Byla e2A-235-524/2017
Dėl išmokėtų sumų grąžinimo ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-05 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, pirmininkės ir pranešėjos Erikos Misiūnienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui N. P., UAB „Palangos butų ūkis“, UAB „Litesko“, dėl išmokėtų sumų grąžinimo ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-05 sprendimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 487,14 EUR, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-12-23 iš viršutinio buto ( - ), priklausančio atsakovui, buvo aplietas ir apgadintas ieškovo draudėjui priklausantis butas (( - )). Įvykio metu apgadintos patalpos buvo apdraustos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Ieškovas išmokėjo draudėjui 487,14 EUR dydžio draudimo išmoką, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalos padarymą asmens, t. y. atsakovo.
  2. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad būtent dėl ieškovo nurodyto buto ( - ), savininkų šildymas name buvo įjungtas 2012-12-14, o ne 2012-10-23, kaip buvo numatyta savivaldybės įsakyme. Kadangi vanduo iš sistemos nebuvo išleistas, o lauke staigiai nukritus temperatūrai jo bute, kuris yra palėpėje, radiatoriai užšalo ir trūko, pradėjo tekėti vanduo į apatinį butą.
  3. Trečiasis asmuo N. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovas ne tik neprižiūri savo buto, bet įvykio metu piktybiškai vengė atvykti į įvykio vietą ir pašalinti padarinius. Atsakovas ( - ) minėtu adresu gyvena tik vasarą, visą kitą laiką butas yra neprižiūrimas ir nesistengiama, kad jo būklė būtų gerinama. Šildymo sezono pradžia buvo atidėta visų bendraturčių prašymu, ypač atsakovo, nes jis nuolat skolingas už šildymą bei komunalinius mokesčius, nuolat daro taip, kad namo nešildytų. Atsakovas kenkia namo gyventojams ir jau ne kartą yra apliejęs laiptinės sienas bei lubas, ir dėl to visiškai nesijaučia kaltas ir neprisideda prie remonto. Atsakovas žiemos metu palieka bute nesandarius langus, atviras orlaides. Prašė ieškovo ieškinį tenkinti.
  4. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Palangos butų ūkis“ su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad apžiūros metu buvo nustatyta, jog vandens tekėjimas nesusijęs su namo bendrojo naudojimo stovais ir kitais objektais, o lašėjimo priežastis – nesandarus atsakovo bute esantis šildymo prietaisas. Pažymėjo, kad šildymas pastate, adresu ( - ), buvo įjungtas tik gruodžio 14 d., tačiau tai padaryta ( - ), bendraturčių iniciatyva, jie pateikė prašymus dėl šildymo įjungimo nukėlimo į vėlesnį laikotarpį. Atsakovas atsitikus įvykiui buvo informuotas, tačiau bendradarbiauti nesutiko, į savo butą įleisti atsisakė ir įleido tik tuomet, kai gavo įspėjimą apie tai, kad ketinama kreiptis į teismą dėl leidimo patekti į butą be savininko sutikimo. Prašė ieškovo ieškinį tenkinti.

3II.

4Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-10-05 priėmė sprendimą, juo ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo 487,14 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 487,14 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui.
  2. Teismas konstatavo, kad byloje nekilo ginčas, jog trečiojo asmens N. P. butas buvo užpiltas iš virš jo esančio atsakovui priklausančio buto dėl šildymo prietaiso – radiatoriaus – nesandarumo. Byloje kilo ginčas, dėl kieno kaltės įvyko minėta avarija ir atsirado žala. Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama įstatymo, teismas nusprendė, kad atsakovas savo kaltės nepaneigė. Teismas manė, kad būtent dėl atsakovo kaltės įvyko avarija, dėl to trečiasis asmuo patyrė žalą, kurią jam atlygino ieškovas, taip įgijęs atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.

5III.

6Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-05 sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad
    1. buto užpylimas nagrinėjamu atveju įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad name ne laiku, pavėluotai buvo įjungtas šildymas;
    2. šildymo prietaiso trūkimo priežastis yra būtent paties nukentėjusio buto savininko pageidavimas pradėti šildymą vėliau, nei buvo numatoma Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme;
    3. į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti kiti namo bendraturčiai, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos;
    4. ieškinys teismui pateiktas, praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą. Apeliantas prašė taikyti minėtą ieškinio senatį, bet pirmosios instancijos teismas tokio reikalavimo nenagrinėjo.

7IV.

8Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
  2. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Dėl ieškinio senaties termino.

