Byla 2A-2304-160/2013
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Primtela“, UAB „Eurorenovacija“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Morita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Statinių administravimas“ (iki teisių perėmimo UAB „Dokaras“) ieškinį atsakovui UAB „Morita“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Primtela“, UAB „Eurorenovacija“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

31. Ginčo esmė

4UAB „Dokaras“ prašė priteisti iš UAB „Morita“ 41361,86 Lt nuostolių atlyginimo ir 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas (t. II, b. l. 76-80, t. III, b. l. 7-8). Paaiškino, kad 2006-10-26 su atsakovu UAB „Morita“ sudarė Roto stogo langų pirkimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir atlikti garantinį aptarnavimą Roto stogo langams. Sumontavus iš pardavėjo įsigytus langus objekte „Verkių slėnis“, langų gamintojas Roto Frank Okna Dachiwe Sp. z.o.o. jiems suteikė 10 metų kokybės garantiją, o garantinį stogo langų aptarnavimą įsipareigojo atlikti atsakovas. Paaiškėjus, kad langai praleidžia vandenį, buvo pareikalauta ištaisyti trūkumus, tačiau atsakovas atsisakė ir jokių priemonių vandens prabėgimo priežastims nustatyti nesiėmė. Siekiant išvengti tolimesnio vandens pratekėjimo ir dar didesnių nuostolių atsiradimo, 2010-12-28 ieškovas organizavo stoglangių valymą, šalindamas langų trūkumus savo lėšomis ant stoglangių sumontavo šildymo kabelius, patyrė išlaidų patalpų džiovinimui. Dėl atsakovo prievolės garantuoti langų kokybę ir atlikti garantinį aptarnavimą netinkamo vykdymo patirta 41361,86 Lt nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas.

5UAB „Morita“ prašė ieškinį atmesti (t. III, b. l. 48-58). Paaiškino, kad langų montavimo darbai nebuvo 2006-10-26 sutarties dalyku. Garantija langams negalioja, jei langai buvo sumontuoti nesilaikant montavimo instrukcijų, arba jeigu defektai atsirado dėl netinkamo langų naudojimo ar priežiūros. 2007-05-17 patikrinus kaip laikomasi Langų montavimo ir eksploatavimo taisyklių objekte „Verkių slėnis“ buvo nustatyta daug pažeidimų – nepakankama šiluminė izoliacija, blogai įrengta garo izoliacija ir priešvėjinė kondensacinė plėvelė stogo konstrukcijoje. Atsakovas reagavo į visas ieškovo pretenzija, tačiau, patikrinus, jokių langų nesandarumo ar nekokybiškumo požymių nebuvo nustatyta. Be to, langų gamintojas 2011-01-03 informavo, kad ieškovui parduoti langai yra kokybiški. Stoglangių apledėjimas nepatvirtina jų nekokybiškumo, o vandens prabėgimus gali lemti netinkamas langų montavimas. Ieškovas neįrodė, kad ledo ir sniego valymo nuo stoglangių darbai, kabelių montavimas, statybinių medžiagų įsigijimas buvo susiję su langų defektais. Ieškinys dalyje dėl 8627,88 Lt nuostolių grindžiamas „Verkių slėnis“ butų savininkams sumokėtomis kompensacijos, tačiau šios kompensacijos galėjo būti išmokamos ne tik dėl vandens pratekėjimo pro stoglangius, bet ir už kitus butų trūkumus, už kuriuos atsakovas nėra ir negali būti atsakingas.

