Byla A-858-1520-15
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą atsakovui Valstybės kontrolei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Finansų ministerijai ir M. K. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, VMI) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. SP-3 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde“ (toliau – ir Sprendimas).

5Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir atsakovas, Valstybės kontrolė) išvada, kad VMI, tvarkydama mokesčių fondo buhalterinę apskaitą, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 1 ir 3 dalis. Tvirtino, kad atsižvelgdamas į Įstatymo 16 straipsnio 1–3 dalis, pareiškėjas pasirinko modernią, šiuolaikišką, efektyvią formą pagal poreikį operacijų grupavimus atlikti Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) posistemiuose, kurie pagal turinį atitinka apskaitos registrus. MAIS sudaro Didžiosios knygos, mokestinių prievolių apskaitos, surinktų lėšų apskaitos, nepriemokų išieškojimo bei turto apskaitos posistemiai, kuriuose užtikrinamas kiekvienos operacijos užregistravimas, veiksmų atlikimas ir atsekamumas. Kiekvieno posistemio paskirtis nustatyta VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos nuostatų V skyriuje. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. pakeista Įstatymo 16 straipsnio 4 dalis – pakeitime nustatyta, kad apskaitos registrai gali būti sudaromi techninėmis priemonėmis ir nebeliko išlygų dėl registrų atspausdinimo, jei jie yra saugomi kompiuterinėse laikmenose.

6Pabrėžė, kad Mokestinių prievolių apskaitos posistemyje, kuris yra Gautinų sumų apyvartos registro, patvirtinto VMI viršininko 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-285, atitikmuo, registruojami prievolių, įmokų, mokėtinų sumų dokumentų duomenys. Surinktų lėšų apskaitos posistemyje, kuris yra Mokėtinų sumų apyvartos registro atitikmuo, registruojami įmokų, mokėtinų sumų dokumentų bei mokėjimo duomenys. Turto apskaitos posistemyje, kuris yra balansinėse/nebalansinėse sąskaitose registruojamų atsargų sąrašo atitikmuo, registruojami valstybei perduotino turto duomenys. Minėtuose posistemiuose automatizuotomis priemonėmis ir nustatyta tvarka registruojamos visos Mokesčių fondo apskaitos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai mokesčių mokėtojo lygmenyje. Didžiosios knygos posistemis yra rezultatų išvesties modulis ir Didžiosios knygos bei Didžiosios knygos operacijų apyvartos registrų atitikmuo, į kurį esminiai įvykiai ir ūkinės operacijos registruojami realiu laiko momentu ir pateikiami užklausų (ataskaitų) pagalba iš atitinkamų MAIS posistemių.

7Pažymėjo, kad VMI mokesčių fondo teisingas ir patikimas ūkinių įvykių bei operacijų registravimas vyksta MAIS pirminiuose (operacijų) posistemiuose, užtikrinant operacijų kontrolę VMI nustatytomis vidaus kontrolės priemonėmis yra pakankami VMI mokesčių fondo apskaitos tvarkymo teisingumui ir patikimumui užtikrinti. Manė, kad Mokesčių fondo apskaitos registrai MAIS yra, visos ūkinės operacijos bei ūkiniai įvykiai sistemoje registruojami realiu laiko momentu ir atsekami iki pirminio apskaitos dokumento, kaip nustatyta Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, tačiau dėl techninių apribojimų, MAIS greitaveikos problemų, t. y. Oracle produkto veikimo problemos, Apskaitos registrų, patvirtintų VMI viršininko 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-285, visa apimtimi nebuvo galimybės suformuoti formos požiūriu techninėmis priemonėmis.

8Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę audito procedūras, nenustatė atvejų, kad ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai sistemoje neužregistruoti, atlikti neteisingai ar neatitinka Įstatymo ir Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (toliau – ir VSAFAS) nuostatų reikalavimų. Taigi, vertinti apskaitos registrų nesudarymo faktą formos požiūriu, net jei ir būtų laikoma, kad registrai nesudaryti, kaip reikšmingą teisės aktų pažeidimą, auditoriams nesudaro tinkamo pagrindo. Remdamasi konkrečiais pavyzdžiais, VMI pažymėjo, kad Valstybės kontrolė nesilaiko nuoseklios pozicijos, vertindama teisės aktų pažeidimo reikšmingumą dėl apskaitos registrų nebuvimo (nesudarymo) fakto.

9Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad VMI, tvarkydama mokesčių fondo buhalterinę apskaitą pažeidė Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą, patvirtintą finansų ministro 2008m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-213 (2012 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 1K-048 redakcija). Pažymėjo, kad 2012 m. VMI mokesčių fondo finansinių ataskaitų rinkinys, Finansų ministerijai pratęsus jo pateikimo terminą, buvo sudarytas pagal VSAFAS VMI mokesčių fondo pereinamojo laikotarpio Didžiosios knygos pagrindu ir nustatytu terminu pateiktas Finansų ministerijai. Pagal nustatytus 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio suvedimo terminus į Viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą (toliau – VSAKIS) Mokesčių fondo duomenys buvo suvesti laiku. Pažymėjo, kad tik metinių, bet ne tarpinių, ataskaitų duomenys yra suvedami į VSAKIS ir naudojami sudarant Nacionalinį ataskaitų rinkinį.

