Byla eI-4116-643/2016

Dėl įsakymo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Petrui Selilioniui ir atsakovo atstovui Giedriui Galentui,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vantolina“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5pareiškėjas UAB „Vantolina“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (dabar Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, toliau – Tarnyba arba atsakovas) 2015-08-11 įsakymą Nr. V-179.

6Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu įsakymu jam nepagrįstai buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. Atsakovas 2015-08-11 galutinėje išvadoje Nr. Nr. A4-895, kuria buvo grindžiamas skundžiamas įsakymas, nurodė, kad UAB „Vantolina“ nuobauda skirta už Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 5 punkto pažeidimą, kadangi pareiškėjas dalies įmonės grynaisiais pinigais gautų lėšų 532,90 EUR neįnešė per įstatyme nustatytą terminą, ir ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kadangi pirmąjį kreditorių susirinkimą pareiškėjas sušaukė nustatytą terminą praleidęs 67 dienas. Pareiškėjo nuomone, šie pažeidimai nesudaro pagrindo skirti siūlomą nuobaudą.

7Pareiškėjas nurodo, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintos teisės normos tikslas yra nenuslėpti nuo kreditorių pinigų, o juos įnešti į banko sąskaitą. Šiuo atveju, grynieji pinigai (1840 Lt) nebuvo įnešti į sąskaitą, siekiant ekonomiškiau ir efektyviau vykdyti bankroto procedūrą, kadangi apmokėjimas už paslaugas ir tam tikrus daiktus mokėjimo pavedimu užtrunka mažiausiai dvi dienas ir patiriamos didesnės kelionės išlaidos. Skunde teigiama, kad 53 Eur buvo panaudoti einamosioms ūkinėms išlaidoms. Likusi dalis įnešta į banko sąskaitą. Pareiškėjo manymu, padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, kreditorių interesai pažeisti nebuvo, bankroto administratorius elgėsi skaidriai ir sąžiningai, pateikė įmonės pirmajam kreditorių susirinkimui grynųjų pinigų suvestinę.

8Pareiškėjas paaiškino, kad pirmasis kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas praėjus beveik dviem metams nuo bankroto bylos iškėlimo dėl to, kad sušaukto pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimai buvo pripažinti negaliojančiais. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2014-08-29 nutartimi nepatenkino administratoriaus prašymo priimti sprendimą dėl pirmojo įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad administratorius dėjo pastangas kuo greičiau sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą. Be to, 2015-05-27 kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas jau nebe pirmąjį kartą. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2014-02-19.

9Pareiškėjo nuomone, ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies terminas laikytinas labiau rekomendaciniu, nei imperatyviu. Skunde teigiama, jog atsakovas neatsižvelgė į faktą, jog administratorius apie Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, įsiteisėjimą negalėjo sužinoti jos įsiteisėjimo dieną – 2015-02-04. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo įsitikinti šios nutarties įsiteisėjimo faktu ir tam jam reikėjo apie 30 darbo dienų. Pareiškėjas pažymėjo, kad paprastai kreditoriams, nedalyvavusiems nutarties priėmimo metu, nutarties apskundimo terminas gali būti atnaujintas ir į tai taip pat turėjo būti atsižvelgta prieš sušaukiant pirmąjį kreditorių susirinkimą. Be to, administratoriui prieš sušaukiant kreditorių susirinkimą kyla pareiga ne tik suorganizuoti susirinkimo sušaukimą, bet ir parengti susirinkimo darbotvarkę, veiklos ataskaitą, ją sukomplektuoti, pranešti apie susirinkimą bei pateikti kreditoriams susipažinimui parengtą dokumentaciją tokiu terminu, kad šie spėtų pasirengti kreditorių susirinkimui. Tai patvirtina, kad 30 dienų pirmojo kreditorių sušaukimo terminas buvo per trumpas.

10Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė tenkinti.

11Atsakovas atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punktas nenustato išimčių, kada grynaisiais pinigais gautos įmonės lėšos į kreditorių sąskaitą gali būti neįneštos ar įneštos vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų gavimo ir minėtos įstatymo normos pažeidimas niekaip negali būti vertintinas kaip galintis padėti ekonomiškiau ir efektyviau vykdyti bankroto procedūrą. Atsakovo nuomone, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi aplinkybė, jog įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai nenukentėjo, kadangi padarytų pažeidimų reikšmingumas ar pasekmių vertinimas galėtų būti svarbus tik parenkant pareiškėjui skirtiną nuobaudą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui skirta švelniausia nuobauda. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, jog administravimo išlaidoms turėjo būti naudojamos bankroto administratoriui skirtos administravimo išlaidų lėšos, o ne lėšos, skirtos atsiskaityti su kreditoriais.

