Byla 2-1052/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų (atsakovai pagal priešieškinį) M. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1579-789/2012 pagal ieškovų M. V. ir R. V. ieškinį atsakovui Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyriui (tretieji asmenys – A. T. ir D. P.) dėl sutarties sąlygų pakeitimo bei Nordea bank Finland Plc priešieškinį R. V., J. V., M. V., A. T., O. T., D. P., T. Z. ir R. Z. dėl įsiskolinimo priteisimo, hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Paulina) ir priverstinės hipotekos nustatymo, kuria ieškovai buvo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę byla,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį patenkino. Ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) padavė teismui apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo ir prašė iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes žyminio mokesčio suma jiems yra ypatingai didelė ir jos sumokėti neturi galimybių, gauna mažą darbo užmokestį ir neturi jokių piniginių santaupų. Sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį ir prašė nuo likusios dalies, t. y. 30 000 Lt, mokėjimo atleisti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad mokėtino žyminio mokesčio suma (30 883 Lt) apriboja ieškovų teisę skųsti byloje priimtą sprendimą, taip pat į apeliantų turtinę padėtį, sprendė, kad yra pagrindas juos atleisti nuo žymios žyminio mokesčio dalies (20 739 Lt) sumokėjimo. Ta pačia nutartimi nustatė ieškovams terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2013 m. vasario 1 d. sumokėti 10 000 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, padavė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovų prašymą ir atleisti juos nuo 30 739 Lt) sumokėjimo. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas nutartį pažeidė procesinės teisės normas ir fundamentalius teisės principus (CPK 185 str. 1 d.).
  2. Teismas neįvertino byloje esančių duomenų apie jų gaunamas pajamas, jų dydį, pajamų šaltinius, apeliantų ir jų šeimų turimą nekilnojamąjį turtą.
  3. M. V. ir J. V. neturi jokių turtinių teisių į kitus asmenis, jokių akcijų bei kitų vertybinių popierių. R. V. nuosavybės teise turi 52 vnt. UAB „Poveikis“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt, tačiau šios akcijos yra praktiškai bevertės, nes įmonė yra sustabdžiusi savo veiklą, daug metų iš eilės neteikia VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės rinkinių. Apeliacinės instancijos teismui teikiami papildomi įrodymai patvirtina sunkią ne vien apeliantų, bet ir J. V. turtinę padėtį.

9Atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) su paduotu atskirtuoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą pagrindė šiais motyvais:

  1. Nei M. V., nei R. V. neįrodė prastos jų ir jų šeimos finansinės padėties, o pateikti duomenys nėra pakankami, kad galima būtų konstatuoti jų blogą turtinę padėtį.
  2. Teismas pagrįstai atsisakė atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo.
  3. Sąlygos atleidimui nuo žyminio mokesčio yra nustatytos CPK 83 straipsnio 1 dalyje, o nagrinėjamos bylos atveju šių sąlygų nėra.
  4. Teismas tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją ir konstatavo, kad atleidimas nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo būtų neprotingas ir neproporcingas.
  5. Su atskirtuoju skundu pateikti įrodymai nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo.
  6. Žyminis mokestis pagrįstai nesumažintas daugiau, o atsižvelgiant į ieškovų pateiktus įrodymus apie jų turtinę padėtį iš viso galėjo būti nemažintas.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

13Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovai buvo atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

14Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti apeliantų atskirojo skundo argumentai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė procesinės teisės normas ir fundamentalius teisės principus (CPK 185 str. 1 d.), neįvertino byloje esančių duomenų apie jų gaunamas pajamas, jų dydį, pajamų šaltinius, apeliantų ir jų šeimų turimą nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantų atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, teisingai vertino apeliantų pateiktus rašytinius įrodymus dėl jų turtinės ir finansinės padėties, atsižvelgė į suformuotą teisminę praktiką ir priėjo prie teisingų išvadų, kad ieškovai atleistini nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

15Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau šios teisės įgyvendinimas ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu, viena kurių yra įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80str.1 d.). Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo institutą (83 str. 1-3 d.). Asmens motyvuotu prašymu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys šio prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažinamas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus. Kartu žyminis mokestis turėtų būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Todėl tuomet, kai asmuo prašo atleisti jį beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą, turi būti vertinami ne tik jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, į asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-914/2008; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1377/2009, 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1369/2009).

16Tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar į bylą pateikti įrodymai yra pakankami, kad būtų galima spręsti, jog ieškovams pareiga sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį yra per sunki finansinė našta ir todėl, apeliantų neatleidus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų paneigta jų teisė į galimai pažeistų teisių gynybą teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliacinis skundas turi būti apmokėtas 30 883 Lt žyminiu mokesčiu, o ieškovai sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo prašė atleisti, įvertinęs apeliantų pateiktus dokumentus apie jų finansinę padėtį, atleido juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigojo sumokėti 10 000 Lt žyminį mokestį.

17Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad teismas pagrįstai netenkino apeliantų prašymo atleisti juos nuo beveik viso žyminio mokesčio sumokėjimo, nes tai būtų neprotinga ir neproporcinga. Pirmosios instancijos teismas ieškovus atleido daugiau nei nuo pusės jiems priklausančios žyminio mokesčio sumokėjimo dalies. Aplinkybės, kad apeliantų valdomi nekilnojamieji daiktai yra areštuoti, o jų nurodomose banko sąskaitoje nėra lėšų, apeliacinio teismo vertinimu nėra pakankami įrodymai, kad apeliantams sumokėti 10 000 Lt žyminio mokesčio būtų nepakeliama ar neįvykdoma finansinė našta. Tokio dydžio žyminis mokestis neriboja, bet suteikia apeliantams galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, atitinka atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslus.

18Apeliantų atskirojo skundo motyvai, kad M. V. ir J. V. neturi jokių turtinių teisių į kitus asmenis, jokių akcijų bei kitų vertybinių popierių, kad R. V. nuosavybės teise turi 52 vnt. UAB „Poveikis“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt, tačiau šios akcijos yra praktiškai bevertės, nes įmonė yra sustabdžiusi savo veiklą, daug metų iš eilės neteikia VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės rinkinių, apeliacinės instancijos teismui pateikiami papildomi įrodymai, anot apeliantų patvirtinantys sunkią ne vien jų, bet ir J. V. turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepaneigia teismo išvados, kad nėra pagrindo atleisti nuo beveik visos už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 185 str.).

19Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

20Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Apeliantams nustatytinas naujas terminas įvykdyti pirmosios instancijos teismo nutartį, t. y. apeliantai 10 000 Lt žyminio mokesčio dalį privalo sumokėti iki 2013 m. balandžio 5 d. (įskaitytinai) bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 80 str. 4 d., 263 str. 1 d.).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Nustatyti ieškovams (apeliantams) M. V. ir R. V. terminą iki 2013 m. balandžio 5 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 10 000 Lt žyminio mokesčio dalį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę byla,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovų... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad mokėtino žyminio... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, padavė teismui atskirąjį... 9. Atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) su paduotu atskirtuoju skundu... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas netenkintinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti apeliantų atskirojo... 15. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymi, kad Lietuvos Respublikos... 16. Tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar į bylą... 17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 18. Apeliantų atskirojo skundo motyvai, kad M. V. ir J. V. neturi jokių turtinių... 19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos... 20. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, remdamasis... 22. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.... 23. Nustatyti ieškovams (apeliantams) M. V. ir R. V. terminą iki 2013 m....