Byla I-31-243/2008

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei prokurorei Editai Mikalainienei, atsakovių atstovams advokatui Arūnui Ivanciui ir Indrei Mažonei, trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirbienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergej Juzik, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pašiūrė“ atstovui Jonui Bridžiui ir atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos projektas“ atstovei Margaritai Ramanauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovėms Neringos miesto savivaldybės tarybai, Neringos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai, A. V. S., UAB „Auster“ ir ko, UAB „Pašiūrė“, D. M., Ž. M., A. J., AB SEB Vilniaus bankas, UAB „Klaipėdos projektas“ dėl Neringos savivaldybės tarybos 2003 -11 -13 sprendimo Nr. 122 „Dėl teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės tarybos 2004 -09- 22 sprendimo Nr. T1-193 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės administracijos 2004-03-18 patvirtinto ir išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 13 dėl kavinės „Pašiūrė“ patalpų rekonstrukcijos, ( - ), Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004- 06-14 išduoto statybos leidimo rekonstrukcijai Nr. 34 kavinės patalpų, esančių ( - ), Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtinto 2005-05-03 rekonstruotų kavinės patalpų ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 7 panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašo:

41) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2003-11-13 sprendimą Nr. 122 „Dėl teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“,

52) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimą Nr. Tl 193 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“,

63) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004-03-18 patvirtintą ir išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 13 dėl kavinės „Pašiūrė“ patalpų rekonstrukcijos, adresu ( - ),

74) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004-06-14 išduotą statybos leidimą rekonstrukcijai Nr. 34 kavinės patalpų, esančių ( - ),

85) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtintą 2005-05-03 rekonstruotų kavinės patalpų ( - ) pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 7.

9Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiais prokuroras prašyme teismui nurodo, jog 2006-07-10 iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006-07-03 raštu Nr. 6-335 ir raštu Nr. 6-336 gavo duomenis apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su žemės sklypų ( - ), detaliųjų planų patvirtinimu. Nurodo, jog 2006-08-01 raštu Nr. 6-1485 gavo papildomus duomenis apie teisės aktų pažeidimus, patikslinimą dėl žemės sklypų ( - ) detaliųjų planų patvirtinimo ir surinkęs visus reikiamus duomenis reikalavimui pagrįsti 2006-09-01 padavė teismui prašymą, prašydamas apginti viešąjį interesą.

10Nurodo, jog Neringos savivaldybės tarybos 2003-11-13 sprendimu Nr. 122 „Dėl teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų ( - )“ patvirtintu detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai, esantys ( - ), yra Lietuvos valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Pažymi, jog žemės sklypas ( - ) išnuomotas UAB „Auster“ ir ko, A. V. S. ir UAB „Pašiūrė“, jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklype esantys pastatai. Žemės sklypas ( - ), išnuomotas D. M., jai nuosavybės teise priklauso ir žemės sklype esantis pastatas.

11Pareiškėjo teigimu, Neringos miesto savivaldybės tarybos 2003-11-13 sprendimu Nr. 122 patvirtinto teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų ( - ) detaliojo plano sprendiniais numatyta esamą sklypą skaidyti formuojant du sklypus: žemės naudojimo būdo – gyvenamoji teritorija (žemės naudojimo pobūdis - mažaaukščių statinių teritorija) prie pastato ( - ) ir žemės naudojimo būdo - rekreacinė teritorija (žemės naudojimo pobūdis- poilsio namams statyti, įrengti ir eksploatuoti) prie pastato ( - ). Pastatą ( - ) siūloma rekonstruoti architektūrinėmis priemonėmis skaidant didelį tūrį, prie gatvės, vakarinėje pastato dalyje įrengtą kavinės dalį numatoma išplėsti, statant priestatus. Neringos miesto savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimu Nr. Tl-193 patvirtinto žemės sklypo ( - ), detaliojo plano sprendiniuose numatyta, kad 1) esamas kadastrinis sklypas esantis ( - ) skaidomas, formuojant du sklypus. Abiejų sklypų žemės naudojimo būdas - gyvenamoji teritorija (mažaaukščiams statiniams); 2) sklype ( - ) esamas pastatas rekonstruojamas, keičiant paskirtį; gyvenamą namą su komercinės paskirties patalpomis – kavine, praplečiamos kavinės patalpos, keičiama pastato planinė struktūra, 3) sklype ( - ) menkavertė pastato dalis demontuojama, likusi rekonstruojama, keičiant pastato paskirtį į gyvenamą. Nurodo, jog žemės sklypai, kurių detaliuosius planus ginčijamais sprendimais patvirtino atsakovė Neringos savivaldybės taryba, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai nustato Kuršių nerijos nacionalinio parko režimą, todėl šių norminių teisės aktų, specialiai skirtų Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai, nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