12Atsakovas taip pat prašo atmesti kaip teisiškai nepagrįstą ir neargumentuotą pareiškėjo argumentą, kad įsitikinti teismo nutarties įsiteisėjimu jam buvo reikalingas apie 30 darbo dienų terminas. Nurodo, kad ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti pirmo kreditorių susirinkimo sušaukimo terminai ir tvarka, kurios pareiškėjas privalėjo laikytis.

13Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

14Skundas atmestinas.

15Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija nuobaudos paskyrimą už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus.

16Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-05-08 nutartimi atsakovui UAB „Kennedy Forbes“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vantolina“. Bankroto administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta 2013-09-18 nutartimi, o 2013-12-16 nutartimi patvirtintas UAB „Kennedy Forbes“ kreditorių sąrašas.

17Vilniaus apygardos teismas 2014-08-29 nutartimi atmetė UAB „Kennedy Forbes“ bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ prašymą priimti sprendimą dėl pirmojo įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo.

18Pareiškėjas 2015-05-12 parengė UAB ,,Vantolina“ veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2013-07-30 iki 2015-04-30 vyksiančiam 2015-05-27 pirmajam BUAB ,,Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimui bei 2015-05-27 surengė pirmąjį kreditorių susirinkimą, kurio eiga užprotokoluota 2015-05-27 kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1.

19UAB „Infina“ 2015-05-20 raštu Nr. 2015-5-1 informavo Tarnybą apie UAB ,,Vantolina“ atliktus bankroto administravimo procedūrų pažeidimus.

20Tarnyba, pagal gautą UAB „Infina“ 2015-05-20 raštą atlikusi pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą, surašė 2015-08-11 galutinę išvadą Nr. A4-895, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto administravimą pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį bei nurodė, kad už padarytus pažeidimus administratoriui skirtina ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta nuobauda – įspėjimas.

21Tarnyba 2015-08-11 įsakymu Nr. V-179 pareiškėjui už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus skyrė nuobaudą – įspėjimą.

22Byloje spręstinas ginčas dėl Tarnybos 2015-08-11 įsakymo Nr. V-179 pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Be to, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų panaikinti ginčo sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas įsakymas turėtų būti panaikintas.

23ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija.

24Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės, patvirtintos Ūkio ministro 2012-03-30 įsakymu Nr. 4-299, (toliau – Taisyklės) reguliuoja asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūrą, kurią, vadovaudamasis ĮBĮ, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – VAĮ), šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais, atlieka Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (reglamentavimas, galiojęs ginčo laikotarpiu 2015-08-11). Taisyklių 23.2 punkte nustatyta, kad administratoriaus veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas turint informacijos, gavus Departamente asmenų pareiškimą, prašymą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ginčijamas įsakymas buvo priimtas atlikus apreiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą, kurį 2015-05-20 inicijavo BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorius UAB „Infina“. Kreditoriaus pranešime, be kita ko, nurodyta, kad administratorius (pareiškėjas) beveik 2 metus disponavo BUAB „Kennedy Forbes“ priklausančiais pinigais. Be to, kreditorius atkreipė dėmesį, kad pirmąjį kreditorių susirinkimą pareiškėjas sušaukė praėjus beveik dvejiems metams nuo bankroto bylos iškėlimo.

25ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad administratorius privalo atidaryti atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais (toliau – kreditorių sąskaita). Pagrindas kreditorių sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinti. Visos bankroto proceso metu grynaisiais pinigais gautos įmonės lėšos į kreditorių sąskaitą turi būti įneštos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų gavimo. Kreditorių reikalavimai šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinami tik iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų ir negali būti tenkinami grynaisiais pinigais. Byloje nustatyta, kad bankroto procedūros metu gauta grynųjų pinigų suma (532,90 Eur) pareiškėjo per ĮBĮ nustatytą dviejų dienų terminą nebuvo įnešta į kreditorių sąskaitą. Grynieji pinigai gauti 2014-03-13. Dalis šių pinigų buvo panaudota, pareiškėjo teigimu, pašto paslaugoms bei detalių einamajam smulkiam remontui pirkti, o likusi dalis (482,25 Eur) į kreditorių sąskaitą įnešti 2015-06-01. Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės tarp šalių nėra. Pareiškėjo vertinimu ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punkto pažeidimas laikytinas formaliu ir nesukėlusiu neigiamų pasekmių kreditorių interesams, todėl nuobaudos paskyrimas neatitinka kertinių visos teisinės sistemos teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