6Tretieji asmenys UAB „Primtela“ ir UAB „Eurorenovacijos“ prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad montavo ieškinyje nurodytus stoglangius. Atsakovas nesilaikė garantinių įsipareigojimų, todėl turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-13 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo UAB „Morita“ ieškovo UAB „Dokaras“ naudai 41361,86 Lt nuostolių atlyginimo, 8,05 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-01-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7292 Lt bylinėjimosi išlaidų. Padarė išvadą, jog vandens pratekėjimo į patalpas priežastis yra ne montavimo darbai, kuriuos atliko tretieji asmenys, o parduoto daikto trūkumai. Tokią išvadą pagrindžia byloje atlikta ekspertizė, kurioje nurodyta, jog langai buvo sumontuoti pagal gamintojo montavimo instrukcijas, o vanduo prabėga pro stoglangius į butus, nes ant jų kaupiasi vanduo, kuriam nuo stoglangių nutekėti neleidžia stogo ir fasado langų sandūroje dėl stogo ir fasado langų sandūroje esančio didesnio šilumos laidumo susidaręs ledas; stoglangiai, vertinant juos kaip sisteminį konstrukcinį sprendinį kartu su fasado langu, neatitinka jiems keliamų reikalavimų, nes pro tokią konstrukciją į patalpas patenka vanduo, todėl siekiant išvengti šio defekto reikia įrengti latako, esančio sandūroje tarp stogo ir fasado langų, šildymą elektros kabeliu arba nuolat valyti stoglangius; vandens pratekėjimų priežastis yra stoglangių ir fasado langų sandūros konstrukcinis trūkumas, o stoglangių kokybės trūkumai ir stoglangių montavimo darbų trūkumai nėra vandens pratekėjimo į patalpas pro stoglangius priežastis. Tai reiškia, kad langų konstrukcija, kurią sudarė Roto stogo langas sujungtas su fasado langu, kuris turi būti vertinamas kaip bendras konstrukcinis sprendinys, o tai reiškia gaminys, neatitinka tokiam sprendiniui keliamų statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų. Taigi toks gaminys negali būti tinkamai, pagal tokiam gaminiui įprastus reikalavimus naudojamas, kas laikytina daiktų trūkumais, sąlygojančiais pardavėjo atsakomybę CK 6.333 str. pagrindu (1, 6 dalys). Atsakovo į bylą dar iki ekspertizės pateikti įrodymai, kurie buvo žinomi ekspertui ir atitinkamai vertinti, nepaneigia ekspertizės išvadų. Įrodymų, jog parduoti Roto stogo langų su fasado langais konstrukcija gali tinkamai funkcionuoti ir būti naudojama be papildomų ypatingų priežiūros darbų (nereikia nuolat valyti stoglangių žiemos sezono metu) arba gali funkcionuoti be šildymo kabelių, atsakovas nepateikė. 41361,86 Lt patirtų nuostolių suma priteista, kadangi yra pagrįsta leistinais įrodymais, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad patirti nuostoliai dėl nustatytų parduotų langų konstrukcijos broko galėjo būti pašalinti pigiau.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10UAB „Morita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teismas padarė išvadą, jog langai yra nekokybiški, taigi nusprendė dėl langų gamintojos Roto frank okna dachowe Sp. z o.o. teisių, tačiau šios įmonės į bylos nagrinėjimą neįtraukė, kas yra absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Tuo pačiu atsakovui buvo apribota galimybė pateikti įrodymus, paneigiančius ekspertizės išvadas, kadangi tik langų gamintojas turi visą informaciją apie langų savybes ir tik jis gali būti pajėgus pateikti visus be išimčių duomenis, paneigiančias kai kurias atsakovui nepalankias ekspertizės išvadas. Taip pat nepagrįstai atmestas prašymas liudytoju apklausti A. D. (A. D.), kuris yra langų gamintojo pardavimų Baltijos šalyse vadovas.

