansardos įrengimas, specialiosios naudojimo sąlygos, kurios įpareigotų kreiptis dėl sąlygų išdavimo į Utenos RAAD, nebuvo keliamos, aplinkos apsaugos atstovui Nuolatinėje statybos komisijoje projektas derinimui nebuvo teikiamas. Tuo tarpu, Statybos leidimas buvo išduotas nesant Administracinio pastato bendrasavininkio sutikimo dėl to, kad Administracinio pastato nuosavybės teisės pažymėjime nurodytas tik vienas savininkas – MSK „Aukštaitijos šilas“. Savivaldybės administracija taip pat pabrėžė, kad Vyriausiasis prokuroras akivaizdžiai praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į administracinį teismą, nes apie galimai pažeistą viešąjį interesą Vyriausiasis prokuroras žinojo dar 2009-05-05 (raštas Nr. 7.2-474), tačiau į teismą su pareiškimu kreipėsi tik 2009-11-13. Tretysis suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo Vyriausiojo prokuroro pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašė jį tenkinti. Sutikimą su Vyriausiojo prokuroro pareiškime išdėstytais reikalavimais Inspekcija pagrindė tuo, kad Savivaldybės administracijos direktorius ginčijamus administracinius aktus išdavė neteisėtai. Projektavimo sąlygų sąvadas MSK „Aukštaitijos šilas“ išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Savivaldybės administracijos direktorius, pažeisdamas tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. D1-696 „Dėl Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų 24 punktą, išdavė Statybos leidimą, nors vienas iš komisijos narių, t.y. Molėtų aplinkos apsaugos agentūros atstovas, nepritarė Statybos leidimo išdavimui. Be to, Statybos leidimas MSK „Aukštaitijos šilas“ išduotas neturint Utenos RAAD, kuris valdo rekonstruojamo Administracinio pastato dalį patikėjimo teise, sutikimo, o toks sutikimas buvo būtinas.

9Trečiasis suinteresuotasis asmuo Utenos RAAD atsiliepime į Vyriausiojo prokuroro pareiškimą su pareiškimu sutiko, jį palaikė ir prašė tenkinti, pabrėždamas, kad nesant bendraturčio sutikimo, Projektavimo sąlygų sąvadą ir Statybos leidimą MSK „Aukštaitijos šilas” Savivaldybė išdavė nepagrįstai. Atkreipė dėmesį, kad mansardą, MSK „Aukštaitijos šilas” prašymu, Savivaldybė leido įrengti ne dalyje, o visame bendrai su bendraturčiu Utenos RAAD valdomo pastato stogo plote. Padarė išvadą, jog nesant bendraturčio sutikimo, MSK „Aukštaitijos šilas” iš esmės siekia padidinti ne bendrą, bet individualią nuosavybę, kas reiškia, kad vieno bendraturčio dalis nuosavybėje didėja kito bendraturčio dalies sąskaita, o Statybos leidimu tai buvo leista.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-01 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-73 ir Molėtų rajono savivaldybės 2005-11-21 išduotą statybos leidimą Nr. P5-113 administracinio pastato, esančio Inturkės g. 55, Molėtuose, mansardos įrengimui.

12Teismas nustatė, kad Administracinį pastatą, kurio mansardinio aukšto įrengimui Savivaldybės administracija išdavė ginčijamus Projektavimo sąlygų sąvadą ir Statybos leidimą, bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ pastato) valdo MSK „Aukštaitijos šilas“ (b. l. 27-29) ir Lietuvos valstybė, kuriai priklausančio pastato dalį patikėjimo teise valdo Utenos RAAD (b. l. 30-32). Ginčo dėl šio fakto byloje nėra.