10Paaiškino, kad VMI 2013 m. kovo 21 d. ir 2013 m. balandžio 30 d. oficialiais raštais kreipėsi į Oracle Centrinės Europos klasterio viceprezidentą dėl didelių problemų, susijusių su neišspręsta Oracle produkto veikimo problema, dėl kurios negalėjo parengti tarpinių ir/ar metinių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2011–2012 finansinius metus, nurodė, kad priemonės, kurių buvo imtasi problemai spręsti, nepakankamos ir paprašė nedelsiant informuoti apie veiksmus, kurių būtina imtis norint išspręsti minimus Oracle techninio veikimo sutrikimus. 2013- m. kovo 29 d. ir 2013 m. gegužės 17 d. buvo gauti atsakymai, kad problema, dėl kurios nebuvo parengtos 2012 metų finansinės ataskaitos, yra žinoma, priežastis dar nenustatyta ir kad imtasi papildomų priemonių priežastims aiškintis ir problemai spręsti. Buvo ir daugiau susirašinėjimų ir susitikimų su Oracle atstovais, siekiant išspręsti greitaveikos problemas. Dėl Oracle veikimo problemų nesuėjus ataskaitų sudarymui reikalingiems duomenims, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas dėl minėtų priežasčių reikalautų papildomų informacinių sistemų funkcionalumų bei didintų sistemos apkrovimą ir stabdytų įrašų kėlimosi į Didžiąją knygą procedūras. Be to, dėl didelio duomenų kiekio apdorojimo reikalingi ir papildomi žmogiškieji resursai. Atsižvelgiant į tai, visi žmogiškieji bei techniniai pajėgumai buvo naudojami tiksliam, teisingam bei patikimam metiniam finansinių ataskaitų rinkinio sudarymui bei tarpusavio derinimo duomenų pateikimui į VSAKIS, kuri yra centralizuota konsolidavimo informacinė sistema, skirta visų viešojo sektoriaus subjektų grupių, savivaldybių, valstybės ir nacionaliniam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniui parengti. Objektyviai pagrindžiamas, nuo VMI valios nepriklausantis, tarpinių ataskaitų nepateikimas yra tik formalus neatitikimas, kuris negali būti laikomas reikšmingu teisės aktu pažeidimu, nes 1) metinių ataskaitų duomenys apjungia ir tarpinius laikotarpius, todėl tarpinių ataskaitų duomenys į Mokesčių fondo metinę finansinę atskaitomybę patenka; 2) tarpinių ataskaitų rinkinių duomenys nesuvedami į VSAKIS, kurioje įvyksta konsolidavimas su viešuoju sektoriumi, savivaldybėmis siekiant užtikrinti teikiamų duomenų tikslumą ir teisingumą, šių tarpinių ataskaitų sudarymo reikšmė yra tik administracinė; 3) Mokesčių fondo veiklos rezultatai, reikalingi biudžeto vykdymui, yra pateikiami per kitą, kas mėnesį Finansų ministerijai teikiamą, ataskaitą, t. y. sudarant Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitą, patvirtintą finansų ministro 2003 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1K-019.

11Nesutiko su Valstybės kontrolės išvada, kad VMI, kurdama Mokesčių apskaitos informacinę sistemą, pažeidė Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Vyriausybės direktoriaus 2004 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. T-131 patvirtintos Valstybės informacinių sistemų kūrimo metodikos (toliau – ir Metodika) 36 punktą. Pažymėjo, kad šiuo pažeidimo konstatavimu Valstybės kontrolė pripažįsta, kad toks etapas projekte buvo ir jis buvo vykdomas. Valstybės kontrolės 2013- m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje, kurios pagrindu priimtas sprendimas, nurodyta, kad MAIS testavimo rezultatai priimti neintegravus klientinio posistemio ir ištestavus mažiau nei 50 procentų suderinto mokesčių apskaitos testavimo scenarijaus, todėl nebuvo iki galo įsitikinta, kad suprojektuota IS tenkina reikalavimus, numatytus specifikacijoje ir projekte. Teigia, kad remtis audito ataskaitoje nurodyta protokolo ištrauka ir tvirtinti, kad tuo momentu buvo baigti testavimo darbai, negalima, nes realiai testavimas vyko iki pat sistemos eksploatavimo pradžios – 2011 m. birželio 1 d. Remiantis Metodika, kita projekto stadija yra informacinės sistemos diegimo stadija, kur bandomosios eksploatacijos etapas panašus į testavimo etapą. Metodika nenustato, jog diegimo stadija gali būti pradėta tik po visiškai užbaigto testavimo, o Metodikos 55 punktas patvirtina, kad kontrolės darbai vykdomi visų informacinės sistemos kūrimo stadijų ir etapų metu. MAIS atveju buvo nusistatyti testavo scenarijai, buvo sukurti duomenys, reikalingi atlikti testus ir įsitikinti tinkamu funkcionalumo veikimu.

12MAIS PVK 2011-10-03 protokolas Nr. 6/MAIS-28 patvirtina, kad ir bandomosios eksploatacijos metu toliau vyko sistemos bandymai ir klaidos buvo šalinamos viso šio etapo metu, o kritinės klaidos pašalintos jau iki bandomosios elsploatacijos. Testuojant buvo registruotos 703 klaidos. Nurodė, kad testavimo darbai atlikti visiškai pagal numatytą testavimo scenarijų, kuriame nebuvo numatytas greitaveikos testavimas. Joks teisės aktas nenustato, kad sistemos testavimas turi apimti ir greitaveikos testavimą. MAIS, kaip pagrindinė VMI mokesčių apskaitos programa, pradėjo veikti nuo 2011-06-01, sistemos greitaveikos problema atsirado 2011 m. rugsėjo mėnesį, ji prasidėjo po Oracle pateiktų programinės įrangos atnaujinimų įdiegimas, kuris pakeičia parametrus ne tik MAIS, bet ir kitose sistemose, naudojamose visame pasaulyje. Tik po šio pakeitimo MAIS greitaveika sutriko, todėl net ir testuojant greitaveiką iki sistemos paleidimo, dėl nepriklausančių nuo pareiškėjo valios aplinkybių, VMI nebūtų galėjusi numatyti ir nustatyti greitaveikos sutrikimų. Ši problema nedelsiant, t. y. 2011-09-20 buvo registruota Oracle pagalbos tarnyboje. Pažymėjo, kad sistemai veikiant tik 4 mėnesius, jos dydis jau buvo 1,6 TB. Testavimui duomenys ruošiami rankiniu būdu, kad būtų galima lengvai atsekti atskirų sistemos komponentų veikimą ir integralumą tarpusavyje. Tokio kiekio duomenų paruošti testavimui rankiniu būdu neįmanoma. Testuojant įsitikinta, kad numatyti sistemoje funkcionalumai veikia tinkamai pagal testavimo scenarijų, specifikacijoje ir projekte numatytus reikalavimus.