11Iš ekspertizės akto ir eksperto paaiškinimų seką, kad vandens į patalpas skverbimosi priežastis yra tai, jog šalia langų esančiuose vandens nutekėjimo latakuose vandeniu virtęs sniegas virsta ledu, užkemša latakus, dėl to ledas kaupiasi ant stoglangių, ledas sušyla, pavirsta vandeniu ir skverbiasi į patalpas. Pašildžius latakus kabeliu, t. y. ištirpdžius latakus užkemšantį ledą, vanduo skverbtis į patalpas nustojo, nes atsilaisvino kelias jam nubėgti. Nei ekspertizės akte, nei teisme ekspertas nenurodė jokių ieškovui parduotų langų defektų. Vandens nuvedimo nuo stogo bendrą sistemą – latakus, lietvamzdžius tarpusavyje jungė, gamino ir įrengė ieškovo pasirinktas kitas asmuo. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad vandens latakų neužkimštų ledas, už tai yra atsakingas stogo konstrukcijų, tame skaičiuje konstrukcijų aplink langus montuotojas. Langų konstrukcinį sprendinį (stoglangiai sujungti su fasado langais) parinko ne atsakovas, o pastato projektuotojai. Atsakovas nedalyvavo nei rengiant pastato techninį, nei darbo projektą, nedalyvavo pastato statyboje. Ieškovas iš langų gamintojo gaminių pasirinko jam pagal projektą tinkančius stoglangius bei fasado langus ir juos iš atsakovo nupirko. Ieškovo pasamdytas rangovas, būdamas patyręs ir rūpestingas savo darbo žinovas, privalėjo numatyti kokio skerspjūvio turi būti vandens nuvedimo latakai ir tai, jog jo montuojamose stogo konstrukcijose gali ledu užsikimšti vandens nutekėjimo latakai ir juos įrengti pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003.

12Ieškovas nurodė, kad siekiant išvengti tolimesnio vandens pratekėjimo ir dar didesnių nuostolių atsiradimo, 2010-12-28 savo iniciatyva organizavo stoglangių valymą, dėl ko patyrė 2779,79 Lt (2297,35 Lt be PVM) nuostolių. Tačiau ieškovas nenurodė, kurie iš parduotų tariamai nekokybiškų langų, buvo nuvalyti, nenurodė jų buvimo vietos. Be to, sniego ir ledo nuvalymo nuo stoglangių paslaugos (jei ir buvo teiktos) buvo suteiktos UAB „Verkių slėnio administravimas“, o ne ieškovui. Todėl neaišku kokiu teisiniu pagrindu UAB „Verkių slėnio administravimas“ išrašė sąskaitą ieškovui už paslaugas, kurių neatliko. Nuostolius dėl bokštelio ir keltuvo nuomos ieškovas grindžia PVM s/f INV0007912, priėmimo-perdavimo aktu Nr. MDR0006820, PVM s/f PKN 017046, įrangos priėmimo-grąžinimo aktu Nr. RC08632 bei kvitu. PVM s/f INV0007912 nurodyta įrangos nuoma bei papildomos paslaugos, o priėmimo-perdavimo akte Nr. MDR0006820 nurodyta, kad įranga (keltuvas ir evakuatorius) 2011-02-11 buvo perduotas ieškovui. PVM s/f PKN 017046, įrangos priėmimo-grąžinimo akte nurodyta, kad laikotarpiu 2011-01-19 ir 2011-01-20 ieškovui buvo nuomojamas keltuvas. 2011-08-02 patikslintame ieškinyje ieškovas teigė, kad bokštelis ir keltuvas buvo išnuomoti siekiant ant stoglangių sumontuoti kabelius, tačiau pažymėtina, kad autokeltuvas ir keltuvas (ne bokštelis) buvo nuomojami skirtingais laikotarpiais (beveik mėnesio skirtumas). Be to, ieškovas yra PVM mokėtojas, todėl pirkimo PVM sumos negalima laikyti ieškovo nuostoliu. Ieškovo išlaidas dėl kabelių montavimo turi padengti pats ieškovas arba asmuo, atlikęs langų montavimą. Nuostolius, atsiradusius dėl šildymo kabelių ant stoglangių sumontavimo, ieškovas grindžia PVM sąskaitomis-faktūromis, kurios nepatvirtina ieškovo nuostolių atsiradimo fakto.

