Byla 2S-1081-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Petro Jaržemskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Smulkus urmas“ atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Smulkus urmas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Klimkynės parkai“ dėl skolos, sutartinių delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009-05-19 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko UAB „Klimkynės parkai“ kreditoriaus UAB „Smulkus urmas“ naudai 42 681,82 Lt skolos, 14 977,01 Lt sutartinių delspinigių, priskaičiuotų po 0,2 % už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną nuo uždelstos sumokėti sumos, 15,21 % dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą), 434,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 136)

4Tos pačios dienos – 2009-05-19 nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismas atmetė kreditoriaus UAB „Smulkus urmas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal jo pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko UAB „Klimkynės parkai“ (b.l.138).

5Kreditorius UAB „Smulkus urmas“ atskiruoju skundu (b.l. 141-142) prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-05-19 nutartį. Pažymi, jog pareiškime kreditorius nurodė, jog įsiskolinimo suma yra labai didelė, kreditoriui skolininko finansinė padėtis nėra žinoma, jis ilgą laiką delsia atsiskaityti, nereaguoja į kreditoriaus žodinius raginimus, todėl teismo nuostata, kad kreditorius pateikė nepakankamai motyvų vertintina kaip nepagrįsta ir neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad šiuo atveju įsiskolinimo sumos dydis laikytinas objektyvia aplinkybe, galinčia apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, be to, vadovaujantis teismų praktika, akivaizdu, jog jau vien didelė įsiskolinimo suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikytina vienu iš pagrindų jų taikymui. Nurodytas faktas, jog įsiskolinimo suma yra akivaizdžiai didelė (42 681,82 Lt skola ir 14 977,01 Lt delspinigių, neskaitant bylinėjimosi išlaidų) bei teismui pateikti tai patvirtinantys dokumentai, laikytinas pagrįstu ir pakankamu motyvu skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, jog skolininkui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis proporcingumo ir ekonomiškumo principais. Tačiau kreditoriui nėra žinoma, kokiu turtu disponuoja skolininkas, todėl galimybės pateikti tokią informaciją teismui jis neturėjo. Mano, jog tai neturėtų būti laikoma pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes teismui numatyta galimybė pavesti surasti ir aprašyti skolininko turtą kreditoriaus pasirinktam antstoliui. Be to, tai, kad kreditoriui nėra žinoma skolininko finansinė padėtis, taip pat pagrindžia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad kreditorius tiekė prekes skolininkui, nors šis dar nebuvo visiškai atsiskaitęs už anksčiau jam perduotas prekes, nesuponuoja išvados, kad kreditorius tokiu būdu pats sau prisiėmė riziką. Siekiant efektyviai vykdyti veiklą, kiekvienas ekonominių santykių subjektas yra priverstas daryti didesnes ar mažesnes nuolaidas kontrahentams. Skolininkui periodiškai buvo primenama apie skolą ir raginama ją padengti, kreditorius tikėjosi skolą atgauti ne teismo keliu, ir tik išmėginus visas neteismines priemones skolai susigrąžinti, buvo kreiptasi į teismą.

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Kitaip tariant, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 145 str.), teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje ar pareiškime pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą.

9Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo procesinis sprendimas, kuriuo būtų patvirtinamas kreditoriaus reikalavimų pagrįstumas, pats savaime dar negarantuoja tinkamos pažeistų subjektinių teisių ir įstatymo saugomų interesų gynybos teismo tvarka. Esant realiam pavojui, jog kreditoriaus teisės, priverstinai vykdant teismo sprendimą, gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti skolininko materialinę būklę status quo, kas leistų kreditoriui, priėmus šiam palankų sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones galima užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti išduoto teismo įsakymo tinkamą įvykdymą.

10Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą netaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui iš esmės siejo su tuo, kad kreditorius nepakankamai motyvavo savo prašymą bei nepateikė jokių duomenų apie skolininko turtą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo motyvais dėl priimto jo naudai teismo įsakymo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo prielaidų, esant gana didelei reikalavimo sumai (57 658 Lt), iš naujo jų nekartodama. Šiuo atveju, nors kreditorius teismui ir nepateikė skolininko turimo turto vertę ir/ar gaunamas pajamas patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.), tiesioginių skolininko turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų nėra ir apeliacinės instancijos teismui pateiktoje civilinėje byloje, tačiau kreditoriaus nurodytos aplinkybės, jog skolininkas ilgą laiką delsia atsiskaityti, nereaguoja į kreditoriaus žodinius raginimus ir jai patvirtinti pateiktos PVM sąskaitų-faktūrų kopijos (b.l. 24-134), leidžia įvertinti atitinkama veikla užsiimančio skolininko, kaip ūkio subjekto, verslo perspektyvas. Bylos duomenys patvirtina faktą, kad skolininkas nuo 2008-06-10 (b.l.21) neapmoka sąskaitų, nors 2006-02-09 tarp jo ir kreditoriaus sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 6.2.2 p. ir 9.2 p. nustato, jog galutinė atsiskaitymo diena už parduotas prekes yra 14 dienų nuo prekių gavimo pagal PVM sąskaitą – faktūrą (b.l. 18-19). Iš viso tokių neapmokėtų sąskaitų – faktūrų 42 681,82 Lt sumai laikotarpyje nuo 2008-06-11 iki 2008-09-04 yra devyniasdešimt devynios, o dėl laiku neįvykdytos prievolės susidariusių delspinigių suma siekia 14 977,01 Lt (b.l. 23). Kreditoriaus teismui pateikti įrodymai, jog skolininkas daugiau kaip metus nesumoka už gautas prekes, esamoje šalies ekonominėje situacijoje yra pakankami pagrįstai manyti, kad priimto teismo procesinio sprendimo neįvykdymo tikimybė egzistuoja. Šiuo atveju teismo išvada, jog esamoje situacijoje kreditorius pats sau prisiėmė riziką, yra nepamatuota ir nepagrįsta teisniais argumentais. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog kreditorius prekes skolininkui tiekė nuo 2008 m. birželio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio. Byloje esančios sąskaitos-faktūros patvirtina, kad prekės buvo tiekiamos nuo 2008-06-11 iki 2008-09-04. Kita vertus, verslo rizika neatsiejama kiekvienos komercine veikla užsiimančios įmonės veiklos dalis. Todėl šiuo atveju, įvertinus, tai, kad kreditorius skolininkui prekes tiekė nuo 2006 m. vasario mėnesio, kreditoriaus pasitikėjimas savo verslo partneriu negali būti vertinamas kaip neprotinga verslo rizika, juo labiau, negali būti teismo vertinimo pagrindas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skolininko turtinės padėties stabilumo ir patikimumo užtikrinimas yra ypač svarbus kreditoriaus interesų užtikrinimo atžvilgiu, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis tik hipotetinėmis prielaidomis, atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12Dėl išvardintų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, todėl naikintina, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės (CPK 329 str. 1 d.). Ekonomiškumo principas (CPK 145 str. 2 d.) reikalauja, kad turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios maksimaliai užtikrintų teismo procesinio sprendimo įvykdymą, bet sykiu nepadarytų skolininkui neadekvačių nuostolių arba jie būtų minimalūs. Tačiau šiuo atveju teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkas prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo nepareiškė, taigi šis įsiteisėjo ir turi būti vykdomas. Todėl areštuotinas atsakovo kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar trūkstant – ir piniginės lėšos (CPK 144 str., 145 str.1 d. 1 p.ir 3 p.).

13Vadovaudamas CPK 148 str., 336 str., 337 str. 2 p., kolegija

Nutarė

14Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės: kreditoriaus UAB „Smulkus urmas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

15Areštuoti skolininkui UAB „Klimkynės parkai”, į.k. 300004083, kurio buveinė yra adresu Gurelių k., LT-17278 Šalčininkų r. sav., korespondencijos adresas – Liepyno g. 16, LT-08108 Vilnius, atsisk. sąsk. Nr. ( - ), AB Swedbank, banko kodas 7300, nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus; šių daiktų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, bendras turto arešto mastas – 57 658 Lt (penkiasdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt aštuoni), uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti.

16Surasti ir aprašyti areštuojamą turtą pavesti kreditoriaus UAB „Smulkus urmas“ pasirinktam, skolininko UAB „Klimkynės parkai” turto buvimo ar jo buveinės vietoje veikiančiam antstoliui.

17Areštuojamų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų valdytoju ir saugotoju paskirti skolininką „Klimkynės parkai”, paliekant teisę naudotis areštuotais daiktais.

18Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai (Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius). .