Byla 2S-511-357/2011

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1613-785/2011, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir

Nustatė

2Mažeikių rajono apylinkės teisme gautas ieškovės I. G. ieškinys (1–3 b. l.), kuriuo ji prašo dukters A. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymą nepilnametei dukrai A. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukters A. G. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo A. G. laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-06-01 iki sprendimo byloje priėmimo dienos.

3Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011m. birželio 7 d. nutartimi (27–28 b. l.) atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4Teismas nurodė, kad 2010-03-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu I. G. ir A. G. bendru sutikimu santuoka buvo nutraukta. Nutraukus santuoką, dukters A. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu A. G., jo gyvenamojoje vietoje iki dukters pilnametystės, išspręstas dukters išlaikymo klausimas, motinos bendravimo su ja tvarka. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, jog teismui nepateikta duomenų, kad nepilnametė A. G., kurios gyvenamoji vieta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nustatyta su tėvu A. G., bet galimai nuolat gyvena su močiute Z. G., gyvena nesaugioje ar pavojingoje aplinkoje, iš kurios vaiką nedelsiant reikėtų perkelti į kitą aplinką pas motiną. Teismas nurodė, kad staigus ir nuolatinis aplinkos pakeitimas, vaikui gali sukelti netgi neigiamų padarinių. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visus teismui pateiktus įrodymus, ir turi būti nustatyta jo gyvenamoji viena su vienu iš tėvų, suteikiant kitam iš tėvų įstatymo numatytą galimybę matytis su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

5Atskiruoju skundu (32–35 b. l.) ieškovė I. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-06-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti dukters A. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo A. G. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai A. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-06-01 iki sprendimo priėmimo dienos.

6Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

71. Tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-03-15 sprendimu šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu A. G., nereiškia, kad A. G. gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su jos motina. Nors dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos tėvu A. G., tačiau nepilnametė dukra nuolat gyveno ne su tėvu, bet su atsakovo motina Z. G.. Atsakovas nuolat gyveno užsienyje, Norvegijoje, kur turi nuosavą verslą. Su nepilnamete dukra tėvas susitikdavo tik trumpų atostogų Lietuvoje metu. Vaiko gyvenamosios vietos pakartotinis nustatymas nėra susijęs su būtinybe konstatuoti tokias aplinkybes, kaip vaiko gyvenimą nesaugioje ar pavojingoje aplinkoje, iš kurios vaiką nedelsiant reikėtų perkelti į kitą aplinką.

82. Mažeikių rajono apylinkės teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nesivadovavo vaiko noru gyventi su ieškove ir tuo pačiu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.3 str. 1 d., 3.156 str., 3.174 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas 2011-06-07 nutartyje nenurodė jokių argumentų, kad A. G. noras gyventi su motina prieštarautų jos interesams.

93. Šalių dukra dabar gyvena su motina Norvegijoje, kur jau nuo birželio mėnesio mokėsi mokykloje, o nuo rugpjūčio 22 d. skirta mokymosi vieta ( - ), todėl yra tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai, iki bus išspręstas šalių ginčas, šalių dukters A. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Ieškovė turi sąlygas tinkamai rūpintis dukra, suteikdama vaikui saugią ir stabilią aplinką. Nėra duomenų, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tai darys vaikui socialinę, psichologinę žalą ar kels emocinius išgyvenimus.

104. D. A. realiai šiuo metu gyvena su motina, vaiko tėvas jokio išlaikymo dukrai neteikia, todėl nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - laikino išlaikymo priteisimą.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą (43–45 b. l.) atsakovo atstovas advokatas V. Jonaitis prašo ieškovės I. G. atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šalių dukros gyvenamoji vieta įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra nustatyta su atsakovu, ir, kad ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, jog vaikas šiuo metu gyvena nesaugioje ar pavojingoje aplinkoje, iš kurios jį nedelsiant reikėtų perkelti į kitą aplinką. Atsakovas sutinka ir su tuo teismo argumentu, kad kita vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta tik išnagrinėjus šią bylą iš esmės.

132. Nepagrįsti yra ieškovės atskirojo skundo teiginiai, kad esą pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.169 str. 3 d. nuostatas bei nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei tėvų lygiateisiškumo principais. Pažymėtina, kad minėta teisės norma bei prioritetiniai vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei tėvų lygiateisiškumo principai, turi teisinę reikšmę tik teismui priimant sprendimą tėvų ginče dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir neturi jokios reikšmės išankstiniam laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

143. Kadangi šalių dukros gyvenamoji vieta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimu yra nustatyta su tėvu, ieškovė neturėjo jokios teisės be teismo sprendimo, pati savavališkai nuspręsti dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, pasiimti ją visam laikui su savimi į Norvegiją ar net leisti ją į mokyklą Norvegijoje.

154. Ieškovės veiksmai negali būti laikomi šalių dukters esą teisėtų interesų gynimu. Atsakovo teigimu iki tol dukra niekada net neplanavo gyventi su motina bei iki pat vasaros pradžios kūrė planus kaip jai reikės įsirengti savo kambarį atsakovo baigiamame statyti naujame name ( - ). Skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo nepagrįstai grindžiamas ir kitomis aplinkybėmis, kadangi ieškovės nurodytos aplinkybės gali turėti teisinę reikšmę tik sprendžiant paties ieškinio pagrįstumą, bet ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skunde nurodytos aplinkybės yra teisiškai net nereikšmingos.