13Teismas nustatė, kad MSK „Aukštaitijos šilas“ 2005-03-15 Savivaldybės administracijai pateikė paraišką projektavimo sąlygų sąvadui mansardos Administraciniame pastate įrengimui gauti (b. l. 72). Paraiškoje nurodytas apytikslis užstatymo plotas – per visą statinio plotą. Projektavimo sąlygų sąvadą Administracinio pastato mansardos įrengimui statytojui MSK „Aukštaitijos šilas“ Savivaldybės administracijos direktorius patvirtino 2005-04-01 (b. l. 36). Projektavimo sąlygų sąvade nustatytas reikalavimas įrengiamo Administracinio pastato mansardinio aukšto projektą derinti Nuolatinėje statybos komisijoje. 2005-09-08 Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus Nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo Utenos apskrities visuomenės sveikatos centro Molėtų filialo atstovas, Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas ir Molėtų rajono vyriausiasis architektas, protokolu Nr. P2-28-1 pritarta mansardinio aukšto statybos leidimo išdavimui (b. l. 37). 2005-11-21 Savivaldybė išdavė MSK „Aukštaitijos šilas“ Statybos leidimą rekonstrukciniams darbams atlikti – Administracinio pastato mansardai įrengti (b. l. 38).

14Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad administracinės patalpos, įrengtos rekonstruoto Administracinio pastato mansardoje, nėra pripažintos tinkamomis naudoti ir MSK „Aukštaitijos šilas“ jomis naudojasi savavališkai. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 113 M nėra įregistruotas (b. l. 18-20), nes vienas iš komisijos narių – atstovaujantis Utenos RAAD, – jo nepasirašo, motyvuodamas tuo, kad Statybos leidimas MSK „Aukštaitijos šilas“ buvo išduotas, pažeidžiant STR 1.07.01:2002 IV skyriaus „Statybos leidimo išdavimo bendroji tvarka“ 15.3 p. reikalavimus (b. l. 21).

15Teismas padarė išvadą, kad Vyriausiojo prokuroro reikalavimas panaikinti Projektavimo sąlygų sąvadą grindžiamas tuo, kad Savivaldybės administracijos direktorius privalėjo kreiptis, bet nesikreipė į aplinkos apsaugos instituciją, kurios planavimo sąlygos yra būtinas planavimo sąlygų sąvado elementas, o reikalavimas panaikinti Statybos leidimą grindžiamas tuo, kad Administracinio pastato mansardinio aukšto įrengimo darbams nebuvo gautas Administracinio pastato bendrasavininko – Utenos RAAD – sutikimas. Aplinkybių, kad išduodant Projektavimo sąlygų sąvadą nebuvo kreiptasi į Utenos RAAD dėl sąlygų projektavimui išdavimo ir, kad Statybos leidimas buvo išduotas, nesant Administracinio pastato bendrasavininko sutikimo, Savivaldybės administracija neneigia. Taigi, byloje ginčo dėl faktų nėra. Šalių pozicijos skiriasi dėl to, ar Savivaldybės administracija teisėtai ir pagrįstai išdavė MSK „Aukštaitijos šilas“ Projektavimo sąlygų sąvadą ir Statybos leidimą, t.y., ar pagrįstai, išduodant Projektavimo sąlygų sąvadą, nebuvo kreiptasi į Utenos RAAD dėl sąlygų projektavimui išdavimo ir, ar teisėtai Statybos leidimas buvo išduotas, nesant Administracinio pastato bendraturčio sutikimo.

16Ginčijamo Projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje statinio projektavimo sąlygų sąvadas buvo apibrėžiamas kaip savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas. Statinio projektavimo sąlygos – privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose (Statybos įstatymo 2 str. 32 d.). Ginčui aktualiu metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 20 straipsnio 3 dalies normos nustatė, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje išvardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, parengti (pagal kompetenciją): inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams; aplinkos apsaugos institucijai; už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektui rengti); už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti); kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų. Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą (Statybos įstatymo 20 str. 5 d.). Išanalizavęs aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi būti taikomos be išlygų. Tai reiškia, kad Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs MSK „Aukštaitijos šilas“ paraišką projektavimo sąlygoms mansardos įrengimui Administraciniame pastate gauti ir kitus dokumentus, privalėjo per 3 dienas pateikti paraiškas minėtoje normoje nurodytoms institucijoms, tame tarpe ir aplinkos apsaugos institucijai, kurios projektavimo sąlygos pagal tuo metu galiojusią Statybos įstatymo redakciją buvo sudėtinė kiekvieno statinio projektavimo sąlygų sąvado dalis.

17Atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus ir į tai, kad Savivaldybės administracija neneigia, jog, išduodant Projektavimo sąlygų sąvadą MSK „Aukštaitijos šilas“, Savivaldybės administracija į Utenos RAAD ar kitą aplinkos apsaugos instituciją dėl sąlygų projektavimui išdavimo nesikreipė, teismas daro išvadą, kad Projektavimo sąlygų sąvadas MSK „Aukštaitijos šilas“ išduotas pažeidžiant imperatyvias tuo metu galiojusio Statybos įstatymo nuostatas, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu galiojęs Statybos įstatymo 12 straipsnis, reglamentuojantis statytojo pareigas ir teises, nustatė, kad statytojas (užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir Civilinis kodeksas) ir kituose įstatymuose (12 str. 3 d.). Statytojas (užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Civilinio kodekso 12 str. 4 d.). Ginčui aktualiu laikotarpiu Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio norma, kurioje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Civilinio kodekso 4.77 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, numatanti bendraturčio teisę savo lėšomis padidinti bendrąjį daiktą ar jo vertę, tačiau ši teisė galėjo būti įgyvendinama, tik turint kitų bendraturčių sutikimą ir laikantis įstatymų nustatytų taisyklių. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustatė, jog norint gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui kartu su prašymu be kitų dokumentų turi būti pateiktas ir statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas tuo atveju, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Pagal STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas” 15.3 punktą, kuris galiojo ir ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas be kitų dokumentų savivaldybės merui arba administracijos subjektui turėjo pateikti ir statinio bendraturčių sutikimą.

18Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos dviejų asmenų – MSK „Aukštaitijos šilas” ir Utenos RAAD – bendrosios dalinės nuosavybės teisės į Administracinį pastatą, kurio mansardinio aukšto įrengimui buvo išduotas Statybos leidimas. Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad mansardą Savivaldybės administracija MSK „Aukštaitijos šilas“ prašymu leido įrengti ne dalyje, o visame bendrai su bendraturčiu – Utenos RAAD – valdomo pastato stogo plote. Todėl teismas, vadovaudamasis Civiliniame kodekse įtvirtintomis bendraturčio teisėmis ir pareigomis (4.75 straipsnio 1 dalis), padarė išvadą, kad MSK „Aukštaitijos šilas“, rekonstruodamas bendrai valdomą pastatą, neturėdamas bendraturčio sutikimo, siekė padidinti ne bendrą, bet individualią nuosavybę, t.y. savavališkai išplėsti valdomą plotą ir jį įteisinti. Esant tokiai situacijai, vieno bendraturčio (MSK „Aukštaitijos šilas“) nuosavybė didėja kito bendraturčio (Lietuvos valstybės, kurios turtą patikėjimo teise valdo Utenos RAAD) dalies sąskaita, šiam dėl to nesutikus, o tai yra neteisėta.

19Teismas yra padaręs išvadą, jog, nepaisant to, kad tuo metu galiojęs Statybos įstatymas numatė pareigą savivaldybės administracijos direktoriui kartu su prašymu be kitų dokumentų pateikti ir statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą tik tuo atveju, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai, nagrinėjamu atveju MSK „Aukštaitijos šilas” kartu su prašymu, be kitų dokumentų, Savivaldybės administracijai privalėjo pateikti Administracinio pastato bendraturčio –Utenos RAAD – sutikimą atlikti pastato rekonstrukcijos darbus. Kadangi Utenos RAAD sutikimas rekonstruoti Administracinį pastatą Savivaldybės administracijai nebuvo pateiktas, teismas pažymėjo, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai, todėl turi būti panaikintas.