10Byloje nustatyta, kad 2012-12-23 iš viršutinio buto (( - )), priklausančio atsakovui, buvo aplietas ir apgadintas trečiojo asmens N. P. butas (( - )). Bylos medžiaga įrodo, jog ieškinyje buvo klaidingai nurodyta avarinio įvykio data – 2012-12-13, nes visa bylos medžiaga įrodo, jog įvykis įvyko 2012-12-23. Šią aplinkybę patvirtina UAB ,,Palangos butų ūkis‘‘ avarinės tarnybos pažyma, kurioje užfiksuota pranešimo gavimo data bei priežastis (b. l. 23), todėl apeliacinio skundo motyvai dėl ieškinio senaties termino praleidimo yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog ieškovė ieškinį pateikė 2015-12-22, draudžiamasis įvykis įvyko 2012-12-23, todėl CK 1.125 str. 8 p. nustatytas trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nėra praleistas. Byloje neįrodyta, jog įvykis įvyko 2012-12-13, todėl vien ieškinyje nurodyta data, neparemta rašytiniais įrodymais, laikytina rašymo apsirikimu.

1111.Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog buto užpylimas nagrinėjamu atveju įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad name ne laiku, pavėluotai buvo įjungtas šildymas, tačiau ši aplinkybė byloje pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles yra neįrodyta. Atsakovo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas byloje. Byloje turi būti vertinama įrodymų visuma, t. y. lyginant jų duomenis tarpusavyje. Įrodymų vertinimas vyksta per visą įrodinėjimo procesą (renkant, priimant įrodymus, juos tiriant, sprendžiant jų patikimumo ir pakankamumo klausimus). Šioje byloje avarinės tarnybos pranešimu (b. l. 23) įrodyta, jog užpylimo priežastis – nesandarus buto Nr.? šildymo prietaisas, o vandens tekėjimas nesusijęs su namo bendro naudojimo vandentiekio bei šildymo sistemos vamzdynų gedimu. Byloje įrodyta, jog atsakovo name šildymo sezonas buvo pradėtas 2012-12-14, o ne spalio 23 d. (b. l. 34, 37), nes visi namo gyventojai buvo pateikę prašymus nepradėti šildymo sezono. Bylos medžiaga įrodo, jog ir atsakovas tokį prašymą trečiajam asmeniui buvo pateikęs (b. l. 91). Atsakovo patalpa yra viršutiniame aukšte, todėl esant gyventojų pareiškimams dėl patalpų nešildymo viršutinio aukšto patalpų savininkai turi būti ypač rūpestingi ir pasirūpinti oro pašalinimu iš vandentiekio stovų, žiemos laikotarpiu užsukdami sklendę rūsyje, ištuštindami savo vamzdyno sistemą. Tačiau byloje nėra įrodymų, jog būtent dėl šios sistemos neištuštinimo įvyko užpylimas. Atsakovas neprašė byloje skirti ekspertizės, neteikė įrodymų, jog UAB ,,Palangos butų ūkis‘‘ paminėtų veiksmų neatliko, todėl byloje nėra pagrindo susieti priežastiniu ryšiu – atsakovo nurodomos priežasties – namo nešildymo – su pasekmėmis ieškovei.

1212. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių yra būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, todėl jį įrodyti privalu. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai žala atsiranda netiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant deliktinę atsakomybę netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-156/2005; 2007-11-26 nutartis c. b. Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Šioje byloje pagal bylos įrodymus nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovo nurodomas namo šildymo pavėluotas įjungimas pagal gyventojų prašymus yra susijęs bent netiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovo bute esantis šildymo prietaisas trūko dėl neištuštintos vamzdyno sistemos ir šalčio , todėl tokios išvados padaryti nėra teisinio pagrindo. UAB ,,Palangos butų ūkis“ atsakomybę šalina ir ta aplinkybė, jog pats atsakovas buvo parašęs prašymą nejungti šildymo, todėl šios sutarties 11 p. motyvais yra įrodytos jo civilinės atsakomybės sąlygos.

1313. Civilinio kodekso 6.266 str. 1 ir 2 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.207 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Byloje nėra ginčo, jog butas, iš kurio įvyko apipylimas, priklauso ne atsakovui. Atsakovo bute buvo nesandarus šildymo prietaisas, todėl jo nepriežiūra yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovei atsiradusiomis pasekmėmis, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą ieškovei. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomoje 2012-09-23 kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012 buvo nagrinėjamos kitos faktinės aplinkybės nei šioje. Paminėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo analizuojamas žalos atlyginimas dėl butų apipylimo gesinant gaisrą, šioje byloje yra įrodytas atsakovo įrenginio bute nesandarumas, todėl kasacinio teismo išaiškinimais šioje byloje vadovautis nėra pagrindo.

1414. Dėl visų namo bendraturčių įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

15Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo šį motyvą. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Visų namo bendraturčių teisinis ryšys su ginčo dalyku neatitinka trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reiklavimų, procesinio statuso, nes byloje įrodyta, jog tik atsakovo bute buvo nesandarus šildymo prietaisas.

1615. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

1716.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytais apeliacinio skundo motyvais (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

19Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-05 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai