Byla 2A-603-260/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant pareiškėjams V. C. ir G. C., jų atstovui advokatui Antanui Danieliui, suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei N. Ž., suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei V. P., suinteresuotam asmeniui V. M., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-216-657/2010 pagal pareiškėjų V. C. ir G. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Kauno filialui, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, J. A., V. A., V. M., V. A., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Nustatė

2Pareiškėjai V. C. ir G. C. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į palėpę 8-1 prie buto, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ). Pareiškėjai nurodė, jog butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šiame bute pareiškėjai gyvena nuo 1985 metų. 1993 metais minėtą butą privatizavo pagal tuo metu galiojusį butų privatizavimo įstatymą. Apie 1986 metus kartu įsirengė šalia jų buto esančią palėpę, joje nebuvo šildymo, nebuvo grindų, lubų, augo pelėsiai, stogas buvo kiauras, vėjas iš palėpės skverbėsi į pareiškėjų butą. Į šią palėpę galima patekti tik iš pareiškėjų buto, todėl į minėtą palėpę niekas nepretendavo ir ji niekam nepriklausė nuosavybės teise. Šią palėpę sutvarkė, įrengė grindis, sutaisė stogą, išdažė sienas, apšiltino palėpę ir įsirengė papildomą patalpą, kuria nuo 1986 metų nepertraukiamai naudojasi. Šią namo dalį (palėpę) nepertraukiamai ir sąžiningai valdo daugiau kaip 22 metus. Šios palėpės niekas nepaveldėjo ir niekas nepareiškė teisių į šį turtą. Šiuo metu namo palėpė, esanti prie pareiškėjų buto, adresu ( - ), nėra nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke užregistruota, tačiau pareiškėjai nori įteisinti jos valdymą ir įregistruoti nuosavybės teisę į šią palėpę. Jokios kitos gyvenamosios vietos neturėjo, nes nuo pat 1985 metų gyvena šiame bute. Jokių apribojimų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), tam, kad būtų nustatytas nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, nėra, per visą valdymo laikotarpį niekas kitas neįgyvendino savo teisių į šią pastato dalį.

3Suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovai su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad juridinis faktas pagal įgyjamąją senatį negali būti nustatytas, kadangi pareiškėjai daiktą (palėpę) įsirengė. Šiuo atveju pareiškėjai turėtų tvarkytis dokumentus, leidžiančius įteisinti savavališką statybą įstatymų nustatyta tvarka. Namas, esantis ( - ) yra daugiabutis gyvenamasis namas, todėl visos bendro naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims - yra laikomos bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe.

4Suinteresuotas asmuo V. M. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu (b.l. 133-137, t.II) pareiškimą tenkino visiškai. Teismas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimo VĮ Registrų centras Kauno filiale tikslu nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjai V. C. ir G. C. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: 19,98 kv.m palėpę, pažymėtą 8-1 (unikalus Nr. ( - )), esančią prie buto ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Teismas nustatė, kad pareiškėjai V. C. ir G. C. yra buto su rūsiu (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) savininkai. Įrašų apie nuosavybės teises į ginčo patalpą 19,98 kv.m (unikalus Nr. ( - )) pastogę Nekilnojamojo turto registre nėra. Ginčo patalpa pagal pateiktą Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą (inventorinis Nr. 9609) nuo 1981 m. buvo priskirta prie buto Nr. 5 ir įvardinta, kaip mezoninas. Pagal 2009-05-18 atliktus kadastrinius matavimus ši patalpa įvardinta kaip pastogė 8-1/19,98 kv.m bendro ploto. Ginčo patalpa konstrukciškai susijusi su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu butu ir laikytina antraeiliu daiktu, t.y. priklausiniu. Ginčo patalpa yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio buto priklausinys, nes patekti į ją galima tik iš pareiškėjų buto. Nei vienas namo gyventojas niekada šiomis patalpomis nesinaudojo. Pareiškėjai įrodė, kad nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu jie įgijo dar iki teisinio reglamentavimo pokyčių, t.y. dešimties metų valdymo terminas prasidėjo iki 1993-07-01 ir suėjo, atitinkamai, iki 2003-07-01. Pareiškėjai iki šiol nėra šios patalpos savininkai. Ginčo patalpa nėra įregistruota ir kitų asmenų vardu. Nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Pareiškėjai patys savo darbu, savo lėšomis pertvarkė šią patalpą ir kitokiu būdu negali susitvarkyti teisinės registracijos dokumentų, todėl jų pažeista teisė turi būti ginama.