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

18LR CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vaiko interesus iki teismo sprendimo priėmimo geriau atitiks gyvenimas su tėvu, todėl ieškovės prašymą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina ir priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą, teismas atmetė.

19Iš bylos duomenų matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-03-15 sprendimu šalių nepilnametės dukters A. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu A. G. (5 b. l.). Ieškovė pateikė ieškinį, siekdama dukters A. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mažeikių rajono apylinkės teismas I. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, todėl ieškovė dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą. LR CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

20Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (CK 3.174 str. 2 d.). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Šias faktines aplinkybes teismas ištiria bylą nagrinėdamas iš esmės. Tuo tarpu, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko bei ieškovės I. G. teisėtus interesus, civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu yra būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti dukters A. G. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove ir iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą po 400 Lt per mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra visiškai nemotyvuotas. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeisti ieškovės ir jos dukters A. teisėti interesai. Nurodymas, kad ateityje gali būti pažeisti ieškovės ir jos dukters teisėti interesai (gali būti ir nepažeisti – teismo pastaba), negali būti pripažintas realiu motyvu ar realia grėsme, dėl ko turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, visiškai nenurodyta, kaip bus pažeisti ieškovės ir jos dukters interesai ir kuo tas pažeidimas pasireikš. Taigi iš nurodyto matyti, kad teismui pateiktame ieškinyje nenurodyta aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o ir nepateikta įrodymų, kad gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje pagrįstai nurodė, kad teismui nepateikta duomenų, jog šalių nepilnametė dukra A. gyvena nesaugioje aplinkoje, iš kurios ją nedelsiant reikėtų perkelti į kitą aplinką pas motiną. Staigus nuolatinės aplinkos pasikeitimas vaikui gali sukelti neigiamų padarinių (28 b. l.). Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Nors atskirajame skunde ieškovė teigia, kad šalių dukra atiduota auklėti kitiems asmenims, t. y. atsakovo motinai Z. G., kuri darė kliūtis dukrai bendrauti su ieškove, dukra dabar su ieškove gyvena Norvegijoje, o, be to, vaikas išreiškė norą gyventi su motina, teisėjų kolegija mano, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių būtinybę nepilnametės A. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina I. G.. Vien tik močiutės Z. G. trukdymas vaikui bendrauti su ieškove, negali būti vertinamas kaip reali grėsmė teisėtiems vaiko interesams. Priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, leis užtikrinti esamos padėties stabilumą, nes dažnas aplinkos keitimas vaikui gali padaryti socialinę, psichologinę žalą bei sukelti emocinių sukrėtimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos bylos aplinkybės bus išsamiai išanalizuotos bei įvertintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o tiksli nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų bus nustatyta tik teismui priėmus galutinį sprendimą šioje byloje.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – iki šios bylos išnagrinėjimo nustačius nepilnametės A. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, iš esmės būtų įvykdyta tai, ko ir siekiama pareikštu ieškiniu. Dėl to, ginčas faktiškai būtų išspręstas iš esmės ir tuo būdu teismas pareikštų savo išankstinę nuomonę dėl ginčo.

22Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, prašydama nustatyti dukters A. gyvenamąją vietą, ieškinyje nenurodė tikslios būsimos vaiko gyvenamosios vietos, t. y. ar ji prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą Lietuvoje ar Norvegijoje. Ieškinyje tai būtina nurodyti, šių duomenų nenurodžius, laikytina, kad procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir yra su trūkumais.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog įstatyme įtvirtintos vaiko teisės būtų pažeidinėjamos, o vien trukdymas dukrai A. bendrauti su ieškove, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikiną apsaugos priemonę – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamą vietą su vienu iš tėvų. (CK 3.165 str.). Byloje nepateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog galimo palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas, netaikius laikinų apsaugos priemonių, pasunkėtų ar pasidarytų negalimas (CPK 144 str.1 d.).

24Konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos nutartį, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-06-07 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Mažeikių rajono apylinkės teisme gautas ieškovės I. G. ieškinys (1–3 b.... 3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011m. birželio 7 d. nutartimi (27–28... 4. Teismas nurodė, kad 2010-03-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu... 5. Atskiruoju skundu (32–35 b. l.) ieškovė I. G. prašo panaikinti Mažeikių... 6. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 7. 1. Tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-03-15 sprendimu šalių... 8. 2. Mažeikių rajono apylinkės teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl... 9. 3. Šalių dukra dabar gyvena su motina Norvegijoje, kur jau nuo birželio... 10. 4. D. A. realiai šiuo metu gyvena su motina, vaiko tėvas jokio išlaikymo... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą (43–45 b. l.) atsakovo atstovas advokatas... 12. 1. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo... 13. 2. Nepagrįsti yra ieškovės atskirojo skundo teiginiai, kad esą pirmosios... 14. 3. Kadangi šalių dukros gyvenamoji vieta Mažeikių rajono apylinkės teismo... 15. 4. Ieškovės veiksmai negali būti laikomi šalių dukters esą teisėtų... 16. Atskirasis skundas atmestinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. LR CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į... 19. Iš bylos duomenų matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-03-15... 20. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pritaikius ieškovės prašomas... 22. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, prašydama nustatyti dukters A.... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog įstatyme... 24. Konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį palikti...