13Pareiškėjas nesutiko, kad VMI, paskirstydama į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas gautas įplaukas, pažeidė Vyriausybės 2001 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių (2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 751 redakcija) (toliau – ir Nutarimas) 52 punktą. Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) įplaukų per 2012 metus įskaitymą į valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei pinigų fondus reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 38 straipsnis, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. GPM įplaukos gautos į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 2012 m. sausio 2 d. buvo paskirstytos pagal GPM įplaukų 2011 metų normatyvus ir proporcijas, kadangi Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas „Valstybės žiniose“ paskelbtas tik 2011 m. gruodžio 31 d. ir VMI neturėjo galimybių pasirengti jo įgyvendinimui 2012 m. sausio 2 d., nes rodiklių suvedimas į sistemą ir programavimas užtrunka, o sausio 2 d. yra pirmoji metų darbo diena. 2012 m. sausio 2 d. į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą buvo gauta 12 513 775,65 Lt GPM įplaukų. Visos 2012 m. sausio 2 d. gautos GPM įplaukos tą pačią dieną buvo paskirstytos valstybės bei savivaldybių biudžetams pagal 2011 metų normatyvus ir proporcijas. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 38 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatomis, sistemoje atliekami atitinkami praėjusiais metais sumokėto pajamų mokesčio perskirstymai pagal faktinius praėjusio mokestinio laikotarpio normatyvus ir proporcijas. Taigi, 2013 m. perskirsčius 2012 m. sausio 2 d. gautas GPM įplaukas, nežymus pokytis tarp 2011 ir 2012 metų normatyvų sudaro – 34 060,09 Lt arba 0,59 procento nuo savivaldybių biudžetams ir valstybės iždui paskirstytų GPM įplaukų. Darė išvadą, kad VMI 2013 metais perskirsčius 2012 m. sausio 2 d. gautas įplaukas, nepažeistas Nutarimo 52 punkto reikalavimas, nes visos į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą gautos lėšos galutinai paskirstomos biudžetams ir pinigų fondams pagal lėšų gavimo dieną galiojančius normatyvus ir proporcijas.

14VMI be išlygų taiko Nutarimo 52 punkto reikalavimus, paskirstydama GPM įplaukas pagal įplaukos gavimo dieną galiojančius normatyvus ir proporcijas. 2012 m. gruodžio 31 d. kai kuriais atvejais GPM buvo sumokėtas iš anksto. Mokesčių mokėtojas turi teisę savo nuožiūra sumokėti daugiau mokesčio, nei yra deklaravęs savo prievolę už atitinkamą laikotarpį. Mokesčių mokėtojo sumokėta suma, viršijanti atitinkamo laikotarpio mokesčių prievoles, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka laikoma permoka, t. y. mokesčių mokėtojas išlaiko savo teisę į sumokėtas pinigines lėšas viršijančias jo prievolę lėšų sumokėjimo dieną, kurios gali būti bet kuriuo momentu grąžintos mokesčių mokėtojui jam pateikus prašymą šią permoką grąžinti. Siekdama mokesčių mokėtojams supaprastinti mokesčių sumokėjimą, mokesčių mokėtojui neišreiškus valios susigrąžinti permokos, VMI mokesčio permoką įskaito mokesčių mokėtojo naujai susidariusioms mokestinėms nepriemokoms padengti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tai laikoma nauju mokėjimu, kuris realizuojamas padengiant mokėtojui priklausančias permokėtas sumas pagal įskaitymo metu galiojančius normatyvus. Tai atitinka VSAFAS principus.

15Manė, kad VMI fondo 2012 metų finansinio ataskaitų rinkinio bei 2012 metų mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos valstybinio audito dokumentai – ataskaita ir išvada – bei jų pagrindu priimtas administracinis aktas, yra nepakankamai pagrįsti reikšmingų teisės aktų pažeidimams konstatuoti pagal valstybinio audito reikalavimus. Taip pat teigė, jog sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administarvimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

16Pažymėjo, kad nors skundžiamas sprendimas ir nenustato tiesioginių įpareigojimų pareiškėjui, tačiau yra susijęs su jo interesais ir gali turėti įtakos teisėms ir pareigoms. Esant minėtame sprendime konstatuotiems pažeidimams institucija turėtų šiuos pažeidimus ištaisyti. Jeigu pareiškėjas ištaisydamas pažeidimą turėtų spausdinti mokesčių fondo apskaitos registrus, vien Mokesčių fondo gautinų sumų registro spausdinimo išlaidos sudarytų daugiau kaip 500 200 Lt, o apimtis viršytų 4 000 000 lapų. Devynių registrų spausdinimo išlaidos būtų dar didesnės. Nepanaikinus Sprendimo suinteresuoti asmensys galėtų reikšti pareiškėjui pretenzijas dėl žalos Lietuvos biudžetui atlyginimo, todėl pareiškėjas patirtų materialines pasekmes. Sprendimas daro neigiamą įtaką pareiškėjo reputacijai. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 221 staripsnio 1 dalyje numatoma Valstybės kontrolės pareiga apie audito metu nustatytus nuolatinius, esminius ar visuomenės interesų pažeidimus pranešti Seimui, Vyriausybei, teisėsaugos institucijoms. Pareiškėjo reputacija itin svarbi vykdomos veiklos kontekste. Panaikinus Sprendimą, atsirastų pagrindas panaikinti ir finansų ministro 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu VMI viršininkui M. K. paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą. Be to, Valstybės kontrolės įstatymo 19 staripsnyje nustatyta teisė apskųsti sprendimus teismui.

17Atsakovas Valstybės kontrolė atsiliepimu į pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą prašė bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Atsiliepime paaiškino, kad dėl atlikto 2011 metų finansinio (teisėtumo) audito VMI mokesčių fonde nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolierius 2012 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą Nr. SP-10, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, nes nenustatė mokesčių fondo apskaitos registrų formos, turinio ir skaičiaus. Pažymėjo, kad 2012 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-60-5-94 bei 2013 m. liepos 15 d. valstybinio audito išvadoje Nr. 9-36 nurodyta, jog pažeidžiant Įstatymą, 2012 metais nebuvo sudaromi mokesčių fondo apskaitos registrai, kurių formą ir turinį nustatė VMI viršininkas. Kad nebuvo sudaryti apskaitos registrai, skunde nurodo ir pats pareiškėjas. Nesudarydama apskaitos registrų, VMI pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalis.

19Atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies pakeitimas įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., o audituotas laikotarpis yra 2012 metai. Pažymėjo, kad ir kompiuterinėse laikmenose nebuvo sudarytų mokesčių fondo apskaitos registrų, kurių formą ir turinį bei sudarymo periodiškumą įsakymu nustatė VMI viršininkas.

20Nurodė, kad 2013 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-60-5-94 konstatuota, kad gautinų sumų neregistravimas mokesčių fondo buhalterinėje apskaitoje rodo, jog pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 9 straipsnyje nustatyto kaupimo principo – pajamas registruoti tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą. Atliekant auditą nustatyta, kad MAIS ar kitų IS priemonėmis nėra formuojami apskaitos registrai ar kitokie suvestiniai dokumentai, kuriuose būtų pateikiami duomenys apie kiekvienos dienos gautas įplaukas, grąžinimus mokesčių mokėtojams ir pervedimus biudžetams ir fondams.

21Pareiškėjas 2013 m. liepos 12 d. rašte Nr. (20.2-06)-R-5370 Valstybės kontrolei nurodė, jog dėl techninių apribojimų išimtinai tik gretinimo operacijos, t. y. gautinų sumų sudengimo su gautomis lėšomis DK sąskaitos priskyrimas, vykdomas su laiko atsilikimu. VMI 2013 m. birželio 12 d. pateiktais duomenimis į MAIS Didžiosios knygos posistemį buvo keliami 2012 m. balandžio 19 d. apskaitos duomenys. VMI specialistų aiškinimu, audito metu MAIS priemonėmis suformuoti patvirtinto detalumo apskaitos registrų nėra galimybių, nes MAIS detalūs apskaitos įrašai yra susieti ne su mokesčių mokėtoją identifikuojančiu požymiu, bet su mokestines prievoles arba įmokas identifikuojančiais požymiais. Suformuoti detalizuotus iki mokesčių mokėtojo apskaitos įrašus įmanoma naudojant papildomas programines priemones, tačiau norint tai atlikti dėl pernelyg didelės IS apkrovos reikia papildomų išteklių.

22Atkreipė dėmesį, kad Sprendimas buvo priimtas pagal valstybinio finansinio (teisėtumo) audito 2013 m. liepos 15 d. ataskaitą Nr. FA-P-60-5-94. Pažymėjo, kad VMI nurodyti pavyzdžiai susiję su kai kurių apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų ministerijoms pavaldžių įstaigų padarytomis klaidomis, o pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą yra atskiras sektoriaus subjektas. Į mokesčių fondo, kaip viešojo sektoriaus subjekto, apskaitą įtraukiamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su VMI veikla bei įgyvendinamais uždaviniais administruojant mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas bei vykdant įstatymais ar kitais teisės aktais perduotas funkcijas. VMI mokesčių fondo surinkti mokesčiai ir kitos pajamos sudarė reikšmingą dalį valstybės iždo pajamų, todėl valstybinių auditorių atsisakymas pareikšti nuomonę dėl 2012 m. VMI mokesčių fondo finansinių ataskaitų rinkinio duomenų neišvengiamai darė įtaką ir kito viešojo sektoriaus subjekto valstybės iždo finansinių ataskaitų rinkinio duomenų teisingumui.

23Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2609/2011 nurodė, jog valstybinį auditą atliekantys pareigūnai (auditoriai) neprivalo vertinti nustatyti teisės akto pažeidimo jo reikšmingumo aspektu. Auditorių nustatyto teisės akto pažeidimo priskyrimas prie reikšmingų yra sprendimą priimančio valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo diskrecija. Atkreipė dėmesį, kad pažeidimai VMI pasikartoja, nes dėl pažeidimų tvarkant VMI mokesčių fondo buhalterinę apskaitą ir praeitais metais buvo priimtas valstybės kontrolieriaus 2012 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. SP-10.

24Nurodė, jog pareiškėjas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 1 dalį ir finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. IK-213 patvirtinto 23-iojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“ 20 punktą nesudarė ir nepateikė mokesčių fondo tarpinių finansinių ataskaitų – 2012 m. pirmojo ketvirčio, pusmečio ir devynių mėnesių. Valstybės kontrolės nuomone, imperatyvių įstatymo normų nesilaikymas negali būti vertinamas kaip tik formalus neatitikimas, net jei pažeidimo padarymo faktas ir nepriklausė nuo jo valios, bei negali būti kvestionuojama tarpinių ataskaitų sudarymo reikšmė. Pažeidimo reikšmingumas nurodomas ir 2013 m. liepos 15 d. valstybinio audito išvadoje Nr. 9-36. Sistemiškai analizuojant Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir 23-iojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto nuostatas, darytina išvada, kad tarpinių ataskaitų sudarymas yra svarbus procesas, jos turi būti sudaromos pagal nustatytus reikalavimus, nustatytais terminais ir ataskaitos turi būti skelbiamos viešai.

