Byla 2-1503/2012
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Alvydo Poškaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1906-390/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alivdara“ ieškinį atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai (trečiasis asmuo – Kauno rajono centrinis vartotojų kooperatyvas) dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija paskelbė „Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems veiklai viešąjį konkursą“. Ieškovas UAB „Alivdara“ pateikė paraišką dalyvauti konkurse, tačiau atsakovas 2012 m. balandžio 4 d. komisijos sprendimu paraišką atmetė nurodydamas, kad ieškovas nepateikė visų reikiamų dokumentų.

5Ieškovas UAB „Alivdara“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto viešojo nuomos konkurso komisijos 2012 m. balandžio 4 d. protokolu Nr. 89-18 įformintą sprendimą atmesti UAB „Alivdara“ paraišką. Ieškinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą nesudaryti turto nuomos sutarties konkurse, o tuo atveju, jeigu sutartis jau yra sudaryta – uždrausti ją abiems šalims vykdyti. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas artimiausiu metu gali nesąžiningai siekti sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir turto nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, kuris, perėmęs turtą, gali investuoti į patalpas bei įrangą, dėl ko ieškovo galimybės grįžti į padėtį iki ieškovo teisių pažeidimo būtų apribotos. Ieškovo nuomone, tuo atveju, kai viešojo pirkimo sutartis sudaroma ne su palankiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju ir yra apsiribojama tik žalos atlyginimu dėl neteisėtų veiksmų nekentėjusiam tiekėjui, yra pažeidžiama ne tik ieškovo subjektinė, bet ir visos visuomenės interesai, nes nėra užkertamas kelias neteisėtiems atsakovo veiksmams, neužtikrinamas konkurso procedūrų skaidrumas, visų dalyvių lygiateisiškumas, nediskriminavimas bei efektyvus teisių gynimas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovo UAB „Alivdara“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir įpareigojo atsakovą nesudaryti turto nuomos sutarties Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems veiklai viešame konkurse, o tuo atveju, jeigu sutartis jau yra sudaryta – uždrausti ją abiems šalims vykdyti. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 4237 straipsnio 1 dalimi teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesus. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad netaikius ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, nes sudarius sutartį su konkurso laimėtoju (trečiuoju asmeniu) ir ją vykdant, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimas ir jo įvykdymas nebetektų prasmės. Be to, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog CPK 423 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtina glaustus šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminus, teismas sprendžia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, o taip pat ir viešo intereso, tačiau kartu užtikrins galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Alivdara“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

101. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė valstybės turto nuomos viešojo konkurso teisiniams santykiams visiškai netaikytinas procesines teisės normas (CPK 4237 str. ir 4238 str.), nes ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas bei kiti aukščiau minėto įstatymo pagrindu priimti poįstatyminiai aktai.

112. 2012 m. balandžio 13 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo buvo sudaryta ilgalaikio materialiojo turto (parduotuvės patalpų) nuomos sutartis, o 2012 m. balandžio 23 d. – turto perdavimo – priėmimo aktas, apie ką ankstesnis patalpų nuomininkas UAB „Alivdara“ žinojo (patalpas grąžino), tačiau šias aplinkybes sąmoningai nuslėpė nuo teismo.

123. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalo vadovautis ekonomiškumo bei efektyvumo principais ir patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Nagrinėjamu atveju konkurso laimėtojas jau pradėjo vykdyti sutartį, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų neapibrėžtumo situaciją, kuri nenaudinga visoms šalims (atsakovas negautų pajamų, konkurso laimėtojas negalėtų vykdyti veiklos, o ieškovo, kuris patalpas yra atlaisvinęs, interesai nebūtų pažeisti), o taip pat pažeistų nuteistiesiems įstatymų garantuojamas teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, t. y. viešąjį interesą, dėl ko šiuo metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos (CPK 149 str. 2 d.).

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Alivdara“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu, o draudimas vykdyti patalpų nuomos sutartį yra laikinas, nes ginčijamas klausimas gali būti operatyviai išspręstas teisme. Aplinkybė, kad ieškovas buvo pasiūlęs didesnę patalpų nuomos kainą nei trečiasis asmuo, būtent ir rodo, kad turtą atsakovas valdytų nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintais principais bei nesilaikydamas viešojo intereso. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra ne nuteistųjų maitinimas, o turto (parduotuvės veiklai) nuomos konkursas. Tuo tarpu, ieškovo žiniomis, nuteistieji yra aprūpinami maisto produktais ir kitomis būtiniausiomis prekėmis.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

15Atskirasis skundas tenkinamas.

16Iš skundžiamos nutarties aišku, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsižvelgė į specialiai viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimui skirtas CPK nuostatas (4237, 4238 str.), tačiau pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, o tuo pačiu ir turto nuomos santykius reglamentuoja ne viešųjų pirkimų reglamentavimui skirtos teisės normos, o Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1007/2011), kuris įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesiogiai nereglamentuoja. Atitinkamai teismas neturėjo pagrindo vadovaudamasis CPK 4238 straipsnio 4 dalimi spręsti, kad įstatyme numatyti glausti bylos dėl viešojo konkurso metu priimtų sprendimo panaikinimo nagrinėjimo terminai. Juo labiau, kad šiuo metu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, jog parengiamasis posėdis šioje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alivdara“ ieškinį atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai paskirtas tik 2012 m. rugpjūčio 22 d. (CPK 179 str. 3 d.). Kita vertus, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, todėl į juos turi būti atsižvelgiama ir sprendžiant nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą CPK nustatyta tvarka.

17Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sudarius sutartį su konkurso laimėtoju (trečiuoju asmeniu) ir ją vykdant, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimas ir jo įvykdymas nebetektų prasmės. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, daryti minėtą išvadą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nes ieškovo teisių pripažinimo atveju neturėtų būti sudaromos kliūtys nutraukti su dabartiniu konkurso nugalėtoju sudarytą ilgalaikio materialiojo turto (parduotuvės patalpų) nuomos sutartį (į vykstantį ginčą turėtų atsižvelgti pats nuomotojas, spręsdamas dėl sutartyje įtvirtintų nuostatų apie sutarties nutraukimo galimybes), apie ką konkrečiu atveju galima spręsti ir iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktos 2012 m. balandžio 13 d. sutarties su Kauno rajono centriniu vartotojų kooperatyvu 15 punkto nuostatų (122 b. l.). Tuo tarpu skundžiama nutartimi uždraudus vykdyti skundžiamos nutarties priėmimo metu jau sudarytą patalpų nuomos sutartį, ne tik kad pažeidžiami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinti efektyvumo ir racionalumo principai (uždraudus vykdyti patalpų nuomos sutartį, nepagrįstai prarandamos pakankamai didelės (120 b. l.) biudžetinės įstaigos gautinos pajamos), tačiau ir pažeidžiamos nuteistųjų teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų (Bausmių vykdymo kodekso 92 str. 1 d., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 77 punktas), todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.). Tai, kad nuteistieji, kaip teigia ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, kažkaip aprūpinami maisto produktais ir kitomis būtiniausiomis prekėmis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prieštaravimo ekonomiškumo principui nepaneigia. Pažymėtina ir tai, kad viešo konkurso pasėkoje jau esant sudarytai ir pradėtai vykdyti sutarčiai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų neapibrėžtumo situaciją, kuri nenaudinga visoms šalims (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-178/2012). Be to, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį – panaikinti atsakovo konkurso komisijos sprendimą, akivaizdu, kad tokio sprendimo priverstinis vykdymas nėra reikalingas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovui palankaus sprendimo vykdymas bus apsunkintas.

18Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

20Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alivdara“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai