Byla 2A-30-198/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos dujos“ atstovei advokatei Vilijai Vaitkutei Pavan, atsakovo VĮ Registrų centras Panevėžio filialo atstovei A. N.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-452/2010 pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijai, VĮ Registrų centras Panevėžio filialui, tretiesiems asmenims E. J., V. K., V. G., A. M., V. V., V. R., D. K., S. J., G. S., A. R., G. R., A. Č., V. A., A. T., K. N., S. M., A. K., S. I., V. S. C., A. J., V. G., A. G., S. J., V. Č., K. Č., D. R., D. B. dėl dalies Ūkio ministerijos 1998 m. gruodžio 29 d. įsakymo ir teisinės registracijos panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas, sutikslinęs ieškinį (t. 3, b. l. 94-99), prašė:

51) pripažinti, kad 1998 m. gruodžio 29 d. Ūkio ministro įsakymas Nr. 432 nėra AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisės į dujotiekio tinklus, esančius Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės al. 76, 78 ir Įstros g. 1, įgijimo pagrindas;

62) panaikinti teisinę dujotiekio tinklų, esančių Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės al. 76, 78 ir Įstros g. 1, registraciją AB „Lietuvos dujos“ vardu Ūkio ministerijos 1998 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 432 pagrindu;

73) panaikinti 1998 m. gruodžio 29 d. Ūkio ministerijos įsakymo Nr. 432 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ turto teisinio registravimo“ 3 dalį ta apimtimi, kurios pagrindu kaip AB „Lietuvos dujos“ turtas įregistruoti dujotiekio tinklai, esantys Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės al. 76, 78 ir Įstros g. 1, Panevėžyje, ir panaikinti teisinę šių dujotiekio tinklų registraciją VĮ Registrų centre AB „Lietuvos dujos“ vardu, atliktą VĮ Registrų centro Panevėžio filialo;

84) atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių

95) priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10Nurodė, kad Ūkio ministerija 1998 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 432 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ turto teisinio registravimo“. Šio įsakymo 3 dalies pagrindu kaip ieškovo turtas buvo įregistruoti visi Panevėžio m. šiaurinėje dalyje esantys dujotiekio tinklai, esantys Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės al. 76, 78 ir Įstros g. 1. Šią įsakymo dalį ieškovas ir ginčija, prašydamas pripažinti, kad AB „Lietuvos dujos“ neįgijo nuosavybės teisės į dujotiekio tinklus, esančius Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės al. 76, 78 ir Įstros g. 1, kadangi šis įsakymas, kuriuo remiantis atlikta nekilnojamojo turto registracija, nėra ir negali būti laikytinas dokumentas, kurio pagrindu sukurta Lietuvos dujų nuosavybės teisė į Dujotiekio tinklus, ir todėl ši registracija Įsakymo pagrindu turi būti naikinama. Iš Įsakymo turinio matyti, kad Įsakymo tikslas ne konstatuoti nuosavybės įgijimą, bet juo leidžiama kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą, kad būtų įregistruota nuosavybės teisė. Įsakymo teisėtumo klausimas yra svarbus tiek, kiek jo pagrindu atlikta dujotiekio tinklų registracija laikytina teisėta ar ne. Todėl teismui pripažinus, kad Įsakymas nėra AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisės į dujotiekio tinklus įgijimo pagrindas, prašo panaikinti AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisę į dujotiekio tinklus ir teisinę dalies dujotiekio tinklų registraciją AB „Lietuvos dujos“ vardu šio įsakymo pagrindu. Jei teismas pripažins, kad įsakymas yra AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisės į dujotiekio tinklus įgijimo pagrindas, ieškovas prašo panaikinti 1998 m. gruodžio 29 d. Ūkio ministerijos įsakymą Nr. 432 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ turto teisinio registravimo“ 3 dalį ta apimtimi, kurios pagrindu kaip AB „Lietuvos dujos“ turtas įregistruoti dujotiekio tinklai, ir panaikinti teisinę dujotiekio tinklų registraciją AB „Lietuvos dujos“ vardu, atliktą Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo. Mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes terminas turi būti skaičiuojamas nuo 1999 m. kovo 3 d., kuomet buvo pateiktas prašymas Registrų centrui įregistruoti nuosavybės teises. Ieškinys teismui pateiktas 2009 m. sausio 26 d. dar nesuėjus senaties terminui. Be to, ieškovo nuomone, senaties termino eiga nutrūko 2008 m., kai AB „Lietuvos dujos“ pateikė priešieškinį kitoje civilinėje byloje ir jį buvo atsisakyta priimti. Tačiau jeigu teismas manys, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių. O būtent – ieškovas jau kartą prašė panaikinti Įsakymo dalį, tačiau teismas tokio prašymo netenkino ir pats nurodė Lietuvos dujoms pradėti atskirą civilinę bylą dėl Įsakymo dalies panaikinimo; ieškinio senaties termino taikymas šioje byloje būtų formalus procesinis veiksmas ir būtų neprotingas bei nesąžiningas.

11Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 1998 m. gruodžio 29 d. pasirašytu įsakymu Nr. 432 buvo leista AB „Lietuvos dujos“ firmai „Aukštaitijos dujos“ teisiškai įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto ir registro valstybinės įmonės Panevėžio filiale bendrovei priklausantį turtą – dujotiekio tinklus, tame tarpe ir ginčijamus dujotiekio tinklus. Panevėžio miesto šiaurinės dalies dujotiekio tinklai, inventorizacijos bylos Nr. 872, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1999 m. kovo 3 d. Nors ieškovas nurodo, kad dujotiekio tinklų nuosavybės įregistravimo pagrindas buvo dujotiekio perdavimo - priėmimo aktas, tačiau, teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro pažymėjimai, AB „Lietuvos dujos“ prašymas įregistruoti nekilnojamąjį turtą remiantis Ūkio ministro 1998 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 432, patvirtina, kad dujotiekio tinklų nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas yra pirmiau nurodytas Ūkio ministro įsakymas, o šis valstybės institucijos sprendimas gali būti pakankamas pagrindas į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenis apie statinius bei įregistruoti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą nekilnojamojo turto registre.

12Teismas patenkino atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį. Teismo nuomone, ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, kuris užsiima strateginę reikšmę turinčiu verslu, turi būti taikomi padidinto rūpestingumo ir atidumo reikalavimai vykdant ūkinę - finansinę veiklą, todėl jam turėjo būti žinomi priimami įsakymai, reglamentuojantys jo veiklą. Tokiu būdu, jis apie minėtą įsakymą ir savo teisės pažeidimą turėjo žinoti 1998 m. gruodžio 29 d., t. y. priėmus įsakymą. Be to, 1999 m. vasario 23 d. pats ieškovo atstovas, kreipdamasis dėl nuosavybės teisių įregistravimo, pateikė Ūkio ministro įsakymo nuorašą. Tokiu būdu, teismas kritiškai vertino ieškovo paaiškinimus, kad apie priimtą Ūkio ministro įsakymą jam tapo žinoma tik 1999 m. kovo 3 d., kada buvo atlikta teisinė turto registracija. Laikė, kad dešimties metų senaties terminas baigėsi 2008 m. gruodžio 29 d. Nurodė, kad 2008 m. spalio 2 d., kai Panevėžio miesto apylinkės teisme ieškovas pareiškė priešieškinį, tačiau priešieškinys nebuvo priimtas, todėl sprendė, kad nepagrįstas ieškovo argumentas dėl ieškinio senaties termino nutrūkimo 2008 m.

13Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į tai, kad ieškovas dėl Ūkio ministro įsakymo panaikinimo kreipėsi tik po to, kai Ūtos g. Saulės al. ir Įstros g. gyventojai kreipėsi dėl kompensacijos už dujotiekio tinklus priteisimo iš AB „Lietuvos dujos“. Iki tol ieškovas pripažino savo nuosavybės teisę į ginčo dujotiekio tinklus ir nuosavybės įregistravimo pagrindo neginčijo. Ginčydamas Ūkio ministro įsakymą tik ta apimtimi, kuria įregistruota nuosavybė į dujotiekio tinklus, esančius Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės al. 76, 78 ir Įstros g. 1., ir sutikdamas su kita įsakymo dalimi, kuria leista įregistruoti dujotiekio tinklus, esančius Panevėžio vakarinėje, pietinėje, rytinėje dalyse, Biržų ir Pasvalio miestuose ir kt., teismo nuomone, ieškovas faktiškai pripažįsta, kad įsakymas yra nuosavybės teisės į dujotiekio tinklus įgijimo pagrindas. Pažymėjo, jog ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Valstybinės įmonės Panevėžio filialas, atlikdamas dujotiekio tinklų registraciją AB „Lietuvos dujos“ vardu, pažeidė galiojančius teisės aktus, o teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti dujotiekio tinklų teisinę registraciją AB „Lietuvos dujos“ vardu.