25Atkreipė dėmesį, kad MAIS testavimo etapo rezultatai priimti neintegravus klientinio posistemio ir ištestavus mažiau nei 50 procentų suderinto mokesčių apskaitos testavimo scenarijaus, todėl prieš pradedant bandomąją eksploataciją nebuvo iki galo įsitikinta, kad suprojektuota IS tenkina reikalavimus, nustatytus specifikacijoje ir projekte. Atliekant auditą nustatyta, kad MAIS pradėta kurti nepatvirtinus specifikacijos, kuri reikalinga, kad IS būtų sukurta su tinkamais funkcionalumais ir veiklos poreikiais. Sistemos testavimo etapo rezultatai priimti neatlikus viso numatyto testavimo bei neįsitikinus, kad MAIS tenkina reikalavimus, numatytus specifikacijoje ir projekte. Atliekant auditą nustatyti sistemos testavimo trūkumai yra tiesiogiai susiję su minėtos sistemos funkcionavimo problemomis.

26Manė, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog paskirsčius įplaukas ne pagal tiems metams nustatytus normatyvus gaunamas nežymus pokytis, atmestinas kaip nepagrįstas, nes minėtų teisės aktų nuostatos dėl įplaukų paskirstymo laikotarpio yra imperatyvios ir VMI privalomos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas audito metu dėl šio pažeidimo pateikė kitus motyvus. Atsakovo nuomone, VMI specialistų aiškinimas nėra teisingas, nes visiems viešojo sektoriaus subjektams privalu laikytis biudžeto vykdymą reglamentuojančių teisės aktų, o VSAFAS yra tik priemonė, padedanti teisingai registruoti ūkines operacijas ir ūkinius įvykius buhalterinėje apskaitoje.

27Atkreipė dėmesį, kad VMI skundžia valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įpareigojimą, kuris nėra jai skirtas. Prašomu panaikinti sprendimu nustatyti įpareigojimai finansų ministrui, taigi šiuo aktu pareiškėjui tiesiogiai nesukurtos teisės ir nenustatytos pareigos.

28Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-29/2013 pažymėjo, kad Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisių bei pareigų, jo pirmas punktas vertintinas kaip informacinio pobūdžio, o Sprendimo 2 punktas numato įpareigojimus ne pareiškėjui, o finansų ministrui. Dėl paminėto laikė, kad Sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

29II.

30Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 13 d. sprendimu (VIII t., b. l. 13-20) pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos skundo dalį dėl valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. SP-3 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde“ 2 ir 3 punktų atmetė kaip nepagrįstą, likusioje dalyje bylą nutraukė.

31Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą VMI, nustatė teisės aktų pažeidimus, kurie nurodyti valstybinio finansinio (teisėtumo) audito 2013 m. liepos 15 d. ataskaitoje Nr. FA-P-60-5-94 (t. 1, b. l. 151–168). Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs valstybinio audito ataskaitą ir vadovaudamasis Valstybės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 1, 3 ir 7 punktais bei 20 straipsniu, 2013 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. SP-3 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde“ (t. 1, b. l. 120). Šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktu atsakovas VMI viršininkui nurodė sprendimo dėstomojoje dalyje išdėstytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus. Antruoju bei trečiuoju šio sprendimo rezoliucinės dalies punktais finansų ministras įpareigotas įstatymų nustatyta tvarka dėl sprendimo dėstomojoje dalyje išdėstytų teisės aktų pažeidimų traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybinėn ar drausminėn atsakomybėn ir jam nustatytas 90 kalendorinių dienų sprendimo įvykdymo terminas bei 5 kalendorinių dienų informacijos apie sprendime nurodytų įpareigojimų įvykdymą pateikimo Valstybės kontrolei terminą, skaičiuojamą nuo jų įvykdymo dienos.

32Pažymėjo, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šios teisės normos numato būtinąsias sąlygas kreipimuisi į teismą – asmens atžvilgiu turi būti priimtas sprendimas, kuris laikytinas administraciniu aktu, galinčiu pakeisti besikreipiančiojo teisių ir pareigų apimtį.

33Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.). Taigi administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės, t. y. tokių teisės aktų ar veiksmų, kurie sukuria asmenims nepagrįstas pareigas ar riboja teises.

34Sprendimo 1 punktu pareiškėjo viršininkui nurodyti reikšmingi teisės aktų pažeidimai, tačiau Sprendimu VMI nebuvo įpareigota atlikti konkrečius veiksmus, tame tarpe ir nustatytu būdu pašalinti šiuos pažeidimus. Teismų praktikoje ginčytina situacija dėl teisės ginčyti Valstybės kotrolės sprendimus teisme jau buvo išspręsta ir teismų praktika yra suformuota. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-29-13 konstatuota, kad Valstybės kotrolės sprendimo punktas, kuriuo nurodomi dėstomojoje dalyje išdėstyti reikšmingi teisės aktų pažeidimai, yra informacinio pobūdžio ir konkrečių teisių ar pareigų pareiškėjui nesukelia. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčijamas tos pačios institucijos tokios pat rūšies sprendimas, tai teismas remėsi joje nurodyta teismų praktika ir administarcinę bylą dalyje dėl Sprendimo 1 punkto panaikinimo nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

35Nurodė, kad Sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktais finansų ministras įpareigotas įstatymų nustatyta tvarka dėl sprendimo dėstomojoje dalyje išdėstytų teisės aktų pažeidimų traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybinėn ar drausminėn atsakomybėn ir jam nustatytas 90 kalendorinių dienų sprendimo įvykdymo terminas bei 5 kalendorinių dienų informacijos apie sprendime nurodytų įpareigojimų įvykdymą pateikimo Valstybės kontrolei terminą, skaičiuojamą nuo jų įvykdymo dienos. Šis Sprendimo įpareigojimas akivaizdžiai adresuojamas ne pareiškėjui, o finansų ministrui, todėl pareiškėjas jokių veiksmų, remdamasis šiuo įpareigojimu, neturi atlikti.

36Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendime administarcinėje byloje Nr. A-1698/2010 buvo konstatuota, kad Valstybės kontrolės audituotas asmuo neturi subjektinės teisės skųsti Valstybės kotrolės sprendimo punktus, kuriais yra nustatomi įpareigojimai įstaigą kontroliuojančios institucijos vadovui. Analogiškai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė ir 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1111-14. Šiais išaiškinimais teismas vadovosi remdamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi.

37Pastebėjo, jog pareiškėjo nurodyti argumentai dėl galimo poveikio teisių ir pareigų apimčiai yra susiję su galimu naujų administracinių aktų ar sprendimų dėl drausminės atsakomybės taikymo priėmimu. Finansų ministro 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. MI-144 VMI viršininkui M. K. buvo paskirtas griežtas papeikimas, dėl kurio panaikinimo VMI viršininkas yra pradėjęs administarcinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. VMI, kaip institucijos, požiūriu nėra reikšminga ar jos vadovas liks patrauktas drausminėn atsakomybėn, ar finansų ministro 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymas Nr. MI-144 bus panaikintas. Nei vienu, nei kitu atveju VMI teisių ir pareigų apimtis nepasikeis.

38Pabrėžė, kad pareiškėjo argumentas dėl prievolės spausdinti apskaitos registrus yra nepagrįstas, nes Sprendimo dėstomosios dalies 1.1 punkte nurodytas pažeidimas nesusijęs su pareigos spausdinti registrus nevykdymu, o su pareigos sudaryti apskaitos registrus bet kokia forma nevykdymu, todėl teigti, kad pareiškėjas galėtų turėti papildomų išlaidų, nėra pagrindo. Valstybės kontrolės atstovai teismo posėdžio metu bei procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai išsiaiškino Sprendimo turinį, pateikdamas argumentus dėl pareigos pateikti išspausdintus apskaitos registrus. Pareiškėjo dalykinės reputacijos gynimas yra atskiros bylos dalykas, reputacijos saugojimas negali būti priešpastomas valstybės interesams turėti tinkamai sutvarkytą, atsekamą ir aiškią apskaitą bei atskirus apskaitos dokumentus teisės aktų nustatytu laiku bei forma. Tokios apskaitos nebuvimas esmingai stipriau įtakoja įstaigos autoritetą, nei Valstybės kontrolės Sprendime pateiktas pažeidimų nurodymas.

39Teismas įvertinęs prašomo panaikinti Sprendimo 2 ir 3 punktų turinį, darė išvadą, kad atsakovo reikalavimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes tik konkrečiam subjektui – finansų ministrui, tačiau juo nesukuriama tokių pasekmių kitiems asmenims. Šis įpareigojimas duotas vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 punktu bei 7 punktais. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turi teisę įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukštesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta tvarka traukti asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. Nenustatęs ginčijamu sprendimu pažeistos ar ginčijamos VMI teisės ar įstatymų saugomo intereso, teismas skundą atmetė.

40III.

41Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos apeliaciniu skundu (VIII t.,b. l. 24-45) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

42Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas skundu skundė ir visą Sprendimo dėstomąją dalį. Tačiau teismas dėl reikalavimų naikinti Sprendimo dėstomosios dalies 1., 2. ir 3. punktus visiškai nepasisakė, jų neišnagrinėjo. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl nepasisako dėl šio VMI skundo dalies reikalavimų, nepateikė jokių argumentų, jog VMI neturi teisės skųsti šios Sprendimo dalies.

43Pabrėžia, kad reikšmingumas yra kvalifikuojantis požymis, leidžiantis priimti sprendimą. Todėl bet kuris atsakovo sprendimas, priimtas atlikus auditą, gali būti skundžiamas ginčijant ne tik patį pažeidimo faktą, tačiau ir jo reikšmingumą. Jei būtų nesilaikoma tokios pozicijos, kad atsakovo sprendimai gali būti skundžiami reikšmingumo aspektu, toks sprendimo atskyrimas nuo audito dokumentų (ataskaitos ir išvados) prarastų prasmę. VMI neturi jokių kitų galimybių apginti savo interesus nuo nepagrįsto ir neteisėto reikšmingų pažeidimų konstatavimo kitaip nei skundžiant patį Sprendimą (jo dėstomąją dalį), kuriame šie pažeidimai konstatuoti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintą teisinės valstybės principą ir vieną pagrindinių teisių kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 dalis).

44Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo argumentus, susijusius su Sprendimo dėstomosios dalies 1., 2. ir 3. punktų ginčijimu, taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškoje byloje. vyriausiojo administracinis teismas 2007 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-713/2007 išnagrinėjo bylą, kurioje buvo skundžiamas atsakovo sprendimas, priimtas atlikus Marijampolės savivaldybės auditą. Šia nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš dalies patenkino Marijampolės savivaldybės tarybos apeliacinį skundą ir panaikino atsakovo 2006 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. SP-7 „Dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės pažeidimų Marijampolės savivaldybėje“ dėstomosios (aprašomosios) dalies 1. punktą, kuriuo buvo konstatuotas reikšmingas pažeidimas.

45Pastebi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys nepagrindžia, jog apeliantas neturi teisės skųsti Sprendimo dėstomojoje dalyje konstatuotų pažeidimų. Šios nutartys yra priimtos ne analogiškose bylose.

