Byla eI4-1534-426/2020

Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „P. P.“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „P. P.“ (toliau – UAB, pareiškėja, Įstaiga, Bendrovė) skunde prašo pakeisti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 241-293 „Dėl poveikio priemonės taikymo P. P., UAB“ (toliau – Sprendimas, ginčijamas Sprendimas) dalį skirti 27 000 (dvidešimt septynių tūkstančių) Eur baudą už netinkamą klientų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymą, ir vietoj baudos paskirti kitą poveikio priemonę – įspėjimą; netenkinus nurodyto prašymo, paskirti pareiškėjai mažesnę baudą; priteisti 875 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5Skunde nurodo, kad Sprendime atsakovas konstatavo, neva pareiškėjo padarytas pažeidimas „pagal sunkumą ir trukmę yra sunkus, nes pažeidimo neigiama įtaka (žala) teisės norma saugomoms vertybėms yra didelė“ ir nusprendė taikyti pareiškėjai poveikio priemonę – 27 000 Eur dydžio piniginę baudą. Bendrovės manymu, tokios atsakovo išvados nepagrįstos, nemotyvuotos ir neatitinkančios faktiškai susiklosčiusios situacijos.

6Nurodo, kad atsakovas nepaaiškino, kokiais kriterijais remdamasis jis konstatavo, kad padarytas pažeidimas yra sunkus, nors privalėjo tą padaryti. Jis apsiribojo tik formaliu teiginiu, neva pareiškėjos padaryto pažeidimo neigiama įtaka (žala) teisės normų saugomoms vertybėms yra didelė, nors žala ar neigiama įtaka niekam nebuvo padaryta. Tai Sprendime konstatavo ir pats atsakovas. Pareiškėjos nuomone, paskirta poveikio priemonė ir jos dydis prieštarauja proporcingumo, teisingumo ir teisinės valstybės principams bei poveikio priemonės skyrimo pagrindams.

7Pažymi, kad nedelsiant pareiškėja ėmėsi priemonių ir per trumpiausią įmanomą laiką pašalino pažeidimą. Atsakovui 2019 m. rugpjūčio 15 d. pateikė informaciją apie atliekamus veiksmus, kurių ėmėsi, kad nebūtų pažeidžiami Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (toliau – EPEPĮĮ) 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti klientų lėšų apsaugos reikalavimai. Pareiškėja kreipėsi į S. P. AS, prašydama pateikti paaiškinimą apie tai, kaip apsaugomos Bandrovės klientų lėšos, ir pateikė S. P. AS atsakymą. Taip pat informavo, kad uždarė savo sąskaitas JNFX ir atidarė naujas atskiras įvairių valiutų sąskaitas klientų lėšoms laikyti „Net-m Privatbank 1891“ (kredito įstaiga, registruota Vokietijoje). Pareiškėja nurodė, kad ir toliau naudosis AB Šiaulių banko sąskaita, kurioje bus laikomos klientų lėšos eurais, taip pat informavo, kad kreipėsi į draudimo brokerį UADBB „A. B.", kuris ieško tinkamo sprendimo, kaip apdrausti pareiškėjo klientų lėšas.

8Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 27 d. informavo atsakovą, kad nuo 2019 m. trečiojo ketvirčio klientų lėšas laiko nepažeisdama EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, pateikė

9„Net-m Privatbank 1891“ patvirtinimą, kad 27 sąskaitose yra atskirtos ir saugomos pareiškėjo klientų lėšos pagal pastarojo įstatymo reikalavimus;

10Bendrovė atsakovui 2019 m. spalio 10 d pateikė informaciją apie sąskaitų likučius,

112019 m. rugsėjo 30 d. buvusius klientų lėšoms laikyti skirtose sąskaitose. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo

1230 d. klientų lėšas saugojo „Net-m Privatbank 1891“ (653 730 Eur) ir akcinės bendrovės Šiaulių banko (48 894 Eur) atskirosiose sąskaitose, o saugotina klientų lėšų suma sudarė apie 588 000 Eur, t. y. atskirosiose sąskaitose lėšų buvo pakankamai.

13Pareiškėjos manymu, nuo 2019 m. trečiojo ketvirčio klientų lėšas laikė nepažeisdama EPEPĮĮ nuostatų, o padarytas pažeidimas buvo greitai pašalintas pačios Bendrovės aktyviais veiksmais, nepadarė žalos ir nesukėlė neigiamų pasekmių nei pareiškėjo klientams, nei finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. Pasak pareiškėjos, tą pripažino ir atsakovas skundžiamame Sprendime.

