Byla 2A-81-265/2010

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, atsakovams P. D. (P. D.), O. D. (O. D.), vertėjaujant Livijai Martišauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-989-777/2009 pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams P. D., O. D., tretiesiems asmenimis uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“, akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Lamberta“ dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 8 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad virš jos buto gyvenantys atsakovai tyčiniais veiksmais trukdo jai naudotis karštu vandeniu, naktimis nuolat daužo į savo buto grindis, užpila vandeniu, taip sukelia jai nepatogumus bei trikdo ramybę. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovų bute užsukto ventilio jos bute nešilo vonios gyvatukas, todėl ieškovė nurodė, kad atsakovai turi atlyginti nuostolius, sumokėtus už šilumą laikotarpiu, kuriuo į jos butą necirkuliavo šiluma. Kadangi tokie atsakovų veiksmai neigiamai atsiliepia jos sveikatos būklei, ieškovė prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-05-26 sprendimu ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, reikalavimo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo atsakovams netenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti, teisės pažeidimų tyrimą vykdanti policijos įstaiga nė vienu atveju pagal ieškovės skundus nenustatė, jog atsakovai būtų padarę neteisėtas veikas. Taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų neteisėtą atsakovų elgesį ieškovės atžvilgiu, todėl nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų fakto, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovės nurodyti jos sveikatos sutrikdymai tiesiogiai buvo paveikti vienokio ar kitokio atsakovų elgesio. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovės vonios gyvatukas nešilo, nes atsakovų bute cirkuliacijos linijoje buvo sumontuotas ir užsuktas ventilis, tačiau butų savininkams atitinkamu laikotarpiu buvo skaičiuojamas sumažintas temperatūros palaikymo mokestis, o iš atsiskaitymo knygelės sąskaitų matyti, jog ieškovė tuo laikotarpiu už karštą vandenį nemokėjo. Teismas darė išvadą, jog žala ieškovės sveikatai nebuvo ir negalėjo būti šių atsakovų atitinkamo pobūdžio veiksmų rezultatas, kadangi veiksmai, susiję su šilumos tiekimu, buvo padaryti beveik prieš šešerius metus, o ieškovė skundžiasi ir nurodė, jog jos sveikatos būklė pablogėjo pastaruoju metu. Bylos duomenimis teismas nustatė, jog nėra įstatyme nustatytų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei pagal ieškovės pareikštą reikalavimą kilti, todėl ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė. Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad reikalavimo atlyginti turtinę žalą dėl nešilusio ieškovės vonios gyvatuko nereiškia, tačiau byloje negautas ieškovės atsisakymas nuo šio reikalavimo, ieškovė ieškinio nepatikslino, todėl teismas nustatęs, kad ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų šią ieškinio dalį paliko nenagrinėtą. Ieškovės prašymą atsakovams iškelti baudžiamąją bylą teismas atmetė nurodydamas, kad nenustačius, jog atsakovai pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, taip pat nenustačius jų veiksmuose nusikaltimo požymių nėra pagrindo kreiptis į teisėsaugos institucijas. Taip pat teismas atmetė atsakovų prašymą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ieškovei dėl melagingų paaiškinimų. Teismas nurodė, kad ieškovės teisme duoti paaiškinimai atspindi jos subjektyvią nuomonę ir vidinį įsitikinimą savo nurodomų aplinkybių teisingumu, todėl inicijuoti ikiteisminio tyrimo ieškovės atžvilgiu nėra pagrindo.

4Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują. Nurodo, kad teismas subjektyviai vertino įrodymus, patvirtinančius jos nurodytas aplinkybes, nes kreipimasis į policiją yra ne jos subjektyvi nuomonė, o faktai, o liudytojų parodymus teismas privalėjo vertinti kritiškai, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi. Taip pat ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog jos sveikata pablogėjo tik pastaruoju metu ir todėl žala jos sveikatai nebuvo ir negalėjo būti atsakovų veiksmai, kadangi jos sveikatos pablogėjimas paskutiniu laiku buvo tęstinis prieš ją nukreiptų atsakovų veiksmų rezultatas. Pažymi, kad tai, jog policija nematavo atsakovų keliamo triukšmo lygio, nereiškia, kad to triukšmo išvis nebuvo.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas remiasi teisinės reikšmės neturinčiais pamąstymais ir pažymi, kad apeliantė nenurodė teisinio pagrindo, dėl ko sprendimas nepagrįstas, kuo jis neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

6Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – civilinei atsakomybei. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Ji suprantama kaip turto sunaikinimas, sužalojimas, kitoks jo vertės sumažėjimas, taip pat nuostoliai, pasireiškiantys išlaidomis ir negautomis pajamomis. Žala gali pasireikšti dėl to, kad asmuo praranda turėtą teisę, nes dėl teisės praradimo neigiamai pasikeičia jo turtinė padėtis, lyginant su ta, kuri buvo iki pažeidimo. Tai vertintina kaip neigiama pasekmė asmens turtinei padėčiai. Asmens turtinei padėčiai padaryta neigiama įtaka atitinka bendruosius žalos požymius ir gali būti pripažinta žala. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. Ieškovė šioje byloje privalėjo įrodyti padarytą žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. CPK 177 straipsnyje nurodyta, jog įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti turtinę žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Ieškovė nurodė, kad atsakovai savo bute užsuko ventilius, todėl nešilo jos vonios gyvatukas. Kadangi už laikotarpį, kai nešilo gyvatukas, ji turėjo mokėti už šilumą, prašė iš atsakovų priteisti patirtus nuostolius. Teismas iš 2008-11-25 UAB „Laukininkų valda“ rašto nustatė, jog ieškovės vonios gyvatukas nešilo, nes atsakovų bute cirkuliacijos linijoje buvo sumontuotas ir užsuktas ventilis, todėl jai ir 2003-07-18 akte nurodytų butų savininkams nuo 2003-06-23 iki 2003-08-19 buvo skaičiuojamas sumažintas temperatūros palaikymo mokestis: 2003-07 mėn. – 8,15 Lt, 2003-08 mėn. 9,51 Lt. 2003-07-30 Klaipėdos miesto savivaldybės mero raštu ieškovė buvo informuota, kad už laikotarpį, per kurį ji neturėjo karšto vandens, mokesčiai jai ir kitiems kaimynams nebus skaičiuojami, iš atsiskaitymo knygelės sąskaitų nustatyta, jog ieškovė minėtu laikotarpiu už karštą vandenį nemokėjo, todėl teismas siūlė patikslinti ieškovei reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir suformuluoti reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ieškinio reikalavimo nepatikslino, todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų ir ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.

10Taip pat ieškovė prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais bei visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 str. 2 d.), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Ieškovė teigė, kad dėl nuolatinių piktybinių atsakovų veiksmų prieš ją, t. y. tyčia keliamo nuolatinio triukšmo, beldimo naktimis į jos buto lubas, buto užpylimų vandeniu, trukdymo naudotis karštu vandeniu, dėl atsakovų kaltės nešilusio vonios gyvatuko, pašto dėžutės laužymo, korespondencijos plėšymo, jos buto durų spardymo, į balkoną pilamų šiukšlių, ji patyrė nepatogumų, buvo sutrikdyta jos ramybė ir poilsis, išgyveno baimę gyventi savo bute, o tai neigiamai atsiliepė sveikatos būklei, patyrė infarktą, yra priversta nuolat vartoti vaistus, gydytis ligoninėje, dėl pašlijusios sveikatos buvo priversta nutraukti savo visuomeninę veiklą. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu apklausė šalių liudytojus, išanalizavo byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir nustatė, jog objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų neteisėtą atsakovų elgesį ieškovės atžvilgiu nėra. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismo posėdžiuose apklausti liudytojai nepatvirtino ieškovės nurodomų aplinkybių apie atsakovų bute sklindantį triukšmą, šių aplinkybių buvimo nepatvirtino ir Klaipėdos m. 4-ojo policijos komisariato nutarimai. Taip pat iš byloje pateiktų policijos komisariato nutarimų ir UAB „Laukininkų valda“ patikrinimo akto nenustatyta, kad iš atsakovų buto sklido nemalonūs kvapai ar kad į ieškovės balkoną atsakovai mėto šiukšles. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu sutinka.

11Dėl baudžiamųjų bylų iškėlimo kolegija sutinka, jog byloje nenustatyta nei ieškovės, nei atsakovų veiksmuose nusikaltimo požymių, todėl prašymai dėl baudžiamųjų bylų iškėlimo atmesti pagrįstai (CPK 178 str., 185 str.).

12Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

13Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.