20Teismas atmetė Savivaldybės administracijos atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą išdėstytus argumentus, kad Statybos leidimas buvo išduotas nesant Administracinio pastato bendraturčio sutikimo dėl to, jog kreipiantis į Savivaldybę buvo pateiktas Administracinio pastato nuosavybės teisės pažymėjimas, kuriame yra nurodytas tik vienas savininkas – MSK „Aukštaitijos šilas“. Teismas atkreipia dėmesį, kad žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjimas, kuris buvo pateiktas kreipiantis į Savivaldybės administraciją, išduotas 2001-03-16 (b. l. 142-143), kad minėtame pažymėjime yra aiškiai nurodyta, jog MSK „Aukštaitijos šilas“ yra tik patalpos pastate, esančio Inturkės g. 55, Molėtuose, o ne viso pastato savininkas, todėl Savivaldybės administracija, kurią Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas įpareigoja veikti laikantis tarnybinio bendradarbiavimo principo, reiškiančio, kad viešojo administravimo institucijos, rengdamos administracinius aktus, prireikus teikia viena kitai reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą, išduodama Statybos leidimą MSK „Aukštaitijos šilas” po daugiau nei 4 metų, privalėjo pasidomėti, kas tiksliai yra Administracinio pastato savininkai, t.y. su tikslu gauti tokią informaciją privalėjo pateikti užklausą atitinkamai institucijai arba pareikalauti, kad tokią informaciją pateiktų statytojas – MSK „Aukštaitijos šilas“. Nesiėmusi nurodytų veiksmų, Savivaldybės administracija veikė nerūpestingai, ko pasekoje priėmė neteisėtą administracinį aktą.

21Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroras, turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, tačiau įvertinęs suformuotą teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad imperatyvių teisės normų pažeidimas, susijęs su Lietuvos valstybės nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą apribojimu turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl vertintinas kaip viešasis interesas.

22Teismas padarė išvadą, kad 2009-04-24 Utenos apskrities viršininko administracija kreipėsi į Vyriausiąjį prokurorą, prašydama apginti viešąjį interesą, susijusį su Administracinio pastato, esančio Inturkės g. 55, Molėtuose, rekonstrukcija. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai 2009-10-23 nutarimu panaikinus Vilniaus apygardos prokuratūros 2009-06-05 nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, Vyriausiasis prokuroras tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nurodymus, surinko ir įvertino papildomai pateiktus dokumentus, kurie buvo gauti 2009-11-12, bei laiku kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tinkamai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

23Teismas konstatavo, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-01 patvirtintas Projektavimo sąlygų sąvadas ir Savivaldybės Administracinio pastato mansardos įrengimui 2005-11-21 išduotas Statybos leidimas yra priimti pažeidžiant įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nuostatas, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

24III.

25Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija ir tretysis suinteresuotas asmuo Miško savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai savo apeliacinį skundą grindžia keliais argumentais:

261) pirmosios instancijos teismas neištyrė, ar buvo pažeistos aukštesnės galios teisės normos, išduodant Projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, ar statybos valstybinės priežiūros pareigūnai davė tam tikrus nurodymus; apeliantai teigia, jog Utenos apskrities aplinkos apsaugos departamento direktorius nesiėmė veiksmų dėl bendrosios dalinės nuosavybės dydžių nustatymo, taip pat vykstant darbams nei buvęs LR Aplinkos ministras A. Paulauskas, nei šios ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas R. Vygantas nepateikė ir nekėlė jokių reikalavimų;

272) remiasi LR CK 4.77 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį;

283) apeliantų teigimu, šiuo atveju nebuvo pažeistos niekieno teisės ir interesai, o pareiškėjas nepateikė teismui specialistų išvadų apie netinkamumą naudotis patalpomis;

294) Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškime minimi faktai neatspindi viešojo interesų gynimo.

30Taip pat apeliantai reiškia abejonę, jog ši byla pagal teismingumą turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

31Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su apeliantų išsakytais argumentais nesutinka ir teigė, jog jie yra nepagrįsti. Atsiliepime į atsakovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ apeliacinį skundą nurodė:

321) teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė aplinkybės, ar buvo kokie nors statybos valstybinės priežiūros pareigūnų nurodymai, neturi jokios esminės teisinės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą bylą. Taip pat nesutinka su tuo, jog išduodant projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą nebuvo pažeistos Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento nuostatos. Sutinka su teismo išvada, jog šiuo atveju buvo pažeisti Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.77 straipsnio 1d. ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punkto reikalavimai;

332) pabrėžė, jog apeliantai netinkamai remiasi CK 4.77 straipsnio 2 dalimi, nes nuosavybės teisę į padidintą dalį galima įgyti tik tuo atveju, jei ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto;