14Teismo nuomone, praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Ieškovo atstovo nurodytas priežastis, kad teismas netenkino ieškovo prašymo panaikinti įsakymo dalį ir nurodė pradėti atskirą bylą, surinkti visus bylai reikalingus dokumentus ir nurodyti visus trečiuosius asmenis reikėjo papildomo laiko, teismas nelaikė svarbiomis priežastimis, leidžiančiomis atnaujinti praleistą senaties terminą, nes tai prieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodytiems teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principams. Spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas atsižvelgė į ieškovo, kaip juridinio asmens, ekonominį potencialą bei galimybę veikti per daugelį fizinių asmenų bei jo ketinimus ginčyti nuosavybės teisių įregistravimą po dešimties metų laiko.

15Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nenagrinėjo ir neatsakė į esminį klausimą šioje byloje, t. y. ar Įsakymas gali būti laikomas Dujotiekio tinklų nuosavybės teisės įgijimo pagrindu, ir dėl šios esminės klaidos padarė nepagrįstą išvadą, kad Dujotiekio tinklų nuosavybės teisė ieškovui galėjo būti įregistruota Įsakymo pagrindu; netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią bei netinkamai taikė ieškinio senaties atnaujinimo institutą. O būtent:

161. Teismo išvada, kad Ūkio ministerijos įsakymas yra dujotiekio tinklų nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas ir gali būti pakankamas pagrindas į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenis apie statinius bei įregistruoti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą nekilnojamojo turto registre, akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi tam, kad Įsakymas galėtų būti Dujotiekio nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas, jis visų pirma turi būti Dujotiekio tinklų nuosavybės įgijimo pagrindas. Todėl neišnagrinėjus ir neatsakius į esminį klausimą šioje byloje teismas negalėjo nagrinėti klausimo dėl Dujotiekio tinklų įregistravimo Įsakymo pagrindu teisėtumo. Be to, sprendime nurodoma, kad neva ieškovas nurodo, jog Dujotiekio tinklų nuosavybės įregistravimo pagrindas buvo Dujotiekio perdavimo - priėmimo aktas. Tačiau priešingai, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Dujotiekio tinklai buvo perduoti į ieškovo balansą nuosavybėn 1995 m. lapkričio 10 d. perdavimo akto pagrindu, kuris buvo surašytas vadovaujantis Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 787. Dujotiekio tinklai jau iki Įsakymo priėmimo buvo laisva trečiųjų asmenų valia perduoti į ieškovo balansą, nors ieškovo vardu Nekilnojamojo turto registre ir neįregistruoti. Ieškovas pirmosios instancijos teisme aiškiai nurodė, kad būtent dėl šių priežasčių nebuvo jokios prasmės ir pagrindo priimti Įsakymo dėl Dujotiekio tinklų perdavimo ieškovo nuosavybėn. Teismas taip pat visiškai nenagrinėjo ir paties Įsakymo turinio, iš kurio matyti, kad jo pagrindu neatsirado ir negalėjo atsirasti ieškovo nuosavybės teisė į Dujotiekio tinklus. Be to, Dujotiekio tinklų registracija Ūkio ministro įsakymo pagrindu naikintina, kadangi Ūkio ministerijos įsakymas nėra ir negali būti laikomas nuosavybės įgijimo pagrindu. Net jei teismas ir vertintų priešingai, Dujotiekio tinklų registracija Įsakymo pagrindu vis tiek naikintina, nes atsakovas Registrų centras netinkamai atliko teisės aktuose nustatytas pareigas ir Dujotiekio tinklus įregistravo netinkamu pagrindu. Būtent Registrų centras, atlikdamas ieškovo nuosavybės teisės registraciją į Dujotiekio tinklus, turėjo pareigą patikrinti, ar Įsakymo pagrindu Lietuvos dujos įgijo nuosavybės teisę į Dujotiekio tinklus, ir tik tada registruoti nuosavybę būtent Įsakymo pagrindu. Vien tai, kad Lietuvos dujos kartu su prašymų registruoti Dujotiekio tinklų nuosavybės teisę pateikė Įsakymą, o kito dokumento nepateikė, niekaip negalima laikyti tinkamu Registro centro pareigų atlikimu.

172. Teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 1998 m. gruodžio 29 d., t. y. nuo Įsakymo priėmimo dienos. Tačiau priešingai, ieškovas aiškiai nurodė, kad 1999 m. kovo 3 d. yra sužinojimo apie teisės pažeidimą, bet ne sužinojimo apie Įsakymą diena, t. y. tik tą dieną Lietuvos dujos sužinojo ir galėjo sužinoti, kad Dujotiekio tinklų nuosavybės teisė įregistruota šio Įsakymo pagrindu. Tik Įsakymo pagrindu atlikta teisinė nuosavybės į Dujotiekio tinklus registracija pažeidžia ieškovo teises, o ne Įsakymas pats savaime. Tokiu būdu, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo Įsakymo priėmimo dienos, o nuo 1999 m. kovo 3 d., t. y. tik nuo šios dienos Lietuvos dujoms tapo žinoma, kad Įsakymas laikomas nuosavybės įregistravimo pagrindu. Be to, net jeigu 10 metų ieškinio senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo 1999 m. vasario 23 d., kada ieškovas kreipėsi dėl nuosavybės teisių registravimo pateikdamas Registrų centrui Įsakymą kartu su prašymu, tai 2009 m. sausio 23 d., kai Lietuvos dujos kreipėsi su ieškiniu į teismą, ieškinio senaties terminas dar nebuvo praleistas.

183. Teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nevertino patikslintame ieškinyje pateiktų argumentų ir tik formaliai pritaikė ieškinio senaties institutą, neatsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos dujos reikalavimą panaikinti Įsakymo dalį jau buvo pareiškusios dar iki 2008 m. spalio 21 d. Priešingai, nei laikė teismas, ieškovo kreipimasis į teismą tik po to, kai tretieji asmenys kreipėsi dėl kompensacijos už dujotiekio tinklus priteisimo iš Lietuvos dujos, niekaip nerodo ieškovo nesąžiningumo. O būtent – tol, kol tretieji asmenys apskritai neginčijo Dujotiekio tinklų perdavimo Lietuvos dujoms klausimo, ieškovui nebuvo svarbu, kuriuo pagrindu jam registruotos nuosavybės teisės į Dujotiekio tinklus. Be to, skirtingai nei nurodoma sprendime, ieškovas neginčija, kad ginčo Dujotiekio tinklai yra jo nuosavybė, ir neginčija šio turto nuosavybės teisių registravimo, tačiau nesutinka su tuo, kad nuosavybės įgijimo pagrindu laikytinas Ūkio ministro įsakymas. Aplinkybė, kad ginčijama tik dalis Įsakymo, taip pat nesudaro prielaidos spręsti apie tai, jog neva ieškovas faktiškai pripažįsta Įsakymą esant nuosavybės teisės į Dujotiekio tinklus įgijimo pagrindu. Taigi, skundžiamu sprendimu netenkindamas ieškovo prašymo dėl neva praleisto senaties termino atnaujinimo teismas neužtikrino protingos viešųjų interesų, užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, pusiausvyros. Neatnaujinus ieškinio senaties termino ieškovui užkertamas kelias tinkamai apginti savo pažeistą teisę ir teisė į tinkamą civilinį procesą.

19Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro Panevėžio filialas prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto registre Dujotiekio tinklai AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teise buvo įregistruoti 1999 m. kovo 3 d. pirmą kartą. Tuo metu galiojusių Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85, 28.5 p. numatė, kad juridinis pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį yra valstybės valdžios ir valdymo institucijos sprendimas. Todėl būtent tuo tikslu ir buvo priimtas Įsakymas, nes pačiame Įsakyme aiškiai nurodytas minėtų nuostatų 28.5 punktas. Tokio turinio įsakymus tuo metu yra priėmusi ne viena ministerija. Teisės aktai nesuteikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės vertinti valstybės valdžios ir valdymo institucijų priimtų sprendimų teisėtumo. Ieškovas skunde nurodo, jog niekada nepripažino, kad Ūkio ministro įsakymas yra nuosavybės teisės į dujotiekio tinklus įgijimo pagrindas, ir ginčija tik tą Dujotiekio tinklų registracijos dalį, kur nuosavybės teisės registravimo pagrindu nurodomas Įsakymas. Tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės, nes 1999-02-23 savo prašyme įregistruoti dujotiekio tinklus nuosavybės teise kaip pagrindą nurodė būtent šį Įsakymą. Be to, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija savo 2009-07-02 atsiliepime Nr. (4.4-161)-3-4042 nurodė, kad „Įsakymas Nr. 432 buvo parengtas pagal ieškovo pateiktus duomenis, todėl įsakymo turinys ieškovui neginčijamai buvo žinomas“. Be to, nors ieškovas teigia, jog teismo posėdžio metu nurodė, kad Dujotiekio tinklai buvo perduoti į ieškovo balansą nuosavybėn 1995 m. lapkričio 10 d. perdavimo akto pagrindu, tačiau, priešingai, šis aktas valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui nebuvo pateiktas. Akte nėra nurodyta, kuo vadovaujantis surašytas aktas ir kad turtas perduodamas į balansą nuosavybėn. Akte nurodytas turtas perdavėjų vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas.

20Mano, jog teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 1998 m. gruodžio 29 d. Ieškovas be pagrindo nurodo, kad šis terminas prasidėjo nuo 1999 m. kovo 3 d., nes ieškovas pats su prašymu pateikė minėtą Įsakymą, kad jo pagrindu būtų įregistruotos jam nuosavybės teisės į dujotiekio tinklus. Taip pat ieškovo nurodytos priežastys dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nėra svarbios.

21Rašytiniame paaiškinime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas LR Ūkio ministerija nurodo, kad teismas priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas. Tai, kad ieškovas į Registrų centrą kreipėsi pateikdamas ūkio ministro įsakymą byloja apie tai, jog ieškovas laikė šį dokumentą reikalingu pridėti prie prašymo Registrų centrui kreipiantis dėl dujotiekio tinklų teisinės registracijos, kadangi šiuo įsakymu ieškovui buvo suteiktas leidimas kreiptis į Registrų centrą. Tačiau ūkio ministro įsakymo pateikimas kartu su prašymu ar ministro įsakymo nurodymas prašyme pats savaime nereiškia ir neužtikrina, kad daiktinės teisės į jame nurodytą turtą bus neabejotinai įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Ūkio ministro įsakymu buvo tik įtvirtintas leidimas ieškovui kreiptis į Registrų centrą dėl daiktinių teisių į įsakyme nurodytą turtą registravimo, bet ne nustatyta, kad ginčo turtas priklauso ieškovui nuosavybės teise. Kadangi, nuosavybės teisę į prašomą registruoti turtą patvirtinančio dokumento ieškovas Registrų centrui nepateikė, todėl nuosavybės teisė į dujotiekio tinklus buvo įregistruota tik prašymo ir dokumento, leidžiančio kreiptis į Registrų centrą, pagrindu. Tokiu būdu, nuosavybės teisė į ginčo turto registraciją buvo atlikta nesant tam pakankamo pagrindo. Teismas byloje tik konstatavo tai, kas ir taip yra aišku iš byloje esančių duomenų. Tačiau turėjo išnagrinėti ir nustatyti, ar pagrįstai ūkio ministro įsakymas šios konkrečios bylos aplinkybėmis buvo laikytas pagrindu daiktinėms teisėms į ginčo dujotiekį įregistruoti. Būtent ministro įsakymas Nr. 432 yra individualaus pobūdžio teisės aktas, neapsprendžiantis dujotiekio tinklų nuosavybės klausimo ir nesukeliantis teisinių pasekmių ieškovų ginčijamo turto atžvilgiu. Toks įsakymas nėra nuosavybės teisės įrodymas teisinei registracijai atlikti.

22Dėl ieškinio senaties termino taikymo šioje byloje klausimo išsprendimo teisėtumo atsakovas palieka spręsti teismo nuožiūra.

23Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

24Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į skundą nurodytus argumentus.

25Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ skundžia Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos 1998 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 432, kurio pagrindu AB „Lietuvos dujos“ buvo leista įregistruoti šiame įsakyme nurodytus dujotiekio tinklus. Nurodo, kad jis šio įsakymo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į dujotiekio tinklus, esančius Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės al. 76,78 ir Įstros g. 1, ir prašo panaikinti teisinę šių dujotiekio tinklų registraciją VĮ Registrų centre minėto įsakymo pagrindu.

26Byloje nustatyta, kad Valstybinė įmonė „Lietuvos dujos“ Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos 1995 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 63 buvo reorganizuota į Akcinę bendrovę (t. 1, b. l. 32). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 85 punktu 28.5, turtas, priklausęs nuosavybės teise valstybinei įmonei, buvo perduotas Akcinei bendrovei. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 1998 m. gruodžio 29 d. pasirašytu įsakymu Nr. 432 buvo leista AB „Lietuvos dujos“ firmai „Aukštaitijos dujos“ teisiškai įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto ir registro valstybinės įmonės Panevėžio filiale bendrovei priklausantį turtą – dujotiekio tinklus, tame tarpe ir ieškinyje nurodytus dujotiekio tinklus (t. 1, b. l. 12). Panevėžio miesto šiaurinės dalies dujotiekio tinklai (inventorizacijos bylos Nr. 872) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1999 m. kovo 3 d. (t. 1, b. l. 34). Registruojant dujotiekio tinklus Registro įstaigai privaloma pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius asmens padavusio prašymą, teises į nekilnojamąjį turtą ar šio savininko prievoles, žemės sklypo planą bei dokumentus apie žemės sklype esantį kitą nekilnojamąjį turtą ( Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 str.). Šalys neginčija byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad kartu su prašymu įregistruoti dujotiekio tinklus, esančius Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės al. 76, 78 ir Įstros g. 1, Panevėžyje, Registro įstaigai buvo pateiktas prašymas, Ūkio ministerijos 1998 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 432 ir inventorizacijos byla Nr.872 (b.l.34-43, t-1). Pateiktoje Registrų įstaigai inventorizacijos byloje Nr.872 buvo 1995-11-10 perdavimo priėmimo aktas, kuriuo minėti dujotiekio tinklai perduoti į firmos „Aukštaitijos dujos“ balansą neatlygintinai (b.l.36).

27Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dujotiekio tinklų nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos 1998 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 432 . LR Vyriausybės nutarimo „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (1998-01-22 redakcija) 28 p. nustatė, kad juridinis pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį yra: prašymas įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį; sutartis dėl nekilnojamojo turto ir nuosavybės teisių, registruojamų registre; sutartis dėl daiktinių teisių, registruojamų registre; savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimai bei merų potvarkiai; valstybės valdžios ir valdymo institucijų sprendimai; kita. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos dujos“ dujotiekio tinklus valdo, naudoja ir jais disponuoja nuo 1995-11-10, kai 1995-11-10 dujotiekio tinklų, esančių Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės al. 76, 78 ir Įstros g. 1, Panevėžyje, priėmimo – perdavimo aktu jie į ieškovo balansą buvo perduoti neatlygintinai(t. 1, b. l. 33). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 1995 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 63 VĮ „Lietuvos dujos“ reorganizavus į akcinę bendrovę, Ūkio ministerijos 1998-12-29 įsakymu Nr. 432 ieškovui leista teisiškai registruoti dujotiekio tinklus nekilnojamojo turto registre. 1998-12-29 ministerijos įsakymas Nr. 432 Nustatė „Įsakau leisti akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ firmai „Aukštaitijos dujos“ teisiškai registruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Panevėžio ir Utenos filialuose bendrovei priklausantį turtą“ (t. 1, b. l. 12-13). Tai reiškia, kad ūkio ministras įsakymu leido ieškovui kreiptis į nekilnojamojo turto registro įmonę su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į dujotiekio tinklus. Įsakymo tikslas buvo leisti ieškovui kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą, siekiant įregistruoti nuosavybės teises į ginčo turtą, kurį ieškovas nuosavybės teise įgijo 1995-11-10 perdavimo priėmimo akto pagrindu. Ministro įsakymas Nr. 432 yra individualaus pobūdžio teisės aktas, neapsprendžiantis dujotiekio tinklų nuosavybės klausimo ir nesukeliantis teisinių pasekmių ieškovo ginčijamo turto atžvilgiu. Ministro įsakymu Nr. 432 nebuvo konstatuota ieškovo nuosavybės teisė į dujotiekio tinklus, jis nėra dokumentas, kurio pagrindu gali būti sukuriamos ar įregistruojamos nuosavybės teisės. Valstybės įstaigos sprendimas pats savaime nėra ir negali būti laikomas pakankamu pagrindu nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre įregistruoti, todėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsakymas negali būti pripažintas dokumentu, patvirtinančiu dujotiekio tinklų įgijimą nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tikrindamas jam pateikiamus dokumentus turi įvertinti jų turinį ir įsitikinti, kad valstybės įstaigos sprendimas iš tikrųjų patvirtina nuosavybės teisės įgijimą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali vien formaliai sekdamas įstatymo raide registruoti nuosavybės teisės įgijimą pagal valstybės įstaigos sprendimą vadovaujantis vien tuo, kad valstybės institucijos sprendimas kaip nuosavybės teisės registravimo pagrindas yra įtvirtintas LR Nekilnojamojo turto registro įstatyme. CK 4.256 str. 3 d. nustatyta, kad kartu su prašymu įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus turi būti pateikiami daikto įgijimo nuosavybėn, teisių į suvaržymus, daiktinių teisių buvimą ar juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai. Taigi valstybinės institucijos sprendimas gali būti pakankamu pagrindu į nekilnojamąjį turto registrą įrašyti duomenis apie statinius bei įregistruoti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą nekilnojamojo turto registre, tačiau toks sprendimas turi būti pagrįstas dokumentais apie nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą. Atlikti teisinę registraciją neužtenka vien prašymo įregistruoti nuosavybės teises ir institucijos sprendimo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi patikrinti, ar pateiktas valstybės institucijos sprendimas kaip dokumentas, patvirtinantis daiktinių teisių atsiradimą, patvirtina nuosavybės teisių įgijimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Registrų centras, registruodamas AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teises į dujotiekio tinklus minėto įsakymo pagrindu privalėjo vykdyti pareigą, nurodytą Nekilnojamojo turto registro nuostatų 16.5 p. (tikrinti dokumentų, kurių pagrindu registruojama nuosavybės teisė, teisingumą). Ginčo tarp šalių, kad minėti dujotiekio tinklai nuosavybės teise VĮ Registrų centre įregistruoti AB ‚Lietuvos dujos“ vardu nėra. Išdėstytų faktinių ir teisinių argumentų pagrindu darytina išvada, kad AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisę į dujotiekio tinklus, esančius Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės al. 76, 78 ir Įstros g. 1, Panevėžio m. įgijo 1995-11-10 perdavimo priėmimo akto pagrindu. Todėl atsakovas VĮ Registrų centras įpareigotinas papildyti teisinės registracijos duomenis, nurodant, kad dujotiekio tinklų, esančių Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės al. 76, 78 ir Įstros g. 1, Panevėžyje, AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisės įregistravimas atliktas Ūkio ministerijos 1998 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 432 ir 1995m. lapkričio 10 d. perdavimo priėmimo akto pagrindu.

28Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeista teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pagrindas ginti pažeistas teises pasibaigus ieškinio senaties terminui yra pripažinimas, kad teisė kreiptis į teismą per įstatyme nustatytą terminą nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas atmesdamas ieškinį, netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą, su kuo teisėjų kolegija sutinka. AB „Lietuvos dujos“ 2009-01-23 ieškinys Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas 2009-01-26 ( b.l.1-9). LR CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimu apie teisės pažeidimą laikoma diena, kai asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Nuo tos dienos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-136/2009). Apie savo teisės pažeidimą asmuo gali sužinoti tą pačią dieną, kai ši teisė buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t.y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-317/2008). Ūkio ministerijos 1998 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 432 , kaip individualaus pobūdžio teisės aktas, neapsprendžiantis dujotiekio tinklų nuosavybės klausimo pats savaime kaip toks aktas nesukėlė ir negalėjo sukelti teisinių pasekmių ieškovo nurodyto turto (dujotiekio tinklų) atžvilgiu. Tik šio įsakymo pagrindu atlikta teisinė dujotiekio tinklų registracija, kaip pagrįstai nurodė ieškovas, pažeidė jo teises. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo minėto Ūkio ministerijos įsakymo priėmimo dienos ar sužinojimo apie jį dienos, o nuo 1999m. kovo 3 d., kai šio įsakymo pagrindu buvo atlikta dujotiekio tinklų registracija ( b.l.34, t-1). Tik nuo 1999-03-03 ieškovui tapo žinoma, kad Ūkio ministerijos 1998 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 43 laikomas nuosavybės teisės į dujotiekio tinklus, esančius Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės al. 76, 78 ir Įstros g. 1,Panevėžio mieste, įgijimo pagrindu. Įvertinant tai, kad ieškovo ieškinys teisme gautas 2009-01-26, darytina išvada, kad bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ieškovo kreipimosi į teismą metu nebuvo praleistas. Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad net jei 10 metų ieškinio senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo 1999 m. vasario 23 d., kai ieškovas kreipėsi dėl nuosavybės teisių registravimo pateikdamas Registrų centrui Įsakymą kartu su prašymu, tai ieškinio senaties terminas taip pat dar nebuvo praleistas. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija, kad minėti dujotiekio tinklai yra jo nuosavybė, neginčija šio turto nuosavybės teisių registravimo. Ieškovui nebuvo svarbu, kuriuo pagrindu jam registruotos nuosavybės teisės į dujotiekio tinklus, kol tretieji asmenys neginčijo dujotiekio tinklų perdavimo Lietuvos dujoms klausimo. Ši aplinkybė įrodo, kad ieškovas kreipėsi teisminės gynybos, kai sužinojo, kad jo teisės yra pažeidžiamos ginčijamu įsakymu. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, nepagrįstai taikė ieškinio senaties institutą, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį (CPK 329 str.1 d., 330 str.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 41,75 Lt ir jos priteisiamos iš ieškovo LR CPK 88 str. 1 d.3 p., 92 str. pagrindais.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

30Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

31Ieškinį tenkinti iš dalies.

32Pripažinti, kad 1998 m. gruodžio 29 d. Ūkio ministerijos įsakymas Nr. 432 nėra AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisės į dujotiekio tinklus, esančius Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės al. 76, 78 ir Įstros g. 1, Panevėžio m. įgijimo pagrindas.

33Papildyti VĮ Registrų centro teisinės registracijos duomenis, nurodant, kad dujotiekio tinklų, esančių Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės al. 76, 78 ir Įstros g. 1, Panevėžio m. AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisė įregistruota Ūkio ministerijos 1998 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 432 ir 1995m. lapkričio 10 d. perdavimo priėmimo akto pagrindu.

34Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

35Priteisti iš AB „Lietuvos dujos“ 41,75 Lt (keturiasdešimt vieną litą ir 75 centus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas, sutikslinęs ieškinį (t. 3, b. l. 94-99), prašė:... 5. 1) pripažinti, kad 1998 m. gruodžio 29 d. Ūkio ministro įsakymas Nr. 432... 6. 2) panaikinti teisinę dujotiekio tinklų, esančių Ūtos g. Nr. 2-29, Saulės... 7. 3) panaikinti 1998 m. gruodžio 29 d. Ūkio ministerijos įsakymo Nr. 432... 8. 4) atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių... 9. 5) priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.... 10. Nurodė, kad Ūkio ministerija 1998 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr.... 11. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu... 12. Teismas patenkino atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį. Teismo... 13. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į tai, kad... 14. Teismo nuomone, praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas... 15. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir... 16. 1. Teismo išvada, kad Ūkio ministerijos įsakymas yra dujotiekio tinklų... 17. 2. Teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas... 18. 3. Teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl ieškinio senaties termino... 19. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro... 20. Mano, jog teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinio senaties terminas... 21. Rašytiniame paaiškinime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas LR Ūkio... 22. Dėl ieškinio senaties termino taikymo šioje byloje klausimo išsprendimo... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m.... 24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 25. Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ skundžia Lietuvos Respublikos Ūkio... 26. Byloje nustatyta, kad Valstybinė įmonė „Lietuvos dujos“ Lietuvos... 27. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 28. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą... 31. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 32. Pripažinti, kad 1998 m. gruodžio 29 d. Ūkio ministerijos įsakymas Nr. 432... 33. Papildyti VĮ Registrų centro teisinės registracijos duomenis, nurodant, kad... 34. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš AB „Lietuvos dujos“ 41,75 Lt (keturiasdešimt vieną litą ir...