14Akcentuoja, kad atsakovas Sprendime konstatavo, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas pažeidimą padarė tyčia arba gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

15Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai jos padarytą pažeidimą pripažino sunkiu ir skyrė už jį net 27 000 Eur baudą, kurios dydis, Bendrovės manymu, yra akivaizdžiai neproporcingas jos padarytam pažeidimui, nesukėlusiam neigiamų pasekmių, nepadariusiam žalos nei asmenims, nei EPEPĮĮ saugomoms vertybėms, nebuvo tyčinis, neatnešė finansinės naudos pareiškėjai, nedelsiant pašalintas. Atsakovo paskirta poveikio priemonė varžo pareiškėją labiau negu reikia poveikio priemonės tikslams pasiekti, kadangi Bendrovė jau atliekamo patikrinimo metu suprato savo veiksmų neteisėtumą, pripažino padariusi pažeidimą, gailėjosi dėl to ir ėmėsi skubių veiksmų jam pašalinti. Pareiškėja tikina, kad būtinybės taikyti poveikio priemonę, kuri savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei, nebuvo.

16Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Atsiliepime paaiškina, kad atlikdamas Įstaigos dokumentinę priežiūrą, kurios metu analizuojama Lietuvos banko turima informacija ir atliekama prižiūrimo finansų rinkos dalyvio stebėsena, be kitų pažeidimų, nurodytų Sprendime, nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. kovo 31 d. ir 2019 m. birželio 30 d. duomenimis, netinkamai vykdė klientų lėšų apsaugos reikalavimus, todėl pažeidė EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Bendrovės pateikti 2019 m. rugsėjo 30 d. duomenys, patvirtino, kad ji pažeidimą nutraukė. Dėl EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo atsakovas pareiškėjai paskyrė 27 000 Eur baudą.

18Atsakovas aiškina, kad Įstaigai taikyta poveikio priemonė (bauda) ir jos dydis, jo nuomone, proporcingi nustatytam pažeidimui. Atsiliepime nurodo, kad Bendrovė pažeidė pagrindinį teisės akto reikalavimą, kurio tikslas – užtikrinti elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą, priešingi teisei veiksmai (neveikimas) truko ilgą laiką. Nors ir buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau Įstaigai skyrė baudą, sudarančią mažiau nei trečdalį maksimalaus skirtino baudos dydžio. Lietuvos bankas pabrėžia, kad priimdamas Sprendimą, vadovavosi teisės aktuose nustatytais poveikio priemonių taikymo pagrindais ir tvarka, todėl nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad jai taikyta poveikio priemonė (bauda) yra neproporcinga ir (ar) per didelė.

19Akcentuoja, kad Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, taikomos poveikio priemonės turi būti ne tik proporcingos, bet ir veiksmingos bei atgrasančios. Minėti poveikio priemonių (įskaitant baudą) tikslai – veiksmingumas, proporcingumas ir atgrasomoji galia – yra ypač svarbūs finansų sektoriuje.

20Paaiškina, kad elektroninių pinigų įstaigos nėra indėlių draudimo sistemos dalyvės, todėl iš elektroninių pinigų turėtojų už išleistus elektroninius pinigus gautos lėšos nelaikomos indėlių draudimo objektu.Atsakovas pabrėžia. kad atsižvelgiant į tai, šioms įstaigoms taikomi griežti elektroninių pinigų turėtojų lėšų apsaugos reikalavimai.

21Reikalavimas elektroninių pinigų turėtojų lėšas laikyti atskiroje sąskaitoje, atidarytoje kredito įstaigoje, yra pagrindinis (esminis) elektroninių pinigų įstaigos veiklai keliamas reikalavimas, kuriuo siekiama, kad pastarosioms įstaigoms susidūrus su finansiniais sunkumais ar dėl bet kokių kitų priežasčių elektroninių pinigų turėtojams nekiltų grėsmė prarasti priklausančias lėšas.

22Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėja neginčija, jog nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. birželio 30 d. didžiąją dalį elektroninių pinigų turėtojų lėšų laikė netinkamai ir tik nedidelė dalis saugotinų lėšų (2018 m. rugsėjo 30 d. – 0 proc., 2018 m. gruodžio 31 d. – 0,02 proc., 2019 m. kovo 31 d. – 0,01 proc., 2019 m. birželio 30 d. – 4,3 proc.) buvo tinkamai saugomos kredito įstaigoje (AB Šiaulių banke atidarytoje atskiroje sąskaitoje), o EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą nutraukė (pašalino) tik 2019 m. rugsėjo 30 d.

23Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja ilgą laiką neužtikrino elektroninių pinigų turėtojų lėšų saugumo, nes jas laikė sąskaitose, atidarytose ne kredito įstaigose, todėl nuolat kėlė grėsmę prarasti šias lėšas.

24Lietuvos bankas pabrėžia, kad priimdamas Sprendimą, parinkdamas konkrečią poveikio priemonę (baudą) už Sprendimo aprašomosios dalies 1 punkte nurodytą teisės akto pažeidimą, atsižvelgė į daugelį aplinkybių, kaip tai nustatyta Lietuvos banko įstatymo (toliau – LBĮ) 433 straipsnio 7 dalyje. Nustatydamas konkretų skiriamos baudos dydį, vadovavosi EPEPĮĮ 41 straipsniu, LBĮ 433 straipsnio 10 dalimi ir Baudų apskaičiavimo aprašu.

25Atsakovas pažymi, kad Sprendime atsižvelgė ne tik į tai, kad pareiškėja kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes ir tik po pakartotinio Lietuvos banko kreipimosi pateikė prašomą informaciją, bet ir į tai, kad Įstaiga pripažino pažeidimą ir jį nutraukė (pašalino). Tai pripažino atsakomybę lengvinančia, tačiau ši aplinkybė savaime negali būti pagrindas netaikyti Įstaigai poveikio priemonės.

26Atsakovas pabrėžia, kad Įstaigos teiginys, jog jai už EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą turėjo būti duodami privalomi nurodymai, yra nepagrįstas, nes pagal LBĮ 434 straipsnį, Lietuvos bankas, svarstydamas, ar taikyti įstatymuose nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdamas į LBĮ 433 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis arba jeigu turi pagrindą manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones, bet tik tais atvejais, kai nėra LBĮ 433 straipsnio 9 dalyje ar kituose įstatymuose nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 241-293 dalies, kuria nuspręsta skirti pareiškėjai 27 000 Eur baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

29Pareiškėjos ir atsakovo paaiškinimai procesiniuose dokumentuose bei byloje surinkta rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2018 m. spalio 25 d. Lietuvos bankui pateikė Elektroninių pinigų įstaigos balansinę ataskaitą (4001 forma), sudarytą pagal 2018 m. rugsėjo 30 d. duomenis. Iš jos nustatyta, kad pareiškėjos klientų lėšų likutis minėtu laikotarpiu sudarė 201 000 Eur ir buvo nurodytas šios ataskaitos 2.2 straipsnyje kaip klientų lėšos, esančios ne kredito įstaigose, o „Kitų elektroninių pinigų leidėjų ir (arba) mokėjimo paslaugų teikėjų sąskaitose“.

30Pareiškėja 2018 m. lapkričio 6 d. Lietuvos bankui pateikė perlicencijavimo dokumentus, juose nurodė, kad klientų lėšas saugo AB Šiaulių banke. Siekdamas detaliai nustatyti, keliose ir kokių mokėjimo paslaugų teikėjų sąskaitose saugomos Bendrovės klientų lėšos, Lietuvos bankas 2019 m. birželio 14 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas užpildyti informaciją apie sąskaitas ir klientų lėšų jose likučius, buvusius 2018 m. kovo 31 d., 2018 m. birželio 30 d., 2018 m. rugsėjo 30 d., 2018 m. gruodžio 31d. ir 2019m. kovo 31 d. Nurodytą informaciją prašė pateikti iki 2019 m. birželio 28 d.

31Pareiškėja iki nurodytos datos įpareigojimo neįvykdė, todėl atsakovas 2019 m. liepos 24 d. kreipėsi pakartotinai, prašydamas nedelsiant pateikti nurodytą informaciją. Bendrovė užpildytą lentelę pateikė 2019 m. rugsėjo 18 d.

32Lietuvos bankas, įvertinęs pareiškėjos užpildytą lentelę nustatė, kad didžioji dalis jos klientų lėšų buvo saugoma Danijos Karalystėje registruotoje mokėjimo įstaigoje S. P. A/S (toliau – S. P. AS) ir Jungtinėje Karalystėje registruotoje mokėjimo įstaigoje 3NFX Limited (toliau – JNFX) atidarytose sąskaitose.

33Iš pateiktos informacijos atsakovas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. kovo 31 d., 2019 m. birželio 30 d. pareiškėja didžiąją dalį klientų lėšų saugojo netinkamai, t. y. ne kredito įstaigoje atidarytose atskirosiose sąskaitose. Tik nedidelė dalis pareiškėjos klientų lėšų (2018 m. gruodžio 31 d. – 0,02 proc., 2019 m. kovo 31 6. – 0,01 proc., 2019 m. birželio 30 d. – 4,3 proc.) buvo saugoma AB Šiaulių banke atidarytoje atskirojoje sąskaitoje.

342018 m. rugsėjo 30 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. kovo 31 d. ir 2019 m. birželio 30 d. duomenimis, pareiškėja klientų lėšas laikė JNFX ir S. P. AS sąskaitose, todėl nevykdė nustatyto klientų lėšų apsaugos reikalavimo klientų lėšas laikyti atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje), kitos valstybės narės kredito įstaigoje, Lietuvos banke arba kitos valstybės narės centriniame banke.

35Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos bankui pateikė informaciją apie atliekamus veiksmus, kurių ėmėsi, kad nebūtų pažeidžiami EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti klientų lėšų apsaugos reikalavimai. Nurodė, kad kreipėsi į S. P. AS, prašydama pateikti paaiškinimą, kaip apsaugomos pareiškėjos klientų lėšos, ir pateikė S. P. AS atsakymą, kuriame nurodyta, kad buvo įsteigta 2013 m. birželio 27 d. ir vykdo tarptautinius mokėjimus bei atlieka valiutos keitimo operacijas. S. P. AS taip pat informavo, kad yra prižiūrima Danijos Karalystės priežiūros institucijos, jai taikomi klientų lėšų laikymo ir atskyrimo reikalavimai pagal 2015 m. lapkričio 25 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvą 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (PSD2). Atsakyme taip pat nurodė, kad kiekvienam savo klientui atidaro IBAIM ir (ar) BBAIM sąskaitas, kurias naudoja jų mokėjimams vykdyti. S. P. AS savo klientų lėšoms atskirti ir saugoti bankuose korespondentuose turi atidariusi specialiąsias sąskaitas skirtingomis valiutomis. Taip pat nurodė, kad apdraudė savo profesinę civilinę atsakomybę dėl galimų patirti nuostolių, susijusių su jos veikla.

36Pareiškėja taip pat informavo, kad uždarė savo sąskaitas JNFX ir atidarė naujas atskiras įvairių valiutų sąskaitas klientų lėšoms laikyti „Net-m Privatbank 1891“ (kredito įstaiga, registruota Vokietijoje). Nurodė, kad ir toliau naudosis AB Šiaulių banko sąskaita, kurioje bus laikomos klientų lėšos eurai. Informavo, kad kreipėsi į draudimo brokerį UADBB „A. B.", kuris, Bendrovės teigimu, ieško tinkamo sprendimo, kaip apdrausti jos klientų lėšas.

37Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu pateikė papildomą informaciją, nurodė, kad jos pasirinktos bendradarbiavimo schemos, teikiant mokėjimų apdorojimo (angl. acquiring) paslaugas kartu su kitomis licencijuotomis įstaigomis (S. P. AS ir JNFX), yra gana naujos ir buvo panaudotos vykstant sparčiai informacinių technologijų infrastruktūros plėtrai. Minėtų paslaugų teikimo galimybės yra pigesnės, palyginti su kredito įstaigomis, vykdant SWIFT mokėjimus, patrauklesnės įvairių valiutų sąskaitų atidarymo galimybės. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2019 m. trečiojo ketvirčio klientų lėšas laiko nepažeisdama EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikė „Net-m Privatbank 1891“ patvirtinimą, kad 21 sąskaitoje yra atskirtos ir saugomos Bendrovės klientų lėšos pagal EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pareiškėja 2019 m. spalio 22 d. papildomai pateikė informaciją apie sąskaitų likučius, 2019 m. rugsėjo 30 d. buvusius klientų lėšoms laikyti skirtose sąskaitose.

38Atsakovas nustatė, kad pareiškėja klientų lėšas saugojo „Net-m Privatbank 1891“ (653 730 Eur) ir AB Šiaulių banko (48 894 Eur) atskirosiose sąskaitose, o saugotina klientų lėšų suma 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė 588 000 Eur, t. y. pareiškėjos atskirosiose sąskaitose lėšų buvo pakankamai.

39Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktorius 2019 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 241-293 „Dėl poveikio priemonių taikymo“ konstatavo, kad pareiškėja pažeidė EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir skyrė 27 000 Eur baudą.

40Pareiškėja, nesutikdama su 2019 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 241-293 dalimi, kuria taikyta poveikio priemonė (bauda), su skundu kreipėsi į teismą.

41Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas, kurio 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad elektroninių pinigų įstaiga – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija ar elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, kuria suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją kartu, vartojama sąvoka „licencija“). Pareiškėjas EPEPĮĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme yra elektroninių pinigų įstaiga, todėl jai privalu laikytis šio įstatymo, kuris reglamentuoja tokių įstaigų licencijavimo, veiklos, jų pabaigos, veiklos priežiūros tvarką, nuostatų. Tokių įstaigų veiklos teisinio reglamentavimo tikslas – užtikrinti stabilią, patikimą, veiksmingą ir saugią elektroninių pinigų įstaigų sistemą (1 straipsnis). Elektroninių pinigų priežiūrą atlieka Lietuvos bankas. Priežiūros institucijos teises ir pareigas reglamentuoja EPEPĮĮ 33 straipsnis, Elektroninių pinigų įstaigų patikrinimą – 35 straipsnis.

42Nagrinėjamo ginčo dalykas – priežiūros įstaigos (Lietuvos banko) priimto sprendimo dalis, kuria pareiškėjai buvo paskirta poveikio priemonė (bauda) už tai, kad nevykdė klientų lėšų apsaugos reikalavimų.

43Pareiškėjos teigimu, taikyta poveikio priemonė (bauda) varžo labiau, negu reikia poveikio priemonės tikslams pasiekti ir jos dydis yra neproporcingas, todėl, be kita ko, prašo ją mažinti.

44Nuobauda pareiškėjai buvo paskirta vadovaujantis EPEPĮĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones, kai nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme arba kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija ir EPEPĮĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kai padaromi kiti šio įstatymo arba kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai arba yra grėsmė, kad dėl elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės, mokėjimo paslaugų vartotojų ir (arba) elektroninių pinigų turėtojų interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų įstaigų sistemos funkcionavimas.

45Poveikio priemonių rūšis reglamentuoja EPIEPĮĮ 39 straipsnio nuostatos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. birželio 30 d. didžiąją dalį elektroninių pinigų turėtojų lėšų laikė netinkamai t. y. atidarytose ne kredito įstaigose, o mokėjimo įstaigose, todėl pažeidė EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat teikė neteisingą informaciją priežiūrai skirtoje Elektroninių pinigų įstaigos balansinėje atasakaitoje (4001 forma) apie klientų lėšų likučius kitų elektroninių pinigų leidėjų ir (arba) mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigose, buvusius

462018 m. rugsėjo 30 d.

47Nustatyta, kad 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr. S 2019/(21.557.E-2102)-12-3184 nustatyti įpareigojimai iki nurodyto termino (2019 m. birželio 28 d.) nebuvo įvykdyti, todėl Priežiūros tarnyba 2019 m. liepos 24 d. raštu Nr. S 2019/(21.557.E-2102)-12-3914 pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama nedelsiant pateikti nurodytą informaciją. Užpildytą lentelę Bendrovė pateikė tik 2019 m. rugsėjo 18 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Priežiūros tarnyba turėjo teisinį pagrindą taikyti vieną iš EPEPĮĮ 39 straipsnyje nustatytų poveikio priemonių.

48Pareiškėjai buvo taikytos EPEPĮĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte nustatytos poveikio priemonės: viešai paskelbta šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, apie pažeidimą ir jį padariusį asmenį; už taikomų nuosavo kapitalo reikalavimų nevykdymą – paskirta 27 000 Eur bauda.

49Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai baudą sumažinti ar keisti nuobaudos rūšį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taikytina sankcija mažesnė, nei numatyta EPEPĮĮ. Skiriant baudą buvo vadovaujamasi EPEPĮĮ nuostatomis, atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir to pasekoje paskirta minimali bauda.

50Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjai paskirta bauda yra proporcinga padarytiems pažeidimams (skirta bauda sudaro mažiau nei trečdalį maksimalaus Įstaigai galimo skirti baudos dydžio). Atsakovas, skirdamas nuobaudą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Bendrovė pažeidimą pripažino ir jį nutraukė (pašalino). Pareiškėjos teiginiai, kad pripažino pažeidimą ir jį pašalino iki sprendimo priėmimo, todėl turėjo duoti privalomus nurodymus, teismo vertintina kaip subjektyvi jos nuomonė. Atitinkamai, darytina išvada, kad nuobauda proporcinga padarytam pažeidimui, jos keisti nėra teisinio pagrindo.

51Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną asmens argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland).

52Pareiškėja teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsni 1 ir 3 dalimis, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „P. P.“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

55Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.