12Pareiškėjas prašyme pažymi, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) (5 punktas), planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (4.1 punktas.); gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais (14 punktas). Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Pagrindinių teiginių santraukų Kultūros paveldo apsaugos ir gyvenviečių tvarkymo skyriuje numatyta, kad rengtini atskirų gyvenviečių teritorijų, turinčių vieningą funkcinę erdvę, istorinės-kultūrinės vertės ir jos apsaugos būdų bendrumą, rekonstrukcijos ir regeneracijos detalūs projektai. Detalesniame brėžinyje - Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija schematiškai pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas poilsio įstaigų teritorijos naudojimo būdas. Be šių projektų, aprobuotų nustatyta tvarka, jokie pavienių pastatų pertvarkymai, plėtimai, posesijų ribų keitimai, apstatymo ir teritorijų tvarkymo papildymai draustinių teritorijose neleidžiami (7 punktas). Teritorijų funkcijų zonavimo skyriuje numatyta, kad Neringos miesto valdyba, vykdydama Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijų tvarkymą, privalo išlaikyti teritorijų paskirtį, numatytą Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniame plane ir gyvenviečių bei jų artimos aplinkos principiniuose planuose (7 punktas). Pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro teigimu, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose (Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamente) I numeriu pažymėta teritorija įvardinta kaip „Nidos centro erdvinės struktūros ir pastatų išvaizdos sutvarkymas“, kurios tikslai - suteikti Nidos centrui semantinio reikšmingumo ir dvasingumo pastatant čia kultūrinį-religinį centrą su maldos namais katalikams; atstatyti iš dalies prarastus svarbius funkcinius ir vizualinius ryšius su aplinka; pašalinti tradicinei Nidos aplinkai svetimus architektūrinius naujadarus; atkurti istorinei Nidos struktūrai būdingas erdves, o tam būtina parengti viso Nidos centro rekonstrukcijos projektą- vieningą šios erdvės tvarkymo detalųjį planą.

13Pareiškėjas prašymo reikalavimą grindžia tuo, kad 2003-11-13 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 122 „Dėl teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamo sklypo skaidymą bei žemės naudojimo būdo - gyvenamosios teritorijos nustatymą prie pastato ( - ) prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Nidos Pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemai, kuriuo šiai teritorijai nustatytas poilsio įstaigų teritorijos naudojimas, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams - Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14 punktams bei Nidos ir apylinkių principinio plano architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamento Nr. I nuostatoms. Prašydamas panaikinti 2004-09-22 Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. Tl-193 „Dėl žemės sklypo ( - ) detalaus plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamo kadastrinio sklypo ( - ) skaidymą, formuojant du sklypus, bei šiems sklypams nustatant žemės naudojimo būdo - gyvenamąją mažaaukščių statinių teritoriją, sklype ( - ) esamą pastatą rekonstruojant ir keičiant paskirtį į gyvenamą namą su keičiama pastato planine struktūra bei praplečiamomis komercinės paskirties kavinės patalpomis, sklype ( - ) menkavertę pastato dalį demontuojant, likusią - rekonstruojant ir keičiant pastato paskirtį į gyvenamą reikalavimą grindžia tuo, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) Nidos Pamario zonos ir jos artimiausios aplink perspektyvinio teritorijų naudojimo schemai, kuriuo šiai teritorijai nustatytas poilsio įstaigų teritorijos naudojimas būdas, KNNP schemos sprendiniams - Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14 punktams, Kultūros paveldo apsaugos ir gyvenviečių tvarkymo skyriaus 7p., Teritorijos funkcinio zonavimo skyriaus 7 punktui ir Nidos ir apylinkių principinio plano architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamento Nr. I nuostatoms, Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamentui. Pareiškėjo teigimu, neteisėtų detaliųjų planų pagrindu priimti prašyme nurodyti kiti administraciniai aktai taip pat yra neteisėti, todėl naikintini.