46Dėl Sprendimo neteisėtumo pareiškėjas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog pareiškėjas jau pirmo teismo posėdžio 2013 m. gruodžio 16 d. metu informavo pirmosios instancijos teismą, kad byloje reikalingos specialios žinios. Teismas 2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu atsisakė tenkinti apelianto prašymą atidėti teismo posėdį, kol bus atlikta neteisminė teismo eksperto Kęstučio Ambrazaičio ekspertizė, kurią apeliantas teiktų į bylą. Teismas taip pat netenkino prašymo paskirti teisminę ekspertizę, kuri atliktų atsakovo atlikto Audito metu surinktų audito darbo dokumentų ekspertinį vertinimą ir atsakytų į su ginčo esme susijusius klausimus. Pareiškėjas tokiu būdu siekė papildomai pagrįsti savo skundą, tačiau ši jo teisė buvo nepagrįstai suvaržyta, nurodant, kad specialiosios žinios byloje nereikalingos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad teismas negali vertinti aplinkybių, reikalaujančių specialių žinių; nurodo, kad teismui manant, jog byloje iškilo klausimų, reikalaujančių specialių žinių, teismas privalo pats paskirti ekspertizę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant ABTĮ normas, apibendrinimas. Administracinė jurisprudencija. 2012, 23, p. 542-877). Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs dėl apelianto teisės skųsti Sprendimą nebuvimo, ekspertinių žinių turinčių asmenų nepasitelkė. Todėl pareiškėjas mano, kad ši aplinkybė yra kliūtis apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės (jeigu teismas spręstų, kad pareiškėjo pateiktų įrodymų nepakanka apeliantui palankiam sprendimui priimti) ir byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.).

47Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vidaus audito skyriaus auditoriai 2014 m. gegužės 16 d. rašte Nr. (15.6-02)-242-61 “Dėl nuomonės”, be kita ko, nurodė, jog audito metu nebuvo surinkti patikimi ir pakankami įrodymai tam, jog būtų galima teigti, kad buvo padaryti Sprendimo dėstomosios dalies 1.1., 2. ir 3. punktuose nurodyti pažeidimai; įrodymai nepatvirtina išvadų arba netgi priešingai – jas paneigia; Audito metu nebuvo taikyta reikšmingumo sąvoka; audito darbo dokumentai nepatvirtina, jog Sprendime nurodytus tariamus pažeidimus galima laikyti reikšmingais: Sprendimo dėstomosios dalies 1.1., 1.2. ir 2. punktų atveju dokumentuose nėra jokio pagrindimo, kad pažeidimai reikšmingi, o Sprendimo dėstomosios dalies 3. punkto atveju neviršijamas pačių atsakovo auditorių nustatytas reikšmingumo lygis.

48Pažymi, jog pareiškėjas vykdo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 16 straipsnio reikalavimus, sudaro apskaitos registrus informacinių technologijų priemonėmis ir tokiu būdu suformuoti apskaitos registrai negali būti laikomi nesudarytais. Todėl ir pažeidimas, nurodytas Sprendimo dėstomosios dalies 1.1. punkte, šiuo atveju iš viso negalėjo būti fiksuojamas.

49Kadangi atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pažeidimo nesudaro tai, jog nebuvo spausdinami ir saugomi išspausdinti apskaitos registrai, pareiškėjas nenurodo teisinių argumentų, susijusių su šia aplinkybe.

50Atkreipia dėmesį, kad tarpinių finansinių ataskaitų neparengimas ir nepateikimas negali būti laikomas reikšmingu pažeidimu.

51Pabrėžia, jog atsakovas neįrodė kaltinamojo teiginio, todėl negalima konstatuoti, kad buvo pažeistas Metodikos 36 punktas; juo labiau nėra pagrindo spręsti, kad toks pažeidimas yra reikšmingas.

52Daro išvadą, kad jeigu subjektas nesuprato sprendimo dėstomojoje dalyje nurodytų pažeidimų reikšmingumo, nes nebuvo pateikta jokia pažeidimų pripažinimo reikšmingais motyvacija, kuri būtų aiški iš procedūrinių audito dokumentų (šiuo atveju – Ataskaitos ir Išvados), atitinkamas viešojo administravimo sistemos subjekto sprendimas (šiuo atveju – Sprendimas) turi būti naikinamas.

53Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (VIII t., b. l. 49-52) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

54Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir argumentais bei mano. kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei tinkamai pritaikęs teisės normas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, bei pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir išvadoms.

55Trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija atsiliepimu (VIII t., b. l. 57-59) į pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą su skundu nesutinka.

56Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip institucijos, požiūriu nėra teisiškai reikšminga, ar jos vadovas bus patrauktas drausminėn atsakomybėn ar ne. Taigi administracinė byla nutraukta pagrįstai.

57Pareiškėjo argumentai dėl atsakovo ginčijamame sprendime nurodytų pažeidimų vertintini kritiškai. Pažymi, jog argumentai dėl prievolės turėti spausdintus apskaitos registrus nėra reikšmingi, nes skundžiamo atsakovo sprendimo aprašomojoje dalyje buvo nurodyti pažeidimai susiję su apskaitos registrų turiniu, o ne tik jų forma;

58Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tarpinių finansinių ataskaitų nepateikimo fakto neneigia. Tik remdamasis nuorodomis į savo pasitelktus konsultantus teigia, kad šių ataskaitų nepateikimas finansų ministerijai neturėjo įtakos šios institucijos sprendimams ar galėjimui juos priimti. Tokie konsultanto (o tuo pačiu ir pareiškėjo) teiginiai remiasi tuo, kad valstybės biudžetas tvirtinamas remiantis pinigų, o ne kaupimo principu. Visgi nevertinama šių ataskaitų reikšmė stebint bei analizuojant finansinę padėtį, formuojant fiskalinę politiką (pvz., stebint deficitą, tam tikras tendencijas mokesčių prievolių atsiradime ir vykdyme ir pan.). Taip pat nevertinama prevencinė pareigos pateikti tarpines finansines ataskaitas reikšmė galimoms pasekmėms atsirasti.

59Nurodo, jog pareiškėjas neneigia, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos testavimo rezultatus priėmė su išlyga, kad testavimas bus vykdomas toliau, jau kitame etape. Tai reiškia, jog etape, kai reikėjo įsitikinti testavimo pakankamumu, to nebuvo padaryta. Be to, valstybės kontrolės ataskaitoje nurodomi ir kiti pažeidimai, susiję su MAIS projektu, kurie galėjo lemti sistemos veiklos sutrikimus (Ataskaitos 7-8 lapai);

60Pastebi, kad tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pažeidimai perskirstant gyventojų pajamų mokesčio lėšas iš esmės nėra neigiami, tik bandoma interpretuoti jų reikšmingumą.

612014 m. lapkričio 11 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinio skundo atsisakymas, kuriame nurodyta, kad jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio nuostatomis ir pasinaudodamas minėtoje nuostatoje įtvirtinta teise, atsisako pateikto apeliacinio skundo.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63IV.

64Atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.

65Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriame, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio nuostatomis, atsisako pateikto apeliacinio skundo.

66Vertindama pateiktą pareiškėjo prašymą teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui jo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir tai, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, yra pagrindas teismui apeliacinį procesą nutraukti (ABTĮ 132 str. 2 d.). Taigi šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kita vertus, ABTĮ 132 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, jog apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

67Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo prašymo turinį, į tai, kad pareiškėjas iš esmės pateiktu prašymu atsisako pateikto apeliacinio skundo, pažymi, kad pareiškėjo pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo atitinka ABTĮ reikalavimus, t. y. jis yra pasirašytas pareiškėjo atstovo, pirmosios instancijos teismo sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, kliūčių, dėl kurių pareiškėjo prašymas negalėtų būti tenkintinas, nėra, todėl pareiškėjo prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo priimamas ir apeliacinis procesas pagal pareiškėjo apeliacinį skundą administracinėje byloje nutraukiamas (ABTĮ 132 str. 2 d.).

68Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

69Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

70Apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą atsakovui Valstybės kontrolei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Finansų ministerijai ir M. K. dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.

71Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos... 5. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybės... 6. Pabrėžė, kad Mokestinių prievolių apskaitos posistemyje, kuris yra... 7. Pažymėjo, kad VMI mokesčių fondo teisingas ir patikimas ūkinių įvykių... 8. Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę audito procedūras, nenustatė... 9. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad VMI, tvarkydama mokesčių fondo... 10. Paaiškino, kad VMI 2013 m. kovo 21 d. ir 2013 m. balandžio 30 d. oficialiais... 11. Nesutiko su Valstybės kontrolės išvada, kad VMI, kurdama Mokesčių... 12. MAIS PVK 2011-10-03 protokolas Nr. 6/MAIS-28 patvirtina, kad ir bandomosios... 13. Pareiškėjas nesutiko, kad VMI, paskirstydama į biudžeto pajamų... 14. VMI be išlygų taiko Nutarimo 52 punkto reikalavimus, paskirstydama GPM... 15. Manė, kad VMI fondo 2012 metų finansinio ataskaitų rinkinio bei 2012 metų... 16. Pažymėjo, kad nors skundžiamas sprendimas ir nenustato tiesioginių... 17. Atsakovas Valstybės kontrolė atsiliepimu į pareiškėjo Valstybinės... 18. Atsiliepime paaiškino, kad dėl atlikto 2011 metų finansinio (teisėtumo)... 19. Atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies pakeitimas įsigaliojo... 20. Nurodė, kad 2013 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.... 21. Pareiškėjas 2013 m. liepos 12 d. rašte Nr. (20.2-06)-R-5370 Valstybės... 22. Atkreipė dėmesį, kad Sprendimas buvo priimtas pagal valstybinio finansinio... 23. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m.... 24. Nurodė, jog pareiškėjas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo... 25. Atkreipė dėmesį, kad MAIS testavimo etapo rezultatai priimti neintegravus... 26. Manė, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog paskirsčius įplaukas ne pagal... 27. Atkreipė dėmesį, kad VMI skundžia valstybės kontrolieriaus pavaduotojo... 28. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d.... 29. II.... 30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 13 d. sprendimu... 31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybės kontrolė, atlikusi... 32. Pažymėjo, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio... 33. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi... 34. Sprendimo 1 punktu pareiškėjo viršininkui nurodyti reikšmingi teisės aktų... 35. Nurodė, kad Sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktais finansų ministras... 36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendime... 37. Pastebėjo, jog pareiškėjo nurodyti argumentai dėl galimo poveikio teisių... 38. Pabrėžė, kad pareiškėjo argumentas dėl prievolės spausdinti apskaitos... 39. Teismas įvertinęs prašomo panaikinti Sprendimo 2 ir 3 punktų turinį, darė... 40. III.... 41. Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos... 42. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas skundu skundė ir visą... 43. Pabrėžia, kad reikšmingumas yra kvalifikuojantis požymis, leidžiantis... 44. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo... 45. Pastebi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos Lietuvos... 46. Dėl Sprendimo neteisėtumo pareiškėjas nurodo iš esmės tuos pačius... 47. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vidaus audito... 48. Pažymi, jog pareiškėjas vykdo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos... 49. Kadangi atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad... 50. Atkreipia dėmesį, kad tarpinių finansinių ataskaitų neparengimas ir... 51. Pabrėžia, jog atsakovas neįrodė kaltinamojo teiginio, todėl negalima... 52. Daro išvadą, kad jeigu subjektas nesuprato sprendimo dėstomojoje dalyje... 53. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepimu į pareiškėjo... 54. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais... 55. Trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija atsiliepimu (VIII t., b.... 56. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo,... 57. Pareiškėjo argumentai dėl atsakovo ginčijamame sprendime nurodytų... 58. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tarpinių finansinių ataskaitų... 59. Nurodo, jog pareiškėjas neneigia, kad mokesčių apskaitos informacinės... 60. Pastebi, kad tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pažeidimai perskirstant... 61. 2014 m. lapkričio 11 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo... 62. Teisėjų kolegija... 63. IV.... 64. Atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, apeliacinis procesas... 65. Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos... 66. Vertindama pateiktą pareiškėjo prašymą teisėjų kolegija pažymi, jog... 67. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo prašymo turinį, į tai, kad... 68. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 69. Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos... 70. Apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m.... 71. Nutartis neskundžiama....