13UAB „Dokaras“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimą nepakeistą. Paaiškino, kad langų gamintojo neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu buvo pagrįstas, nes sprendimu sukuriamos teisės ir pareigos tik atsakovui. Langų gamintojo neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu niekaip neįtakoja ir neapriboja atsakovo teisės reikšti regresinį reikalavimą, kildinamą iš sutartinių teisinių santykių langų gamintojui. Už parduoto daikto trūkumus atsiranda būtent atsakovo atsakomybė. Tai, kad langai kaip konstrukcinis gaminys neatitinka jam keliamų teisės aktų reikalavimų byloje įrodo: liudytojų parodymai; teismo ekspertizės išvados; rašytiniai įrodymai; be to, kad vanduo prateka pro stoglangius į gyvenamųjų patalpų vidų pripažįsta ir atsakovas. Teismo ekspertas išvadose ir apklaustas posėdžio metu nurodė, kad langai kaip konstrukcinis vienetas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes leidžia vandeniui patekti į gyvenamąsias patalpas, t. y. neužtikrinamas esminis statinio reikalavimas – apsauga nuo drėgmės; vertikalaus ir stogo lango sujungimo mazgas suprojektuotas netinkamai, nes toks, koks jis yra suprojektuotas, neužtikrina aukščiau paminėtų reikalavimų. Kad toks mazgas, koks jis yra, būtų tinkamas naudoti, reikalinga buvo suprojektuoti ir įrengti papildomus elementus – šildymo kabelius. Tai, kad langų konstrukcijų sujungimo mazgą projektavo, pateikė montavimo instrukcijas ir sumontavo pavyzdinį langą pardavėjas ginčo nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, kad montavimo instrukcijoje šildymo kabeliai nebuvo suprojektuoti ir numatyti. Taigi montuotojui privalomas nuorodas, kaip turi būti sumontuotas langas, kaip jie turi būti sujungti ir kokie montavimo elementai panaudoti davė atsakovas, o ieškovo pasitelkti rangovai laikėsi montavimo instrukcijų. Nepaisant to, kad montavimo instrukcijose šildymo kabelių montavimas nebuvo aptartas, apeliantas savo skunde nepagrįstai nurodo, kad šildymo kabelių būtinumą privalėjo numatyti pats ieškovas ar jo pasitelkti rangovai, nes neva tokią pareigą numato STR 2.07.01:2003. Langų sujungimo mazgą projektavo gamintojas, atsakovas ieškovui pateikė projektinį sujungimo mazgą ir montavimo instrukcijas, taigi šalių teisiniams santykiams taikytinos ir projektavimą reglamentuojančios teisės normos. Montavimo instrukcijose-projekte šildymo kabeliai nebuvo numatyti, taigi ieškovas negalėjo savavališkai konstrukciją pakeisti savo nuožiūra sumontuoti papildomų elementų, kurie nebuvo numatyti montavimo instrukcijoje. Apelianto skunde nurodomas STR 2.07.01:2003, kuris, pasak apelianto, imperatyviai įpareigojo ieškovą įrengti šildymo kabelius, netaikomas ginčo santykiui, nes stogo langų projektuojamas sujungimo mazgas nenumatė papildomo šildymo, jis nebuvo aptartas montavimo instrukcijoje, todėl pagrįstai rangovas, remdamasis pardavėjo suteikta informacija, sprendė, kad sistema suprojektuota pilnai ir ją įrengus taip, kaip tai numatyta montavimo instrukcijoje, daiktas tiks pagal specialiąją naudojimo paskirtį. Atsakovas leistinomis įrodymo priemonėmis, paneigiančiomis ir, tame tarpe, eksperto išvadas neįrodė, kad ieškovas pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles ar sumontavo daiktą netinkamai ir toks netinkamas sumontavimas tiesioginiu priežastinių ryšių