14Reikalavimui pagrįsti nurodo ir kitus teisinius pagrindus. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu - iki 2004-06-21) 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269. Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas), o gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas). Kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos aptartuose sprendiniuose detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje esamų pastatų plėtimas bei naujų gyvenamųjų ir kitų pastatų statyba neleidžiama, detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6, 11 punktams. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, reglamentuojančio saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, o taip pat reglamentuoja veiklą jose, (įstatymo Nr.I - 301 2001-12-04 redakcija Nr. IX - 628 galiojanti ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Projektuojant, statant ar rekonstruojant statinius valstybiniuose parkuose turi būti vadovaujamasi valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais (13 straipsnio 3 dalis). Įgyvendinant Saugomų teritorijų įstatymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002-08 10 įsakymu Nr. 439 patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentą, kuris nustato specialius reikalavimus dėl projektavimo ir statybų šio parko teritorijoje. Šio teisės akto nuostatos nustato kad statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, restauruojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos ( generalinio plano ) reikalavimus (Reglamento 25, 34 punktai).

15Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija (t. 1, b.l. 125-126) atsiliepimu į prašymą siūlo jį patenkinti.

16Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą (t. 1, b.l. 127-131) nurodo, jog su prašymu nesutinka. Atsikirtimą grindžia tuo, kad prašymas teismui paduotas praleidus Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Teigia, jog bendrasis, specialusis ir detalusis planavimas yra viešas, todėl pareiškėjui turėjo būti žinomi Neringos savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais patvirtinti detalieji planai. Pažymi, jog prašymas teismui paduotas praėjus keliems metams nuo ginčijamų aktų priėmimo dienos. Prašo bylą nutraukti. Atsakovės taip pat pažymi, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra rekomendacinio pobūdžio. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyrius ir kitos planavimo sąlygas išduodančios institucijos neturėjo pilnos apimties viešai apsvarstytos ir suderintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), su brėžiniais, atitinkančiais originalo spalvinius žymėjimus, todėl, atlikdami Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo valstybinę priežiūrą negalėjo vadovautis schema (generaliniu planu). Atsakovių teigimu, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nepateikė įrodymų, jog dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų pažeista natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ar augalija, nepateikė įrodymų, jog dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų UNESCO pareiškė pretenzijas Lietuvos Respublikai, todėl mano, jog neįrodytas viešojo intereso pažeidimas.

17Atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir administracijos atstovai išdėstę tuos pačius atsikirtimą pagrindžiančius argumentus prašo prašymą nepatenkinti.

18Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (t. 1, b.l. 113) atsiliepimu į prašymą siūlo jį patenkinti. Nurodo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip gamtinio ir kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, todėl kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas apsaugoti valstybės ir visuomenės interesą ginti savo nacionalines kultūrines vertybes ir pritarti viešojo intereso reikalavimui, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams. Tokias pačias nuostatas dėl prašymo pagrįstumo išdėstė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas.

19Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (t. 1, b.l. 115-118) atsiliepimu į prašymą siūlo jį patenkinti. Nurodo, jog svarbiausias teritorijų planavimo dokumentas, numatantis statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke galimybes, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269, kurios privalomumas įtvirtintas daugelyje teisės aktų ir kurios Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis tvarkomas nacionalinis parkas, būtent šio dokumento nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius. Nurodo, jog detaliaisiais planais suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje zonoje, o generalinio plano Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija schematiškai pažymėta kaip poilsio įstaigų teritorija. Pažymi, jog Nidoje poilsio įstaigų teritorijos gali būti paverčiamos gyvenamųjų namų teritorijomis tik tuomet, kai tai yra numatyta pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), o teritorija, kuriai patvirtinti nagrinėjami detalieji planai, Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nėra pažymėta kaip gyvenamųjų namų teritorija. Taip pat nurodo, jog žemės sklypai yra teritorijoje, kuriai numatyta kompleksinė tvarkymo programa, pažymėta reglamentu Nr. I ir įvardinta kaip „Nidos centro erdvinės struktūros ir pastatų išvaizdos sutvarkymas. Akcentuoja, jog šiems tikslams pasiekti būtina parengti viso Nidos centro rekonstrukcijos projektą - vieningą šios erdvės tvarkymo detalųjį planą, tačiau teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų ( - ), detalusis planas ir žemės sklypo ( - ), detalusis planas buvo patvirtinti nesant vieningo reglamentu Nr. I pažymėtos teritorijos detaliojo plano. Pažymi, kad kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, ypač veikla, susijusi su statybomis, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus apsaugos bei naudojimo režimo, iškyla būtinybė ginti valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti išskirtinės svarbos nacionalines gamtines ir kultūrines vertybes. Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė išdėstė tuos pačius pareiškėjo reikalavimą pagrindžiančius argumentus.

20Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (t. 1, b.l. 121-122) atsiliepimu į prašymą siūlo jį patenkinti.

21Tretysis suinteresuotas asmuo AB SEB „Vilniaus bankas“ atsiliepimu į prašymą siūlo jį atmesti (t. 1, b.l. 208-209).

22Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Pašiūrė“ atsiliepimu į prašymą siūlo jį atmesti (t. 2, b.l. 128-132). Nurodo, kad žemės sklypo (2693 kv.m. ploto) ( - ) tvarkymo režimas yra restauravimo-atkūrimo, t.y. poilsio namų su kavine pastatas gali būti remontuojamas ar rekonstruojamas. Teigia, kad prokuroro prašymo motyvai nesuprantami dėl ginčijamų sprendinių prieštaravimo Kuršių nerijos nacionalinio parko schemai ar kitiems teritorinio planavimo norminiams aktams ar statybos techniniams reglamentams. Mano, kad prokuroras neįrodė viešojo intereso pažeidimų patvirtinant 2004-09-22 detalųjį planą bei išduodant projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą taip pat mano, kad kai kurie detaliojo plano sprendiniai neliečia UAB „Pašiūrė“. Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Pašiūrė“ teigimu, prokuroras neturėjo teisės kreiptis į teismą su tokio pobūdžio prašymu, nes jam nesuteikta teisė atlikti teritorinio planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Pažymi, kad neįrodyta, koks viešasis ar valstybės interesas yra pažeistas ginčijamais administraciniais aktais. Be to, teigia, kad 2003-11-13 sprendimu patvirtinto detaliojo plano, projektavimo sąlygų, statybos leidimo ir pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimas neturi prasmės, nes jie realizuoti, t.y. kavinės rekonstrukcija yra užbaigta, statybos darbų vertė viršija 0,5 mln. litų. Mano, kad aktų panaikinimas nepriimtinas, prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principams. Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Pašiūrė“ atstovai išdėstę tuos pačius atsiliepime nurodytus motyvus siūlo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Tokius pačius motyvus išdėstė ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB “Klaipėdos projektas“ atstovė.

23Teisėjų kolegija konstatuoja:

24

25Neringos savivaldybės taryba 2003-11-13 sprendimu Nr. 122 „Dėl teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ bei 2004-09-22 sprendimu Nr. T1-193 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detaliuosius planus, kurių sprendinius ginčija, gindamas viešąjį interesą, pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras. Pareiškėjas prašymo reikalavimus grindžia tuo, kad Neringos savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintų detaliųjų planų sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams bei kitiems teisės aktams, nes 2003-11-13 sprendimu Nr. 122 ir 2004-09-22 sprendimu Nr. T1-193 patvirtintų detaliųjų planų sprendiniuose numatyti neleistini esamų sklypų skaidymai formuojant naujus sklypus ir keičiant jų paskirtį : žemės naudojimo būdo – gyvenamoji teritorija (žemės naudojimo pobūdis - mažaaukščių statinių teritorija) prie pastato ( - ) ir žemės naudojimo būdo - rekreacinė teritorija (žemės naudojimo pobūdis – poilsio namams statyti, įrengti ir eksploatuoti) prie pastato ( - ), bei esamas kadastrinis sklypas, esantis ( - ), skaidomas, formuojant du sklypus, kurių žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija (mažaaukščiams statiniams). Be to, ginčo teritorija suplanuota nesant parengto viso Nidos centro rekonstrukcijos projekto - vieningo šios erdvės tvarkymo detalaus plano.

26Pareiškėjas prašo panaikinti ginčijamus Neringos savivaldybės tarybos sprendimus, kuriais patvirtinti detalieji planai ir šių detaliųjų planų pagrindu priimtus administracinius aktus: Neringos savivaldybės administracijos 2004-03-18 patvirtintą ir išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 13 dėl kavinės „Pašiūrė“ patalpų rekonstrukcijos ( - ), Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004-06-14 išduotą statybos leidimą Nr. 34 kavinės patalpų rekonstrukcijai, ( - ), Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtintą 2005-05-03 rekonstruotų kavinės patalpų ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 7.

27Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir administracija atsikirtimą grindžia tuo, jog prašymas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą ir kad pareiškėjas neprašo terminą atnaujinti, be to, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) nustatyta tvarka nebuvo paskelbta, yra rekomendacinio pobūdžio, todėl yra negaliojanti ir negali būti taikoma sprendžiant šį ginčą. Atsikirtimą taip pat grindžia tuo, jog neįrodytas viešojo intereso pažeidimas.

28Atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir administracijos bei jų atstovų, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų UAB „Pašiūrė“, AB SEB Vilniaus bankas, UAB „Klaipėdos projektas“ ir jų atstovų atsikirtimų argumentai į pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2003-11-13 sprendimo Nr. 122 bei 2004-09-22 sprendimo Nr. Tl-193 ir kitų administracinių aktų panaikinimo pripažįstami nepagrįstais.