26Vertinant pareiškėjo argumentus, būtina pažymėti, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatų konstrukcija leidžia spręsti apie jų imperatyvų pobūdį. Jokių išlygų taikant šioje teisės akto nuostatoje nustatytą maksimalų dviejų dienų terminą gautiems gryniesiems pinigams įnešti į kreditorių sąskaitą nėra. Grynųjų pinigų panaudojimas smulkiems remonto darbams ir likusios dalies pinigų įnešimas vėluojant tai padaryti apie 15 mėnesių negali būti pateisinamas siekiu tokiu būdu ekonomiškiau ir efektyviau vykdyti bankroto procedūrą. Sutiktina, su Tarnybos pozicija, jog objektyvių neigiamų pasekmių nenustatymas, šiuo atveju neeliminuoja imperatyvių įstatymų nuostatų pažeidimo fakto ir tik įtakoja sankcijos parinkimą.

27Nagrinėjamu atveju ginčijamu įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta ir už ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą. ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Teismas nutartimi, kuria patvirtinami neginčijami kreditorių reikalavimai, gali priimti sprendimą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams, nes patvirtinta reikalavimų dalis, nepriklausomai nuo likusios pareikštų reikalavimų dalies patvirtinimo (nepatvirtinimo), užtikrina vienam ar keliems kreditoriams balsų daugumą, reikalingą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti. Šiame susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Iki jo išrinkimo kreditorių susirinkimui pirmininkauja administratorius. Kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas išrinktas asmuo, už kurį balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų sumos. Kai kreditorių susirinkimo pirmininkas renkamas iš kelių asmenų, išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas asmuo, už kurį balsavusių kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma yra didžiausia, palyginti su balsavusių už kitas kandidatūras kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma.

28Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukė ĮBĮ terminą praleidęs 67 dienas nėra. Pareiškėjo vertinimu šį vėlavimą pateisina tai, kad ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas yra rekomendacinio pobūdžio ir nagrinėjamu atveju buvo per trumpas. Be to, pareiškėjas pažymi, kad apie Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutarties įsiteisėjimą 2015-02-04 jis (pareiškėjas) nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi kreditoriai turėjo galimybę pateikti atskiruosius skundus. ĮBĮ reglamentuoja įmonių bankroto procesą (ĮBĮ 1 str. 1 d.). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Visų pirma, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas yra rekomendacinio pobūdžio. Sutiktina ir su Tarnybos pozicija, kad pareiškėjo teoriniai samprotavimai apie Civilinio proceso kodekse įtvirtintą proceso šalių galimybę teismo nutartį apskųsti atskiruoju skundu vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies taikymo prasme ir niekaip negali pateisinti įstatyme nustatyto termino praleidimo net 67 dienas.

29Remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, vykdydamas BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto procedūrą neabejotinai ir nepateisinamai pažeidė imperatyvias ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punkto bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas.

30ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Poveikio priemonių administratoriams taikymas reglamentuotas Taisyklių VI dalyje. Už įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ar kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, administratoriui gali būti paskirta viena iš Įmonių bankroto įstatyme nurodytų nuobaudų. Baigus patikrinimą Departamento direktorius, įvertinęs šių taisyklių 42 punkte nurodytą išvadą, priima sprendimą skirti administratoriui nuobaudą arba jos neskirti. Departamento direktorius gali priimti kitą, nei siūloma išvadoje, sprendimą dėl nuobaudos administratoriui skyrimo. Kitas, nei siūlyta išvadoje, sprendimas dėl nuobaudos administratoriui skyrimo turi būti motyvuotas (Taisyklių 46 p.) Už vieną pažeidimą gali būti skiriama viena nuobauda (Taisyklių 49 p.). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė du ĮBĮ nuostatų pažeidimus, jokių aplinkybių objektyviai sukliudžiusių pareiškėjui tinkamai vykdyti ĮBĮ nuostatas byloje nenustatyta, todėl Tarnybos parinktos švelniausios sankcijos – įspėjimo parinkimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

31Remiantis teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis ĮBĮ ir Taisyklių nuostatomis ginčijamas 2015-08-11 įsakymas Nr. V-179 vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti atmestinas (ABTĮ 88 str., 89 str.).

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

33pareiškėjo UAB „Vantolina“ skundą atmesti.

34Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.