343) sutinka su teismo išvada, kad projektavimo sąlygų sąvadas Miško savininkų kooperatyvui „Aukštaitijos šilas“ išduotas pažeidžiant imperatyvias LR įstatymo 20 staipsnio 3 dalies normas, taip pat Molėtų savivaldybės administracija į Utenos RAAD ar kitą aplinkos apsaugos instituciją dėl sąlygų projektavimui nesikreipė;

354) kalbant apie netinkamumą naudotis patalpomis, teigia, jog šis argumentas nėra susijęs su pareiškimo dalyku, kadangi procese yra ginčijamas išduotų dokumentų pastato rekonstrukcijai teisėtumas, o ne tinkamumo naudotis patalpomis faktas;

365) pareiškėjas, patvirtindamas viešo intereso gynimą ir teisėtus prokuroro įgaliojimus, remiasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, kuriame įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą, nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Apeliantai atliko statybos darbus be bendraturčio sutikimo, todėl buvo pažeista valstybės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, tuo pačiu pažeistas visuomenės interesas.

37Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras nesutiko su apeliantų prašymu perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą, remiasi LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašo atsakovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

38Tretysis suinteresuotas asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su apeliaciniu skundu ir savo atsiliepimą grindžia ta aplinkybe, jog Molėtų rajono savivaldybė, pažeisdama įstatymus, patalpų rekonstrukcijai išdavė statybos leidimą, nors bendraturčio Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento sutikimo nebuvo, o tai pažeidė STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktą ir nurodo, kad asmuo, norėdamas gauti statybos leidimą privalo gauti statinio bendraturčių sutikimą, todėl prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV.

41Apeliacinis skundas atmestinas.

42Šioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 1 d. patvirtinto projektavimo sąlygų sąvado Nr. P4-73 ir Molėtų rajono savivaldybės 2005 m. lapkričio 21 d. išduoto statybos leidimo Nr. P5-113 administracinio pastato, esančio Inturkės g. 55, Molėtuose, mansardos įrengimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

43Pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad Vyriausiojo prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamą projektavimo sąlygų sąvadą grindžiamas tuo, kad Savivaldybės administracijos direktorius privalėjo kreiptis, bet nesikreipė į aplinkos apsaugos instituciją, kurios planavimo sąlygos yra būtinas planavimo sąlygų sąvado elementas, o reikalavimas panaikinti ginčijamą statybos leidimą grindžiamas tuo, kad administracinio pastato mansardinio aukšto įrengimo darbams nebuvo gautas administracinio pastato bendrasavininko – Utenos RAAD – sutikimas. Apeliaciniame skunde nėra neigiamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad išduodant projektavimo sąlygų sąvadą nebuvo kreiptasi į Utenos RAAD dėl sąlygų projektavimui išdavimo ir kad statybos leidimas buvo išduotas, nesant administracinio pastato bendrasavininko sutikimo.

44Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1924 redakcija) 3 dalies nuostatos nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje išvardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, parengti (pagal kompetenciją): inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams; aplinkos apsaugos institucijai; už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektui rengti); už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti); kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų. Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą (Statybos įstatymo 20 str. 5 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs MSK „Aukštaitijos šilas“ paraišką projektavimo sąlygoms mansardos įrengimui administraciniame pastate gauti ir kitus dokumentus, privalėjo per 3 dienas pateikti paraiškas minėtoje normoje nurodytoms institucijoms, tame tarpe ir aplinkos apsaugos institucijai, kurios projektavimo sąlygos pagal tuo metu galiojusią Statybos įstatymo redakciją buvo sudėtinė kiekvieno statinio projektavimo sąlygų sąvado dalis.

45Statybos įstatyme ir jo pagrindu priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose numatyta statinio bendraturčių interesų apsauga vykdant statybos darbus objektuose, priklausančiuose bendrosios dalinės nuosavybės teise namo patalpų savininkams. Ginčui aktualiu laikotarpiu Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio norma, kurioje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Reikalavimas turėti statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą numatytas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punkte, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8.3 punkte. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis statyboms vykdyti keliamas reikalavimas turėti bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, yra pagrįstas.

46Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė nagrinėjamos bylos aplinkybėmis statybos valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų neturi teisinės reikšmės nustatant, ar ginčijami Projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas yra išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir tuo pačiu neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą bylą. Taip pat nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingi apeliacinio skundo motyvai, kad nebuvo pateikta teismui specialistų išvados apie netinkamumą naudotis patalpomis, neatlikti statybiniai bei projektiniai tyrinėjimai, nepatikslinti architektūriniai sprendiniai bei nekontaktuota su rangovais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pačiame apeliaciniame skunde pripažįstama, kad atsakovas, išduodamas leidimą mansardos įrengimui, nežymiai suklydo. Byloje ginčo nėra nustatytų faktinių aplinkybių, kad Administracinį pastatą, kurio mansardinio aukšto įrengimui Savivaldybės administracija išdavė ginčijamus Projektavimo sąlygų sąvadą ir Statybos leidimą, bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ pastato) valdo MSK „Aukštaitijos šilas“ (b. l. 27-29) ir Lietuvos valstybė, kuriai priklausančio pastato dalį patikėjimo teise valdo Utenos RAAD (b. l. 30-32). Teisę kreiptis į teismą Vyriausiasis prokuroras grindė tuo, kad ginčijami Projektavimo sąlygų sąvadas ir Statybos leidimas prieštarauja teisės aktams, t. y. buvo pažeista Lietuvos Respublikos teisės įstatymų nustatyta tvarka valdyti, naudoti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, pareiškėjas laikėsi nuostatos, kad valstybės turtas buvo netinkamai naudojamas, tuo pažeidžiant viešąjį interesą, kurį ginti yra prokuro pareiga. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad Vyriausiojo prokuroro pateikti argumentai dėl viešojo intereso gynimo yra pagrįsti.

47Patikrinusi bylą kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas 2010 m. kovo 1 d. sprendime ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, remiantis byloje esančiais įrodymais priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir jį naikinti remiantis atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

48Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

49Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

50atsakovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant prokurorei Aušrinei Račkauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir... 9. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Utenos RAAD atsiliepime į Vyriausiojo... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. sprendimu... 12. Teismas nustatė, kad Administracinį pastatą, kurio mansardinio aukšto... 13. Teismas nustatė, kad MSK „Aukštaitijos šilas“ 2005-03-15 Savivaldybės... 14. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad administracinės... 15. Teismas padarė išvadą, kad Vyriausiojo prokuroro reikalavimas panaikinti... 16. Ginčijamo Projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo metu galiojusio Statybos... 17. Atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus ir į tai, kad Savivaldybės... 18. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre... 19. Teismas yra padaręs išvadą, jog, nepaisant to, kad tuo metu galiojęs... 20. Teismas atmetė Savivaldybės administracijos atsiliepime į pareiškėjo... 21. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19... 22. Teismas padarė išvadą, kad 2009-04-24 Utenos apskrities viršininko... 23. Teismas konstatavo, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-01... 24. III.... 25. Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija ir tretysis... 26. 1) pirmosios instancijos teismas neištyrė, ar buvo pažeistos aukštesnės... 27. 2) remiasi LR CK 4.77 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad, jeigu... 28. 3) apeliantų teigimu, šiuo atveju nebuvo pažeistos niekieno teisės ir... 29. 4) Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškime minimi faktai... 30. Taip pat apeliantai reiškia abejonę, jog ši byla pagal teismingumą turėtų... 31. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su apeliantų... 32. 1) teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė aplinkybės, ar buvo... 33. 2) pabrėžė, jog apeliantai netinkamai remiasi CK 4.77 straipsnio 2 dalimi,... 34. 3) sutinka su teismo išvada, kad projektavimo sąlygų sąvadas Miško... 35. 4) kalbant apie netinkamumą naudotis patalpomis, teigia, jog šis argumentas... 36. 5) pareiškėjas, patvirtindamas viešo intereso gynimą ir teisėtus prokuroro... 37. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras nesutiko su apeliantų prašymu... 38. Tretysis suinteresuotas asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV.... 41. Apeliacinis skundas atmestinas.... 42. Šioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Molėtų rajono... 43. Pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad Vyriausiojo prokuroro... 44. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio (2003 m. gruodžio 18 d.... 45. Statybos įstatyme ir jo pagrindu priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose... 46. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė... 47. Patikrinusi bylą kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio... 48. Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o... 49. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 50. atsakovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo... 51. Nutartis neskundžiama....