30Dėl viešojo intereso gynimo

31

32 Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su prašymu. Lietuvos Respublikos ABTĮ sąvoka „viešasis interesas“ nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui ir teismui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne.

33Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas pagal ABTĮ taip pat turi būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatyta prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą tai ginant. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje, todėl ši administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų.

34Dėl terminų paduoti teismui prašymą (skundą)

35Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

36Atsakovėms keliant klausimą dėl to, kad prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą, spręstinas klausimas dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momento tuo atveju, kai į teismą, gindamas viešąjį interesą, ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies pagrindu kreipiasi prokuroras. Sprendžiant prokuroro prašymo padavimo ir priėmimo nagrinėti iš esmės teisme klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

37Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 660/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A17-742/2007 ir kt.). Taigi, vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti administracinį aktą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, tai turi padaryti per įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje 2006 m. lapkričio 3 d. nutartimi (t. 1, b.l. 10-104) konstatavo, kad pareiškėjas 2006 m. liepos 10 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gavo informaciją dėl galimų pažeidimų, tačiau ji nebuvo pakankama nuspręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjas privalėjo surinkti papildomus duomenis (duomenis apie Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) konkrečius sprendinius, faktinius duomenis dėl ginčo žemės sklypų). Šių duomenų pareiškėjas neturėjo ir pats negalėjo gauti, todėl pagrįstai dėl jų kreipėsi į atitinkamas institucijas. Šie duomenys buvo išreikalauti per protingą terminą ir pareiškėjas juos gavo 2006 m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b.l. 11-12). Būtent ši data turi būti laikoma pakankamų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad buvo pažeistas viešasis interesas, surinkimo momentu ir nuo šios datos nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas įstatymo nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas. Pareiškėjas prašymą teismui padavė 2006 m. rugsėjo 1 d. ir skundo padavimo termino nepraleido. Vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo nurodytos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išvados dėl pareiškėjo skundžiamų aktų šiuo atveju skaičiuojant skundo padavimo terminą nėra reikšmingos, nes jose išdėstyti bendro pobūdžio teiginiai ir nėra nurodyta konkrečių duomenų dėl galimų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo. Tokie konkretūs duomenys pareiškėjui buvo pateikti tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštuose, kuriuos, kaip minėta, pareiškėjas gavo 2006 m. liepos 10 d. (t. 1, b.l. 9-10).

38Pripažįstamas nepagrįstu atsakovių atstovų ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų argumentas, jog terminas paduoti teismui prašymą praleistas, nes nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos praėjo keleri metai. Trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai apie ginčijamų administracinių aktų pažeidimus buvo žinoma 2006-07-03 parengus raštą Nr. 6-336 Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimo Nr. T1-193 „Dėl žemės sklypo ( - ), detalaus plano patvirtinimo“ (t. 1, b.l. 9-10), tačiau šios informacijos pareiškėjui neužteko nuspręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, gavęs šią informaciją, buvo aktyvus ir pradėjo rinkti duomenis dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, ir 2006-08-01 iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos gavo papildomus duomenis, kurių pagrindu inicijavo procesą dėl viešojo intereso gynimo (t. 1, b.l. 11-12). Terminas prašymui paduoti teismui skaičiuojamas ne nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos, kaip teigia atsakovės, o nuo tada, kada prokurorui tapo žinoma, kad yra pagrindas inicijuoti ginčą teisme dėl viešojo intereso gynimo. Iš byloje surinktų ir aptartų duomenų matyti, kad prokuroras duomenis surinko ir prašymą teismui padavė per įmanomai trumpą terminą, todėl konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas prašymo padavimo teismui terminas nepraleistas.

40Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) teisėtumo ir taikymo bei kitų teisės aktų taikymo sprendžiant šį ginčą

42Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkte buvo nustatyta, kad Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (Žin., 1994, Nr. 99-1977), ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-27 nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstituciniam Teismui konstatavus šį faktą, nėra pagrindo manyti, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), kuri turi būti taikoma šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėta. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti Schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides.

43Iš ginčo detaliojo plano medžiagos matyti, kad 2003-11-22 sprendimu Nr. 122 patvirtinto detaliojo plano užduotyje nurodyti planavimo tikslai: sklypo formavimas prie esamo pastato. Nustatyti ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus, sklypo ribas, tvarkymo režimą, paminklosauginius bei architektūrinius urbanistinius apribojimus. Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimu Nr. T1-193 patvirtinto detaliojo plano užduotyje nurodyti planavimo tikslai: skaidyti esamą sklypą, numatant galimybę formuoti du atskirus sklypus, rekonstruoti esamą didelio tūrio poilsinės pastatą, demontuojant dalį statinio; prie marių formuojamo sklypo naudojimo būdą keisti į gyvenamosios paskirties, likęs sklypas – rekreacinės paskirties. Pagal detaliojo plano sprendinius 1) esamas kadastrinis žemės sklypas ( - ) skaidomas formuojant du sklypus, abiejų žemės naudojimo būdas – gyvenama teritorija (mažaaukščiams statiniams); 2) sklype ( - ) esamas pastatas rekonstruojamas, keičiant paskirtį į gyvenamą namą su komercinės paskirties patalpomis – kavine, praplečiamos kavinės patalpos, keičiama pastato planinė struktūra 3) sklype ( - ) menkavertė pastato dalis demontuojama, likusi – rekonstruojama, keičiant pastato paskirtį į gyvenamą.

44Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta I zonai, schematiškai pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos ir gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose (Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamente) I numeriu pažymėta teritorija įvardinta kaip „Nidos centro erdvinės struktūros ir pastatų išvaizdos sutvarkymas“, kurios tikslai – suteikti Nidos centrui semantinio reikšmingumo ir dvasingumo pastatant čia kultūrinį – religinį centrą su maldos namais katalikams; atstatyti iš dalies prarastus svarbius funkcinius ir vizualinius ryšius su aplinka; pašalinti tradicinei Nidos aplinkai svetimus architektūrinius naujadarus; atkurti istorinei Nidos struktūrai būdingas erdves, o tam būtina parengti viso Nidos centro rekonstrukcijos projektą - vieningą šios erdvės tvarkymo detalųjį planą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nurodytas planas neparengtas. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) (5 punktas), planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (4.1 punktas.); gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais (14 punktas). Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Pagrindinių teiginių santraukų Kultūros paveldo apsaugos ir gyvenviečių tvarkymo skyriuje numatyta, kad rengtini atskirų gyvenviečių teritorijų, turinčių vieningą funkcinę erdvę, istorinės-kultūrinės vertės ir jos apsaugos būdų bendrumą, rekonstrukcijos ir regeneracijos detalūs projektai. Be šių projektų, aprobuotų nustatyta tvarka, jokie pavienių pastatų pertvarkymai, plėtimai, posesijų ribų keitimai, apstatymo ir teritorijų tvarkymo papildymai draustinių teritorijose neleidžiami (7 punktas). Teritorijų funkcijų zonavimo skyriuje numatyta, kad Neringos miesto valdyba, vykdydama Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijų tvarkymą, privalo išlaikyti teritorijų paskirtį, numatytą Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniame plane ir gyvenviečių bei jų artimos aplinkos principiniuose planuose (7 punktas).

45Žemės sklypai, kurių detaliuosius planus ginčijamais sprendimais patvirtino atsakovė, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai. Detalesniame brėžinyje – Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje – nagrinėjama teritorija schematiškai pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas poilsio įstaigų teritorijos naudojimo būdas. 2003-11-13 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 122 „Dėl teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamo sklypo skaidymą bei žemės naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos nustatymą prie pastato ( - ), ir 2004-09-22 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Tl-193 „Dėl žemės sklypo ( - ) detalaus plano patvirtinimo“ patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamo kadastrinio sklypo ( - ) skaidymą, formuojant du sklypus, bei šiems sklypams nustatant žemės naudojimo būdo - gyvenamąją mažaaukščių statinių teritoriją, sklype ( - ) esamą pastatą rekonstruojant ir keičiant paskirtį į gyvenamą namą su keičiama pastato planine struktūra bei praplečiamomis komercinės paskirties kavinės patalpomis, sklype ( - ) menkavertę pastato dalį demontuojant, likusią - rekonstruojant ir keičiant pastato paskirtį į gyvenamą, prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Nidos Pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemai, kuriuo šiai teritorijai nustatytas poilsio įstaigų teritorijos naudojimas, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams - Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14 punktams bei Nidos ir apylinkių principinio plano architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamento Nr. I nuostatoms.

46Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu iki 2004-06-20) 4 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269. Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas), o gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas). Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos aptartuose sprendiniuose detaliaisiais planais planuojamoje teritorijoje esamų pastatų plėtimas bei naujų gyvenamųjų ir kitų pastatų statyba neleidžiama, todėl ginčijamų detaliųjų planų sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams.