6Apeliaciniu skundu (b.l. 151-156, t.II) suinteresuotas asmuo V. M. prašo 2010 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas pažeidus materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai neištyrus bylos aplinkybių, todėl yra naikintinas. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu dėl į procesą neįtrauktų visų suinteresuotų asmenų. Ginčo palėpė nepriklauso nuosavybės teise nei butų savininkams, nei kitiems tretiesiems asmenims, todėl laikytina namo bendrojo naudojimo patalpa, kuri vadovaujantis CK 4.82 straipsniu turėtų priklausyti bendrosios dalinės nuosavybės teise namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkams. Suinteresuotais asmenimis šioje byloje turėjo būti patraukti visi šio daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai. V. M., kartu su keliais šio namo butų savininkais (J. A., V. A. ir V. A.) į procesą įstojo savo iniciatyva. Prie prašymo įtraukti į procesą buvo pridėtas ir VĮ Registrų centro Butų (patalpų) sąrašas pastate, iš kurio buvo aiškiai matyti, kad yra ir daugiau savininkų, kurie turi teisę į tam tikrą dalį ginčo patalpos, t.y. A. J., J. J., K. B., D. G. bei K. J.. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto reikalavimo ribas ir vietoje valdymo fakto nustatė įgyjamosios senaties faktą, dėl ko pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. 2010-06-23 teismui buvo pateiktas pareiškimo patikslinimas (b.l. 88, t.II), kuriuo iš esmės buvo suformuluotas visiškai naujas reikalavimas, t.y. teismo buvo prašoma nustatyti faktą, kad pareiškėjai nuo 1986 m. sąžiningai valdo palėpę, esančią prie jų buto. Nagrinėjamoje byloje nekilnojamąjį daiktą (palėpę) pareiškėjai sukūrė (įsirengė) patys. Atsižvelgiant į tai, nuosavybės teisės faktas turėtų atsirasti ne teismine, o administracine tvarka, įtvirtinta CK 4.47 straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu, t.y. pripažįstant statinį (patalpą) tinkama naudoti ir įregistruojant nuosavybės teisę į ją nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai bylos nagrinėjamo metu negalėjo pateikti statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų (galiojančio statybos leidimo), tačiau, net ir darant prielaidą, kad minėta statyba buvo savavališka, nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo pakeitimai, suteikia teisę įteisinti atliktus statybos darbus administracine tvarka, ką bylos nagrinėjimo metu nurodė visi suinteresuoti asmenys. Neargumentuoti ir vienas kitam prieštaraujantys teismo teiginiai, jog „Pareiškėjai įrodė, kad nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu jie įgijo dar iki teisinio reglamentavimo pokyčių, t. y. dešimties metų valdymo terminas prasidėjo iki 1993-07-01 ir suėjo, atitinkamai, iki 2003-07-01. Pareiškėjai iki šiol nėra šios patalpos savininkai". Pareiškėjai iki šiol nėra ginčo patalpos savininkai. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu tvarka yra teisminė, tai yra nuosavybė įgyjama tik teismui nustačius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl teismo teiginys, neva, pareiškėjai yra jau įgiję šią patalpą iki teisinio reglamentavimo pokyčių yra visiškai teisiškai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Jei galiojantys teisės aktai leidžia pareiškėjams ginčo patalpą įteisinti administracine tvarka, nėra jokio pagrindo nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas, skundžiamu sprendimu nustatydamas juridinį faktą, grubiai pažeidė 4.82 straipsnio 1 dalį, konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, kadangi pareiškėjams pripažino nuosavybės teisę į bendrosios dalinės nuosavybės objektą, tuo tiesiogiai pažeisdamas suinteresuotų asmenų - namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpą pagal įgyjamąją senatį, nes yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neobjektyviai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-498/2006, konstatavo, kad asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Pareiškėjams nagrinėjamoje byloje nepateikus statybos faktą pateisinančių dokumentų, nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto ir sąžiningo valdymo. Pareiškėjai neatitinka ir atviro valdymo sąlygos, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2008-03-30 gyventojų skundas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriui, kuriuo prašoma padėti išspręsti klausimą dėl nesuinventorizuotos nelegaliai įrengtos palėpės bei šios institucijos 2009-04-27 atsakymas Nr.11-bal-298-527, kuriame nurodoma, kad darbuotojai negali patekti į minėtas patalpas. Pati pareiškėja G. C. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atliekant vietos apžiūrą pripažino, kad A. priklauso apie 2 m2 palėpės, kurios pertvara buvo likviduota 1990 m. Tai, kad palėpė nebuvo priskirta prie pareiškėjų buto, pripažino ir patys pareiškėjai, nurodydami, kad 1993 m. privatizavo tiktai butą. Privatizuoto buto sudėtyje nei kaip viena iš patalpų, nei kaip buto priklausinys ši palėpė nefigūravo. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo patalpa yra antraeilis daiktas, bei buto priklausinys. Ginčo patalpa neatitinka CK 4.13 straipsnyje nurodytų požymių, ji nėra skirta tarnauti pagrindiniam daiktui, pagrindinis daiktas be jos gali pilnai funkcionuoti ir jo kokybė nuo to nė kiek nepablogėtų. Palėpė nebuvo neatskiriamai konstrukciškai susijusi su pareiškėjų butu iki jie nepašalino juos skiriančios pertvaros. Net ir laikant ginčo patalpą antraeiliu daiktu, CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Šiuo atveju CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė -techninė ir kitokia įranga. Nagrinėjamu atveju yra įstatymiškai išspręsta šios patalpos priklausomybė.

7Atsiliepime į suinteresuoto asmens V. M. apeliacinį skundą (b.l. 161-163, t.II) pareiškėjai V. C. ir G. C. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nesutinka su apelianto argumentais dėl neįtrauktų į procesą suinteresuotų asmenų, kadangi pagal CPK 532 straipsnio 2 dalies 4 punktą spaudoje paskelbus apie nagrinėjamą bylą, suinteresuoti asmenys į procesą galėjo įstoti savarankiškai. Nesutinka ir su argumentu, kad palėpę galima buvo įteisinti administracine tvarka. Palėpė nėra naujas statinys, todėl vadovautis CK 4.47 straipsnio 4 dalies nuostatomis arba nuo 2010-10-01 įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimais nebuvo būtina įteisinti atliktus statybos darbus.

8Atsiliepime į suinteresuoto asmens V. M. apeliacinį skundą (b.l. 164-166, t.II) suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo apeliacinį skundą tenkinti - panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą atmesti. Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, neįtraukęs į bylą visų gyvenamojo namo ( - ), savininkų, savo sprendimu nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, pažeidė CK 4.81 straipsnio, 4.82 straipsnio nuostatas bei gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų savininkų teises, nes apeliantui, kaip gyvenamojo namo buto savininkui, priklauso atitinkama dalis gyvenamojo namo palėpės. Iš pareiškėjų pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėjai palėpę įsirengė patys, todėl nuosavybės teisės faktas tokiu atveju turėtų atsirasti ne įgyjamosios senaties instituto pagrindu, o pagal CK 4.47 straipsnio 4 dalį administracine tvarka.

9Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 168-172, t.II) prašo tenkinti suinteresuoto asmens V. M. apeliacinį skundą. Nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, t.y. dėl į procesą neįtrauktų visų namo, esančio ( - ), bendraturčių. Taip pat laiko pagrįstu skundo argumentą, jog teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes bylą iš esmės išnagrinėjo pagal pirminį reikalavimą, neatsižvelgęs į patikslintą pareiškimą. Be to pats patikslintas pareiškimas neatitiko procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, jame buvo suformuluotas tik pats reikalavimas, nebuvo nurodytas pareiškimo pagrindas. Byla buvo nagrinėjama dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, o patikslintame pareiškime buvo prašoma nustatyti valdymo faktą. Teismas taip pat pažeidė CPK 445 straipsnį, kuriame nustatyta, jog juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tuo atveju, kai tokius faktus patvirtinančių dokumentų negalima gauti kitokia tvarka. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai kitokiu būdu negali susitvarkyti teisinės registracijos, todėl jų pažeista teisė turi būti ginama. Ginčo patalpa – palėpė laikytina bendrojo naudojimo patalpa, todėl teismas pažeidė materialinės teisės normas. Pareiškėjai ginčo objektą įsirengė patys, kaip tai numatyta CK 4.47 straipsnio 4 dalyje, todėl šioje byloje negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu. Be to pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad jų atlikta palėpės rekonstrukcija buvo teisėta, t.y. turint projektą, reikiamus leidimus ir suderinimus, todėl laikytina, kad palėpės rekonstrukcija buvo savavališka, o savavališkai sukurtas daiktas negalėjo būti pripažintas įgytu ir valdomu teisėtai.

10Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

11Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 2 p. Nors pagal CPK XXXIV skyriaus Trečiojo skirsnio, reglamentuojančio bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nagrinėjimo ypatumus, normos numato, kad apie tokią bylą paskelbiama ir pasiūloma suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese, teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nagrinėjamu atveju teismas privalėjo įtraukti byloje dalyvauti suinteresuotais asmenimis visus gyvenamojo namo ( - ) bendrasavininkus. Teismas duomenis apie tokius asmenis turėjo, o tokių asmenų įtraukimas buvo būtinas, nes teismas nusprendė, kad patalpa, kurios įgijimą pagal įgyjamąją senatį prašė nustatyti pareiškėjai, yra pareiškėjų buto priklausinys, o ne namo gyventojų bendro naudojimo patalpa. Įtraukimas dalyvauti tokio pobūdžio byloje tik asmenų, kurie patys po įstatyme numatyto viešo paskelbimo apie bylą kreipėsi į teismą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra galimas, kada neaiškus potencialiai bylos baigtimi suinteresuotų asmenų ratas.

13Nustačius, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas panaikintinas.

14Apeliaciniame skunde apeliantas pareiškė nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto reikalavimo ribas ir vietoje valdymo fakto nustatė įgyjamosios senaties faktą, dėl ko pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. 2010-06-23 teismui buvo pateiktas pareiškimo patikslinimas (b.l. 88, t.II), kuriuo iš esmės buvo suformuluotas visiškai naujas reikalavimas, t.y. teismo buvo prašoma nustatyti faktą, kad pareiškėjai nuo 1986 m. sąžiningai valdo palėpę, esančią prie jų buto.

15Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks vertinimas yra nepagrįstas. Pareiškėjų teismui 2010 06 23 pateiktame pareiškime (b.l. 88, t. II) nurodyti tik patikslinantys, patalpą identifikuojantys duomenys, o ne pakeistas pareiškėjų reikalavimas. Jei pareiškėjai būtų keitę reikalavimą, jie privalėjo pareiškime tai aiškiai nurodyti. Pareiškėjai to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nenagrinėti pareiškimo dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamosios senaties fakto nustatymo.

16Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes pagal teismų praktikoje susiformavusias taisykles, kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto ir sąžiningo valdymo, t.y. nėra CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.

17Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais sutinka tik iš dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio mėn. 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008 (skelbta leidinyje „Teismų praktika“ Nr. 30) yra išaiškinusi, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti, statinys kaip neteisėtos stybos rezultatas negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 straipsnio 1 dalis).

18Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad palėpė, kurios įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą jie prašė nustatyti, sukurta statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau Statybos įstatymo, pakeisto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymu (Valstybės žinios, 2010 nr. 84-4401), įsigaliojusiu nuo 2010 10 01, nauja 28 straipsnio „Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ redakcija leidžia asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šios nuostatos pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 24 straipsnį taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.

19Atsižvelgdama į šias Statybos įstatymo nuostatas ir į tai, kad teismas nesiaiškino, ar tikrai pareiškėjai negali gauti statybą leidžiančio dokumento, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad dėl apeliaciniame skunde nurodytų materialinės teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teismas priėmė tikrai nepagrįstą sprendimą, kad tikrai negalima patenkinti pareiškėjų reikalavimo nustatyti jiems nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į jų įsirengtą palėpę. Dėl šios priežasties, panaikinusi apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija nepriima apelianto prašomo priimti naujo sprendimo – pareiškėjų pareiškimą atmesti, o bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

20Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, suinteresuotam asmeniui V. M. grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 87 str. 1 d. 7 p.).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22apeliacinį skundą patenkinti dalinai.

23Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24Grąžinti suinteresuotam asmeniui V. M. (a.k. ( - ) 2010 12 15 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 sumokėtą 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) žyminį mokestį.

25Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Pareiškėjai V. C. ir G. C. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti... 3. Suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybės, Valstybinės teritorijų... 4. Suinteresuotas asmuo V. M. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti.... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu (b.l.... 6. Apeliaciniu skundu (b.l. 151-156, t.II) suinteresuotas asmuo V. M. prašo 2010... 7. Atsiliepime į suinteresuoto asmens V. M. apeliacinį skundą (b.l. 161-163,... 8. Atsiliepime į suinteresuoto asmens V. M. apeliacinį skundą (b.l. 164-166,... 9. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.... 11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio... 12. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad... 13. Nustačius, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, Kauno miesto... 14. Apeliaciniame skunde apeliantas pareiškė nuomonę, kad pirmosios instancijos... 15. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks vertinimas yra nepagrįstas.... 16. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos... 17. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais sutinka tik iš dalies. Lietuvos... 18. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad palėpė, kurios... 19. Atsižvelgdama į šias Statybos įstatymo nuostatas ir į tai, kad teismas... 20. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliučių jo... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio... 22. apeliacinį skundą patenkinti dalinai.... 23. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti... 24. Grąžinti suinteresuotam asmeniui V. M. (a.k. ( - ) 2010 12 15 į Valstybinės... 25. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....