sąlygojo trūkumų atsiradimą. Ieškovas įrodė, kad 2779,79 Lt išlaidos stoglangių valymui tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra siejamos su netinkama daikto kokybe – nors išlaidas iš pradžių patyrė kvartalo „Verkių slėnis“ administratorius, tačiau, kadangi jų atsiradimas buvo sąlygotas netinkamos kokybės statybos produktų, pagrįstai šią sąskaitą perrašė statybos valdytojui – ieškovui, o ne gyventojams, o ieškovas savo ruoštu ją apmokėjo ir įgijo teisę šiuos nuostolius reikalauti atlyginti atsakingo už žalą asmens. Apelianto argumentai, kad neva bokštelio ir krano nuomos išlaidos nėra susijusios su netinkama daikto kokybe, nes neva, kaip matyti, išlaidos buvo patirtos ne tuo pat metu, o esant apie mėnesio skirtumui, yra nepagrįsti. Kabeliai buvo montuojami keliais etapais, tad natūralu, kad bokštelis ir keltuvas buvo nuomojamas ir naudojamas skirtingu laiku. Bokštelio ir krano nuoma ilgam visam darbų atlikimo laikotarpiui būtų neprotinga, nepagrįstai padidintų nuostolius. Argumentai, kad kabelių montavimo išlaidos turi tekti ieškovui, nes neva, PVM sąskaitos-faktūros nepatvirtina, kad kabeliai buvo sumontuoti, nes neva nėra atliktų darbų aktų tarp UAB „Verkių slėnis“ ir ieškovo, yra nepagrįsti, nes medžiagų įsigijimą patvirtina PVM sąskaitos-faktūros; kad kabeliai buvo sumontuoti ginčo nėra, nes ekspertas patvirtino, kad kabeliai yra, o ir atsakovas neginčijo kabelių sumontavimo fakto.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Vilniaus apygardos teismo 2013-10-21 nutartimi ieškovas UAB „Dokaras“ pakeistas ieškovu UAB Statinių administravimas“.

16Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimu padaryta išvada, jog atsakovas yra atsakingas dėl ieškovo patirtų nuostolių dėl to, kad atsakovas gamino ir pardavė ginčo langus, suteikė kokybės garantiją, todėl yra atsakingas už parduoto daikto trūkumus. Tačiau dalyje sprendimo teismas nurodė, kad langus gamino atsakovas. Tai prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams: Roto langų pirkimo sutarties Nr. OB-95 (t. I, b. l. 5-6), sudarytos tarp UAB „Morita“ ir UAB „Hanner development“ 4.2 punktas tvirtina, kad pardavėjas pilnai atsakingas už tinkamą Roto stogo langų pagaminimą pagal standartizuotą Roto stogo langų gamybos technologiją sutinkamai su pirkėjo reikalavimais. Stogo langų užsakymo priede Nr. 1 ir Nr. 2 (t. I, b. l. 7, 9-10) yra išvardinti stogo langai ir jų priedai. Langų šildymo elementai nuo ledo susidarymo, kurie, kaip nurodo ieškovas, turėjo būti pateikti kartu su langais, į užsakymą nėra įtraukti. Garantinis raštas (t. I, b. l. 12) tvirtina, kad parduotiems langams garantija suteikta kaip pagamintiems Roto Frank koncerno, garantinį aptarnavimą atlieka UAB „Morita“ – oficialus Roto Frank AG stogo langai atstovas Lietuvoje. Taigi laikyti, kad atsakovas yra langų gamintojas ir tik jis vienas atsakingas, jei pripažįstama, kad langai pagaminti nekokybiškai, nepagrįsta, nes tokiu atveju gamintojas atleidžiamas nuo atsakomybės už nekokybiškos produkcijos pagaminimą. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigojo atlikti garantinį aptarnavimą šalinant langų konstrukcijos mechanizmų bei detalių trūkumus jų keitimu (sutarties 4.1 punktas). Tačiau nagrinėjant bylą ieškovas neįrodinėjo, kad stogo langų mechanizmai buvo reikalingi keisti, o įrodinėjo, kad langai padaryti nekokybiški, dėl šilumos nuotekio ant langų susidaro ledas ir tirpdamas pro langus bėga į patalpas. Taigi ieškovas įrodinėjo, kad langai pagaminti ne pagal standartizuotą Roto stogo langų gamybos technologiją (nekokybiški) arba ši technologija nėra pritaikyta stogo langams (joje nėra detalių, užtikrinančių vandens nepratekėjimą į patalpas per stogo langus). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas prašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti gamintoją – Roto Frank Okna Dachowe Sp. Z o.o. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartimi buvo susitarta dėl konkretaus gamintojo konkrečių prekių, kurių pardavėjas negamino, todėl į bylos nagrinėjimą gamintojas trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas: nustačius, kad pardavėjui buvo pateikta nekokybiška produkcija, Roto stogo langų technologijos neatitinkantys gaminiai, ar kad gamintojas privalėjo į stogo langų komplektą įdėti ir detales, skirtas susidarančio ledo atitirpinimui, pardavėjas turėtų teisę išsiieškoti nuostolius iš gamintojo. Todėl šioje byloje gamintojas turi teisę teikti įrodymus dėl pagamintų langų komplektiškumo ir kokybės, taip pat teikti įrodymus dėl šilumos pratekėjimo ir patalpų į stogą dėl netinkamos stogo konstrukcijos, t. y. teismo sprendimas šioje byloje gamintojui sukelia materialines teises ir pareigas. Todėl teismo sprendimas naikinamas dėl gamintojo neįtraukimo į bylos nagrinėjimą.

18Be to, naujai nagrinėjant bylą teismas turėtų išsamiau atskleisti bylos esmę ir pašalinti prieštaravimus tarp ieškovo pasirinkto eksperto S. M. atliktos ekspertizės išvadų dėl vandens pratekėjimo per langus priežasčių ir gamintojo išvadų dėl vandens pratekėjimo susidarius šilumos nutekėjimui žiemos metu per nekokybišką stogo konstrukciją. Išsiaiškinti, kokia apimtimi ieškovas ginčija langų neatitikimą kokybės reikalavimams (kiek langų, jo teigimu, yra nekokybiški), ar ieškovas patyrė visus prašomus priteisti nuostolius (ieškovo į bylą pateikti įrodymai tvirtina, kad dalį išlaidų patyrė UAB „Verkių slėnio administravimas“ (t. I, b. l. 26-27, 183-187)), bei dėl ko jie buvo patirti - dėl nekokybiškų langų, dėl netinkamo statybos projekto ar dėl stogo montavimo klaidų.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

20Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. 1. Ginčo esmė... 4. UAB „Dokaras“ prašė priteisti iš UAB „Morita“ 41361,86 Lt nuostolių... 5. UAB „Morita“ prašė ieškinį atmesti (t. III, b. l. 48-58). Paaiškino,... 6. Tretieji asmenys UAB „Primtela“ ir UAB „Eurorenovacijos“ prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-13 sprendimu ieškinį tenkino –... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. UAB „Morita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 11. Iš ekspertizės akto ir eksperto paaiškinimų seką, kad vandens į patalpas... 12. Ieškovas nurodė, kad siekiant išvengti tolimesnio vandens pratekėjimo ir... 13. UAB „Dokaras“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Vilniaus apygardos teismo 2013-10-21 nutartimi ieškovas UAB „Dokaras“... 16. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimu padaryta išvada, jog atsakovas yra... 18. Be to, naujai nagrinėjant bylą teismas turėtų išsamiau atskleisti bylos... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimą panaikinti ir perduoti...