47Aptariamų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) ir ginčijamų detaliųjų planų sprendinių pagrindu konstatuojama, jog detaliųjų planų planavimo užduotyse išdėstyti detaliojo planavimo tikslai – skaidyti esamus sklypus, numatant galimybę formuoti atskirus sklypus, neatitiko išduotų planavimo sąlygų reikalavimams, nes prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio) plano sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams.

48Skundžiamais sprendimais patvirtintų detaliųjų planų sprendiniai taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms. Saugomų teritorijų įstatymo, kuris reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, o taip pat reglamentuoja veiklą jose. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, o pagal įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, projektuojant, statant ar rekonstruojant statinius valstybiniuose parkuose turi būti vadovaujamasi valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais.

49Atsakovė Neringos savivaldybės taryba, patvirtinusi ginčijamais sprendimais detaliuosius planus, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad detaliojo plano sprendimai neturi prieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams (2004-02-07 įstatymo Nr. IX-1962 redakcija).

50Pripažįstami nepagrįstais atsakovių ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų bei jų atstovų argumentai, kad detaliuosius planus suderino visos institucijos, todėl jie nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimai padarytus pažeidimus detaliojo planavimo procese ir dėl šios priežasties jiems negali kilti neigiamos pasekmės dėl valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiksmų. Nekvestionuotina, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimą. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą. Detaliųjų planų rengimo sąlygose numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio) plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1369, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų bei kitų teisės aktų nuostatos ir reikalavimai. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad planavimo rengėjui, planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms bei detalųjį planą derinusioms institucijoms ir jų pareigūnams buvo žinoma, kokie planuojamai teritorijai taikomi teisės aktų reikalavimai, tačiau šių reikalavimų institucijos ir pareigūnai nesilaikė. Tiek atsakovėms, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, detaliųjų planų teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad detaliųjų planų sprendiniai prieštarauja aukščiau sprendime nurodytam teisiniam reguliavimui. Visiems suinteresuotiems asmenims buvo galimybė susipažinti su detaliųjų planų projektais vykdant viešojo aptarimo procedūras ir pareikšti savo pastabas dėl teritorijų planavimo sprendinių, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl manytina, kad sąmoningai buvo ignoruojami teisės aktų reikalavimai.

51Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad detalieji planai neatitiko ir šiuo metu neatitinka to teisinio režimo, kuris yra numatytas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Taigi yra pakankamas pagrindas manyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys norėdami įgyvendinti savo interesus, siekė parengti detaliuosius planus, turėdami tikslą išvengti įstatymuose nustatytų draudimų. Visuotinai pripažįstama, kad piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos. Piktnaudžiavimo draudimas yra bendrasis teisės principas. Šio principo ignoravimas reikštų, kad tiek teismai, tiek kiti asmenys privalo pripažinti piktnaudžiaujant sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus bei ginti piktnaudžiaujant įgytas teises, o tai neabejotinai reikštų viešojo intereso pažeidimą ir neigtų pačios teisės prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1090/2006). Ginčo sprendimui šioje byloje reikšmės neturi, kad kai kurie ginčijami administraciniai aktai iš esmės yra realizuoti ir kad jų pagrindu susiformavo ir ilgą laiką egzistuoja neteisėti teisiniai santykiai, nes negalima ignoruoti pačios teisės prasmę. Priešingai vertinant padarytus pažeidimus, susidarytų situacija, kai neteisėti veiksmai sukurtų teises, dėl kurių iš esmės kistų saugomos teritorijos apsaugos teisinis režimas ne teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikoje teisės samprata negali būti skirstoma į klasikinę ir šiuolaikinę, pripažįstančią subjektinę teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Teismas spręsdamas ginčą vadovaujasi įstatymais, bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme. Nėra formalaus įstatymo taikymo, todėl negalima ignoruoti visuotinai pripažintus teisės principus, teigiant, kad sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu gali būti formalus, bet neteisingas. Teisingas įstatymų taikymas sukuria teisėtą ir teisingą sprendimą. Teisingumas ir teisėtumas vienas kito atžvilgiu taikant įstatymus neturi pirmenybės. Kolegija akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 3 straipsnio nuostatas administracinis teismas spręsdamas ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje nevertina ginčijamų administracinių aktų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas.

52Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose. Tokių pat (analogiškų) bylų skirtingas sprendimas reikštų Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą, todėl rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių bylų teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs analogišką administracinę bylą Nr. A10-1534/2007 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje išdėstė tuos pačius teisės taikymo pricipus, kurie taikomi sprendžiant ginčą šioje byloje.

53Visapusiškai ištyrus visas bylai svarbias teisines ir faktines aplinkybes, aptartas teismo sprendimo motyvuose, konstatuojama, kad Neringos savivaldybės tarybos 2003-11-13 sprendimas Nr. 122 „Dėl teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ ir 2004-09-22 sprendimas Nr. T1-193 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintini, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Prokuroro prašymas šioje dalyje tenkintinas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu. Tuo pačiu pagrindu naikintini neteisėtų detaliųjų planų sprendinių pagrindu priimti ginčijami kiti administraciniai aktai : Neringos savivaldybės administracijos 2004-03-18 patvirtintas ir išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 13 dėl kavinės „Pašiūrė“ patalpų rekonstrukcijos, ( - ), Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004-06-14 išduotas statybos leidimas Nr. 34 kavinės patalpų rekonstrukcijai ( - ), Klaipėdos apskrities valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2005-05-03 patvirtintas rekonstruotų kavinės patalpų ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 7. Pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro prašymas šioje dalyje tenkintinas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85- 89 straipsniais,

Nutarė

56patenkinti pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą,

57panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2003-11-13 sprendimą Nr. 122 „Dėl teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“,

58panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimą Nr. Tl 193 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“,

59panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004-03-18 patvirtintą ir išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 13 dėl kavinės „Pašiūrė“ patalpų rekonstrukcijos, adresu ( - ),

60panaikinti Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004-06-14 išduotą statybos leidimą rekonstrukcijai Nr. 34 kavinės patalpų, esančių ( - ),

61panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtintą 2005-05-03 rekonstruotų kavinės patalpų ( - ) pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 7.

62Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam teismui paduodant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 4. 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2003-11-13 sprendimą Nr. 122... 5. 2) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimą Nr. Tl 193... 6. 3) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004-03-18 patvirtintą ir... 7. 4) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus... 8. 5) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir... 9. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiais prokuroras prašyme teismui... 10. Nurodo, jog Neringos savivaldybės tarybos 2003-11-13 sprendimu Nr. 122 „Dėl... 11. Pareiškėjo teigimu, Neringos miesto savivaldybės tarybos 2003-11-13... 12. Pareiškėjas prašyme pažymi, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko... 13. Pareiškėjas prašymo reikalavimą grindžia tuo, kad 2003-11-13 Neringos... 14. Reikalavimui pagrįsti nurodo ir kitus teisinius pagrindus. Pažymi, jog... 15. Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija (t. 1, b.l. 125-126)... 16. Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 17. Atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir administracijos atstovai... 18. Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (t.... 19. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 20. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 21. Tretysis suinteresuotas asmuo AB SEB „Vilniaus bankas“ atsiliepimu į... 22. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Pašiūrė“ atsiliepimu į prašymą... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 24. ... 25. Neringos savivaldybės taryba 2003-11-13 sprendimu Nr. 122 „Dėl teritorijos... 26. Pareiškėjas prašo panaikinti ginčijamus Neringos savivaldybės tarybos... 27. Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir administracija atsikirtimą... 28. Atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir administracijos bei jų atstovų,... 30. Dėl viešojo intereso gynimo... 31. ... 32. Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra... 33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo... 34. Dėl terminų paduoti teismui prašymą (skundą)... 35. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 36. Atsakovėms keliant klausimą dėl to, kad prokuroras praleido terminą... 37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad... 38. Pripažįstamas nepagrįstu atsakovių atstovų ir trečiųjų... 40. Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)... 42. Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos... 43. Iš ginčo detaliojo plano medžiagos matyti, kad 2003-11-22 sprendimu Nr. 122... 44. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) nuostatas... 45. Žemės sklypai, kurių detaliuosius planus ginčijamais sprendimais patvirtino... 46. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų... 47. Aptariamų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio... 48. Skundžiamais sprendimais patvirtintų detaliųjų planų sprendiniai taip pat... 49. Atsakovė Neringos savivaldybės taryba, patvirtinusi ginčijamais sprendimais... 50. Pripažįstami nepagrįstais atsakovių ir trečiųjų suinteresuotųjų... 51. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 52. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos... 53. Visapusiškai ištyrus visas bylai svarbias teisines ir faktines aplinkybes,... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85- 89... 56. patenkinti pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio... 57. panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2003-11-13 sprendimą Nr. 122 „Dėl... 58. panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimą Nr. Tl 193... 59. panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004-03-18 patvirtintą ir... 60. panaikinti Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus... 61. panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 62. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...